Civilinė byla Nr. e2YT-10065-1067/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06532-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,
sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. M. bei jos atstovei advokatei G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai J. R., pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. R., kuri 2007-06-29 sudarytu testamentu palikėjai priklausiusį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko jai ir jos broliui A. R. Po motinos mirties į notarą dėl turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, manė, kad testamento pagrindu nuosavybės teisė į palikimą atsiranda be jokių papildomų veiksmų. Nurodo, kad faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu, moka mokesčius. Nuo 1997-08-27 yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini), kuriame po motinos mirties liko gyventi.
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad prižiūri butą, (duomenys neskelbtini), jame gyvena, moka mokesčius, įsiskolinimų už šį nekilnojamąjį turtą nėra. Paaiškina, kad pareiškėjos brolis A. R. neprieštarauja, jog pagal pareiškėjos pareiškimą būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jis dirba užsienyje, mažai būna Lietuvoje, po mamos mirties taip pat nesikreipė į notarą.
Suinteresuotas asmuo A. R. 2018-10-22 prašyme teismui prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra išvykęs į komandiruotę užsienyje, prašo J. M. pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Pareiškėja J. M. yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. R. dukra. J. R. 2007-06-29 testamentu, patvirtintu Klaipėdos m. 10-ojo notaro biuro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jai nuosavybės teise priklausantį turtą - po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko sūnui A. R. ir dukrai J. M.. Po J. R. mirties pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja po motinos mirties naudojasi minėtu turtu, jame gyvena, prižiūri, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja J. M. iki motinos mirties ir po jos mirties naudojasi butu, jį prižiūri, moka mokesčius. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M. po motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Justė Visakavičienė