Civilinė byla Nr. 2-4246-613/2015
Proceso Nr. 2-06-3-02246-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
9.1.; 34.1.; 34.5.; 128.2.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, pareiškėjo atstovui advokatui Deividui Ivanauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog jis po mamos M. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo mama 1999 m. kovo 18 d. mirė. Pareiškėjo tėvas Č. V. K. yra miręs 1992 m. spalio 8 d. Po tėvų mirties pasiliko turtas: butas esantis (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties jie notarui pareiškimo apie M. K. palikimą nepateikė, tačiau palikimą priėmė faktiškai. Pareiškėjas nurodė, kad po mamos mirties jis rūpinosi butu, t.y. rūpinosi, disponavo juo kaip savo turtu ir palaikė tinkamos būklės butą, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas prašo nustatyti turintis juridinę reikšmę faktą, kad jis po mamos M. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo neginčija ir prašo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Deividas Ivanauskas nurodė, pareiškėjas yra vienintelis M. K. įpėdinis. M. 1999 m. kovo 18 d. mirė, pareiškėjas iki motinos mirties ir po jo prižiūrėjo paliktą turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso M. K.. Pareiškėjas per 6 mėnesių terminą po jo motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo jį valdyti iškart po jo motinos mirties. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis prašo pareiškimą tenkinti, nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas Č. K. faktiškai priėmė valdyti turtą likusį po jo motinos mirties.
Kiti suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities mokesčių valstybinė mokesčių inspekcija į posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintas.
Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas Č. K. yra motinos M. K. vienintelis vaikas. (b. l. 7). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog M. K. mirė 1999 m. kovo 18 d. (b. l. 8). Pagal LR CK 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis paveldi pirmos eilės – palikėjo vaikai ir palikėjo vaikai gimę po mirties.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas butu rūpinosi, disponavo juo kaip savo, mokėjo mokesčius ir taip priėmė palikimą likusį po jo mamos mirties.
Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad Č. K., faktiškai priėmė palikėjos turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui iš esmės tenkinti.
Kaip minėta pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjas, priėmė palikimą atsiradusį po jo motinos M. K. mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 444 str. 1 d. 8 p.,
n u s p r e n d ė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjui Č. K., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Seselskytė