Civilinė byla Nr. e2A-895-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05295-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1; 2.6.8.9; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4;

3.4.3.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus D. T., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3  d. sprendimo bei 2020 m. kovo 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-717/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus D. T., ieškinį atsakovėms „KURTAS SERVICE“, uždarajai akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei Kauno „Žalgirio“ jachtklubui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, M. L. ir „BAM LIT“, uždaroji akcinė bendrovė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi UAB „Energijos servisas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus D. T., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2017 m. balandžio 1 d. trišalį susitarimą „Dėl įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini)“, sudarytą tarp UAB „Energijos servisas“, „KURTAS SERVICE“, UAB, ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos bei taikyti restituciją:

1.1.                      grąžinti ieškovei bankrutavusiai UAB „Energijos servisas“ reikalavimo teisę į UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubą pagal 2016 m. vasario 22 d. tarp UAB „Energijos servisas“ ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai į UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo pareigas pagal bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ pagal 2016 m. vasario 22 d. paskolos sutartį;

1.2.                      grąžinti „KURTAS SERVICE“, UAB, reikalavimo teisę į bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo 30 000,00 Eur skolą, 221,92 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. iškėlė ieškovei bankroto bylą. Teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 674 869,37 Eur. Kauno apygardos tesimo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. buvo vienintelė ieškovės akcininkė. UAB „Energijos servisas“ ir atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas (toliau – jachtklubas) 2016 m. vasario 22 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino jachtklubui 50 000,00 Eur sumą, kurią ji turėjo grąžinti iki 2017 m. vasario 22 d. Ieškovė ir atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė paskolos sutartį pagal kurią ši atsakovė ieškovei paskolino 43 500,00 Eur sumą, kurią ieškovė privalėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Abiejų šių sutarčių šalys 2017 m. balandžio 1 d. sudarė trišalį susitarimą, t. y. atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, sutiko, kad jos ieškovei suteikta 43 500,00 Eur paskola būtų įskaityta jachtklubo nesumokėta 30 221,92 Eur skola. Po šio susitarimo pasirašymo jachtklubas neliko skolingas ieškovei, o ieškovė neteko teisės reikalauti iš jachtklubo skolos grąžinimo. Po šio susitarimo atitinkamai 30 221,92 Eur sumažėjo ieškovės prievolė atsakovei „KURTAS SERVICE“, UAB, kuriai liko negrąžinta 13 500,00 paskolos ir 378,50 Eur palūkanų. Ieškovė nurodė, kad šią paskolos dalį ji yra sumokėjusi atsakovei-kreditorei. Ieškovė įrodinėjo, kad trišaliu susitarimu buvo pažeisti kreditorių interesai gauti proporcingą kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutavusios bendrovės turto. Šiuo atveju atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, pirmoji iš visų kreditorių gavo finansinio reikalavimo atlyginimą iš ieškovės turto. Trišaliu susitarimu buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, t. y. jo sudarymo metu, 2017 m. balandžio 1 d., ieškovė turėjo 7 947,47 Eur lėšų, o skolos šiam laikotarpiui sudarė 148 381,70 Eur. Be to, su atsakove „KURTAS SERVICE“, UAB, buvo atsiskaityta dar nesuėjus atsiskaitymo terminui (2017 m. gruodžio 31 d.). Ieškovė teigė, kad ji trišalį susitarimą turi teisę ginčyti ir actio Pauliana pagrindu, nes atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, būdama vienintele ieškovės akcininke, turėjo žinoti apie jos finansinę padėtį, t. y., kad ji yra nemoki. Jachtklubas yra susijęs su atsakove „KURTAS SERVICE“, UAB, todėl jam apie sutarties šalių finansinę padėtį taip pat turėjo būti žinoma pasirašant trišalį susitarimą.

3.       Atsakovės „KURTAS SERVICE“, UAB, ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas su joms pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad ieškovės selektyviai parinkti duomenys apie jos turimas lėšas ir skolas, neatspindi tikrosios ūkinės-finansinės padėties. Kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pateikusi duomenis, kad jos lėšos po 2017 m. balandžio 1 d. padidėjo nuo 7 947,47 Eur iki 11 802,39 Eur, o skola sumažėjo nuo 148 381,70 Eur iki 44 423,21 Eur. Per penkis mėnesius po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės piniginės lėšos padidėjo beveik keturis kartus, o jos įsiskolinimai sumažėjo daugiau nei tris kartus. 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovė piniginių lėšų turėjo daugiau, negu turėjo įsiskolinimų. Iš kitų toje byloje ieškovės pateiktų duomenų seka, kad 2015 m. ieškovė turėjo pelno ir mokėjo pelno mokesčius. Ginčijamas sandoris ieškovei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Be to, tuo metu negalėjo būti sudarytas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nes nebuvo duomenų, jog bendrovė yra nemoki. Nemokumo laikotarpis nebuvo konstatuotas ieškovės iškeltoje bankroto byloje, o bankroto byla buvo iškelta pagal faktą, kad kreipiantis į teismą ieškovės įmonė buvo nemoki. Tik Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį šios bylos trečiajam asmeniui M. L. yra prašoma nustatyti laikotarpį nuo kada ieškovė tapo nemoki. Ieškovė neįrodė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, todėl ieškinys šiuo pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Ieškinys taip pat negali būti tenkinamas ir actio Pauliana pagrindu vien dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo sudarant trišalį sandorį. Ieškovė taip pat neįrodė, kad sumažėjo arba neliko realios galimybės jai atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, kad po ginčijamo sandorio sudarymo buvo pažeisti pačios ieškovės ar jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes dėl to nekito nei skolų, nei priskaičiuotų palūkanų dydžiai.

4.       Trečiasis asmuo M. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2017 m. balandžio 1 d. jis vadovavo ieškovei UAB Energijos servisas“ ir pasirašė ginčijamą sutartį. Šis susitarimas neįtakojo įmonės nemokumo ir nenulėmė įmonės bankroto. Laikotarpis iki trišalio susitarimo sudarymo ieškovei buvo sudėtingas dėl konkurencijos, kuri buvo susijusi su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų gavimu ir įsisavinimu. Dalyvaujant konkursuose, buvo reikalingos didesnės apyvartinės lėšos, todėl dalis įmonės partnerių ir kreditorių sutiko atidėti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymą. Su kitais kreditoriais ieškovė atsiskaityti nedelsė, o neatsiskaitė dėl būtinybės vykdyti įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius pirkimus. Dėl laimėtų viešųjų pirkimų įmonės apyvarta, lyginant su 2016 m., 2017 m. išaugo keturis kartus, tačiau tuo laikotarpiu 30 procentų išaugo ir darbuotojų atlyginimai bei poreikis didinti darbuotojų skaičių, kas sąlygojo dideles papildomas išlaidas. Padidėjus darbų apimčiai, išaugo poreikis įsigyti daugiau brangiai kainuojančios įrangos ir technikos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamu trišaliu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės, nes apyvartinės lėšos dėl to nesumažėjo. Įmonei bankrotas buvo paskelbtas žymiai vėliau po ginčijamo sandorio sudarymo, ko ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir net negalėjo nuspėti nei viena šio sandorio šalių. Šis sandoris įmonės bankroto neįtakojo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo naudai priteisė 508,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, valstybės naudai – 11,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo naudai priteisė 1 000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

7.       Dėl actio Pauliana taikymo. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo nustatyta, jog 2017 m. balandžio 1 d. ieškovė būtų buvusi nemoki. Teismo vertinimu, ieškovė vykdė veiklą, netgi turėjo pelno. Ieškovė turėjo ir finansinių įsipareigojimų, tačiau kreditoriai 2018 m. kovo 12 d. sutiko atidėti įsipareigojimų jiems įvykdymą iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Šios aplinkybės liudijo, kad netgi po trišalio susitarimo sudarymo, ieškovės nemokumo, iki iškeliant bankroto bylą, oficialiai nebuvo konstatuota.

8.       Ieškovė neįrodė, kad trišalio susitarimo sudarymo metu kreditoriai skolininkei būtų pareiškę reikalavimus, dėl to teismas laikė, jog skolininkė jų teisių šio susitarimo metu nepažeidė. Ieškovė tuo metu dar nebuvo visų asmenų, kurie galėjo reikalauti iš jos atsiskaitymų, kreditore. Ji ir šiuo metu negali būti laikoma kreditore, galinčia reikšti reikalavimus. Teismas konstatavo, kad, sudarant trišalį sandorį, nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė 2016 m. vasario 22 d. paskolino jachtklubui 50 000,00 Eur, kas rodo, kad iki trišalio sandorio sudarymo ieškovė buvo pajėgi skolinti lėšas. Ieškovė nenurodė, jog ši paskola turėjo įtakos jos nemokumui, dėl ko turėjo būti keliama bankroto byla. Ieškovė šio sandorio neginčijo, nors bankroto administratorius, perėmęs ieškovės bankroto administravimą, tokią teisę turėjo. Teismas, įvertinęs ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir jo turinį, laikė, kad ginčas byloje galėtų kilti ne dėl skolos įskaitymo, o dėl pilno atsiskaitymo pagal paskolos sutartis.

9.       Trišaliame susitarime skolininkais būtų jachtklubas ir ieškovė, kuri tuo pačiu yra ir kreditorius jachtklubo atžvilgiu. Kas iš jų trečiasis asmuo, sudarantis su skolininku sandorį, ieškovė neįvardijo ir apsiribojo tik tuo, kad atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, buvo vienintelė jachtklubo ir „BAM LIT“, UAB, akcininkė, o Linas Petrauskas - „BAM LIT“, UAB, vadovas bei vienintelis „KURTAS SERVICE“, UAB, akcininkas“. Teismas priėmė atsakovių motyvus, kad ieškovė netgi nebandė įrodyti, kokias aplinkybes trečiasis asmuo, sudarydamas trišalį susitarimą žinojo ir kaip tos aplinkybės įrodo jo nesąžiningumą, kaip tos aplinkybės pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Teismas manė, kad šiuo atveju ieškovei nepakanka nurodyti, kad susitarimo šalys yra tarpusavyje susiję ir galėjo žinoti apie jos nemokumą. Šias aplinkybes turėjo įrodyti, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos.

10.       Bankroto administratoriaus negalima laikyti kreditoriumi trišalio susitarimo atžvilgiu ir, kad jis tokiu negali būti išaiškino analogišku atveju kasacinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. e3K-7-278/2019. Be to, nuo ginčijamo sandorio sudarymo ir ieškinio pareiškimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai laiko. Bankroto administratorius buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, tačiau šio termino negalima laikyti atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų terminas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, nes nuo šio momento bankroto administratoriui suteikiamos tik tokios teisės, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Beje, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, bankroto administratorius ieškinį dėl jo nuomone neteisėto sandorio turėjo pareikšti per 6 mėnesius nuo dokumentų jam perdavimo.

11.       Nors atmetus ieškinį restitucijos klausimai nesprendžiami, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra nesąžininga atsakovių atžvilgiu ir prašo taikyti tik dalinę restituciją, t. y. ji prašo atsakovus grąžinti į pirminę iki trišalio susitarimo pasirašymo stadiją, o neprašo iš jos išreikalauti 43 500,00 Eur, kuriuos gavo iš atsakovės „KURTAS SERVICE“, UAB.

12.       Dėl kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo eiliškumo pažeidimo. Įmonių turto pardavimo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos bankroto proceso metu nuostatos gali būti taikomos tam tikriems teisiniams santykiams tik po to, kai yra iškelta bankroto byla. Trišalio susitarimo metu, kai šalys atsiskaitė tarpusavio įsipareigojimų įskaitymu, ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta. Iki kol ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, šios ĮBĮ nuostatos nei kreditorių, nei skolininkų atžvilgiu negalėtų būti taikomos, todėl ieškovės argumentus dėl jų taikymo teismas atmetė.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Energijos servisas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus D. T., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįsigilino į paties ginčo esmę, t. y., jog buvo ginamas viešasis interesas – pažeisti visų ieškovės kreditorių interesai, su kuriais, dėl atliktų įskaitymų trišalio susitarimo metu, nebuvo atsiskaityta arba neatsiskaityta laiku. Teismas nepagrįstai sprendė, jog jei dėl sudaryto trišalio susitarimo nebuvo tiesiogiai pažeistos ieškovės teisės (įmonės turimas turtas faktiškai nesumažėjo, nes tik buvo atsiskaityta (įskaitymo būdu) su turima skolininke „KURTAS SERVICE“, UAB, kad ir nesuėjus atsiskaitymo terminui)), tai esą ir jos turimų kreditorių teisės bei interesai nebuvo pažeisti.

1.2.       Visiškai nebuvo atskleista bylos esmė, o buvo vertintos ir sprendime aprašytos visiškai nereikšmingos aplinkybės, kaip antai, sudarytų paskolų sutarčių įtaka ieškovės mokumui, net konstatuojant, jog „ginčas byloje galėtų kilti ne dėl skolos įskaitymo, o dėl pilno atsiskaitymo pagal paskolos sutartis“. Sprendime net nebuvo pasisakyta, kurios ar kurių konkrečiai actio Pauliana sąlygų ieškovė esą neįrodė. Teismas išvis nenustatinėjo visų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, dėl jų motyvuotai nepasisakė, nors jos nagrinėjamu atveju buvo ieškovės aiškiai nurodytos ir įrodytos.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, netinkamai aiškino teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi nurodė, jog bankroto administratorius esą negali kreditorių teisių ir interesų ginti remdamasis CK 6.66 straipsniu. Šiuo atveju naujausioje teismų praktikoje kasacinis teismas aiškiai pasisakė dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti sandorius būtent CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

1.4.       Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi jame nėra nurodyta aiškių motyvų, kurių pagrindu yra atmetamas ieškovės ieškinys, o pirmosios instancijos teismo motyvai nėra nuoseklūs, logiški ir suprantami, kai tuo tarpu teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui yra keliami imperatyvūs reikalavimai. Šiuo atveju buvo priimtas nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas sprendimas, kuris privalo būti panaikintas.

1.5.       Iš į bylą pateiktų ieškovo buhalterinių dokumentų buvo aiškiai matyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės bendra kreditorių reikalavimo suma, pagal mokėjimo dokumentus, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs, sudarė 148 381,70 Eur. Visi šie kreditoriai ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Sudarant trišalį susitarimą, ieškovė buvo nemoki ir darant įskaitymus buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovei „KURTAS SERVICE“, UAB. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktų į bylą įrodymų net nevertino ir dėl jų nepasisakė, o priešingai, padarė išvadą, jog esą trišalio susitarimo sudarymo metu ieškovė buvo moki ir net veikė pelningai, nors tokių duomenų byloje nėra. Iš į bylą pateiktų apskaitos dokumentų buvo aiškiai matyti, kad ginčijamo trišalio sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems piniginiams reikalavimams patenkinti.

1.6.       Sudarius trišalį susitarimą buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kadangi ieškovė prarado realią galimybę savo turto masę padidinti 30 221,92 Eur ir minėtą sumą panaudoti atsiskaitant su kitais kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminas, susitarimo sudarymo metu, jau buvo pasibaigęs. Atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, vienintelė ieškovės akcininkė, gavo pirmenybę prieš kitus kreditorius sumažinti savo kreditorinį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Pastebėtina, kad prievolės atsakovei „KURTAS SERVICE“, UAB, kuri buvo įskaityta, vykdymo terminas nebuvo suėjęs. Jokių duomenų, kad šiuo atveju sutarties, įstatymo, teismo sprendimo ar kitu pagrindu, buvo privaloma sudaryti ginčijamą sandorį, nėra.

1.7.       Trišalio susitarimo šalių nesąžiningumas preziumuojamas, kadangi sandoris sudarytas dėl ieškovės skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Be to šalys privalėjo suvokti, kad sudarant tokį sandorį bus pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai, kadangi jas siejo bendra akcininkė-atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, kurios naudai ir buvo sudarytas trišalis susitarimas, tam, kad ji iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo susimažintų savo turimą reikalavimą į ieškovę. Šiuo atveju yra įrodytos visos actio Pauliana sąlygos.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas pasisakė apie ieškinio senaties terminą, kaip esą suėjusį, nors atsakovės net nereikalavo taikyti ieškinio senaties termino, o ir ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs.

1.9.       Panaikinus Sprendimą, privalo būti panaikintas ir papildomas sprendimas, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo baigties (CPK 93 straipsnis). Papildomas sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas, nes juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti priimant sprendimą (nutartį), todėl naikinant ar keičiant sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, naikintinas ir jo pagrindu priimtas papildomas teismo sprendimas (nutartis). Tai reiškia, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu teismo sprendimu (nutartimi).

14.       Atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prie bylos prijungti ieškovės prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie civilinės bylos (Nr. e2-1414-254/2019) ir šio prašymo priedą Nr. 5 – lentelė „Skolos, kurių grąžinimo terminas buvo suėjęs iki 2017 m. gegužės 5 d.“. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, jog ginčijamu sandoriu ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos, o taip pat, kad iškovė neįrodė actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, numatytų CK 6.66 straipsnyje, t. y. teismas aiškiai konstatavo ne tik aplinkybę, jog nėra nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, bet ir kitas esmines aplinkybes – ieškovė neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jos kreditorių teisės bei, kad ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Tai yra esmines aplinkybės, kurių neįrodžius actio Pauliana institutas negali būti taikomas.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės nesąžiningumą ir manipuliavimą tik jai pačiai prieinamais buhalterinės apskaitos duomenimis, tendencingai juos parenkant bei pateikiant į bylą. Iš pačios ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po ginčijamo sandorio sudarymo buvo atsiskaitoma su UAB „Castrade“ atliktais mokėjimo pavedimais. Taigi, po sudaryto ginčijamo sandorio, mokėjimo sumoje 60 000,00 Eur buvo visiškai padengtas ieškoves apeliaciniame skunde nurodytas 35 430,50 Eur įsiskolinimas UAB „Castrade“, o taip pat 3 000,00 Eur nurodytas 12 572,92 Eur įsiskolinimas UAB „Žandrida“. Nei viena iš šių kreditorių dėl šiek tiek pavėluoto atsiskaitymo jokių pretenzijų nereiškė. 

2.3.       Vadovaujantis pačios ieškovės skirtingai bylose teikiamais duomenimis, iš kreditorių, kuriems pradelsti įsipareigojimai buvo fiksuoti 2017 m. balandžio 1 d. (ginčijamo sandorio sudarymo dieną), po 3 mėnesių (2017 m. liepos 5 d.) liko tik du, kurie pareiškė kreditorinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje, o būtent UAB „Ukmergės inžinerija“ ir UAB „Valeramas“, kuriems bendra bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro viso tik 2 518,41 Eur. Ieškovės skirtingi bylose pateikti duomenys paneigia jos pačios argumentus, kad dėl ginčo sandorio ieškovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, bei, kad šis sandoris taip esmingai pažeidė jos kreditorių teises, kad jį reikėtų panaikinti ir priteisti ieškovei net 30 000,00 Eur sumą.

2.4.       Priešingai nei teigia ieškovė, net ir panaikinus ginčijamą sandorį, jos atžvilgiu pareikšti kitų kreditorių reikalavimai bankroto byloje nebūtų proporcingai mažesni. Panaikinus ginčo sandorį, tik padidėtų „KURTAS SERVICE“, UAB, finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Ieškovė po ginčijamo sandorio sudarymo atsiskaitinėjo su savo kreditoriais ir ginčo sandoris tikrai neįtakojo papildomų 30 221,92 Eur kreditorių reikalavimų atsiradimo ieškovės bankroto byloje.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, o ieškovės argumentai ir įrodinėjama aplinkybė, kad jos turtas yra įvertintas tinkamai, t. y., kad net 75,71 procentai jos turto kainuoja po 0,29 Eur ir, kad būtent jos turto verte reikia vadovautis, konstatuojant nemokumą, neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovė įrodinėja, kad jos nemokumas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu c/b Nr. e2-776-230/2020, tačiau šis sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.  

2.6.       Priešingai nei teigia ieškovė, ginčijamu sandoriu atlikus dalies ieškovės prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos nei imperatyvios galiojančių teisės aktų nuostatos, nei pačios paskolos sutarties nuostatos, nei ieškovės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju preziumuoti, kad sudarydamos ginčijamą sandorį, šio sandorio šalys buvo nesąžiningos, nebuvo jokio pagrindo. Jokių kitų ginčijamo sandorio sudariusių šalių nesąžiningumo įrodymų ieškovė nepateikė, apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais apie jos ginčijamo sandorio šalių sąsajas, kurios savaime neįrodo nesąžiningumo.

15.       Atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Nėra ginčo, kad ieškovė ieškiniu neprašė teismo nustatyti, jog nemokumo būseną ji pasiekė dar iki 2017 m. balandžio 1 d., todėl teismas šioje byloje negalėjo nustatinėti ir nenustatė nemokumo momento atsiradimo. Vertinant nemokumo momentą galima tvirtai teigti tik tai, kad ieškovės bankroto bylos iškėlimo metu ji buvo nemoki. Tokį faktą yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla Nr. eB2-1614-896/2018. Aplinkybės, kad žymiai vėliau (lygiai po metų) bus paskelbtas ieškovės bankrotas, negalėjo nuspėti nei viena iš ginčo sandorio šalių.

3.2.       Ieškovės kreditorių susirinkimui pateiktoje administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. sausio 23 d. aptariamas ginčo sandoris. Tačiau šios ataskaitos tvirtinimo kreditorių susirinkime metu administratorius ginčo sandoryje neįžvelgė jokių neigiamų aplinkybių, ieškovės ar jo kreditorių teisių pažeidimo. Byloje ieškovė taip ir nepagrindė ir nepaaiškino, kas iš tiesų atsitiko, kad buvo pakeista raštu šioje ataskaitoje išdėstyta ir kreditorių susirinkime patvirtinta administratoriaus nuomonė ginčo sandorio atžvilgiu.

3.3.       Nemokumo būsenos 2017 m. balandžio 1 d. ieškovė šioje byloje neprašė teismo pripažinti, todėl ir ieškovę tuo metu atstovavęs vadovas M. L., ir ginčo sandorio šalys (abi atsakovės) nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad po metų ieškovei bus keliama bankroto byla ir bus analizuojama šio sandorio esmė. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovės kreditoriai sutiko atidėti skolos mokėjimą iki 2018 m. rugsėjo 28 d., ir kad 2017 m. balandžio 1 d. nei vienas iš jos kreditorių, kuriems vykdytinų kreditorinių reikalavimų terminai jau buvo suėję, nebuvo pareiškę ieškinio teisme, bet nebuvo pateikę ir jokios pretenzijos ar raginimo dėl neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų. Tokių pretenzijų dėl ginčo sandorio nei vienas kreditorius nereiškia ir dabar.

3.4.       Šiuo atveju yra nesąžininga reikalauti, kad ieškovė, įskaitymu panaikinusi savo pačios prievolę, vėl įgytų reikalavimo teisę į asmenį, kurio, įsipareigojimo perkėlimo naujam kreditoriui, dėka jai pačiai atsirado pagrindas taikyti minėtą įskaitymą – kitaip tariant, nesąžininga būtų reikalauti, kad ieškovė išvengtų didžiosios dalies 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ar apsunkintų jų įvykdymą, tuo tarpu kai 2017 m. balandžio 1 d. ginčo sandoriu ji pati atliko įskaitymą, su „KURTAS SERVICE“, UAB, siekdama abipusiai naudingo tikslo – ieškovės priešpriešinių 30 221,92 Eur įsipareigojimų panaikinimo.

3.5.       Ginčo šalys sudarė teisėtą, teisės ir kitų šalių interesų nepažeidžiantį trišalį susitarimą, kuriame dvi iš jų taip pat teisėtai susitarė ir pritaikė įskaitymo institutą, o atsakovei „KURTAS SERVICE“, UAB, buvo perleista reikalavimo teisė į jachtklubo prievolę, kurios įvykdymo terminas, beje, jau buvo pasibaigęs.

3.6.       Jachtklubas nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kokie ir, ar tokių išvis yra, ieškovo finansiniai sunkumai. Ieškovė nedetalizuoja, į kokius viešuosius registrus jachtklubas turėjo / galėjo kreiptis ir „pasidomėti“, kuomet tiek ieškovės vadovui, tiek ir kitos atsakovės vadovui nekėlė abejonės ieškovės galimybės sudaryti ir įvykdyti ginčo sandorį bei įskaitymo pagrindu atsiskaityti su kita atsakove. Jokiuose registruose, valstybės įstaigose ar antstolių kontorose ar kitose vietose jachtklubas nebūtų galėjęs gauti informacijos apie ieškovės tariamai sudėtingą finansinę būklę. Be to, jachtklubas skolos mokėjimo terminas jau buvo suėjęs ir nebuvo jokio skirtumo, kam jis turėtų vykdyti įsipareigojimus. Šiuo metu, t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo, šis įsipareigojimas buvo perleistas „BAM LIT“, UAB, kuri taip pat įgijo teisę reikalauti skolos sumokėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktą, kurios, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovė neginčija.

3.7.       Šiuo atveju administratorius į teismą kreipėsi praleidęs įstatyme įtvirtintą procesinį terminą ginčyti juridinio asmens sandorius ir neprašė tokio termino pratęsti, todėl vien dėl to ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad visi ieškovės įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje, įsiteisėjus 2018 m. kovo 27 d. teismo nutarčiai iškelti ieškovui bankroto bylą, kas nereiškia, jog 6 mėnesių naikinamasis procedūrinis terminas nebuvo suėjęs ar kažkodėl turėtų būti netaikomas šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl įrodymų prijungimo

17.       Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti.  

18.       Atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – ieškovės prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie civilinės bylos (Nr. e2-1414-254/2019) ir šio prašymo priedą Nr. 5 – lentelę „Skolos, kurių grąžinimo terminas buvo suėjęs iki 2017 m. gegužės 5 d.“, kuriuos prašo prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šiuos dokumentus, kurie turi reikšmės, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl tarp šalių sudaryto trišalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Taigi, atsakovės pateikti kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodyti rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

Dėl ginčo esmės

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dėl actio Pauliana instituto taikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Trišalis susitarimas ginčijamas actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Šioje byloje apeliantė (ieškovė) bankrutavusi UAB „Energijos servisas“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą actio Pauliana instituto taikymą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino šias actio Pauliana sąlygas: sandorio privalomumas, kreditorių teisių pažeidimas ir sandorio šalių nesąžiningumas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje.

20.       Actio Pauliana suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui, ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Energijos servisas“ 2016 m. vasario 22 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)paskolino UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas 50 000,00 Eur, kuriuos pastaroji įsipareigojo paskolos davėjui grąžinti iki 2017 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 21-22). „KURTAS SERVICE“, UAB, ir UAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas „KURTAS SERVICE“, UAB, paskolino paskolos gavėjui UAB „Energijos servisas“ 43 500,00 Eur. Sutartimi paskolos gavėjas šią pinigų sumą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 19-20).

22.       Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad šalys 2017 m. balandžio 1 d. pasirašė trišalį susitarimą dėl įskaitymų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-24), kuriame konstatavo, kad UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas yra skolingas UAB „Energijos servisui“ 30 000,00 Eur ir 221,92 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pagal 2016 m. vasario 22 d. paskolos sutartį, iš viso skola yra 30 221,92 Eur; UAB „Energijos servisas“ yra skolinga „KURTAS SERVICE“, UAB, 43 500,00 Eur ir 600,42 Eur palūkanų pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį. Trišaliu susitarimu UAB „Energijos servisas“ užskaitė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo skolą 30 221,92 Eur sumai, o „KURTAS SERVICE“, UAB, – užskaitė tokio paties dydžio, t. y. 30 221,92 Eur UAB „Energijos serviso“ skolą. Pagal šį susitarimą susitarta, kad  UAB „Energijos servisas“ nereikalauja, jog UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas atlygintų jai skolą, o „KURTAS SERVICE“, UAB, nereikalauja, kad UAB „Energijos servisas“ grąžintų jai 30 000,00 Eur skolą ir 221,92 Eur palūkanų. Pagal šį susitarimą likusi negrąžinta UAB „Energijos servisas“ paskolos dalis „KURTAS SERVICE“, UAB, sudarė 13 500,00 Eur dydžio ir 378,50 Eur palūkanų; UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas lieka skolingas „KURTAS SERVICE“, UAB, 30 000,00 Eur skolos ir 221,92 Eur palūkanų, 30 000,00 Eur paskola pripažįstama su 3 procentų metinėmis palūkanomis, kurios pradedamos skaičiuoti nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

23.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimų netenkino, spręsdamas, kad įmonės administratorius negali būti laikomas kreditoriumi bei byloje reikšti reikalavimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti pagrindo nėra. Aktualioje nagrinėjamam ginčui ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte buvo įtvirtinta viena iš administratoriaus pareigų – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

24.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis nemokumo administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

25.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teismo nutartį, kuria UAB „Energijos servisas“ buvo iškelta bankroto byla bei konstatavęs, kad UAB „Energijos servisas“ 2017 m. balandžio 1 d. nebuvo nemoki įmonė, vykdė veiklą, turėjo pelną, sprendė, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 21 punktas).

26.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu išsiaiškinti ieškovės (ne)mokumą pagrindžiančias aplinkybes ir pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių (ne)pagrįstumą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo susitarimo sudarymo dienai 2017 m. balandžio 1 d. UAB „Energijos servisas“ sąskaitos likutis sudarė 7 940,74 Eur (t. 1, b. l. 25), įmonės skolos šiuo laikotarpiu kreditoriams sudarė 182 032,16 Eur (t. 1, b. l. 26-29 bei t. 2, b. l. 13-24). Vadovaujantis ieškovės nemokumo administratoriaus į bylą pateiktais duomenimis (t. 2, b. l. 75), pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 34 730,00 Eur, antros eilės – 99 687,24 Eur, trečios eilės – 540 452,13 Eur, debitorių skolos sudaro 94 648,77 Eur, turto yra paskaitoma 16 509,14 Eur.  

27.       Galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta paminėtoje teisės normoje. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad byloje neįrodytas UAB „Energijos servisas“ nemokumas ginčijamo susitarimo sudarymo metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teismas nenustatė ieškovės turimo turto masės ginčo sandoriu metu, byloje, apsiribojus pateiktais duomenimis, kad po ginčo sandorio sudarymo dalis kreditorių sutiko atidėti prievolių vykdymo terminus, nebuvo tirtas ir nustatinėjamas ieškovės įsipareigojimų dydis, kreditorių prievolių įvykdymo terminai, nebuvo nustatinėja ar ieškovės UAB „Energijos servisas“ turimo turto pakako, kad būtų atsiskaityta su visais kreditoriais.

29.       Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kadangi sandorio šalies nesąžiningumas – tai būtina actio Pauliana pagrindu pareikštų reikalavimų tenkinimo sąlyga, nagrinėjamu atveju taip pat turi būti įvertinta, ar atsakovės, sudarydamos sandorius su ieškove, buvo sąžiningos.

30.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nebandė įrodyti kokias aplinkybes trečiasis asmuo, sudarydamas trišalį susitarimą, žinojo ir kaip tos aplinkybės įrodo jo nesąžiningumą, kaip tos aplinkybės pažeidžia skolininkės kreditoriaus teises. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovei nepakanka nurodyti, jog susitarimo šalys yra tarpusavyje susiję ir galėjo žinoti apie ieškovės nemokumą. Pažymėtina, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

31.       Taigi, tam, kad būtų konstatuotas trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas actio Pauliana taikymo prasme, neturi būti nustatoma, kad šis asmuo savo veiksmais siekė sąmoningai patenkinti savo reikalavimus kitų skolininko kreditorių sąskaita. Iš pirmiau išdėstytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad sandorį su skolininku sudaręs asmuo gali būti pripažįstamas nesąžiningu taip pat ir tuo atveju, kai jis nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo savo kontrahento finansine padėtimi, nesiekė gauti duomenų, reikalingų, kad šalių sudarytas sandoris nepažeistų įstatymų. Nustačius, kad atsakovė neveikė aktyviai ir nepasidomėjo ieškovės finansine padėtimi, neįvertino, ar sudaryti sandoriai nepažeis kitų jos kreditorių interesų, jos nesąžiningumas gali būti konstatuotas nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie jos sąmoningą siekį patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius.

32.       Byloje įrodinėjama, kad atsakovė „KURTAS SERVICE“, UAB, vienintelė ieškovės akcininkė, gavo pirmenybę prieš kitus kreditorius sumažinti savo kreditorinį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. ,  bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 7 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas-juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja.

33.       Apibendrinusi nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės nemokumo administratoriaus teisės reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, netyrė skolininkės finansinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu ir skolininkės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas dėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, netyrė, nevertino, neanalizavo ir nepasisakė dėl vienos actio Pauliana institutui būtinos taikymo sąlygos – privalomumo sudaryti sandorius.

34.       Paprastai apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, taigi dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojama finansinė būklė ginčo sandorių sudarymo metu, šalių sąžiningumas, privalėjimas sudaryti sandorį, šių aplinkybių aiškinimasis reikštų naujų, byloje iš esmės, netirtų aplinkybių nustatymą, dėl to turėtų duoti paaiškinimus ir teikti papildomus įrodymus byloje dalyvaujantys asmenys ar kreditoriai, kurių interesais yra pareikštas ieškinys. Šių reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatymas apeliacinės instancijos teisme apribotų byloje dalyvaujančių asmenų teisę apeliacine tvarka apskųsti šių aplinkybių faktinį ir teisinį vertinimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Taigi, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio  1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

35.       Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. papildomu sprendimu išsprendė atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo byloje patirtų išlaidų klausimą ir priteisė iš ieškovės bankrutavusios UAB „Energijos servisas“ atsakovei UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas 1 000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

36.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą.

37.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo baigties (CPK 93 straipsnis). Papildomas sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas, nes juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti priimant sprendimą (nutartį), todėl naikinant ar keičiant sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, naikintinas ir jo pagrindu priimtas papildomas teismo sprendimas (nutartis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-975-330/2015). Tai reiškia, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu teismo sprendimu (nutartimi) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1598-516/2016).

38.       Nagrinėjamu atveju esant pagrindui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimą ir nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas laikoma neįgijusia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikomas taip pat nepagrįstu, todėl naikinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė