Baudžiamoji byla Nr. 2K- 398/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
gynėjai advokatei G. Kardanovskajai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo N. B. gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
N. B. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 17 d., apie 4 val. 20 min., savo gyvenamajame name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. S. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai keturis smūgius į galvą ir krūtinę, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos kairio gumburo srityje bei lūpose, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose kairėje ir viršugalvio dešinėje, taip pat odos nubrozdinimą krūtinės dešiniame šone, kraujosruvas nugaros minkštuose audiniuose, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius bei krūtinkaulio lūžį, dešinio plaučio pažeidimą šonkaulio lūžgaliu, kepenų dešiniosios skilties plyšimą, kraujosruvas dešinio antinksčio bei inksto riebaliniuose audiniuose. Tai komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu ir sukėlė V. S. mirtį.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šiuos prašymus nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistojo nuomone, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos byloje kilusios abejonės buvo vertinamos ne jo naudai, o jo parodymai įvertinti tik kaip pasirinkta gynybos pozicija. Anot nuteistojo, buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos ir suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės. Kasatoriaus nuomone, nesilaikydamas BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteisdamas jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o taip pat nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Nuteistasis skunde teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nepadarė, jokių tyčinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nevykdė, jos nemušė, o šios mirtis įvyko tik dėl kritimo nuo laiptų. Anot nuteistojo, jo kaltė yra tik ta, kad jis, įvykio metu būdamas neblaivus, tačiau norėdamas šį faktą nuslėpti, negalėdamas suvokti ir aiškiai apibūdinti kritimo aplinkybių, būdamas išsigandęs, nepasakė visos tiesos. Nuteistasis teigia savo parodymus keitęs dėl to, kad nežinojo, kaip tinkamai paaiškinti situaciją, nors nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusioji nukrito nuo laiptų. Analizuodamas byloje surinktus įrodymus nuteistasis teigia, kad būtų tikslinga papildomai atlikti parodymų patikrinimą vietoje, siekiant atkurti įvykio aplinkybes, papildomai apžiūrėti įvykio vietą, tiksliai nurodant reikiamus matavimus, paskirti kompleksinę teismo medicinos - trasologinę ekspertizę, nes neatlikus šių veiksmų, negalima spręsti jo kaltės klausimo. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai liudytojos V. T. parodymus vertino dviprasmiškai: jos parodymų ištraukomis, kurias vertino kaltinimui palankia linkme, rėmėsi, o dalį parodymų atmetė. Anot nuteistojo, V. T. parodymai turėjo būti atmesti, nes šios liudytojos ir kasatoriaus santykiai yra labai blogi, dėl to ji kasatorių apkalba. Kasatoriaus tvirtinimu, šios liudytojos parodymai neatitinka tikrovės bei faktinių bylos aplinkybių. Be to, nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų: A. B., Z. S., V. A., J. K. parodymus, motyvuodamas tuo, kad A. B. yra jo motina, o Z. S. ir V. A. – jo geri pažįstami, todėl duoda neobjektyvius, kasatoriui palankius parodymus, siekdami padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios teismo išvados, nuteistojo teigimu, nepagrįstos, nes su paminėtais kaimynais jis nedraugauja, o jo motinos parodymai visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, galima daryti išvadą, kad vertindamas bylos medžiagą, teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus vertino šališkai, t. y. jam nepalankia linkme. Nuteistasis mano, kad, jeigu teismas ir įrodytų jo kaltę, tai jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnį kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Argumentuodamas šį teiginį, kasatorius nurodo tokias aplinkybes: V. S. buvo neblaivi, jos elgesys buvo neprognozuojamas, buvo prietema, labai statūs laiptai, todėl jis nenumatė visų savo veiksmų (to, kad nuėjo pas V. S. į kambarį ir po to jie abu nugriuvo nuo laiptų) pasekmių, nors gal ir galėjo bei turėjo jas numatyti.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis N. B. tą skundą prie BPK 369 straipsnyje numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų yra priderinęs tik formaliai. Kasatorius mini netinkamą, jo nuomone, BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymą, nepaisant to, kad šios BK normos konkrečioje byloje nėra taikomos tiesiogiai, nes jos reglamentuoja tik bendruosius baudžiamosios atsakomybės pagrindus. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, reiškia, jog nekaltas asmuo neturi atsakyti. Tačiau pati asmens kaltė yra įrodinėjama BPK nustatyta tvarka. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra užfiksuota principinė nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tačiau konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo sudėties turinį atskleidžia kitos BK tiek Bendrosios, tiek Specialiosios dalių normos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdžiai matyti, kad teismas nustatė, jog kasatorius yra kaltas jam inkriminuotos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, t. y. nustatė, kad yra visi šio nusikaltimo sudėčiai būtini elementai, ir tik po to jam paskyrė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Todėl pagal teismo nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas (paminėtos BK tiek Bendrosios, tiek Specialiosios dalių normos) buvo pritaikytas tinkamai.
Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies taikymo
Kasatoriaus teiginiai apie teismo neva padarytus BPK reikalavimų esminius pažeidimus yra deklaratyvūs, t. y. visiškai neparemti bylos medžiaga. Nuteistasis skunde tvirtina, kad byloje buvo pažeistas BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas vertinant byloje surinktus įrodymus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimu šis principas apskritai negali būti pažeistas, nes juo akcentuojamas momentas, iki kurio asmuo laikomas nekaltu (tai apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas), o ne asmens pripažinimo kaltu procedūra. Asmens pripažinimo kaltu procedūra yra BPK reglamentuota teisėta teismo veikla. Skunde rašydamas apie būtinybę atlikti papildomus tyrimo veiksmus (įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje ir kt.) kasatorius tuos veiksmus tik pamini, tačiau nenurodo, kokios bylai reikšmingos aplinkybės, jo nuomone, liko nenustatytos, kurių nustatymui tie veiksmai ir būtų skirti. Tuo tarpu, bylos medžiaga patvirtina, kad teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Tiek suformuluotą prašymą jį išteisinti, tiek iš skundo turinio išplaukiantį prašymą pakeisti jo veikos kvalifikavimą (į neatsargų gyvybės atėmimą) nuteistasis grindžia teismo nustatytų aplinkybių neigimu. Teismas nustatė, kad kasatorius nužudė V. S., tyčia rankomis ir kojomis suduodamas jai keturis smūgius į galvą ir krūtinę, o pats kasatorius skunde tvirtina, kad mirtį sukėlusius sužalojimus nukentėjusioji patyrė krisdama nuo laiptų. Pateikdamas savą įvykio versiją nuteistasis skunde analizuoja byloje surinktus, teismo ištirtus įrodymus ir teigia, kad jie nepatvirtina jo kaltės. Tačiau šie argumentai paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas tikrinti apskųsto nuosprendžio pagrįstumą. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Byloje nėra duomenų (jų skunde nenurodo ir kasatorius) apie tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Todėl ir antrasis kasaciniame skunde suformuluotas prašymas: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – yra nepagrįstas.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo N. B. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Jonas Prapiestis
Vytautas Masiokas
Valerijus Čiučiulka