Administracinė byla Nr. I-5150-189/2016
Proceso Nr. 3-61-3-05895-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 16.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,
dalyvaujant pareiškėjui Z. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs byla,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–9, 19–26) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo patirtą turtinę žalą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2012-12-24 negautas tarnybines uniformos dalis, viso 340,14 Eur.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-24 Vilniaus pataisos namuose. Laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-24 pareiškėjui nebuvo išduotos jam priklausančios tarnybinės uniformos ir/ar ją sudarančios dalys. Pareiškėjo teigimu, jam priklauso žalos atlyginimas už neišduotas tarnybinių uniformų dalis. Nurodė, kad prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoj atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs, nes tikėjosi gauti naujas uniformos dalis vietoje nusidėvėjusių, tačiau naujos dalys išduotos nebuvo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta, nes atsakovas neįvykdė iš Tarnybos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio kylančios savo pareigos nei vienu iš teisės aktuose numatytų galimų būdų: išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis ar už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokant piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad atsakovui neįgyvendinus savo pareigos buvo priverstas tarnyboje dėvėti savo lėšomis įsigytus drabužius, batus. Duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyręs nurodyti negalėjo, nes duomenų nekaupė, atitinkamai ir žalos dydžio negali pagrįsti įrodymais, tačiau mano, kad patirtos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis teisės aktuose numatytu kompensacijos už laiku neišduodamas tarnybinės uniformos dalis dydžiu, t. y. 30 proc. atitinkamos tarnybinės uniformos dalies vertės.
Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 37–39) argumentais prašė taikyti trejų metų senaties terminą, likusioje dalyje prašė sprendimo įvykdymą atidėti bent šešių mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad pagrindinė tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis – finansinių lėšų trūkumas. Kaip nurodė atsakovė, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė. Nurodė, kad pareigūnui piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti išmokama tik už ateinančius kalendorinius metus bet ne už praėjusį laikotarpį. Kadangi pareiškėjas į įstaigos vadovą dėl kompensacijos priteisimo ir išmokėjimo laiku nesikreipė, todėl neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už pareiškėjo nurodytą jam laiku neišduotą tarnybinę uniformą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti turtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 str. 2 d.). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo ministras (18 str. 3 d).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2695/2012; 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2567/2012).
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs uniformos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, ar dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, preziumuojama, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė turtinę žalą, turėdamas savo lėšomis įsigyti aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 dalimi, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma būtent dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą (užtikrinti uniformos išdavimą), todėl, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio objektyviais įrodymais nepagrindė, tačiau, kaip jau minėta analogiško pobūdžio bylose, pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje buvo priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011). Pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys (b. l. 14) patvirtina, šio fakto neginčija ir atsakovas, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę į nuostolių dėl ginčo laikotarpiu neišduotų uniformos dalių atlyginimą.
Atsakovas atsiliepimo argumentais prašydamas taikyti senaties terminą, prašė pagal analogiją taikyti Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 str. 8 dalyje. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis), o tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 dalis, 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1695/2013). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas išėjo iš tarnybos.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo Pažymoje (b. l. 14) bei pareiškėjo asmens kortelėje esančius duomenis (b. l. 42), darytina išvada, kad iš viso pareiškėjui ginčo laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1133,80 Eur (b. l. 15), todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Tvarkos 1 punktu, pareiškėjui iš atsakovo priteisti 340,14 Eur (1133,80 x 30 proc.) turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias pareiškėjas dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas prašo priteisti jam kompensaciją už tarnybinės uniformos dalis už praėjusį laikotarpį (atsakovo teigimu, kompensacija galima tik už ateinančius kalendorinius metus), yra nepagrįsti.
Atsakovas atsiliepimo argumentais prašė atidėti sprendimo vykdymą bent šešių mėnesių laikotarpiui, nes šių metų patvirtintame biudžete lėšų nenumatyta.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.
Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, todėl Vilniaus pataisos namų prašymas atidėti sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams netenkinamas.
Teisėjas, vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo Z. S. skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui Z. S. iš Vilniaus pataisos namų 340,14 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir 14 ct) žalos atlyginimą už laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-24 neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Bronius Januška