Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-453/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24499-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3;

(S)

1.2.7.6.; 1.2.30.4.; 2.4.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,

teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės, Egidijos Tamošiūnienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

nuteistajam B. T. , jo gynėjai advokatei Marijai Ulbienei,

ekspertei R. D. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. T. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario mėnesio), 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta 2014 m. vasarą), 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario mėnesio) - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta 2014 m. vasarą) - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį - dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

V. L. Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – devynerių metų laisvės atėmimas, kurią paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš B. T. nukentėjusiajai mažametei S. S. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle:

B. T. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuolat, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų mažametei nukentėjusiajai S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), apsilankant savaitgaliais, per atostogas jo namuose, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu – lietė rankomis nuogą mažametės krūtinę, pilvą, ausis, lytinius organus, kaklą, juos laižė ir bučiavo, dirgino lytinius organus, pats demonstravo savo lytinį organą – varpą, būdamas nuogas liesdavosi prie mažametės kūno lytiniu organu, liepė jai liesti jo lytinį organą bei tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės valią oraliniu būdu – liepdamas jai laižyti jo lytinį organą bei pats laižydamas jos lytinius organus. Taip B. T. seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją kitokio fizinio sąlyčio būdu bei oraliniu būdu.

B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį taip pat nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą analiniu būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle:

B. T. 2014 metais, vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios S. S. , gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią analiniu būdu –gulėdamas su mažamete S. S. vienoje lovoje, tepė aliejumi mažametės lytinius organus ir apie analinę angą ir kišo savo lytinį organą – varpą – mažametei į analinę angą, sukeldamas jai fizinį skausmą.

B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas už tai, kad įsigijo, laikė, demonstravo pornografinio turinio dalykus ir pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, bei tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį:

B. T. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į savo naudojamo nešiojamojo kompiuterio ASUS sisteminį bloką atsisiuntė, įsirašė ir tokiu būdu įgijo bei laikė pornografinio turinio dalykus – vaizdo dokumentus su vaizdine medžiaga, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, lytinis aktas, oralinis lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, lytinis iškrypimas (zoofilija) ir iš 31623 kompiuteryje saugomų vaizdo failų atrankos būdu atrinktuose 1530 failuose vaizduojami  mažamečiai, asmenys iki 14 metų amžiaus imtinai, 24 failuose; nepilnamečiai, asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus arba asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai, – 444 failuose; pilnamečiai asmenys 18 metų ir daugiau – 923 failuose; asmenų amžiaus nustatyti negalima – 139 failuose. Pornografinio turinio vaizdo failus, saugomus jo kompiuteryje, B. T. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 metų vasario mėnesio nenustatytą skaičių kartų savo namuose, (duomenys neskelbtini), demonstravo mažametei S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), taip ją tvirkindamas.

Nuteistasis B. T. ir jo gynėja Marija Ulbienė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma į teismo posėdį kviesti liudytojus V. T. , F. S. , M. S. , V. S. , A. K. , V. K. , I. B. , N. K. .

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes jį priimdamas teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) pažeidimų bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ne visa apimtimi ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus byloje surinktus įrodymus, negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Apeliantų teigimu, nuteistojo B. T. kaltė nėra įrodyta leistinais, tinkamais įrodymais, nes apygardos teismas, priimdamas nuosprendį vertino ir rėmėsi tik mažametės nukentėjusiosios parodymais, nesiaiškino bylos esmės ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantų manymu šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti B. T. nekaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliantų teigimu, apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. nuteistasis neturėjo galimybės gintis nuo kaltinimo, kadangi kaltinime netiksliai nurodytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas ir būdas. Apeliantų teigimu, dėl šios priežasties neaišku kada ir kokie atskiri seksualinio prievartavimo ar pornografinio turinio dalykų demonstravimo veiksmai buvo padaryti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes seksualiniu prievartavimu laikė nuteistojo mažametei nukentėjusiajai parodytą švelnumą, dėmesį, dovanas, kai tokį nuteistojo elgesį turėjo laikyti senelio meilės anūkei išraiška. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju asmeniu, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilyginamas lytiniams santykiams. Apeliantų teigimu, apygardos teismas nesiaiškino ir nevertino nuteistojo su mažamete nukentėjusiąja atliktų veiksmų pobūdžio, intensyvumo, trukmės, aplinkybių.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas, nuteisdamas B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi B. T. nuteisė nenustatęs objektyviųjų minėtų nusikaltimo sudėčių požymių, rėmėsi tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais.

Apeliantų teigimu, apygardos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – nepatikrino jų įstatymų nustatyta tvarka, rėmėsi iš esmės tik nukentėjusiosios mažametės parodymais, todėl padarė nemotyvuotas išvadas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas neanalizavo ir nepatikrino gynybos versijos dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, nukentėjusiosios asmeninės savybes, t. y. kad ji yra linkusi meluoti, manipuliuoti, bei tai, kad jos parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, taip pat patvirtina jos parodymų nepatikimumą.

Anot apeliantų, iš bylos duomenų matyti, kad mokyklos psichologė įtarė, jog nukentėjusioji manipuliuoja, meluoja, 2015 m. kovo 26 d. vizito pas psichologą metu nukentėjusioji fantazavo. Iš byloje esančių nukentėjusiosios klasės mokytojos, psichologės, nukentėjusiosios motinos bei pačios nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad ji dažnai meluoja. Apeliantų teigimu, apygardos teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios sisteminio ir dėsningo melavimo faktų, kaip asmenybės bruožo, nors šią aplinkybę būtina įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantų teigimu, prieštaravimai nukentėjusiosios parodymuose taipogi leidžia daryti išvadą, kad ji meluoja ir jokie seksualinės prievartos ar tvirkinimo veiksmai su ja atlikti nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės rezultatai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji gali įsiminti konkrečias reikšmingas faktines aplinkybes, o taip pat liudytojos G. V. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji savo iniciatyva domėjosi seksualinio turinio vaizdais internete. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G792-15(03) nenustatyta, kad ant nukentėjusiosios lytinių organų ar analinėje srityje būtų sužalojimų. Apeliantų teigimu, ši išvada paneigia tai, kad nuteistasis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, tačiau teismas jos nevertino.

Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad informaciją apie intymius santykius, vyro fiziologiją nukentėjusioji galėjo gauti iš savo tėvo ir motinos, nes šią versiją patvirtina liudytojos L. K. bei pačios nukentėjusiosios S. S. parodymai. Teismas neįvertino, kad potrauminio streso sutrikimas jai galėjo kilti būtent dėl neigiamos tėvų įtakos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas ir ekspertai neteisingai analizavo nukentėjusiosios elgesį bei būsenas, nes visiškai nevertino to fakto, kad ji galimai paveldėjo psichinę ligą. Apeliantai prie skundo prideda Rostoko (Vokietija) Universiteto klinikos Neurologijos centro Psichiatrijos ir psichoterapijos klinikos 2009 m. liepos 13 d. išrašą apie E. S. diagnozę ir ligos istoriją. Apeliantų teigimu, nukentėjusiosios elgesyje ir būsenoje pastebėti - nevisavertiškumo jausmas, pažeminta savivertė, save žalojantis elgesys, priepuoliai, suicidinės mintys, padidėjęs savęs vertinimas, dirglumas, atsiskyrimas nuo visuomenės, miego sutrikimas, aiškiai parodo, kad nukentėjusioji turi daugumą paveldimai psichinei ligai, kuria serga jos tėvas, būdingų simptomų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir nesiaiškino tos aplinkybės, kad psichinėmis ligomis sergantys žmonės turi ryškiau išreikštą seksualumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji savo iniciatyva domėjosi seksualinio turinio medžiaga internete, taigi, galima psichinė liga paaiškintų jos turimas žinias apie lytinius santykius.

Apeliantų teigimu, tai, kad nukentėjusiosios motina buvo pasiruošusi įrašymo įrangą ir įrašė nukentėjusiosios pasakojimą rodo, kad tokiam nukentėjusiosios liudijimui galėjo būti ruoštasi iš anksto, kad nukentėjusiajai buvo nurodyta ką sakyti. Šią aplinkybę patvirtina ir civiliniu ieškiniu prašyta priteisti suma neturtinės žalos atlyginimui bei tai, kad kitų pokalbių nukentėjusiosios motina neįrašė, nors problemos dėl nukentėjusiosios būsenos ir elgesio buvo kilusios jau anksčiau.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusioji buvo seksualiai prievartaujama bei tvirkinama 2012-2015 metų laikotarpiu, šios aplinkybės yra neįrodytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2015 m. kovo mėnesio nei mokytojai nei tėvai nepastebėjo pasikeitusio nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusios senelių, kaimynų liudijimai taip pat patvirtina, kad mergaitė buvo judri, žaidė su giminaičiais.

Teismas, apeliantų manymu, visiškai neanalizavo ir netyrė aplinkybių, susijusių su nusikaltimo padarymo vieta, o rėmėsi tik mažametės nukentėjusiosios parodymais. Apeliantai, kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F16-29, iš kurio matyti, kad garso izoliacija name, kuriame gyveno nuteistasis su žmona bei žmonos tėvai, yra labai prasta, antrojo aukšto grindys girgžda, todėl pirmajame aukšte gyvenantys namo savininkai girdi ne tik leidžiamą tualete vandenį, žingsnius, traškančias grindis, bet netgi kai dukra virtuvėje leidžia vandenį. Iš garso galima suprasti iš kurios pusės jis sklinda. Skunde nurodoma, kad dėl grindų girgždesio į svetainę tyliai patekti nepavyktų, be to, V. T. parodė, kad miega jautriai, girdėdavo kiekvieną garsą name. Taigi, neišgirstiems vaikščioti name nuo svetainės iki tualeto, kur pasak nukentėjusiosios ją nešė nuteistasis, nebuvo galima, negirdėti tokio vaikščiojimo – praktiškai neįmanoma. Apeliantų teigimu, tai yra esminis įrodymas, paneigiantis nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Anot apeliantų, apygardos teismas, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su nusikalstamų veikų padarymo vieta, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį.

Apeliantai taip pat nurodo, kad B. T. galėjo būti apkaltintas dėl turtinių nukentėjusiosios motinos interesų. Liudytojos V. T. teigimu, jos sūnaus žmona, V. S. , galimai norėjo išskirti ją su dabartiniu vyru, suvesti su buvusiuoju, ji galimai siekia paveldėti namą ir B. T. jai trukdo pasiekti šį tikslą. Apeliantų teigimu teisingas sprendimas šioje byloje galėtų būti priimtas tik ištyrus šias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo B. T. ir jo gynėjos Marijos Ulbienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis B. T. ir jo gynėja apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija teigdami, kad yra padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir nenustatyta B. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo gynybos versijos, kad nukentėjusioji davė neteisingus parodymus - nevertino nukentėjusiosios polinkio fantazuoti, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji galėjo meluoti jos motinai darant įtaką, taip pat nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo paveldėti jos tėvui, E. S. , diagnozuotą psichinę ligą, kuri galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios parodymų teisingumui. Apeliantų teigimu, psichinėmis ligomis sergantys asmenys turi ryškiau išreikštą seksualumą, o prie apeliacinio skundo pridedamame Rostoko universiteto klinikos išraše matyti, kad E. S. diagnozuotas ūmus depresijos sutrikimas su psichoziniais simptomais dd (diferencinė diagnostika) šizofrenijos epizodais. Apeliantų manymu, ši aplinkybė, ją vertinant kartu su byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiosios elgesį ir charakterio savybes, kelia abejonių dėl to, ar nukentėjusioji negalėjo iš savo tėvo paveldėti psichinį sutrikimą (ligą) ir dėl šios priežasties duoti byloje neteisingus parodymus.

  Siekdama pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad nukentėjusioji galėjo paveldėti jos tėvui E. S. diagnozuotą psichinę ligą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu apklausė byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusią vaikų ir paauglių psichiatrę ekspertę R. D. (toliau – Ekspertė). Ekspertė patvirtino, kad tyrimo metu nukentėjusioji neturėjo jokių mąstymo, šizofreninio spektro ar panašių sutrikimų, todėl apeliantų pateiktame Rostoko universiteto klinikos išraše nurodoma informacija apie nukentėjusiosios tėvui E. S. diagnozuotą psichinę ligą nekeičia Ekspertizės akte pateiktų išvadų, kad nukentėjusioji yra patyrusi seksualinę prievartą, kad būtent dėl šios psichotraumuojančios patirties jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas ir kad ji gali duoti parodymus teisme. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji dar iki ekspertizės atlikimo buvo du kartus gydyta psichiatrijos stacionaruose, tąkart jai taip pat diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas ir nukentėjusiąją gydžiusiems specialistams nekilo įtarimų dėl šizoafekto, šizofrenijos ar panašių sutrikimų. Ekspertė apeliacinės instancijos teismui parodė, kad nukentėjusioji tyrimo metu buvo sugniuždyta, verkė, ji jautė kaltę, nesaugumo jausmą, jos parodymai buvo detalūs ir realistiški, todėl teigti, kad nukentėjusioji dėl psichinio sutrikimo ar ligos nurodė išgalvotas aplinkybes nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ekspertizėje pateiktomis išvadomis ir Ekspertės pateiktais paaiškinimais. Ekspertizės akte nustatyta, kad objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu nėra ir, kad nukentėjusioji gali duoti parodymus teisme (t. 1, b. l. 102), šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme apklausta Ekspertė patvirtino. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliantų versiją, kad nukentėjusioji galėjo duoti neteisingus parodymus dėl paveldėtos psichinės ligos sukeltos būsenos.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, galėjo sąmoningai meluoti. Bylose, susijusiose su seksualine prievarta prieš nepilnamečius, asmenų, kurie tiesiogiai matė tokią prievartą, paprastai nebūna, todėl tokiose bylose svarbūs išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu nukentėjusiuoju ir kuriems nepilnametis nukentėjusysis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad liudytojų R. G. , L. K. , nukentėjusiosios įstatyminės atstovės V. S. , kurioms nukentėjusioji tiesiogiai papasakojo apie neteisėtus B. T. veiksmus, parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui iš esmės sutampa. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atliktų apklausų matyti, kad minėtoms liudytojoms bei motinai V. S. apie patirtą seksualinę prievartą ir tvirkinimo veiksmus nukentėjusioji papasakojo nurodydama tą patį seksualinės prievartos, tvirkinimo veiksmų laikotarpį (seksualinė prievarta, tvirkinimo veiksmai pradėti naudoti prieš 3 metus (2012 metais), kai nukentėjusioji dar buvo paruošiamojoje klasėje, jai tuomet buvo šešeri metai), nukentėjusioji liudytojoms bei motinai taip pat įvardijo tuos pačius prieš ją atliktus seksualinės prievartos, tvirkinimo veiksmus (nuteistasis liepė liesti, laižyti jo lytinius organus, kitas kūno dalis, nuteistasis atliko analogiškus veiksmus nukentėjusiajai, taip pat savo lytiniais organais lietėsi prie nukentėjusiosios, ne mažiau kaip vieną kartą kišo juos į išeinamąją angą, rodė nukentėjusiajai pornografinio turinio vaizdo medžiagą – nuotraukas, filmus su vaikais, animacinių filmų herojais) (t. 1, b. l. 23-25, 42-44, 144-146, 148-151, t. 3, b. l. 11-13). Tai patvirtina, kad nukentėjusioji nurodytiems liudytojams nuosekliai papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą bei tvirkinimo veiksmus, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Be to, aptartus liudytojų, įstatyminės atstovės V. S. bei pačios nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2015 m. gegužės 25 d. apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios motinos V. S. ir nukentėjusiosios pokalbio stenograma, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji pasakojo savo motinai V. S. apie patirtą seksualinę prievartą, apie tai, kad iš nuteistojo sužinojo, kas yra mėnesinės, sperma, prezervatyvas, kad jis masažavo jai krūtinę sakydamas, kad dėl to ji užaugs. Nukentėjusioji pokalbio metu verkė, sakė, kad taip su ja elgiamasi jau trejus metus, nurodė, kad jautėsi nuteistojo valdoma, per silpna, kad papasakotų apie su ja atliekamus veiksmus (t. 1, b. l. 120-124); o taip pat - Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-114/2015 (toliau – Ekspertizės aktas) nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiajai išsivystė Potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kuris yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patirta seksualine prievarta. Ekspertizės akte nurodoma, kad nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą. Pastebėtas apsauginis fantazavimas, kurio dėka S. S. gali atsiriboti nuo psichotraumuojančios byloje nagrinėjamų įvykių patirties (t. 1, b. l. 91-103).

Apeliantų teigimu nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, pasak jų, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji linkusi meluoti, manipuliuoti aplinkiniais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais įrodinėjant B. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Apeliantai nurodo, kad nukentėjusioji aplinkybes, susijusias su įvykiu, kuomet nuteistasis pirmą kartą apsinuogino prieš nukentėjusiąją, pasakojo nevienodai. Anot apeliantų, 2015-05-04 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui nukentėjusioji teigė, kad jai paklausus B. T. apie keistus garsus tėvų kambaryje šis parodė jai besimylinčių žmonių vaizdus kompiuteryje, o sekančią dieną – pats apsinuogino prieš nukentėjusiąją, tuo tarpu 2015-05-27 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji teigė kiek kitaip – kad nuteistasis apsinuogino tą pačią dieną, kai ji paklausė apie keistus garsus tėvų kambaryje. Be to, 2015-05-04 apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad tą dieną, kai nuteistasis prieš ją apsinuogino, močiutė su broliu buvo pas prosenelius, tačiau apklausta 2015-05-27 jau teigė, kad močiutė tuo metu buvo darbe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pastebėti prieštaravimai nukentėjusiosios parodymuose yra neesminiai ir nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Minėti prieštaravimai taip pat nepaneigia Ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusioji gali įsiminti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme apklausta Ekspertė parodė, jog tai, kad nukentėjusioji tas pačias aplinkybes papasakojo kiek skirtingai tik patvirtina jos psichikai padarytos žalos mastą. Nukentėjusioji, būdama mažametė ir pasakodama apie prieš trejus metus vykusius įvykius, pakankamai gerai atsiminė visas faktines aplinkybes, jas kaskart pasakojo iš esmės vienodai, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie nereikšmingi nesutapimai, kokius pažymi apeliantai, rodo nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta Ekspertė pažymėjo, kad atliekant ekspertizę aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios asmenybės bruožais (kad nukentėjusioji buvo užsispyrusi, mėgo dėmesį, siekė savo tikslų, mėgo lyderiauti, manipuliuoti ir kt.), kaip ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jiems žinomus atvejus, kuomet nukentėjusioji melavo, ekspertėms buvo žinomos (ekspertizės atlikimui be kitų duomenų buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo liudytojų parodymai), tačiau nurodė, kad visų surinktų duomenų visumoje šios aplinkybės nėra reikšmingos ir galutinės Ekspertizės akte pateikiamos išvados nekeičia. Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiosios asmenybėje išryškėjusios kai kurios savybės (emocijų proveržiai, jautrus reagavimas į sąlyginai neutralius dalykus) buvo prieš nukentėjusiąją naudotos prievartos pasekmė. Nukentėjusioji jautė nuolatinę įtampą, jos vidinė pusiausvyra buvo sutrikusi, šie išgyvenimai neabejotinai turėjo įtakos ir jos elgesiui, bendravimui su aplinkiniais (t. 1, b. l. 102). Be to, net jei toks nukentėjusiosios elgesys reikštųsi natūraliai, tai savaime nesudarytų pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma juos patvirtina. Dėl šių priežasčių apeliantų argumentas, jog nukentėjusioji duodama parodymus galėjo meluoti, nes, anot apeliantų, jai būdinga manipuliuoti aplinkiniais, jiems meluoti ir pan. taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantai skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad artimiausios nukentėjusiosios aplinkos žmonės iki pat 2015 m. nepastebėjo pasikeitusio nukentėjusiosios elgesio, kas, anot apeliantų rodo, kad iki tol prieš nukentėjusiąją jokia prievarta nebuvo naudojama. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad nukentėjusioji neturėjo žinių apie nuteistojo su ja atliekamų veiksmų esmę, ji jų nesuprato ir iš tikrųjų supras jų prasmę ir reikšmę tik ateityje, todėl nagrinėjamų įvykių pradžioje nukentėjusiosios elgesys (atsižvelgiant į jos asmenines savybes) galėjo būti normalus, jis keitėsi palaipsniui augant suvokimui apie su ja atliekamų veiksmų netinkamumą. Dėl šios priežasties tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios elgesys stipriai pasikeitė tik 2015 metais, rodo tik tai, kad tokiu metu ji pradėjo suvokti su ja atliekamų neteisėtų veiksmų prasmę, ir nepatvirtina apeliacinio skundo teiginio, kad nukentėjusioji melavo.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą taip pat ir tą apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusioji galėjo būti išmokyta apkalbėti nuteistąjį V. S. siekiant įgyti paveldėjimo teisę į V. T. tėvams priklausantį gyvenamąjį namą. Byloje nėra jokių objektyvių tokią versiją pagrindžiančių įrodymų. Ta aplinkybė, kad V. S. buvo pasiruošusi įrašyti savo ir nukentėjusiosios pokalbį, taip pat neįrodo, kad ji buvo suinteresuota nepagrįstai apkaltinti B. T. ir, kad specialiai išmokė nukentėjusiąją jį apkalbėti. V. S. ir nukentėjusiosios pokalbio stenogramoje užfiksuotos nukentėjusiosios emocijos, pats pasakojimo turinys, loginė minčių seka, pasakojimo atitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir taip pat paneigia apeliantų argumentą, kad pokalbis buvo įrašytas, nes neva nukentėjusioji žinojo ką turi sakyti. Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad V. S. turtinius interesus byloje patvirtina tai, kad ji yra pareiškusi civilinį ieškinį byloje ir reikalauja 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi iš baudžiamosios bylos matyti, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios interesais pareiškė prokurorė. Be to, V. S. taip pat turi teisę reikšti civilinį ieškinį nukentėjusiosios interesais ir tai savaime nereiškia, kad tokiu būdu ji ketina pasipelnyti ar specialiai pabloginti nuteistojo padėtį.

Nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 186 straipsnyje nustatytos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos, t. y. apklausa buvo vykdoma dalyvaujant psichologui, mažametės nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymą, prokurorei, įtariamajam B. T. , taip pat buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Mažametės S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti ir į vaizdo bei garso įrašą įrašyti parodymai, atsižvelgiant į teismo Ekspertizės akte išdėstytas rekomendacijas dėl galimybės dalyvauti teisiamajame posėdyje, teisme buvo paskelbti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 2 dalimi (t. 3, b. l. 14).

Vertinant visų paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai - liudytojų R. G. , L. K. , V. T. , nukentėjusiosios įstatyminės atstovės V. S. parodymai, 2015-05-25 protokole užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės V. S. , ekspertų ir specialistų nustatytos aplinkybės ir pateiktos išvados, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas B. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas, apeliantų manymu nevertino ar kuriuos įvertino netinkamai. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G792-15(03), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiosios S. S. lytinių organų bei analinėje srityse sužalojimų ar kokių nors pakitimų po buvusių sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 31-32), ir kuri, anot apeliantų, patvirtina, kad nukentėjusioji nepatyrė seksualinės prievartos. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto tyrimo rezultatas nepaneigia seksualinės prievartos prieš nukentėjusiąją panaudojimo fakto. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis su ja niekada nesantykiavo vaginaliniu būdu, o analiniu būdu tenkino lytinę aistrą 2014 metų vasarą, taigi nuo to laiko iki nukentėjusiosios apžiūros, vykusios 2015 metų gegužės 4-6 dienomis, praėjo beveik vieneri metai. Per šį laikotarpį, nežymūs sužeidimai galėjo išnykti. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad nuteistasis tenkindamas lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią buvo itin atsargus – naudojo aliejų, vėliau vaistus, kurie, nuteistojo manymu, turėjo mažinti nukentėjusiosios skausmus. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis liepdavo jai laižyti jo lytinius organus, laižydavo jos lytinius organus, lietėsi prie nukentėjusiosios kūno būdamas nuogas, lietė įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, jas bučiavo, masažavo (t. 1, b. l. 42-44). Tokie nuteistojo veiksmai nesukėlė jokių fizinių sužalojimų, todėl specialistai jų ir neaptiko.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiajai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1) galėjo kilti kaip jos tėvų namie demonstruoto seksualinio gyvenimo pasekmė. Apeliantų cituojami liudytojų G. V. ir L. K. parodymai šių aplinkybių nepatvirtina – liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie du atvejus, kuomet nukentėjusioji viena arba su liudytoja domėjosi galimai pornografinio turinio vaizdais internete, tačiau abu atvejai vyko tuo metu, kai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes prieš nukentėjusiąją jau buvo naudojama seksualinė prievarta ir tvirkinimo veiksmai (2013 m. ir 2014 m.). Šioje byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios tėvai iš tikrųjų būtų atvirai demonstravę savo seksualinį gyvenimą. Iš liudytojos L. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pirmasis nukentėjusiosios pasakojimas apie tėvo keistus veiksmus žiūrint filmą liudytojai sukėlė didelių abejonių, o vėliau ir pati nukentėjusioji patvirtino, kad šis pasakojimas yra netikras, ji teigė, kad nekenčia visų vyrų, todėl taip pasakė (t. 3, b. l. 13). Nukentėjusiosios parodymuose ir pasakojimuose liudytojoms visas dėmesys skiriamas būtent nuteistojo elgesiui su nukentėjusiąja, o pasakojimas apie tėvo veiksmus buvo vienkartinis ir paneigtas pačios nukentėjusiosios. Ekspertizės akte taip pat patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajai diagnozuotas Potrauminio streso sutrikimas (F43.1) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais – seksualiniu mažametės nukentėjusiosios prievartavimu (t. 1, b. l. 103), todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad nukentėjusiosios diagnozę galėjo lemti neigiama tėvų įtaka.

Išanalizavusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl B. T. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą yra teisingos ir pagrįstos.

B. T. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliantų teigimu, nuteistojo kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo neįrodyta, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl nuteistojo kaltės padarius šiuos nusikaltimus yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais. Nuteistojo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų patvirtina byloje teiktos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistų išvados. Šiose išvadose nustatyta, kad kratos metu iš B. T. gyvenamosios vietos paimto nešiojamo kompiuterio „Asus“ standžiajame diske Seagate, išoriniame standžiajame diske WD Elements bei aštuoniuose kompaktiniuose diskuose aptikta grafinių bei vaizdo failų, kuriuose pavaizduoti nuogi kūnai (2015 m. birželio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-127(15), t. 1, b. l. 175–179); atlikus kratos metu paimtos ir specialistui pateiktos audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos 1 kompaktinio disko ir 1 nešiojamojo standžiojo disko turinio analizę nustatyta, kad juose esanti vizualinė medžiaga atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (2015 m. gruodžio 22 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto, teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio kategorijoms, pateikta išvada Nr. EA-64, t. 1, b. l. 192–196); iš kompiuterio standžiojo disko Western Digital atrankos būdu peržiūrėjus 1 530 failų nustatyta, kad juose vaizduojama: mažamečiai, asmenys iki 14 metų amžiaus imtinai – 24 failuose; nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus arba asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai, – 444 failuose; pilnamečiai asmenys 18 metų ir daugiau – 923 failuose; asmenų amžiaus nustatyti negalima – 139 failuose (VTMT Kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-O 5/2016(01), t. 2, b. l. 10–18).

Nuteistasis, duodamas parodymus teisme pripažino, kad dalį kratos metu rastos pornografinio turinio medžiagos yra peržiūrėjęs, imdavo ją iš draugų, tačiau teigia nežinojęs, kad dalyje failų vaizduojami nepilnamečiai ir mažamečiai vaikai bei nerodęs tokių failų nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 10). Vis dėlto, minėtos specialistų ir eksperto išvados, anksčiau aptarti nukentėjusiosios, o taip pat jos motinos V. S. , bei nuteistojo žmonos V. T. parodymai patvirtina B. T. kaltę dėl jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, kad jai buvo žinoma apie nuteistojo pomėgį žiūrėti pornografinio turinio vaizdo medžiagą, ji pati su vyru yra ją žiūrėjusi, taip pat ir filmus, kuriuose vaizduojami gyvūnai, oralinis seksas. Nurodė, kad B. T. diskus su pornografinio turinio medžiaga turėjo dar prieš jiems susituokiant, ji apie juos žinojo (t. 3, b. l. 13). Kad nuteistasis mėgo žiūrėti pornografinius filmus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta  nukentėjusiosios motina V. S. , nurodydama, kad V. T. skųsdavosi dėl nuteistojo pomėgio žiūrėti pornografinius filmus (t. 3, b. l. 11). Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo pradėtos daryti kai nukentėjusiajai tebuvo šešeri metai, todėl teigti, kad ji būtų galėjusi internete pati rasti tokį kiekį pornografinio turinio medžiagos koks buvo rastas nuteistojo namuose, nėra jokio pagrindo. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia nuteistojo versiją, kad kompiuterinius failus su pornografine medžiaga nukentėjusioji parsisiuntė ir žiūrėjo savo iniciatyva ir patvirtina nukentėjusiosios parodymų teisingumą.

Apeliantai taip pat ginčija skundžiamą nuosprendį nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes skundžiamame nuosprendyje nenurodė būtinų nuteistajam inkriminuoto mažametės S. S. seksualinio prievartavimo aplinkybių – nusikaltimo padarymo laiko ir būdo. Be to, nesiaiškino nusikalstamų veikų padarymo vietos, nors prie apeliacinio skundo pridėtame 2016-06-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F16-29 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai negalėjo būti padaryti skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, o taip pat Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje numatytos įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą. Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta veikos aprašyme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra būtina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo laikas ir vieta nustatyti ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti tinkamai.

Apeliantų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo vietoje (gyvenamajame name) prasta garso izoliacija, tačiau jame nustatytos aplinkybės savaime nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Apeliantų pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad iš patalpos, kurioje miegojo nuteistasis su nukentėjusiąja patekti į tualetą tyliai nepavyko, garso izoliacija name prasta. Vis dėlto, pirmajame aukšte gyvenantys M. ir F. S. parodė, kad garsai visame name girdimi nuo pat namo pastatymo. Būtent tai, kad garso izoliacija name bloga buvo ilgą laiką, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad namo gyventojai prie name kasdien girdimų, nuolat pasikartojančių garsų buvo pripratę ir galėjo neatkreipti dėmesio į naktį išgirstą grindų girgždėjimą, durų darinėjimą ar vandens nuleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad name gyveno nemažai žmonių – 4 suaugę ir 2 vaikai – nukentėjusioji su broliu, kurie dažnai atvykdavo savaitgaliais, žaisdavo kieme, namie, lakstydavo, tikėtina, jog girgždėjimo, vaikščiojimo, vandens nuleidimo ir kitokie garsai buvo girdimi nuolat ir namo gyventojai juos nesąmoningai ignoravo arba laikė vaikų skleidžiamais garsais ir jų nesureikšmino. Be to, kaip matyti iš apeliantų pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kambaryje, kuriame nuteistasis miegojo su nukentėjusiąja, yra televizorius, todėl bet kokius šiame kambaryje girdimus garsus šeimos nariai galėjo laikyti televizoriaus skleidžiamais garsais. Apeliantų keliamą versiją, kad nuteistojo veiksmus būtų kas nors išgirdęs, paneigia ir nukentėjusiosios parodymai. Ji teigė, kad prievartą B. T. dažniausiai naudojo naktimis, kai V. T. miegodavo, arba kai ji būdavo išėjusi. Nukentėjusiosios teigimu, V. T. apie nuteistojo veiksmus nieko neįtarė. Naktį, po to, kai nuteistasis patenkindavo lytinę aistrą, jai yra tekę eiti iš kambario, kuriame miegodavo su B. T. iki vonios išsivemti, ją ten yra nešęs ir B. T. , tačiau nukentėjusioji parodė, kad B. T. ją iki tualeto nešė tyliai, siekdamas, kad niekas jų neišgirstų (t. 1, b. l. 100). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji taip pat nurodė, kad B. T. laukdavo vidurnakčio, tik tuomet pradėdavo ją liesti (t. 1, b. l. 43). Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad nuteistasis su ja elgėsi atsargiai, galimai sąmoningai siekdamas išvengti sužalojimų nukentėjusiajai padarymo ir triukšmo (t. 1, b. l. 42-44). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis specialiai siekė ir turėjo galimybę išvengti kitų namo gyventojų įtarimų apie daromas nusikalstamas veikas, todėl vien tai, kad gyvenamajame name prasta garso izoliacija nereiškia, kad kiti šeimos nariai neabejotinai būtų ką nors išgirdę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būdas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodytas aiškiai ir tiksliai, o tai, kad nenurodomas konkretus tam tikrų nuteistojo veiksmų, atliktų su nukentėjusiąja skaičius, nelaikytina Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar jo teisės į gynybą pažeidimu, ši apeliantų nurodoma aplinkybė taip pat neturi reikšmės nuteistojo padarytų veikų kvalifikavimui.

Teisiamajame posėdyje prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, B. T. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino iš dalies, teismo posėdžio metu nei teisiamasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių kaltinamojo akto (kuriame veikos aprašymas pilnai atitinka skundžiamame nuosprendyje pateiktą veikos aprašymą) trūkumų, todėl apeliantų skunde nurodomas teiginys, kad dėl netikslaus nusikalstamų veikų aprašymo buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, yra nepagrįstas.

Remdamasi visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam B. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl B. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta. Tačiau, pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo B. T. veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties požymius, kaip du atskirus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai, kuriais įgyvendinami skirtingi alternatyvūs tos pačios nusikaltimo sudėties požymiai (lytinės aistros tenkinimas oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu ir lytinės aistros tenkinimas analiniu būdu) šiuo atveju turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika. Byloje nustatyta, kad abi veikos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, buvo padarytos tuo pačiu laikotarpiu: pirmoji – nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, antroji – 2014 metų vasarą, t. y. pirmosios nusikalstamos veikos laikotarpis apima antrosios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį. Šioms veikoms būdinga vieninga B. T. tyčia ir tikslas, jomis pažeidžiama ta pati įstatymų saugoma vertybė, veiksmai vienarūšiai, padaryti iš esmės panašiomis aplinkybėmis, todėl, nors kiekvienas iš jų galėtų būti vertinami kaip atskiri nusikaltimai, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – B. T. padarytas nusikalstamas veikas nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio ir 2014 metų vasarą, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kvalifikuojant kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir šios nusikalstamos veikos aprašymą išdėstant taip:

„B. T. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle:

B. T. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuolat, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų mažametei nukentėjusiajai S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), apsilankant savaitgaliais, per atostogas jo namuose, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu – lietė rankomis nuogą mažametės krūtinę, pilvą, ausis, lytinius organus, kaklą, juos laižė ir bučiavo, dirgino lytinius organus, pats demonstravo savo lytinį organą – varpą, būdamas nuogas liesdavosi prie mažametės kūno lytiniu organu, liepė jai liesti jo lytinį organą bei tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės valią oraliniu būdu – liepdamas jai laižyti jo lytinį organą bei pats laižydamas jos lytinius organus.

Be to, B. T. 2014 metais, vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią analiniu būdu – gulėdamas su mažamete S. S. vienoje lovoje, tepė aliejumi mažametės lytinius organus ir apie analinę angą ir kišo savo lytinį organą – varpą – mažametei į analinę angą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais B. T. seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.“

Nuteistojo veiką, kuri buvo atskirai kvalifikuojama kaip 2 nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuojant kaip vieną šioje teisės normoje numatytą veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Vertinant nusikalstamų nuteistojo veiksmų, kvalifikuojamų kaip vienas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas, apimtį, konstatuotina, kad ta apimtis yra didesnė kaip bet kuri iš veikų, kurias pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalis buvo kvalifikavęs pirmosios instancijos teismas. Teoriškai tai duotų pagrindą nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį skirti didesnę bausmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaduotas apeliacinis skundas, kuriuo būtų prašoma nuteistajam griežtinti bausmę, bei į tai, kad teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes taip pat nemato pagrindo jos švelninti, už Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą B. T. skiriama 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės už Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nėra nei per griežtos nei per švelnios, jų keisti taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgiant tai, kad nuteistojo nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos apeliacinėje instancijoje perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir už jos padarymą naujai paskirta bausmė, nuteistajam paskirtos bausmės subendrinamos iš naujo. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje sudaro idealiąją sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už šias veikas, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo būdu. Subendrintos bausmės už Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą su naujai paskirta bausme už Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinamos apėmimo būdu, nes nuteistojo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnį.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija, kolegijos vertinimu su pareikštu civiliniu ieškiniu susiję klausimai išspręsti teisingai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti.

B. T. padarytas nusikalstamas veikas nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio ir 2014 metų vasarą, kurios buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir už jos padarymą B. T. paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

V. L. Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio  4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę B. T. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai:                                                                                Aloyzas Kruopys

                                                                                Daiva Pranytė - Zalieckienė

                                                                                Egidija Tamošiūnienė