Civilinė byla Nr. e2-2280-1080/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16336-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dainiui Baronui,
atsakovės atstovei advokatei Renatai Janušytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo K. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uolys“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 360 Eur nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. lapkričio 11 d. sudarė Rangos darbų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo fasado apšiltinimo ir apdailos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2017 m. lapkričio 24 d., tačiau darbai atlikti tik 2018 lapkričio mėnesį, t.y. 2018 m. lapkričio 15 d. šalims pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 2. Garantinis terminas darbams skaičiuotinas nuo faktinio darbų užbaigimo dienos – 2018 m. lapkričio 15 d. Šių metų pavasarį pradėjo ryškėti atliktų darbų trūkumai. Paaiškėjo, kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai, po darbų atlikimo nustatyti darbų defektai, kurie tiesiogiai susiję su netinkama rangos darbų kokybe, t.y. daugelyje fasado vietų atšoko/nukrito dekoratyvinis tinkas (ypač apatinėje fasado dalyje). Kadangi defektai išryškėjo garantiniu laikotarpiu, ieškovas 2023 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę pašalinti susidariusius defektus, taip pat ieškovas prašė informuoti jį apie atsisakymą šalinti defektus. Atsakovė į raštą nereagavo, objekte defektų nepašalino. Siekdama išaiškinti nekokybiško fasado priežastis, ieškovas kreipėsi į ekspertą, kuris pateikė konsultacinę išvadą. Papildomai atsakovės darbų trūkumai fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Ieškovo nuomone, atsakovės darbų defektus nustačius per garantinį laikotarpį, atsakovė privalo atlyginti ieškovui jų pašalinimo išlaidas. Dėl nekokybiškai atliktų darbų ieškovas negali tinkamai naudotis pastatu, patiria nepatogumų ir nuostolių, o šalindamas nekokybiškai atsakovės atliktų darbų trūkumus, patirs papildomus nuostolius. Eksperto parengta padarytų trūkumų ištaisymo ir darbų atlikimo sąmatoje darbų kaina 6 360 Eur. Ieškovas kreipiasi į teismą CK 6.678 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Ieškovas remiasi eksperto konsultacine išvada, kurioje nėra jokių pagrįstų duomenų ar tyrimų, kuo remiantis ekspertas galėjo padaryti tokią išvadą. Nors ekspertas pateikė nuardyto fasado dalies, netinkamai įrengto apskardinimo, taip pat atšokusio fasado apdailos nuotraukas, tačiau nėra pateikta nuotraukų, kad papildomas fasado apšiltinimas buvo priklijuotas ne visu plotu ir buvo paliktas oro tarpas tarp seno apšiltinimo ir papildomo.
3.2. Atliekant statybos rangos darbus pagal sutartį atsakovė turėjo atlikti tik gyvenamojo namo fasado apšiltinimo ir apdailos darbus. Visi darbai buvo atliekami tik iš ieškovo pateiktų medžiagų, atsakovei nebuvo pateiktos statybinių medžiagų deklaracijos, todėl nėra aišku, ar šios medžiagos buvo kokybiškos (nepasibaigęs jų galiojimo terminas ir t.t.).
3.3. Konsultacinėje išvadoje panaudotos statybinės medžiagos ir jų atitiktis keliamiems reikalavimams nebuvo tirtos, nors gyvenamųjų patalpų apšiltinimo ir apdailos defektų atsiradimui įtakos turi ir medžiagų kokybė. Neužtikrinus statybinių medžiagų kokybės, galima tikėtis defektų atsiradimo pastato eksploatavimo metu.
3.4. Pažymėjo, kad visus skardinimo darbus atliko ne atsakovė, o ieškovo samdyti žmonės. Kadangi pastato skardinimas stabdo vandens prasiskverbimą, todėl šiuo atveju atsakovė negali prisiimti atsakomybės už atsiradusius defektus dėl netinkamo apskardinimo.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovas dėjo pastangas vykdyti fasado demontavimo ir apžiūros procedūrą dalyvaujant atsakovei, kuri galėtų išsamiai įvertinti defektų pobūdį, apimtį, šiltinimo būdus. Tačiau atsakovė į tokius prašymus nesureagavo. Ieškovas defektus užfiksavo antstolio ir eksperto pagalba. Ieškovas teikė atsakovei statybos darbams skirtus statybos produktus, o jų atitiktį, eksploatacines savybes atsakovė galėjo įvertinti pagal statybinių medžiagų pakuotėse pateikiamus duomenis, juos lyginant su viešųjų registrų duomenimis. Ieškovas yra fizinis asmuo, kuris užsakė pas atsakovę rangos darbus savo vartojimo reikmėms. Pažymėjo, kad byloje kilo ne statybos produktų kokybės klausimai, o rangos darbų atlikimo defektai, todėl ieškovui nesuprantama, kokį ryšį su atliktų darbų kokybe turi medžiagų kokybė. Taip pat nurodė, kad atsakovė vykdydama fasado šiltinimo darbus, buvo priversta demontuoti apskardinimo elementus. O baigiamųjų darbų dalyje šiuos apskardinimo elementus atsakovė sumontavo atgal, tačiau nekokybiškai, kas papildomai įtakojo defektų atsiradimą.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike papildomai paaiškino, kad atsakovė fasado įrengimo darbus pasirinko STR 2.04.01:2018 Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys. 2 priedo antrą būdą, kaip matosi eksperto pateiktose fotonuotraukose. Atliekant fasado įrengimo darbus iš ieškovo nebuvo gauta jokių pastabų dėl nekokybiškai ar blogai klijuojamo polistirolo. Pažymėjo, kad statybos darbai vyko nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Ieškovas teismui teikia neaktualią informaciją dėl statybos darbų deklaracijų. Vandens prabėgimas atsirado dėl blogai sumontuotų palangių tose vietose, kur yra prabėgimas, palangė sumontuota viena ant kitos, nėra atliktas tarpusavio palangių sujungimas, t.y. nėra atliktas falcas, kas matyti iš fotonuotraukos. Palangių sumontavimas nėra atskiras smulkus darbas, o reikalaujantis tam tikrų žinių ir kvalifikacijos. Atsakovė atliko darbus, kurie yra išvardinti atlikti ir užsakovo priimtų darbų aktuose, o palangių skardinimo darbus atliko ieškovo pasamdytas žmogus. Palangių sumontavimui ir išlankstymui reikalingos specifinės žinios, o atsakovė neturėjo darbuotojų su reikalinga kvalifikacija. Eksperto išvadoje pateikiamos dvi galimos defektų atsiradimo priežastys, tačiau išvadoje nėra pateikiamas tokių padarytų išvadų pagrįstumas, išvadoje apsiribojama bendru teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pacitavimu. Atsakovės nuomone, šiuo atveju defektų atsiradimas gali būti sąlygotas įvairių veiksnių, tačiau ekspertas išvadoje galimų veiksnių poveikio ir įtakos defektų atsiradimui net nevertino, todėl išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Pažymėjo, kad tarp šalių pasirašytas 2018 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktas. Ieškovas atsakovės atliktus darbus priėmė, kadangi pasirašė tarpiniuose darbų priėmimo-pardavimo aktuose, defektai, kurie nurodomi išvadoje, negali būti laikomi kaip naujai per garantinį laikotarpį paaiškėję, už kuriuos būtų atsakinga atsakovė. Išvada buvo sudaryta atsakovei nedalyvaujant. Atsakovės atlikti darbai perdavimo momentu buvo tinkamos kokybės. Ieškovo minėti defektai atsirado dėl netinkamos statybos objekto priežiūros. Ieškovo nurodyti defektai laikytini atsiradusiais jau po darbų priėmimo, nenulemti atsakovės darbų. Daiktų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus. Fasado apšiltinimo darbai baigti 2018 metais lapkričio mėnesį. Taigi nuo atliktų fasado apšiltinimo darbų praėjo penkeri metai. Per tokį ilgą laiko tarpą ginčo pastatas, jį statant panaudojus statybines medžiagas, galėjo natūraliai pakisti. Taip pat ieškovas nevykdė ir statinio naudotojo pareigų. Atsakovės nuomone, tikėtina, jog eksperto išvadoje ir antstolio protokole nurodyti atsiradę defektai yra ne netinkamos atsakovės veiklos įrenginėjant fasado apšiltinimą, o paties ieškovo nerūpestingo neveikimo rezultatas. Ieškovas namu naudojasi penkerius metus, byloje nėra duomenų, kad esami fasado defektai gali transformuotis į dar didesnius, ateityje galimos avarinės situacijos, dėl nustatytų defektų negalės būti naudojama toliau ir dėl to jos pakeitimo kaštai neišvengiami. Nei Rangos sutartyje, nei CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo piniginių lėšų, skirtų pakartotinio darbo atlikimui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra statybų profesionalas, UAB „VITI“ savininkas, kuri statybų srityje veikia daugiau kaip 31 metus. Todėl ieškovui kaip savo srities specialistui dėl galimai atsiradusių defektų taip pat tenka dalis atsakomybės. Ieškovas parinko netinkamos kokybės statybines medžiagas, kas turėjo galimai įtakos, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, atsirado pastato defektai. Atsakovė visą laiką aktyviais veiksmais su ieškovu nuolat suderintais sprendimais bendradarbiavo su ieškovu visais darbų vykdymo etapais ir visais klausimais, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl galima atsiradusių defektų. Pažymėjo, kad pasikeitus atsakovės savininkams, pasikeitė ir įmonės kontaktiniai duomenys, todėl dabartinis įmonės savininkas nebuvo informuotas apie gaunamas pretenzijas ir negalėjo žinoti apie ieškovo pateiktas pretenzijas.
6. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. spalio 11 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 2017/10/11 dėl ieškovui priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo ir apdailos darbų (toliau – Sutartis), kuria rangovas (atsakovė) įsipareigojo darbus atlikti savo darbo jėga, rizika ir įrenginiais, o užsakovas (ieškovas) įsipareigojo pateikti visas reikalingas medžiagas darbams ir pastolius (Sutarties 1.1 - 1.4 punktai). Rangovas darbus pradeda nuo darbų fronto perdavimo ir visus Sutartyje numatytus darbus baigia iki 2017 m. lapkričio 24 dienos (Sutarties 3.1 punktas). Darbai Sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2017 m. lapkričio 24 d., nebuvo baigti, 2018 m. lapkričio 15 d. šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame nurodyti atlikti darbai ir išlaidos – 6 160,09 Eur. Pastarame akte ranka atlikta pastaba, kad nenuvalyti gruntu aplipdyti langai ir nesutvarkyti šiltinimo profiliai (e.b.l. 6-11).
8. Ieškovo teigimu, 2023 metų pavasarį paaiškėjo, kad daugelyje pastato fasado vietų atšoko/nukrito dekoratyvinis tinkas. Ieškovo manymu, darbai yra atlikti nekokybiškai ir defektai išryškėjo garantiniu laikotarpiu, todėl CK 6.678 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias sudaro 6 360 Eur.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2227-909/2020, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį, kuriuo jis prašė iš atsakovės priteisti jam 12 600 Eur baudos bei bylinėjimosi išlaidas, 2020 m. lapkričio 30 d. spendimu ieškinį atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, siekdamas neišeiti už ieškinio ribų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu baudą prašoma priteisti Sutarties 7.1 punkto pagrindu, t. y. vėluojant baigti darbus Sutartyje nustatytais terminais, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl nekokybiškai atliktų darbų sprendime plačiau neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
10. Ieškovas atsakovės atliktų darbų pagal Sutartį defektams pagrįsti pateikė 2023 m. liepos 28 d. UAB „EICOSOLUTION“ eksperto D. K. vertinimo aktą, kuriame eksperto nurodyta, kad nuardžius pažeisto fasado apšiltinimo plokštes nustatytas drėgnas fasado paviršius; taip atsitiko, nes susidarė rasos taškas, kadangi papildomas fasado apšiltinimas buvo priklijuotas ne visu plotu ir paliktas oro tarpas tarp seno apšiltinimo ir papildomo; dėl fasado drėgmės netenkinami STR 2.01.01. (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai, higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimai: 10. Esminis reikalavimas „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ nustato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms (žmonėms) dėl šių priežasčių: 10.6 drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose. Ekspertas taip pat nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, kad apskardinimo dalis ties stogo ir sienos sujungimu yra įrengta netinkamai, siūlė yra nesandari, vanduo patenka už skardos. Pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės durys“ nuostatas, stogo skarda užleista ant vertikalaus paviršiaus turi būti užsandarinta. 70.4 stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijos nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau 150 mm. Ekspertas, siekdamas nustatyti fasado defektų tvarkymo kainą, sudarė ir vertinimo akte pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nustatyta fasado tvarkymo darbų kaina yra 6 360 Eur. (e.b.l.22-36).
11. Taip pat ieškovas pateikė 2023 m. birželio 23 d. antstolio Dainiaus Šidlausko sudarytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 178-23-12, kuriame antstolis nustatė, kad buvo vykdomi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo išorės remonto darbai. Protokole nurodoma, kad išpjovus pirmojo (vidinio) apšiltinimo sluoksnio fragmentą ir išmatavus abiejų apšiltinimo sluoksnių bendrą storį, jis sudarė 23 cm. K. J. savo turimo drėgmės matuokliu HANSA matavo drėgmę tarp išorinio apšiltinimo sluoksnio ir po juo esančiu dekoratyviniu tinku. Matuoklis parodė 53,2 proc. Protokole teigiama, kad buvo matoma, jog išorinis apšiltinimo sluoksnis ant po juo esančio dekoratyvinio tinklo buvo klijuojamas ne visa plokštuma, o atskiruose taškuose. Fasadinėje namo pusėje, ties patekimu į garažą, yra matomi dekoratyvinio tinko nelygumai. Patekus į namo erkerį, jame matomos nutekėjimo žymės ant sienų bei lubų – sienų sandūroje (e.b.l. 37-49).
12. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad Sutarties šalys ir jos dalykas atitinka įstatyme nustatytus vartojimo rangos sutarties požymius.
13. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.663 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Sutartimi atsakovė įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai ir laikantis technologinių reikalavimų, ištaisyti defektus per objekto garantinį laiką (Sutarties 4.1.-4.2. punktai). Iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovės pagal Sutartį ieškovo objekte atlikti statybos rangos darbai (fasado apšiltinimo ir apdailos darbai) yra atlikti su trūkumais, yra netinkamos kokybės. 2023 m. liepos 28 d. UAB „EICOSOLUTION“ eksperto D. K. vertinimo akte pateikta išvada, kad nuardžius pažeisto fasado apšiltinimo plokštes nustatytas drėgnas fasado paviršius; taip atsitiko todėl, kad susidarė rasos taškas, nes papildomas fasado apšiltinimas buvo priklijuotas ne visu plotu ir paliktas oro tarpas tarp seno apšiltinimo ir papildomo. Šią išvadą ekspertas D. K. palaikė ir paaiškino teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad atsakovės pasirinktas pastato šiltinimo medžiagos klijavimo būdas yra galimas tuo atveju, jei klijuojama ant sienos. Eksperto teigimu, šiuo atveju buvo atliekamas papildomas klijavimas, t.y. pirmas polistirolas klijuojamas ant sienos pagal reikalavimus, perimetrinis klijavimas ir per vidurį, todėl susidaro oro tarpas, o jei antrasis šiltinimo sluoksnis klijuojamas su tokiu pačiu tarpu, irgi susidaro tarpas ir gali kauptis drėgmė, rasos taškas, kondensato išskyrimas, dėl ko, eksperto nuomone, pasirinktas klijavimo būdas nėra geras. Eksperto paaiškinimu, STR nurodytas klijavimas ant sienos taikytinas, kai klijuojama ant naujos sienos ar renovuojant namus, o ne ant šiltinimo sluoksnio (teismo posėdžio garso įrašo nuo 4 min. 32 sek. iki 6 min. 20 sek.). Vertinimo akte nurodytus eksperto argumentus taip pat papildomai pagrindžia 2023 m. birželio 23 d. antstolio Dainiaus Šidlausko sudarytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-23-12, kuriame konstatuota, kad išpjovus pirmojo (vidinio) apšiltinimo sluoksnio fragmentą ir išmatavus abiejų apšiltinimo sluoksnių bendrą storį, pamatavus drėgmę tarp išorinio apšiltinimo sluoksnio ir po juo esančiu dekoratyviniu tinku, nustatyta 53,2 proc. drėgmė. Taip pat konstatuota, kad buvo matoma, jog išorinis apšiltinimo sluoksnis ant po juo esančio dekoratyvinio tinklo buvo klijuojamas ne visa plokštuma, o atskiruose taškuose. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sienos tinkas yra nukritęs, vietomis atsilupęs, po nuardytu apšiltinimu matomos klijavimo žymės.
14. Atsakovė nesutikdama su eksperto išvada, ją kritikuoja teigdama, kad eksperto konsultacinėje išvadoje nėra jokių pagrįstų duomenų ar tyrimų, kuo remiantis ekspertas galėjo padaryti tokią išvadą. Atsakovės nuomone, ekspertas nepateikė jokių fotonuotraukų, iš kurių matytųsi, kad papildomas fasado apšiltinimas buvo priklijuotas ne visu plotu ir buvo paliktas oro tarpas tarp seno apšiltinimo ir papildomo. Teismas šiam atsakovės argumentui nepritaria, kadangi eksperto vertinimo akte pateiktos fotonuotraukos, ekspertas apžiūrėjo vertinamą objektą, nurodė teisės aktų reikalavimus, kuriuos turi atitikti šiltinimo darbai. Šią aplinkybę ekspertas patvirtinto ir teismo posėdžio metu, paaiškindamas, jog objektą apžiūrėjo, užfiksavo fotonuotraukomis ir pateikė savo vertinimą vadovaudamasis nurodytais teisės aktais. Tuo tarpu atsakovė nenurodė, kurios fotonuotraukos nepagrindžia papildomo fasado apšiltinimo ne visu plotu, koks tyrimas atsakovės nuomone turėjo būti atliktas, kurie duomenys vertinimo akte leidžia manyti, jog jie yra nepatikimi ar kurių duomenų ekspertas neįvertino. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog eksperto vertinimo aktas yra prieštaringas, kad išvada neišplaukia iš eksperto atliktos tyrimo eigos, jog išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai.
15. Atsakovė teigia, kad vandens prabėgimai įvyko dėl blogai sumontuotų palangių.
16. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
17. Teismo posėdžio, įvykusio 2024 m. gegužės 2 d., metu liudytoju apklaustas M. M. paliudijo, kad pas ieškovą atliko fasado šiltinimo darbus, darė lietaus nuotekos vamzdžius ir pakalimo darbus. Paaiškino, kad apšiltinimui yra naudojami du būdai - polistirolo lapas klijuojamas perimetriniu būdu arba taškiniu. Liudytojo paaiškinimu, pas ieškovą polistirolas nebelaikė ir atsirado drėgmė todėl, kad buvo blogai atlikti apskardinimo darbai, t.y. palangių montavimas, kuriuos atliko pats ieškovas. Liudytojas teigė, kad apskardinimo darbų pas atsakovę ieškovas neužsakė ir atsakovė jų neatliko. Teismo vertinimu, liudytojo parodymai vertinti kritiškai, kadangi nustatant pastato fasado apšiltinimo darbų trūkumus liudytojas nedalyvavo. Liudytojas, kaip ir atsakovė nurodė, kad drėgmė atsirado dėl netinkamai apskardintų palangių, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas ir kaip matyti iš byloje esančių fotografijų, fasado dekoratyvinis tinkas atšokęs ir tose vietose, kuriuose skardinimo darbai nebuvo atliekami, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad drėgmės atsiradimą išimtinai lėmė netinkamai apskardintos palangės. Be to, nei liudytojas, nei atsakovė nenurodė, kurios palangės blogai apskardintos ir lėmė drėgmės susidarymą. Nors liudytojas nurodo, kad polistirolas buvo klijuojamas kartu ir perimetriniu būdu ir taškiniu, tačiau pastaroji liudytojo nurodoma aplinkybė nepaneigia drėgmės atsiradimo priežasties – dėl pasirinkto klijavimo būdo atsiradusios ir esančios fasado drėgmės ir kad klijuojant papildomą apšiltinimo sluoksnį jis buvo klijuojamas visu plotu, nepaliekant oro tarpo tarp senojo ir papildomo apšiltinimo, kas būtent ir lėmė rasos taško atsiradimą. Teismo vertinimu, atsakovės kviesto liudytojo parodymai nėra pakankami patvirtinti faktui, kad drėgmės atsiradimą lėmė netinkamai atlikti apskardinimo darbai.
18. Teismo vertinimu, eksperto vertinimo aktas laikytinas objektyviu, ekspertas, kuris yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, yra kompetentingas atlikti ir vertinti ginčo statinio sienų šiltinimo ir tinkavimo darbų defektus. Atsakovei nebuvo apribota teisė teikti prašymą skirti ekspertizę byloje, teikti atitinkamo specialisto įvertinimą, tačiau atsakovė šia galimybe nesinaudojo. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti eksperto vertinimo akte pateikta išvada ir laikyti ją nepagrįsta ir neteisinga.
19. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovės atliktų gyvenamojo namo fasado apšiltinimo ir apdailos darbų kokybė neatitiko Sutarties 4.1 punkto reikalavimo – darbus atlikti kokybiškai ir laikantis technologinių reikalavimų.
20. CK 6.678 straipsnis reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai nustatyti esant vartojimo rangos teisiniams santykiams.
21. Vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Sutarties 4.2 punktu rangovas įsipareigojo ištaisyti defektus per objekto garantinį laikotarpį. Atsakovė garantinio laikotarpio neginčijo.
22. Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovės pagal Sutartį atliktų darbų trūkumus, ieškovas įgijo teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių savo teisių gynybos būdų – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
23. Ieškovas prašo priteisti 6360 Eur nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurių dydį nustatė ekspertas vertinimo akte. Iš UAB „EICOSOLUTION“ Vertinimo akte esančios lokalinės darbų sąmatos matyti, kad nurodyti sekantys fasado tvarkymo darbai: sienų apšiltinimas klijuojant ir tvirtinant mechaniškai izoliacines plokštes, naudojant putų polistirolo plokštes, sienų paviršių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, gruntavimas prieš dekoratyvinę apdailą, tinkavimas, armuojant tinkleliais, ir dekoratyvinė apdaila, dirbant nuo kopėčių,; pažeistos apdailos nuardymas bei sienų tinkavimas dekoratyviniais tinko skiediniais; sienos ir stogo siūlės aptaisymas lenktais skardos profiliais; fasadinių pastolių įrengimas ir išardymas; statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu. Išlaidų dydis 6 360,41 Eur. Atsakovė argumentų dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ir išlaidų aprašymų, jų apimties, įkainių neteikė. Kaip matyti eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimtys sutampa Sutarties priedo Nr. 1 Kainų žiniaraštyje nurodytais darbais, 2018 m. lapkričio 15 d. Atliktų darų akte Nr. 2 užfiksuotais darbais. Teismas nenustatė, kad eksperto nurodyti fasado tvarkymo darbai yra nereikalingi, pertekliniai, o išlaidų dydžiai nepagrįsti.
24. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl netinkamo pastato fasado priežiūros laikytini prielaidomis, nepagrįstomis jokiais patvirtinančiais įrodymais. Be to, atsakovė šių argumentų nedetalizuoja, nepaaiškina, kokia tinkama, specializuota ar kitokio pobūdžio priežiūra, įskaitant ir techninę, buvo reikalinga namo fasadui ir kurios ieškovas neatliko arba ją atliko netinkamai. Atsakovė buvo kviečiama atvykti ir pašalinti susidariusius defektus, t.y. jai buvo sudaryta galimybė pačiai įvertinti savo darbų kokybę, tačiau šia teise atsakovė nesinaudojo. 2023 m. gegužės 12 d. kvietimas jai buvo siunčiamas viešai jos skelbiamais kontaktiniais duomenis. Galiausiai, ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo fasadui nėra skiriama ypatinga priežiūra, po 10-15 metų galima perdažyti fasadą, esant dažų blukimui. Taigi priešingai nei nurodo atsakovė, nesant nustatytų aplinkybių dėl netinkamos pastato fasado priežiūros, atsakovės argumentas, kad defektai atsirado dėl paties ieškovo nerūpestingo neveikimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Atsakovė taip pat tvirtina, kad defektų atsiradimas galėjo atsirasti dėl netinkamos statybinių medžiagų kokybės, tačiau šios aplinkybės taip pat nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad medžiagų atitiktis tam tikriems reikalavimams turėjo esminę reikšmę nustatytiems darbų defektams ir kokybei. Be to šio atsakovės argumento pagrįstumu leidžia abejoti ir teismo posėdžio metu eksperto paaiškinimas, kad medžiagos atitikties deklaracijos, medžiagų charakteristika neturi įtakos vandens susidarymui (teismo posėdžio garso įrašo nuo 29 min.00 sek. iki 29 min.50 sek.).
26. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas yra statybos darbų profesionalas, nes yra UAB „VITI“ savininkas, kuri statybų srityje veikia daugiau kaip 31 metus, neeliminuoja iš ieškovo, kuris užsakė fasado šiltinimo ir apdailos darbus, teisės vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi nustačius atliktų darbų naudojimo metu darbų rezultato trūkumus, reikalauti iš atsakovės per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus atlyginti ieškovui trūkumų šalinimo išlaidas.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tokiu atveju jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje rangovo pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis) nereiškia, kad rangovas, remiantis šia įstatymo nuostata, turi tik pašalinti netinkamai atliktus darbus teismo vertinimu, į užsakovo patirtus nuostolius, atlyginant netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti įtraukta ir darbų kaina, kuri turės būti sumokėta šalinant minėtus darbų trūkumus – iš naujo atliekant gyvenamojo namo šiltinimo ir tinkavimo darbus. Be to, į trūkumų šalinimo išlaidas turi būti įtraukti ir kaštai, susiję su statybinių medžiagų išvežimu, pastolių įrengimu.
29. Nustačius atsakovės atliktų darbų trūkumus, ieškovui pasirinkus reikalauti iš atsakovės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias paskaičiavo ekspertas, teismas konstatuoja, kad paskaičiuotos pastato fasado darbų trūkumų išlaidos laikytinos susidariusios kaip dėl atsakovės nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų pasekmė, todėl ieškovas įgijo teisę į jų atlyginimą, dėl ko ieškinys tenkintinas.
30. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 360 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 143 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl apmokėjimo už advokato pagalbą, už specialisto išvados parengimą, už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikia įrodymus, jog yra patyrusi iš viso 1 404,81 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo. Teismas, įvertinęs ieškinio turinio apimtį, teisinio ginčo specifiką; ginčo sumos dydį, posėdžių trukmę, sprendžia, kad prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už specialisto išvadą sumokėjo 484 Eur ir už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 162 Eur, kurios laikytinos pagrįstomis ir priteisiamomis iš atsakovės.
34. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“, kodas 124163754, 6 360 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (6 360 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 193,81 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“, kodas 124163754, 12,25 Eur (dvylika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Baradinskienė