Civilinė byla Nr. e2-478-998/2020

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00657-2019-1

    Procesinio sprendimo kategorijos:

    2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.1;

    3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 20  d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,

sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Gabrielei Liatukaitei,  

dalyvaujant atsakovės J. G. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

trečiajam asmeniui R. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo R. N..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės J. G. priteisti 19 718,03 Eur skolą, 2 317,54 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 496 Eur žyminį mokestį, 169,40 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovė J. G. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. pasiskolino iš pradinės kreditorės R. N. 19 259,73 Eur. Patvirtindama paskolos suteikimą, atsakovė pasirašė sutartį ir 7 vekselius, t. y.: 2007 m. lapkričio 23 d. sutartis, kuria atsakovė pasiskolino ir iki 2008 m. liepos 23 d. įsipareigojo grąžinti 2 896,20 Eur (10 000 Lt), (toliau Sutartis 1). Šios sutarties pagrindu pradinė kreditorė į atsakovės sąskaitą pervedė 10 000 Lt (2007 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 233517199); 2007 m. gruodžio 7 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2008 m. balandžio 7 d. įsipareigojo grąžinti 5 792,40 Eur (20 000 Lt), (toliau Vekselis 1). Pagal Vekselį 1 pradinė kreditorė į atsakovės sąskaitą pervedė 20 000 Lt (2007 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 928 10 000 Lt ir 2007 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt); 2008 m. liepos 2 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2008 m. liepos 2 d. įsipareigojo grąžinti 1 448,10 Eur (5 000 Lt), (toliau Vekselis 2), pinigai perduoti grynais; 2009 m. birželio 16 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2009 m. rugsėjo 16 d. įsipareigojo grąžinti 3 475,44 Eur (12 000 Lt), (toliau Vekselis 3), pinigai perduoti grynais; 2009 m. rugsėjo 23 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. įsipareigojo grąžinti 1 303,29 Eur (4 500,00 Lt), (toliau Vekselis 4), pinigai perduoti grynais; 2010 m. sausio 13 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsipareigojo grąžinti 2 027,34 Eur (7 000 Lt) (toliau Vekselis 5), pinigai perduoti grynais; 2010 m. vasario 23 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2010 gruodžio 23 d. įsipareigojo grąžinti 1 303,29 Eur (4 500 Lt), (toliau Vekselis 6), pinigai perduoti grynais; 2010 m. rugsėjo 24 d. vekselį 3 500,00 apmokėtas ir grąžintas atsakovei, (toliau Vekselis 7), pinigai perduoti grynais.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė neturėjo galimybės laiku grąžinti suteiktos paskolos, todėl atsakovė ir pradinė kreditorė 2011 m. gegužės 31 d. sudarė sutartį (toliau Sutartis 2), kuria pratęsė skolos grąžinimo terminus, pagal šiuos skolos dokumentus: Sutartį 1, Vekselį 1, Vekselį 2, Vekselį 3, Vekselį 4, Vekselį 5, Vekselį 6, Vekselį 7. Sutartimi 2 atsakovė įsipareigojo per 36 mėnesius nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. grąžinti 19 259,73 Eur (66 500 Lt), kiekvieną mėnesį mokant po 534,99 Eur (1 847,22 Lt).

Papildomai pradinė kreditorė atsakovei paskolino dar 3 938,83 Eur (13 600 Lt). Patvirtindama paskolos suteikimą, atsakovė pasirašė dar 3 vekselius, t. y.; 2010 m. birželio 25 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2011 m. birželio 25 d. įsipareigojo grąžinti 1 737,72 Eur (6 000 Lt), (toliau Vekselis 8), pinigai perduoti grynais; 2011 m. balandžio 1 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo grąžinti 1 042,63 Eur (3 600 Lt), (toliau Vekselis 9), pinigai perduoti grynais; 2011 m. balandžio 1 d. vekselį, pagal kurį atsakovė pasiskolino ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo grąžinti 1 158,48 Eur (4 000 Lt), (toliau Vekselis 10), pinigai perduoti grynais.

Ieškovės teigimu, bendra skolos suma pagal Sutartį 2, Vekselį 8, Vekselį 9 ir Vekselį 10 –    23 198,56 Eur.

Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. atsakovė pradinei kreditorei sumokėjo 3 683,21 Eur. Pagal Sutartį 1 sumokėta 492,36 Eur (1 700 Lt). Dalinį apmokėjimą patvirtina banko išrašai: 2011 m. spalio 8 d.– 800 Lt (231,69 Eur); 2012 m. kovo 10 d.– 500 Lt (144,81 Eur); 2012 m. kovo 18 d.– 400 Lt (115,84 Eur). Pagal Vekselį 1 sumokėta 1 655,92 Eur (5 717,56 Lt), tai patvirtina banko išrašai: 2014 m. balandžio 25 d.– 200, Lt (57,92 Eur); 2014 m. balandžio 28 d.– 200 Lt (57,92 Eur);  2014 m. gegužės 26 d. – 220 Lt (63,71 Eur);  2014 m. gegužės 27 d.– 200 Lt (57,92 Eur);  2014 m. liepos 23 d.– 200 Lt (57,92 Eur);  2014 m. rugpjūčio 7 d.– 200 Lt (57,92 Eur);  2014 m. rugsėjo 1 d.– 500 Lt (144,81 Eur);  2014 m. spalio 27 d.– 400 Lt (115,84 Eur);  2014 m. gruodžio 8 d.– 200 Lt (57,92 Eur);  2015 m. vasario 3 d.– 60 Eur;  2015 m. vasario 13 d.– 60 Eur;  2015 m. kovo 16 d.– 90 Eur; 2015 m. balandžio 21 d.– 75 Eur; 2015 m. balandžio 27 d.– 80 Eur; 2015 m. gegužės 14 d.– 45 Eur; 2015 m. liepos 7 d. – 94 Eur; 2015 m. rugpjūčio 25 d.– 70 Eur; 2015 m. lapkričio 5 d.– 50 Eur; 2015 m. gruodžio 14 d.– 40 Eur; 2016 m. vasario 2 d. – 100 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 100 Eur; 2016 m. lapkričio 10 d. – 50 Eur; 2016 m. rugpjūčio 25 d. – 70 Eur. Pagal Vekselį 7 sumokėta 1 013,67 Eur (3500 Lt), mokėta grynais: 2013 m. gegužės 27 d.– 300,00 Lt (86,88 Eur); 2013 m. liepos 25 d.– 100,00 Lt (28,96 Eur); 2013 m. rugpjūčio 22 d.– 200 Lt (57,92 Eur); 2013 m. gruodžio 18 d.– 500 Lt (144,81 Eur). Pagal Vekselį 9 sumokėta 318,58 Eur (1100 Lt), mokėta grynais.

Ieškovės teigimu, šiuo metu atsakovės įsiskolinimas sudaro 19 718,03 Eur.

Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės skolą. 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo registruotu laišku atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Taip pat susisiekus su atsakove telefonu jai buvo paaiškinta apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovė pažymi, jog ne kartą kreipėsi telefonu ir elektroniniu paštu į atsakovę, tačiau ji atsisakė atsiskaityti. Faktą, kad skola nėra grąžinta patvirtina tai, jog skolos dokumentų originalai atsakovei nebuvo grąžinti ir yra pas paskolos davėją, kai tuo tarpu dokumentai, pagal kuriuos jau atsiskaityta, yra pas atsakovę.

Ieškovė nurodo, kad pagal 2011 m. gegužės 31 d. Sutartį 2 atsakovė turėjo prievolę grąžinti sutartyje nurodytą pinigų sumą iki 2014 m. gegužės 30 d. Atsakovė pažeidė prievolę ir skolos nėra sumokėjusi iki šios dienos, todėl, ieškovės teigimu, atsakovei už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 858 dienas, t. y. nuo paskutinės skolos apmokėjimo dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. kovo 18 d. Iš viso iš atsakovės prašo priteisti 2 317,54 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal formulę 19 718,03 Eur x 5 proc./ 365 d. x 858 d = 2317,54 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš jos 11 151,16 Eur skolos, sumažinant atitinkama dalimi kompensacines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pradinė kreditorė nesąžiningai nuslėpė nuo ieškovės informaciją, jog dalis vekselių pasirašyta siekiant užtikrinti palūkanų už pagrindines skolas grąžinimą. Pagal dalį prie ieškinio pridėtų vekselių ji negavo piniginių lėšų nei grynaisiais, nei banko pavedimu.

Atsakovė nurodo, kad sutartys ir vekseliai buvo išrašomi, nes: 2007 m. lapkričio 23 d. sutartimi ji pasiskolino 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 2007 m. gruodžio 7 d. Vekseliu 1 pasiskolino            5 792,40 Eur (20 000 Lt); 2009 m. birželio 16 d. Vekseliu 3 pasiskolino 3 475,44 Eur (12 000 Lt); 2010 m. sausio 13 d. Vekselis 5 buvo išrašytas siekiant užtikrinti skolos pradinės kreditorės tėvui B. Š. pagal 2007 m. birželio 13 d. sutartį grąžinimą. Atsakovės teigimu, 2007 m. gruodžio 13 d. ji turėjo minėtam asmeniui grąžinti 5 000 Lt (1448,10 Eur) skolą. Už tai, kad skolos terminas būtų pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. buvo pasiūlyta su pradine kreditore pasirašyti Vekselį 5 ir jame nurodyti įsipareigojimą grąžinti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) skolos sumą plius 2 000 Lt (579,24 Eur) palūkanų už pratęstą skolos terminą, iš viso 2 027,34 Eur (7 000 Lt). Atsakovė pažymi, jog visi kiti vekseliai buvo pasirašomi jai ir pradinei kreditorei susitarus dėl šių skolų grąžinimo terminų pratęsimo mainais sumokant palūkanas. Tuose vekseliuose buvo nurodomas mokėtinas palūkanų dydis. Kai palūkanų vekselio grąžinimo laikas baigdavosi, pradinė kreditorė atvykdavo į jos (atsakovės) namus ir grynaisiais pasiimdavo surinktą skolos dalį. Likusiai palūkanų daliai buvo išrašomas naujas vekselis, nustatomas naujas grąžinimo terminas ir už skolos termino pratęsimą priskaičiuojamos palūkanos.

Taip pat atsakovė nurodo, kad 2007 m. lapkričio 23 d. sutartis (Sutartis 1) buvo keičiama, nes ji (atsakovė), matydama, jog nepavyks grąžinti skolos laiku, susitarė su pradine kreditore pratęsti skolos grąžinimo terminą. 2008 m. gegužės 25 d. pasirašė vekselį 1 448,10 Eur (5 000 Lt) palūkanų sumai. Tokiu būdu patvirtino, jog užtikrina 5 000 Lt (1 448,10 Eur) palūkanų pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Sutartį 1 grąžinimą. 2008 m. liepos 2 d. ji (atsakovė) pasirašė Vekselį 2 ir įsipareigojo sumokėti papildomus 1 448,10 Eur (5 000 Lt). Vekselyje 2 buvo klaidingai nurodyta Vekselio 2 grąžinimo data – tą pačią dieną kai jis pasirašytas, nors turėjo būti nurodyta 2009 m. liepos 2 d. 2008 m. gegužės 25 d. vekselis buvo perrašytas 2010 m. birželio 25 d. Vekseliu 8, kuriame buvo numatyta 1 737,72 Eur        (6 000 Lt) suma, kurią sudarė 5 000 Lt (1 448,10 Eur) anksčiau sutartos palūkanos papildomai pridedant 1 000 Lt (289,62 Eur) palūkanų dydį už pratęsimą.

Atsakovė nurodo, kad 2007 m. gruodžio 7 d. Vekselis 1 užtikrino 5 792,40 Eur (20 000 Lt) paskolą, gautą į jos banko sąskaitą. Vekselio 1 galiojimo laikas baigėsi 2008 m. balandžio 7 d. Laiku neapmokėjo visos Vekselyje 1 nurodytos sumos, pradinė kreditorė nereikalavo jos sumokėti visą skolą, nes šalys susitarė dėl palūkanų už termino pratęsimą. 2009 m. vasario 23 d. buvo pasirašytas vekselis 868,86 Eur (3 000 Lt) sumai, grąžinimo terminas 2009 m. balandžio 23 d. Sumą sudarė palūkanos už termino pratęsimą. 2009 m. rugsėjo 23 d. Vekselis 4 buvo perrašytas tą pačią dieną ir numatyta jos (atsakovės) pareiga sumokėti ne 868,86 Eur (3 000 Lt), o 1 303,29 Eur (4 500 Lt) sumą. Ant ankstesnio vekselio egzemplioriaus buvo įrašyta „Grąžinta“, jis perbrauktas. Taip pat numatytas ilgesnis grąžinimo terminas 2009 m. lapkričio 23 d. Pasibaigus Vekselio 4 terminui, ji ir pradinė kreditorė perrašė Vekselį 4 ir tai pačiai sumai išrašė 2010 m. vasario 23 d. Vekselį 6.

Atsakovė nurodo, kad pasirašydama 2011 m. gegužės 31 d. sutartį (Sutartis 2) dėl 2007 m. lapkričio 23 d. sutarties (Sutartis 1) ir Vekselių 1-7 terminų bendro pratęsimo suklydo manydama, jog sutartyje reikia nurodyti visų išrašytų vekselių bendrą sumą ir sutartyje nenurodė, kokia dalis apima negrąžintą paskolos sumą, o kuri dalis palūkanas, dėl ko nepagrįstai dėl neapdairumo pasirašė sutartį, kuria patvirtino esanti skolinga 19 259,73 Eur (66 500 Lt), o ne skolos ir palūkanų dydžius. Sutarties 2 pasirašymo dieną, ji buvo skolinga 10 136,70 Eur (35 000 Lt) negrąžintos paskolos ir 6 082,02 Eur (21 000 Lt) nesumokėtų palūkanų pagal Vekselius 2 (5 000 Lt), 5 (2 000 Lt), 6 (4 500 Lt), 7 (3 500 Lt), 8 (6 000 Lt).

Atsakovės teigimu, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. pagal Sutartį 1 pradinei kreditorei sumokėjo 492,36 Eur pagrindinės skolos. Teigia, jog visiškai padengė 2008 m. gegužės 25 d. vekselį, kuris buvo perrašytas 2010 m. birželio 25 d. Vekseliu 8 dėl 1 737,72 Eur (6 000 Lt) palūkanų sumokėjimo. Vekselį 8 apmokėjo laiku ir pradinė kreditorė jos akivaizdoje tą vekselį perbraukė ir suplėšė, likučius atidavė jai (atsakovei). Kadangi neturi teisinio išsilavinimo ir toks elgesys tarp jos (atsakovės) ir pradinės kreditorės buvo įprastas, ji manė, kad vekselio perbraukimas ir suplėšymas yra pakankamas įrodymas, jog vekselis padengtas. Atsakovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ) 66 straipsnio 1-2 dalyse nurodoma, kad vekselis gali būti išrašomas keliais egzemplioriais, tačiau tuomet vekselyje turi būti nurodomas egzemplioriaus numeris. Jeigu egzemplioriaus numeris nenurodytas, laikoma jog pateikti skirtingi vekseliai. Atsakovė nurodo pasirašiusi vienintelį 2010 m. birželio 25 d. Vekselį 8 ir turinti jo originalą. Dėl minėtų priežasčių nesutinka dėl 1 737,72 Eur palūkanų pagal Vekselį 8 priteisimo.

Atsakovė pripažįsta esanti skolinga 2 403,84 Eur negrąžintos paskolos pagal Sutartį 1 ir          1 448,10 Eur palūkanų pagal Vekselį 2.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. pagal Vekselį 1 ji pervedė ar grynaisiais perdavė pradinei kreditorei ne tik ieškinyje nurodytą 1 655,92 Eur (5 717,56 Lt) sumą, bet ir 312,70 Eur skolos (viso 1 968,62 Eur). Teigia, jog ieškovė neįtraukė: 2014 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo 115,85 Eur (400 Lt) sumai; 2014 m. gruodžio 28 d. mokėjimo 115,85 Eur (400 Lt) sumai; 2015 m. liepos 20 d. mokėjimo 31 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 10 d. mokėjimo Nr. 1155, 50 Eur sumai. Atsakovė pripažįsta esanti skolinga 3 823,78 Eur negrąžintos paskolos pagal Vekselį 1 ir           1 303,29 Eur palūkanų pagal Vekselį 6.

Atsakovė nurodo, kad negrąžino 1 448,10 Eur (5 000 Lt) skolos ir 579,24 Eur (2 000 Lt) palūkanų pagal Vekselį 5. Negrąžino 3 475,44 Eur (12 000 Lt) skolos pagal Vekselį 3. Sumokėjo 315,58 Eur (1 100 Lt) pagal Vekselius 9 ir 10, negrąžinta 1 882,53 Eur (6 500 Lt) palūkanų pagal Vekselius 9, 10.

Atsakovė nurodo, kad pripažįsta, jog jos įsiskolinimą ieškovei sudaro: 1) 2 403,84 Eur negrąžintos paskolos pagal Sutartį 1; 2) 1 448,10 Eur palūkanų pagal Vekselį 2; 3) 3 823,78 Eur negrąžintos paskolos pagal Vekselį 1; 4) 1 303,29 Eur palūkanų pagal Vekselį 6; 5) 1 448,10 Eur skolos pagal Vekselį 5; 6) 579,24 Eur palūkanų pagal Vekselį 5; 7) 3 475,44 Eur skolos pagal Vekselį 3; 8) 1 882,53 Eur palūkanų pagal Vekselius 9, 10. Viso, atsakovės teigimu, ji nesumokėjo 11 151,16 Eur negrąžintos paskolos ir 5 213,16 Eur palūkanų.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Eur priedą pradinė kreditorė ieškovei perleido ne 19 259,73 Eur negrąžintos skolos reikalavimą (apimantį paskolas ir palūkanas), o tik teisę į 11 787,53 Eur skolos dalį. Teigia, jog neaišku, kodėl ieškovė pradiniu pareiškimu prašė priteisti 14 965,23 Eur skolos, neatskleisdama, kas sudaro skirtumą tarp nupirktos ir reikalaujamos skolos dydžio. Atitinkamai ieškinyje nepaaiškinama, kokiu pagrindu pagrindinė iš pradinės kreditorės nupirkta skola padidėja jau ne 3 177,70 Eur, o 7 471,20 Eur suma. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimo sutartimi įgytas reikalavimas (grąžinti 11 787,53 Eur skolą) beveik visiškai sutampa su pagal jos (atsakovės) paaiškinimus ir skaičiavimus susidariusia negrąžintos paskolos suma. Tai įrodo, kad pradinė kreditorė neperleido ieškovei teisių į palūkanas pagal Vekselius 2, 6, 5, 9, 10, kuriais buvo užtikrintas palūkanų grąžinimas.

Atsakovė nurodo, kad palūkanų dydis negalėjo būti nurodytas Vekseliuose 1, 3, 5. Vekselius 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10 pasirašė manydama, jog tokiu būdu patvirtina sutartą palūkanų dydį, o ne tai, jog ji realiai gavo šias sumas (jas pasiskolino). Pradinė kreditorė jai tvirtino, kad vekselio pasirašymas yra įprasta susitarimo dėl palūkanų sumokėjimo forma. Vienintele išimtimi yra tai, kad ji (atsakovė) negali ginčyti palūkanų dydžio. Atsakovė teigia, jog tik gavusi teisines konsultacijas, suprato, kad pradinė kreditorė ją suklaidino dėl vekselio sukeliamų pasekmių. Jeigu ji būtų žinojusi tikrąsias rizikas ir sandorio (vekselio) pasirašymo pasekmes, susitarimą dėl palūkanų būtų prašiusi įforminti kitu būdu. Pažymi, kad ji nėra teisininkė ar finansininkė, todėl atsižvelgdama į pradinės kreditorės pateiktą informaciją, pagrįstai manė, jog paskolos sutartis ir vekselis kaip teisiniai dokumentai sukels tapačias pasekmes. Atsakovės teigimu, ji nenumanė, kad, pasirašydama vekselius dėl palūkanų, ji praras teises gintis nuo pradinės kreditorės reikalavimų dėl palūkanų mokėjimo, jeigu kreditorė per ieškinio senaties terminą nesikreips dėl palūkanų priteisimo. Teigia, jog akivaizdu, kad Vekseliai 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10 buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. ji buvo pradinės kreditorės suklaidinta bei manė, kad vekselis yra analogiška paskolos sutarčiai priemonė. Atsakovė akcentuoja, kad visus rekvizitus vekseliuose surašydavo pradinė kreditorė. Jai buvo pateikiamas vekselis tik pasirašyti. Vekselių buvo surašoma po 1 egzempliorių.

Taip pat atsakovė nurodo, kad pradinė kreditorė, siūlydama pasirašyti vekselius dėl palūkanų, privalėjo ne tik pateikti visą turimą informaciją, bet ir įvertinti, ar ši palūkanų susitarimo forma yra tinkama.

Atsakovės nuomone, pradinė kreditorė suvokė praleidusi sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą palūkanoms išieškoti, dėl to pradinė kreditorė neperleido ieškovei skolų pagal „palūkanų“ vekselius išieškojimo. Atsakovės teigimu, pradinė kreditorė tinkamai neišaiškino Vekselių 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10 sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad pasirašius vekselį nebebus galima nustatyti negrąžintų sumų pobūdžio (palūkanos už paskolą), o ji (atsakovė) nėra profesionali kreditų davėja, neturi specialių žinių paskolų teikimo srityje. Atsakovės manymu, yra pagrindas teigti, kad ji (atsakovė) neturėjo pakankamų žinių skolinimosi srityje, jog būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo vekselių sudarymo rizikos. Be to, dėl to, kad 2009 m. birželio mėn. pradinė kreditorė ranka surašė raštą, kuriame sugrupavo mokėjimus pagal Vekselį 1 ir Sutartį 1, 2007 m. birželio 13 d. sutartį su B. Š.. Po pagrindinėmis sutartimis buvo nurodyti „palūkanų“ vekseliai. Iš šio rašto ir vėlesnių jo pakeitimų jai (atsakovei) galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl skirtingų „skolos“ ir „palūkanų“ vekselių pasekmių, kuris, nulėmė apsisprendimą pasirašyti šiuos vekselius.

Atsakovė nurodo, kad neginčija jos ir pradinės kreditorės susitarimų dėl palūkanų esmės. Ji ir pradinė kreditorė buvo sutarusios dėl daugiau nei 10 000 Lt (2 896,20 Eur) palūkanų pagal pagrindines skolas mokėjimo. Dalį palūkanų sumokėjo. Atsakovės teigimu, yra nepadengta 5 213,16 Eur palūkanų suma.

Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį 5 213,16 Eur palūkanų sumai, kuri buvo užfiksuota pagal Vekselį 2 (1 448,10 Eur), Vekselį 5 (579,24 Eur), Vekselį 6 (1 303,29 Eur) ir Vekselius 9, 10     (1 882,53 Eur).

Atsakovė paaiškina, jog vėliausi vekseliai dėl palūkanų reikalavo jas sumokėti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė galėjo apginti savo teises pareikšdami ieškinį dėl šių palūkanų priteisimo per sutrumpintą įstatymų nustatytą laiko tarpą – vėliausią datą numatė Vekseliai 9, 10, jų senaties terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d. Delsdama reikšti reikalavimą, prisiėmė riziką, jog ji (atsakovė) paprašys taikyti ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui. Atsakovė teigia, jog pradinė kreditorė suvokė praleidusi sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą palūkanoms išieškoti ir neperleido ieškovei skolų pagal „palūkanų“ vekselius išieškojimo.

Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė papildomus paaiškinimus, prašydama: pakeisti prašomą priteisti 19 718,03 Eur skolos sumą į 19 455,33 Eur; pakeisti prašomą priteisti 2 317,54 Eur kompensacinių palūkanų sumą į 2 286,67 Eur. Nurodo, kad atsakovė yra verslininkė, buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota. Ieškovės teigimu, šalys niekuomet nesitarė dėl palūkanų ir visi vekseliai buvo išrašomi realiai skolinantis pinigus. Atsakovė siekė plėsti savo verslą, atidaryti naujas parduotuves Kaune ir Šilutėje, skolindamasi pinigus aiškino, kad už juos pirks naują įrangą ir prekes. Sudarius 2018 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje skolos suma buvo nurodyta 11 787,53 Eur, nes buvo pateiktas failas, kurio nepavyko atidaryti, o tame faile buvo būtent 2011 m. gegužės 31 d. sutartis. Gavus minėtą sutartį, skolos suma buvo perskaičiuota ir pataisyta į 19 718,03 Eur. 

Ieškovės teigimu, atsakovė ginčo vekselius ir sutartis sudarė pati ir patvirtino savo parašu, todėl kaip turinti pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, būdama verslininke, pasirašydama vekselius ir sutartis, puikiai suprato jų turinį ir prieš pasirašydama turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų ir neperduotų skolos dokumento, negavęs pinigų.

Ieškovė pažymi, kad atsakovė skolinosi pinigus iš pradinės kreditorės motinos B. A. Š., paskolos santykius patvirtina 2012 m. gruodžio 10 d. vekselis ir 2014 m. balandžio 22 d. susitarimas. Minėtus dokumentus sudarė atsakovė, taip pat kaip ir ieškinyje nurodytus vekselius ir sutartis. Tuo tarpu apie tai, kad atsakovė skolinosi pinigus iš B. Š., pradinė kreditorė nežinojo.

Ieškovės teigimu, tai, kad atsakovė į bylą pateikė užbrauktas vekselių kopijas, dar nereiškia, kad pinigai buvo grąžinti. Dokumentų buvo sudaroma po 1 egzempliorių. Vekselis pilnai jį apmokėjus buvo grąžinamas atsakovei, apmokėjus dalį skolos grynais, vekselyje įrašoma žyma apie pinigų grąžinimą.

Taip pat ieškovė nurodo, jog sutinka, kad ieškinio suma turėtų būti mažinama 262,70 Eur, t. y. 19 718,03 Eur sumą, sumažinti iki 19 455,33 Eur. Ieškinio pareiškimo metu neturėjo duomenų apie 2014 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 846, kuriuo grąžinta 115,85 Eur (400 Lt), 2014 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 893, kuriuo grąžinta 115,85 Eur (400 Lt) ir 2015 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 973, kuriuo grąžinta 31 Eur. Atitinkamai perskaičiuojamas priteistinų kompensacinių palūkanų dydis. Atsakovei už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 858 dienas, t. y. nuo paskutinės skolos apmokėjimo dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. kovo 18 d. Viso iš atsakovės turėtų būti priteistina 2 317,54 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal formulę 19 455,33 Eur x 5 proc./365 d. x 858 d = 2 286,67 Eur.

Trečiasis asmuo R. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad atsakovė į bylą teikia melagingus paaiškinimus. Pinigai atsakovei buvo paskolinti grynais arba pavedimu ir niekuomet nesitarė dėl palūkanų, o tuo labiau nepasirašinėjo vekselių siekiant užtikrinti palūkanų grąžinimą. Teigia, jog daugumą byloje esančių dokumentų atsakovė surašė pati, kaip verslininkė atsakovė puikiai suprato savo atliekamų veiksmų pasekmes. Pažymėjo, kad jos tėvas B. Š. atsakovei paskolos nebuvo suteikęs ir 2010 m. sausio 13 d. Vekselis 5 nebuvo surašytas siekiant užtikrinti skolos pagal 2007 m. birželio 13 d. sutartį grąžinimą.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžiuose atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, jog vekseliai buvo perrašinėjami už palūkanas, ji tokių sumų iš trečiojo asmens nėra gavusi. Dalis pinigų buvo grąžinti pagal byloje pateiktus duomenis. Į mėnesį mokėdavo po 1,5 proc., per mėnesį susidarydavo maždaug po 1 000 Lt. Kadangi neturėdavo iš ko grąžinti skolų, buvo skaičiuojamos palūkanas ir ji išrašydavo naują vekselį. Vekselius rašydavo pati. Ji nežinodavo, kad vekseliuose reikia sukonkretinti skolų sumas, nurodyti palūkanas ir pan. Ankstesnių vekselių neanuliuodavo. Sutarties 2 turinį surašė pati.

Teismo posėdžiuose atsakovės atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Rėmėsi byloje nurodytais motyvais. Akcentavo, kad reikalavimas buvo perleistas tik į Sutartį 2, tačiau į Vekselius 8, 9, 10 reikalavimas nebuvo perleistas. Tvirtino, kad byloje esantis raštelis yra įrodymas, jog buvo mokamos palūkanos. Atsakovė sutinka su 10 015,76 Eur skola. 

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. N. paaiškino, kad jokios palūkanos nebuvo skaičiuojamos, vekseliuose nurodytas sumas skolindavo atsakovei. Pažymėjo, kad byloje pateiktas raštelis neturi jokios juridinės reikšmės. Paaiškino, jog raštelis buvo tik užuomina, kad galėjo būti sudaroma sutartis, ant jo nėra atsakovės parašo, raštelis buvo rašytas tik kaip pasiūlymas. Tai buvo preliminarus raštelis, siekiant sudaryti sutartį. Pažymėjo, kad raštelis niekinis, jeigu būtų sudaryta sutartis, gal būtų buvusios nurodytos palūkanos. Nurodė, kad skolindavo pinigus atsakovei, nes atsakovė žadėdavo grąžinti juos. Ieškovei perleido apie 80 000 Lt. Dėl B. Š. paaiškino, kad jis yra jos tėtis ir jokių sutarčių su atsakove nėra sudaręs.

Ieškovė byloje pateikė baigiamąją kalbą, kuria prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 19 455,33 Eur skolos, 2 286,67 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 496 Eur žyminio mokesčio, 169,40 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Rėmėsi tapačiomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad sistemoje esančios 2011 m. gegužės 31 d. sutarties, kurią trečiasis asmuo pateikė kreditorei 2018 m. gruodžio 6 d. 14.05 val. nepavyksta atidaryti, šio dokumento iki šios dienos negali atidaryti, todėl trečiojo asmens paprašyta atsiųsti dokumentą iš naujo ir būtent pastebėjo, jog skolos suma turi būti didesnė, todėl su trečiuoju asmeniu pasirašė priedą prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo pakeitė skolos sumą iš 11 787,53 Eur į 19 718,03 Eur. Papildė, kad atsakovė iki pat kreipimosi į teismą dienos teigė, jog yra neskolinga, tačiau atsisakė pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, jog atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams procesinius dokumentus įteikus atsakovei teismo tvarka (jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimo būdu), toks informavimas apie skolos reikalavimo perleidimą yra laikomas tinkamu. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė teismo sumažinti ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo nuo 19 718,03 Eur iki 11 151,16 Eur ir atitinkamai sumažinti kompensacines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu 2020 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė informavo, jog atsakovė pripažįsta 11 787,53 Eur skolą, t. y. sumą nurodytą Reikalavimo perleidimo sutartyje. Ieškovės teigimu, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių turi būti mažinama skolos suma, jei atsakovė negali tiksliai paaiškinti ir rašytiniais įrodymais pagrįsti, pirmiausiai, susitarimo dėl palūkanų fakto, antra, palūkanų dydžio ir rūšies. Trečia, atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad pagal rašysenos ekspertizei pateiktą dokumentą, kuriame neva užfiksuotas trečiojo asmens ir atsakovės susitarimas dėl palūkanų mokėjimo ir nurodyti skaičiai 1,5 proc., neskaičiavo ar nurodytas 1,5 proc. atitinka vekseliuose neva užfiksuotas palūkanas, pavyzdžiui, kaip nurodo atsakovė, 2007 m. lapkričio 23 d. sutartimi buvo suteikta 2 896,20 Eur paskola, matydama, kad paskolos nespės grąžinti, atsakovė pasirašė 2008 m. gegužės 25 d. vekselį 1 448,10 Eur sumai, kuriuo užtikrino palūkanų grąžinimą pagal 2007 m. lapkričio 23 d. sutartį. Metinių palūkanų skaičiavimo pavyzdys, palūkanos skaičiuojamos nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. liepos m. 2 d. (skolos grąžinimo terminas) būtų 222 dienos, palūkanų suma 26,42 Eur (palūkanų paskaičiavimas; 2 896,20 x 1,5 proc. x 222 / 365 = 26,42 Eur).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos duomenimis nustatyta:

2007 m. lapkričio 23 d. trečiasis asmuo R. N. ir atsakovė J. G. sudarė paskolos sutartį (Sutartis 1), pagal kurią J. G. pasiskolino iš R. N. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir juos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. liepos 23 d. Sutartyje numatyta, kad palūkanos nemokamos. J. G. parašu patvirtino, kad pinigus gavo;

2007 m. gruodžio 7 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 1), kuriuo iki 2008 m. balandžio 7 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 20 000 Lt (5 792,40 Eur);

2008 m. liepos 2 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 2), kuriuo iki 2008 m. liepos 2 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 5 000 Lt (1 448,10 Eur);

2009 m. birželio 16 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 3), kuriuo iki 2009 m. rugsėjo 16 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 12 000 Lt (3 475,44 Eur);

2009 m. rugsėjo 23 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 4), kuriuo iki 2009 m. lapkričio 23 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 4 500 Lt (1 303,29 Eur);

2010 m. sausio 13 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 5), kuriuo iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 7 000 Lt (2 027,34 Eur);

2010 m. vasario 23 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 6), kuriuo iki 2010 m. gruodžio 23 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 4 500 Lt (1 303,29 Eur).

2010 m. birželio 25 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 8), kuriuo iki 2011 m. birželio 25 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 6 000 Lt (1 737,72 Eur);

2010 m. rugsėjo 24 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 7), kuriuo iki 2010 m. spalio 10 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 3 500 Lt (1 013,67 Eur).

2011 m. balandžio 1 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 9), kuriuo iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 3 600 Lt (1 042,63 Eur);

2011 m. balandžio 1 d. J. G. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 10), kuriuo iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 4 000 Lt (1 158,48 Eur);

2011 m. gegužės 31 d. trečiasis asmuo R. N. ir atsakovė J. G. sudarė sutartį (Sutartis 2), kuria R. N. ir J. G. susitarė, jog pagal pasirašytą 2007 m. lapkričio 23 d. sutartį (Sutartis 1) ir pasirašytus vekselius 2007 m. gruodžio 7 d. (Vekselis 1), 2008 m. liepos 2 d. (Vekselis 2), 2009 m. birželio 16 d. (Vekselis 3), 2009 m. rugsėjo 23 d. (Vekselis 4), 2010 m. sausio 13 d. (Vekselis 5), 2010 m. vasario 23 d. (Vekselis 6), 2010 m. rugsėjo 24 d. (Vekselis 7), kurių bendra suma 66 500 Lt (19 259,73 Eur), grąžins dalimis per 36 mėn., kas mėnesį sumokant po 1 847,22 Lt (534,99 Eur). Šalys susitarė, kad palūkanos nemokamos. Sutartyje nurodyta, kad ji pradeda galioti ir baigiasi iki visiškai pilno atsiskaitymo nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.;

2018 m. gruodžio 9 d. ieškovė UAB „Legal Balance“ ir R. N. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. N. perleido UAB „Legal Balance“, o UAB „Legal Balance“ priėmė iš R. N. visas jos reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas tesies (netesybas ir kt.) į skolininkę J. G..

Ieškovė, remiantis Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą patikslintu reikalavimu prašydama priteisti iš atsakovės 19 455,33 Eur skolos, 2 286,67 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia atsakovės ir trečiojo asmens paskolos sutartimis, atsakovės išrašytais vekseliais bei tuo, kad trečiasis asmuo ieškovei perleido 19 718,03 Eur reikalavimų sumą.

Tuo tarpu atsakovė su ieškiniu sutinka tik iš dalies, pripažįsta 10 015,76 Eur skolą. Teigia, kad trečiasis asmuo ieškovei perleido 11 787,53 Eur reikalavimų sumą, taip pat ginčija dalį vekselių, nurodydama, kad jie buvo išrašomi, siekiant dengti palūkanas.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CK) 6.101 straipsnis). Tai yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius; pradinis ir naujasis kreditorius taip pat negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Taigi iš reikalavimo perleidimo sutarties turinio turi būti aiškus turimo ar būsimo reikalavimo naujajam kreditoriui dydis, o jei jis nėra konkrečiai nurodytas, spręstina dėl perleidžiamų reikalavimų apimties remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

Spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl reikalavimų perleidimo dydžio ir apimties, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškintinos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-313/2019).

Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje M. R. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008).

Kaip jau minėta, 2018 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo R. N. perleido ieškovei visas jos reikalavimo teises į atsakovę J. G.. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punkte numatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei, o ieškovė priėmė iš trečiojo asmens visas jos reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į priede prie sutarties nurodytus asmenis (skolininkus). Byloje pateikti du priedai prie Reikalavimo perleidimo sutarties. Viename priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. perleidžia UAB „Legal Balance“, o UAB „Legal Balance“ perima iš R. N. reikalavimo teisę į skolininkę J. G., perleidžiamų reikalavimų suma – 11 787,53 Eur, dokumento pavadinimas – sutartis, dokumento data ir numeris – 2011 m. gegužės 31. Kitame priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. perleidžia UAB „Legal Balance“, o UAB „Legal Balance“ perima iš R. N. reikalavimo teisę į skolininkę J. G., perleidžiamų reikalavimų suma – 19 718,03 Eur, dokumento pavadinimas – sutartis, dokumento data ir numeris – 2011 m. gegužės 31.

Ieškovės teigimu, sistemoje, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu, nepavyko atidaryti esančių priedų (dokumento), todėl trečiojo asmens buvo paprašyta atsiųsti dokumentą iš naujo. Trečiajam asmeniu atsiuntus dokumentus buvo pastebėta, jog skolos suma turi būti didesnė, todėl su trečiuoju asmeniu pasirašė priedą prie Reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo pakeitė skolos sumą iš 11 787,53 Eur į 19 718,03 Eur.

Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. Faktą pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė 19 718,03 Eur reikalavimą grindžia Sutarties 1, 2 Vekselių 1-6, 8-10 pagrindu. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog reikalavimas buvo perleistas tik į Sutartį 2 (2011 m. gegužės 31 d. sutartis), nes taip nurodyta priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 31 d. trečiasis asmuo R. N. ir atsakovė J. G. sudarė Sutartį 2, kuria atsakovė J. G. skolą pagal pasirašytą Sutartį 1 ir išrašytus vekselius (Vekselis 1, Vekselis 2, Vekselis 3, Vekselis 4, Vekselis 5, Vekselis 6, Vekselis 7) įsipareigojo padengti dalimis. Nagrinėjamu atveju, nors Reikalavimo perleidimo sutarties priede yra gana aiškiai suformuluotas trečiojo asmens R. N. skolos perleidimo ieškovei UAB „Legal Balance“ faktas į atsakovės J. G. skolą pagal 2011 m. gegužės 31 d. sutartį (Sutartis 2), tačiau lingvistine prasme analizuojant Reikalavimo perleidimo sutartį (1.1 punktas) matyti, kad ieškovė priėmė iš trečiojo asmens visas jos reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.). Šios perleidimo sutarties sąlygos, nusakančios visų reikalavimų perleidimą į atsakovę, lingvistinė konstrukcija yra aiški ir neleidžia įžvelgti galimo keleriopo jos turinio suvokimo. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo reikalavimo teisę ieškovei perleido ne tik pagal Sutartį 2, kaip nurodyta priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau taip pat perleido reikalavimo teisę ir į kitus turimus reikalavimus – Vekselius 8, 9, 10. Būtina pažymėti ir tai, kad šiuo atveju svarbi ir tikroji sutarties šalių valia. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad šalys tarėsi dėl visų trečiojo asmens (pradinio kreditoriaus) turimų reikalavimų į atsakovę. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą dėl šalių tikrosios valios, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tai, kad Reikalavimo perleidimo šalys tarėsi dėl visų pradinio kreditoriaus turėtų reikalavimų į skolininką patvirtina ir ta aplinkybė, jog naujajam kreditoriui (ieškovei) buvo perduoti visi reikalavimo teisę pagrindžiantys dokumentai, tarp jų ir Vekseliai 8, 9, 10.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei daryti prielaidą, jog reikalavimas buvo perleistas tik į Sutartį 2, tai pagal Sutartį 2 skolos suma sudaro 15 835,16 Eur, o ne 11 787,53 Eur. Taigi iš to pagrįstai darytina išvada, kad 11 787,53 Eur suma buvo paskaičiuota pagal dalį ieškovei pateiktų atsidariusių failų dokumentų, o gavus papildomus duomenis ir pagal neatsidariusius dokumentus, perleidžiamos skolos suma buvo patikslinta. Pastebėtina, kad skolos suma galėjo nesiskirti 15 835,16 Eur dydžio suma nuo pradinės 11 787,53 Eur sumos, kadangi iš Sutarties 2 matyti, jog ji apėmė keletą skolos dokumentų, kurie galimai buvo pateikti ankstesniais atsidariusiais failais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad 19 718,03 Eur reikalavimo perleidimo suma apima ir atitinka visas trečiojo asmens turėtas reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartis 1, 2, ir Vekselius 1-6, 8-10. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). 

Taigi, apibendrinat, kas išdėstyta, konstatuotina, jog sisteminė Reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo turinio bei trečiojo asmens ir ieškovės valios, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, analizė leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo ieškovei perleido reikalavimo teisę į Sutartį 2, kuri apima Sutartį 1 bei Vekselius 1-6, ir Vekselius 8-10 (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Konstatavus, jog reikalavimas perleistas į Sutartį 2 bei Vekselius 8-10, toliau teismas vertina jų pagrįstumą.

Atsakovė, prašydama tenkinti ieškinį iš dalies dėl 10 015,76 Eur skolos, pripažįsta, kad su trečiuoju asmeniu sudarė tik Sutartį 1 bei išrašė Vekselį 1 ir Vekselį 3, kiti Vekseliai 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10 buvo palūkanų dengimas, t. y. manė, jog tokiu būdu patvirtina sutartą palūkanų dydį, tačiau realiai šių sumų negavo.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vertybinis popierius – vekselis – įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje ĮPVĮ. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015). Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl Sutarties 1, Vekselio 1, Vekselio 3, Vekselio 7 nėra. Šalys byloje patvirtino, kad pagal Sutartį 1 atsakovė ieškovei skolinga 2 403,86 Eur, pagal Vekselį 1 – 3 873,84 Eur (atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė didesnę skolos sumą pagal Vekselį 1, tačiau, teismo vertinimu, atsakovės atstovė neatsižvelgė į paskutiniuosius byloje pateiktus ieškovės duomenis), pagal Vekselį 3 – 3 475,44 Eur, Vekselį 7 atsakovė yra visiškai padengusi.

Atsakovė neneigia, kad išrašė Vekselius 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, tačiau teigia, kad šie vekseliai išrašyti siekiant užtikrinti palūkanų už pagrindines skolas grąžinimą, ji pagal nurodytus vekselius piniginių lėšų negavo. Posėdžio metu atsakovė teigė, kad buvo skaičiuojamos 1,5 proc. mėnesinės palūkanos.

Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2008 m. liepos 2 d. trečiajam asmeniui išrašė Vekselį 2, kuriuo iki 2008 m. liepos 2 d. įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Atsakovė teigia, jog 2008 m. gegužės 25 d. pasirašė vekselį 1 448,10 Eur (5 000 Lt) palūkanų sumai, tokiu būdu patvirtindama palūkanas pagal Sutartį 1, po to Vekseliu 2 įsipareigojo sumokėti papildomus 1 448,10 Eur (5000 Lt). Teismas šiuos atsakovės teiginius vertina kritiškai. Matyti, kad atsakovė Vekselį 2 kildina iš Sutarties 1, teigdama, jog Vekselis 2 yra palūkanos pagal Sutartį 1, tačiau teismas pažymi, kad Sutartyje 1 numatyta, kad palūkanos nemokamos, todėl pagrindo išvadai, kad Vekselis 2 buvo palūkanos pagal Sutartį 1, nėra. Juolab, kad atsakovė pati pasirašė Sutartį 1, Sutarties 1 neginčija, Sutarties 1 turinys aiškus ir suprantamas. Taip pat analizuojant atsakovės neva nurodomų palūkanų dydį Vekseliu 2, skaičiavimo laikotarpį bei Vekselio 2 išrašymo datą, matyti neatitikimai/nesutapimai. Pagal Sutartį 1 atsakovė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. liepos 23 d., Sutartis 1 pasirašyta 2007 m. lapkričio 23 d., Vekselis 2 išrašytas 2008 m. liepos 2 d., t. y. po 8 mėn., skaičiuojant 1,5 proc. mėnesines palūkanas nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) 8 mėn. laikotarpiui gaunama  1 200 Lt (347,54 Eur) palūkanų suma. Vertinant atsakovės teiginius, jog 2008 m. gegužės 25 d. pasirašė vekselį dėl 1 448,10 Eur (5 000 Lt) palūkanų iš Sutarties 1, taip pat nėra jokio loginio paaiškinimo, kokiu pagrindu, skaičiavimo metodika, buvo nustatomos tokio dydžio palūkanos nuo    10 000 Lt (2 896,20 Eur). Taip pat pastebėtina, kad nors atsakovės atstovė posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog Vekselio 2 išrašymo data ir jo grąžinimo data yra ta pati, todėl teigė, jog tai palūkanos, tačiau pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu nurodė ir pripažino, jog nurodant grąžinimo datą buvo padaryta klaida ir grąžinimo data turėjo būti 2009 m. liepos 2 d.

Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2009 m. rugsėjo 23 d. trečiajam asmeniui išrašė Vekselį 4, kuriuo iki 2009 m. lapkričio 23 d. įsipareigojo sumokėti 4 500 Lt (1 303,29 Eur). Atsakovė teigia, jog jai laiku neapmokėjus Vekselio 1,  2009 m. vasario 23 d. buvo pasirašytas vekselis 868,86 Eur (3 000 Lt) sumai, grąžinimo terminas 2009 m. balandžio 23 d. Sumą sudarė palūkanos už termino pratęsimą. 2009 m. vasario 23 d. vekselis buvo perrašytas 2009 m. rugsėjo 23 d. į Vekselį 4 ir numatyta atsakovės pareiga sumokėti ne 868,86 Eur (3 000 Lt), o 1 303,29 Eur (4 500 Lt) sumą. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovės teiginius dėl Vekselio 4 laiko deklaratyviais ir neįrodytais bei nepaneigiančiais fakto, jog atsakovė gavo Vekselyje 4 nurodyta pinigų sumą. Visų pirma pastebėtina, kad atsakovė pripažįsta išrašiusi Vekselį 1 ir jo neginčija. Matyti, kad Vekselyje 1 nėra numatytas palūkanų mokėjimas, atsakovei laiku negrąžinus paskolintos 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumos, todėl šiuo atžvilgiu manyti, kad Vekselis 4 yra Vekselio 1 palūkanos taip pat nėra. Atliekant skaičiavimus dėl 1,5 proc. mėnesinių palūkanų, taip pat nenustatyta jokios sąsajos tarp Vekselio 1 ir Vekselio 4, t. y. Vekseliu 1 atsakovė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. balandžio 7 d., Vekselis 1 išrašytas 2007 m. gruodžio 7 d., Vekselis 4 išrašytas 2008 m. rugsėjo 23 d., t. y. po 9 mėn., skaičiuojant 1,5 proc. mėnesine palūkanas nuo 20 000 Lt (5 792,40 Eur) 9 mėn. laikotarpiui gaunama  2 700 Lt (781,97 Eur) palūkanų suma, kuri yra beveik du kartus mažesnė negu Vekseliu 4 išrašyta suma.

Bylos duomenimis, atsakovė 2010 m. sausio 13 d. trečiajam asmeniui išrašė Vekselį 5, kuriuo iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsipareigojo sumokėti 7 000 Lt (2 027,34 Eur). Atsakovė teigia, jog Vekselis 5 buvo išrašytas siekiant užtikrinti skolos pradinės kreditorės tėvui B. Š. pagal 2007 m. birželio 13 d. sutartį grąžinimą. Atsakovės teigimu, 2007 m. gruodžio 13 d. ji turėjo grąžinti   5 000 Lt (1 448,10 Eur) skolą. Už tai, kad skolos terminas būtų pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 13 d., buvo pasiūlyta su pradine kreditore pasirašyti Vekselį 5 ir jame nurodyti įsipareigojimą grąžinti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) skolos sumą plius 2 000 Lt (579,24 Eur) palūkanų už pratęstą skolos terminą, viso   2 027,34 Eur (7 000 Lt).

Atsakovė byloje pateikė 2007 m. birželio 13 d sutartį (perbrauktą), pagal kurią J. G. iš B. Š. pasiskolino 5 000 Lt (1 448,10 Eur) bei įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2007 m. gruodžio 13 d. Sutartyje nurodyta, kad palūkanos nemokamos. Taip pat atsakovė byloje pateikė R. N. ranka rašytą raštelį, kuriame nurodyta:

„perrašyta R.. N.. 2010.01 13 7000

B. Š. nuo 2007.06.13 5000 Lt 1,5 %

R. N. / nuo 2007.11.23 10000 Lt 1,5 % ?

R. N. / 2008.05.25 5000 Lt. 1,5 % ?

– ? – 2008 07.02 5000 Lt. 1,5 % ?

– ? – 2007.12 07 20000 Lt. 1,5 % ?

– ? – 2009.02.23 3000 Lt. 1,5 % ?

– ? – 2009.11.23 4500 ?

                                         +2000 1,5 %

                         2009 06.16 48000

                                            54500

                                            66500

                                  810 Lt

           Nuo 01 mėn. 990,00“

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad Vekselis 5 buvo perrašytas iš 2007 m. birželio 13 d. sutarties su priskaičiuotomis palūkanomis. Iš byloje pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ekspertas pateikė išvadą, jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus, kurių kopijos yra ekspertizei pateiktame raštelyje, pradėtame žodžiais „perrašyta R.. N..... ir baigtame žodžiais „...nuo 01 mėn. 990,00”, išskyrus užbrauktus ir apvedžiotus įrašus, parašė R. N.. Trečiasis asmuo R. N. posėdžio metu neneigė, kad raštelį rašė ji, tačiau pažymėjo, kad jis buvo juodraštis, ketinant rengti kitą sutartį, ir yra niekinis, be datos ir kt. Šiuo atveju analizuojant raštelio turinį bei vertinant jį kitų įrodymų kontekste, teismo vertinimu, tai, kad trečiasis asmuo raštelyje parašė „perrašyta R.. N.. 2010.01 13 7000“ ir yra nubraukta „B. Š. nuo 2007.06.13 5000 Lt 1,5 %“, nepaneigia atsakovės skolos pagal išrašytą Vekselį 5. Nors ekspertizės metu nustatyta, kad raštelį rašė R. N., tačiau iš jo turinio nėra aišku, kada jis buvo rašytas, kokia jo paskirtis, raštelio turinys yra labai neaiškus ir neapibrėžtas, žodžiai bei skaičiai perbraukti. Būtina pažymėti ir tai, kad byloje pateiktas B. Š. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2007 m. birželio 13 d. sutarties su atsakove J. G. nesudarė, pinigų J. G. neskolino, dukros R. N. naudai jokių vekselių ar sutarčių nesudarė. Tą patį posėdžio metu tvirtino ir trečiasis asmuo. Matyti, kad 2007 m. birželio 13 d. sutartis yra su B. Š. parašu, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių sutartyje matomo B. Š. parašo autentiškumą, todėl šiuo atveju sutartis vertintina kritiškai ir nelaikytina įrodymu, grindžiančiu atsakovės ir B. Š. sutartinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo teigti, kad Vekselis 5 buvo perrašytas su palūkanomis iš 2007 m. birželio 13 d., o atsakovė nėra gavusi Vekselyje 5 nurodytos sumos.

Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2010 m. vasario 23 d. trečiajam asmeniui išrašė Vekselį 6, kuriuo iki 2010 m. gruodžio 23 d. įsipareigojo sumokėti 4 500 Lt (1 303,29 Eur). Atsakovė teigia, jog pasibaigus Vekselio 4 terminui, ji ir pradinė kreditorė perrašė Vekselį 4 ir tai pačiai sumai išrašė 2010 m. vasario 23 d. Vekselį 6. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, atsakovė byloje nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Kaip minėta, atsakovė išrašė vekselį, jį patvirtino savo parašu, vekselyje nenurodyta, kad tai palūkanos, tokiu būdu atsakovė patvirtino pinigų gavimo faktą (CPK 185 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė Sutartimi 2 patvirtino, esanti skolinga pagal Vekselius 2, 4, 5, 6, tuo pačiu ir pripažindama, kad gavo nurodytas sumas. Atsakovė pati surašė sutarties tekstą. Sutartyje 2 nėra išskirta, jog minimi vekseliai yra palūkanų dengimas ir sutarčių perrašymas. Pažymėtina, kad teismas negali kitaip vertinti ar aiškinti Sutarties 2 turinio esmės nei yra aptarta ir nurodyta pačioje sutartyje.

Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2010 m. birželio 25 d. išrašė Vekselį 8, kuriuo iki 2011 m. birželio 25 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 6 000 Lt (1 737,72 Eur). Atsakovė teigia, jog 2008 m. gegužės 25 d. vekselis buvo perrašytas 2010 m. birželio 25 d. Vekseliu 8, kuriame buvo numatyta 1 737,72 Eur (6 000 Lt) suma, kurią sudarė 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sutartos palūkanos papildomai pridedant 1 000 Lt (289,62 Eur) palūkanų dydį už pratęsimą, o 2008 m. gegužės 25 d. vekseliu buvo užtikrintos 5 000 Lt (1 448,10 Eur) palūkanos pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Sutartį 1. Atsakovė teigia, jog visiškai padengė 2008 m. gegužės 25 d. vekselį, o Vekselį 8 apmokėjo laiku ir pradinė kreditorė jos akivaizdoje tą vekselį perbraukė ir suplėšė, likučius atidavė jai (atsakovei). Teismas šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, pastebėtina, kad Vekselyje 8 nėra nurodyta, jog tai yra 2008 m. gegužės 25 d. vekselio perrašymas, todėl daryti išvadą, kad Vekselis 8 yra padengtas, nes 2008 m. gegužės 25 d. vekselis yra apmokėtas, nėra pagrindo. Teismas taip pat jau vertino atsakovės pasisakymus dėl 2008 m. gegužės 25 d. vekselio ir konstatavo, kad nėra jokio loginio paaiškinimo dėl atsakovės tariamų palūkanų 2008 m. gegužės 25 d. vekseliu pagal Sutartį 1, jų skaičiavimo, juolab, kad Sutartyje 1 neaptartas palūkanų mokėjimas. Antra, atsakovė byloje pateikė perbrauktą 2010 m. birželio 25 d. jos išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis 8), kuriuo iki 2011 m. birželio 25 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 6 000 Lt (1737,72 Eur). Šiuo atveju, nors byloje atsakovė pateikė analogišką Vekselį 8 (perbrauktą), tačiau tai nereiškia, jog ieškovės byloje pateiktas Vekselis 8 yra apmokėtas. Pati atsakovė savo atsiliepime akcentuoja, kad pagal ĮPVĮ 66 straipsnio 1-2 dalis vekselis gali būti išrašomas keliais egzemplioriais, tačiau tuomet vekselyje turi būti nurodomas egzemplioriaus numeris. Jeigu egzemplioriaus numeris nenurodytas, laikoma jog pateikti skirtingi vekseliai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nei ant ieškovės pateikto Vekselio 8, nei ant atsakovės pateikto perbraukto Vekselio 8 nėra nurodomi egzempliorių  numeriai, todėl darytina išvada, jog vekseliai yra skirtingi, o atsakovės teiginiai, kad ji turi Vekselio 8 originalą vertintini kritiškai. Teismas taip pat pažymi, kad vekselio davėjui atsiskaičius su vekselio turėtoju, vekselio originalas grąžinamas vekselio davėjui, tuo patvirtinant tinkamą prievolės pagal vekselį įvykdymą. Šiuo atveju Vekselis 8 yra pas ieškovę, todėl darytina išvada, jog jis yra galiojantis ir atsakovė turi pareigą tinkamai pagal jį atsiskaityti su ieškove.

Bylos duomenimis, atsakovė 2011 m. balandžio 1 d. išrašė Vekselis 9, kuriuo iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 3 600 Lt (1 042,63 Eur). Ant Vekselio 9 nurodyta „2013.05.27 grąžinau 300 Lt (tris šimtus litų) (J. G. parašas). 2013.07.25 grąžinau 100 Lt (šimtas litų) (J. G. parašas). 2013.08.22 grąžinau 200 Lt (du šimtus litų) (J. G. parašas). 2013.12.18 grąžinau 500 Lt (penkis šimtus litų) (J. G. parašas).“. Atsakovė pagal vekselį skolinga 724,05 Eur. Ginčo dėl grąžintų sumų pagal Vekselį 9 byloje nėra. Taip pat bylos duomenimis 2011 m. balandžio 1 d. atsakovė išrašė Vekselis 10, kuriuo iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo R. N. sumokėti 4 000 Lt (1158,48 Eur). Atsakovė, kaip ir dėl kitų vekselių, teigia, jog Vekseliai 9 ir 10 išrašyti kaip palūkanų dengimas. Nagrinėjamu atveju teismas pastebi, kad atsakovė nei atsiliepime nei posėdžio metu detaliai nepaaiškino, kokiu būdu minimi vekseliai yra kaip palūkanų dengimas, atsakovė tik deklaratyviai teigia, jog vekseliai buvo perrašomi, siekiant pratęsti kitų vekselių grąžinimo terminus, sumokant palūkanas. Kaip jau ne kartą nurodyta, atsakovė neneigia pasirašiusi Vekselius 9 ir 10, Vekseliai 9 ir 10 yra pas ieškovę, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į skolų priteisimą pagal Vekselį 9 – 724,05 Eur, pagal Vekselį 10 – 1 158,48 Eur.

Dėl atsakovės teiginių, kad ją pirminė kreditorė suklaidino dėl vekselio sukeliamų pasekmių ir ji suklydo, pasirašant sutartis bei vekselius, nenurodydama, kad tai palūkanos, teismas pastebi, jog atsakovė yra prekybininkė, užsiima smulkiu verslu, vekselius pasirašo ne pirmą kartą, todėl kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus. Svarbu tai, kad vekselių ir sutarčių tekstuose yra nurodyta, kad skolininkė J. G. įsipareigoja sumokėti R. N. skolos sumas. Pagal tekstų prasmę pinigų sumos įvardintos kaip esama skola, t. y. nenurodoma, kad pinigai nėra perduodami, kad tai yra palūkanos ankstesnių skolų pagrindu, kaip kad teigia atsakovė. Vekselius ir sutartis atsakovė surašė savo valia, niekieno neverčiama. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku ar kitu specialistu arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas, jis prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pinigų skolinimas buvo pradinės kreditorės veikla, pagal kurią jai kiltų didesnė sandorio šalies atsakomybė.

Kaip minėta, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, o išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Šiuo atveju teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentus, jog, pasirašydama Vekselius 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10 buvo suklaidinta ir pinigų negavo, kad ginčo vekseliai yra palūkanų dengimas, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal Sutartį 2, kuri numato atsakovės skolą pagal Sutartį 1 ir Vekselius 1-7, ir Vekselius 8-10, į tai, kad atsakovė pripažįsta skolas pagal Sutartį 1, Vekselius 1, 3, o Vekselis 7 yra padengtas, į tai, kad atsakovė nepaneigė Vekselių 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10 skolos fakto, ieškinys tenkintinas. 

Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal Sutartį 1 skolinga 2 403,85 Eur, pagal Vekselį 1 – 3 873,78 Eur, pagal Vekselį 2 – 1 448,10 Eur, pagal Vekselį 3 – 3 475,44 Eur, pagal Vekselį 4 – 1 303,29 Eur, pagal Vekselį 5 – 2 027,34 Eur, pagal Vekselį 6 – 1 303,29 Eur, pagal Vekselį 8 – 1 737,72 Eur, pagal Vekselį 9 – 724,05 Eur, pagal Vekselį 10 – 1 158,48 Eur, todėl tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 19 455,33 Eur skolos.

Kadangi ieškinys tenkintinas, atsakovė neginčija kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 286,67 Eur kompensacinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 665,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 496 Eur žyminis mokestis bei 169,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė, pateikdama atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad prašomą priteisti 19 718,03 Eur skolos sumą prašo sumažinti iki 19 455,33 Eur bei atitinkamai mažinti kompensacines palūkanas, kadangi ieškinio pateikimo dieną neturėjo duomenų apie atsakovės atliktus mokėjimus 262,70 Eur sumai. Atsižvelgiant į tokią aplinkybę, tenkinus ieškovės ieškinį, kurio suma sumažinta pačios ieškovės iniciatyva, ieškovei priteistinos žyminio mokesčio išlaidos nuo ieškovės patikslintos ieškinio sumos. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 658,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 489 Eur žyminis mokestis bei 169,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos  (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės J. G. 19 455,33 Eur (devyniolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus trisdešimt tris centus) skolos, 2 286,67 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 742 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 658,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja