Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-648/2019

                                                 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00784-2018-1

                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.9; 21.3.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Roko Bukausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir institucija) 2018 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. IVL-337 A. M. nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda už tai, kad jis, eidamas UAB „O.“ generalinio direktoriaus pareigas, turėdamas pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitų valstybės institucijų normatyviniais dokumentais, reglamentuojančiais įmonių ūkinę veiklą, ir būdamas atsakingas už įstatymų ar įmonės vidaus aktų, reglamentuojančių administracijos vadovo darbą, reikalavimų vykdymą (UAB „O.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 01-12-28/7, 1.5.1 ir 4.1.11 punktai), bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas) ir Skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklių, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-9 „Dėl skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų laikymąsi (11 punktas), priėmė 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. OLF-Į-2017-12/1 „Dėl komisijos narių sudarymo“, kuriuo nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 18 d. sudarė skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančią komisiją, jos nariais skyrė loterijos bilietų platintojos UAB „L.“ darbuotojus K. B., S. A., J. N. (L.), R. M., A. M., L. M., V. K., I. L., A. K.,K. G., taip pažeidė Skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi A. M. atstovo advokato Roko Bukausko skundas netenkintas ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos 2018 m. kovo 7 nutarimas Nr. IVL-337 paliktas nepakeistas.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi A. M. atstovo advokato Roko Bukausko apeliacinis skundas atmestas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Roko Bukausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovas advokatas Rokas Bukauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui. Teismai netinkamai aiškino specialiąją teisės normą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, remdamiesi kita įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta specialiąja teisės norma, nesivadovavo sisteminiu teisės normų aiškinimo būdu.

5.2. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma turi būti aiškinama neatsiejamai nuo bendrosios teisės nuostatos, įtvirtintos šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje asmenims (patiems arba per kitą asmenį, arba įgaliotiems kito asmens), kurie yra loterijos organizatoriaus dalyviai, stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai, bilietų platintojai, juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys. Taigi šios teisės normos paskirtis yra apibrėžti sąrašą asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijose. Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies bendrąja teisės norma apibrėžiama, kas yra laikoma loterijos žaidėju, – tai fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą. Priešingu atveju būtų iš esmės paneigiama, t. y. nepagrįstai išplečiama, Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta žaidėjo sąvoka. Kadangi Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad loterijos žaidėjas yra fizinis asmuo, vadinasi, Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje, yra taikomas išimtinai tik fizinių asmenų kategorijai.

5.3. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įtvirtina baigtinį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2316-12). Kadangi Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijoje, ir šis sąrašas apima tik fizinius asmenis, todėl Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos negalima aiškinti per plačiai, t. y. į sąrašą fizinių asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijoje, įtraukti ir juridinius asmenis.

5.4. Klaidingas Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įvirtintos teisės normos aiškinimas ir taikymas lėmė neteisingą apygardos teismo Taisyklių 6 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios sąrašą asmenų, kurie negali būti skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos (toliau – ir komisija) nariai, aiškinimą. Kadangi Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems draudžiama būti loterijos žaidėjais, ir šis draudimas yra taikomas tik fizinių asmenų kategorijai, vadinasi, Taisyklių 6 punkte įtvirtintas sąrašas asmenų, įskaitant bilietų platintojus, kuriems draudžiama būti komisijos nariais, analogiškai taikomas išimtinai tik fizinių asmenų kategorijai.

5.5. Taisyklių 5 punkte yra nurodoma, kad „komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų fizinių asmenų, kurie skiriami loterijos organizatoriaus vadovo įsakymu. Bent vienas komisijos narys neturi būti loterijos organizatoriaus darbuotojas“. Taigi Taisyklių 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad komisijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklėse fizinių asmenų sąvoka vartojama tik vieną kartą, o toliau fiziniai asmenys įvardijami kaip asmenys. Tai dar kartą patvirtina, kad Taisyklių 6 punkte nurodytas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama būti komisijos nariais, yra taikomas išimtinai tik fizinių asmenų kategorijai.

5.6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 6 punkte įtvirtintas nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, nepagrįstai išplėtė asmenų, kuriems yra draudžiama dalyvauti komisijos veikloje, sąrašą, įtraukdami į šį sąrašą ir juridinius asmenis, t. y. bilietų platintoją UAB „L.“. Teismai specialiąją teisės normą aiškino vadovaudamiesi kita specialiąja norma ir taip išplėtė bilietų platintojo sampratą, į ją įtraukdami visus juridinių asmenų, kurie teikia bilietų platinimo paslaugą, darbuotojus. Teismai procesiniuose sprendimuose nepagrįstai Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos specialiosios normos aiškinimui taikė šio įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą specialiąją normą, detalizuojančią loterijų bilietų platinimo būdus, kurioje nustatyta, kad loterijų organizatoriai loterijų bilietus gali platinti patys arba pagal sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingu atveju pagal teismų pateiktą aiškinimą galima būtų daryti nepagrįstą išvadą, kad Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas dalyvauti loterijoje yra taikomas ir juridiniams asmenims, platinantiems loterijų bilietus, ir atitinkamai Taisyklių 6 punkte nurodytas draudimas būti komisijos nariais nepagrįstai galėtų būti taikomas ir juridiniams asmenims, platinantiems loterijų bilietus, nors Taisyklių 5 punktas ir Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis tiesiogiai nurodo išimtinai fizinius asmenis.

5.7. Teisės teorijoje žinomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis ir kt. Atskleisti atskirų įstatyme pavartotų sąvokų prasmę galima išsiaiškinus įstatymo paskirtį, jo reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį, reguliavimo ypatumus ir pan. Tai galima padaryti taikant įvairius įstatymo aiškinimo metodus, tarp jų – sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis to teisės akto normomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarimas).

5.8. Teismai nesinaudojo sisteminiu teisės aiškinimo būdu ir teisės normas aiškino neatsižvelgdami į Loterijų įstatyme įtvirtintų teisės normų visumą ir jomis reguliuojamų santykių pobūdį. Netinkamas Loterijų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos normos turinio aiškinimas ir taikymas lėmė nepagrįstai išplėstą Taisyklių 6 punkte įtvirtinto draudimo taikymą bilietų platintojo – bendrovės „L.“ – darbuotojams. Bilietų platinimas yra ūkinė veikla, kuria gali užsiimti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Todėl bilietų platintojas, vykdydamas šią veiklą, gali samdytis darbuotojus, kurių darbo funkcijos bus susijusios su loterijos bilietų platinimu. UAB „L.“ yra loterijų organizatoriaus bilietų platintojas. Kadangi Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas žaisti loterijoje taikomas tik fiziniams asmenims, vadinasi, pagal Taisyklių 6 punktą komisijos veikloje negali dalyvauti bilietų platintojas – fizinis asmuo. Pažymėtina, kad draudžiama taikyti analogiją ir plečiamąjį įstatymo ar kito teisės akto, kuriuo yra sunkinama teisės pažeidėjo padėtis, aiškinimą. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai per plačiai aiškino Taisyklių 6 punkte vartojamos bilietų platintojo sąvokos reikšmę, įtraukdami į ją bilietų platintojus – juridinius asmenis, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, lėmusį neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimą.

5.9. Teismai, aiškindami ir taikydami Taisyklėse ir Loterijų įstatyme įtvirtintus apribojimus, nevertino šių apribojimų tikslo ir nepagrįstai išplėtė apribojimų taikymą. Pagal Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą bilietų platintoju turi būti laikomas fizinis asmuo, kurio darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su bilietų platinimo veikla, o ne visi bilietų platintojo darbuotojai, kurių funkcijos nėra susijusios su bilietų platinimu (pvz., administratoriaus, teisininko, valytojo ir pan. funkcijas vykdantys darbuotojai).

5.10. Aplinkybę, kad Taisyklių 6 punkte nurodytas draudimas būti komisijos nariu taikomas tik tiems fiziniams asmenims, kurių darbo funkcijos yra susijusios su bilietų platinimu, patvirtina ir Loterijų įstatymo 15 straipsnyje bei Taisyklėse įtvirtinti reikalavimai, susiję su skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražais ir komisijų sudarymu. Reikalavimai, susiję su komisijos sudarymu, savo esme yra skirti užtikrinti, kad loterijų organizavimas būtų vykdomas skaidriai, t. y. kad nebūtų sudaromos sąlygos loterijų organizatoriams piktnaudžiauti savo padėtimi, taip pažeidžiant loterijų žaidėjų interesus. Tokia išvada darytina remiantis Taisyklių 2 punkte įtvirtinta teisės norma, kurioje nurodyta komisijos paskirtis – stebėti ir kontroliuoti loterijos tiražo vykdymą, siekiant užtikrinti loterijos bilietų lošimo objektyvumą. Siekiant šių tikslų, nepagrįstas būtų ribojimų nustatymas būti komisijos nariu visiems bilietų platintojo darbuotojams, kadangi ne visi loterijų organizatorių ir (ar) bilietų platintojų darbuotojai gali daryti įtaką loterijų organizavimui. Todėl teismų vertinimas, kad komisijos nariu negali būti visi bilietų platintojo (juridinio asmens) darbuotojai, yra nepagrįstas, neatitinkantis Loterijų įstatymu ir Taisyklėmis siekiamų tikslų užtikrinti skaidrų loterijų organizavimą.

5.11. Nagrinėjamu atveju bilietų platintojais turi būti laikomi bendrovės „L.“ darbuotojai, kurių darbo funkcijos (pareigos) apima loterijų organizatoriaus bilietų platinimą. Bendrovės „L.“ darbuotojai, paskirti į komisiją, nėra loterijos bilietų platintojai, nes jų darbo funkcijos bendrovėje yra nesusijusios su bilietų platinimu. Visi šios bendrovės darbuotojai, kurių funkcijos yra susijusios su bilietų platinimu, yra įdarbinti atskirame bendrovės struktūriniame padalinyje, jų pareigybių aprašymuose yra konkrečiai nurodoma, kad tarp kitų funkcijų šie darbuotojai yra atsakingi ir už bilietų platinimą. Nė vienas iš tokių už loterijos bilietų platinimą atsakingų UAB „L.“ darbuotojų loterijos organizatoriaus nebuvo paskirtas komisijos nariu.

5.12. Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų fizinių asmenų, kurie skiriami loterijos organizatoriaus vadovo įsakymu, ir kad bent vienas komisijos narys neturi būti loterijos organizatoriaus darbuotojas. Taigi Taisyklių 5 punkte įtvirtinta nuostata iš esmės leidžia į komisiją skirti mažiausiai du loterijų organizatoriaus darbuotojus. Kadangi loterijų organizatoriaus darbuotojams yra nedraudžiama dalyvauti komisijos veikloje, nėra pagrindo traktuoti, kad draudžiama komisijos veikloje dalyvauti bilietų platintojų darbuotojams.

5.13. Nėra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjo ir Loterijų priežiūros tarnybos tikslas priimant Loterijų įstatymą (konkrečiai 17 straipsnio 2 dalį) ir Taisykles (konkrečiai 6 punktą) buvo bilietų platintojų teises apriboti labiau nei loterijų organizatorių, t. y. drausti į komisiją skirti bilietų platintojo darbuotojus, tačiau leisti į komisiją skirti loterijų organizatoriaus darbuotojus. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisėkūroje yra vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Todėl, vadovaujantis šia nuostata, sistemiškai vertinant Loterijų įstatymo 15 straipsnio, 17 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių reikalavimų tikslus, darytina išvada, kad Taisyklių 6 punkte ir Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas, kad ribojimai bilietų platintojui dalyvauti Loterijų įstatymo 15 straipsnyje nurodytoje komisijoje taikomi visiems be išimties bilietų platintojo darbuotojams, yra neproporcingas Loterijų įstatymo tikslams ir yra klaidingas.

5.14. UAB „O.“ iš viso yra sudariusi sutartis dėl bilietų platinimo su apytiksliai 480 fizinių ir juridinių asmenų. Vadovaujantis Loterijų priežiūros tarnybos ir teismų pateiktu Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 6 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimu, visi tokių juridinių asmenų, su kuriais sudarytos sutartys dėl bilietų platinimo, darbuotojai negali žaisti loterijoje ir dalyvauti komisijos veikloje. Toks aiškinimas lemtų, kad, pvz., visi UAB „P.“ darbuotojai (apie 6800 asmenų), UAB „M.“ darbuotojai (apie 15 420 asmenų), UAB „R.“ darbuotojai (apie 3300 asmenų) ir kiti loterijų organizatoriaus bilietų platintojo darbuotojai negalėtų ne tik būti Loterijų įstatymo 15 straipsnyje nustatytos komisijos nariais, bet ir loterijos žaidėjais. Toks Loterijų įstatymo ir Taisyklių taikymas ir aiškinimas yra neproporcingas ir nepagrįstas.

5.15. Be to, teismai nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą. Apylinkės teismas nurodė, kad UAB „L.“ teikia loterijų organizatoriui bilietų platinimo paslaugas, pasinaudodama „Perlas Plius“ prekybos vietomis, kuriose dirba darbuotojai, kurių pareigų pavadinimas yra „bilietų platintojai“. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčo dėl darbuotojų, kurių tiesioginės funkcijos susijusios su bilietų platinimu, t. y. darbuotojų, dirbančių „Perlas Plius“ prekybos vietose, nebuvo ir kad ginčas kilo dėl loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo ir jos narių, kurie yra bendrovės „L.“ darbuotojai, tačiau jų darbo funkcijos yra nesusijusios su bilietų platinimu ir su bilietų platinimo paslaugų teikimu loterijų organizatoriui, apygardos teismas nutartyje šio pareiškėjo argumento visiškai nevertino, taip visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių ir nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo.

6.       Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Virginijus Daukšys atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Roko Bukausko prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Pareiškėjo argumentai iš esmės nesiskiria nuo jo 2018 m. kovo 27 d. skunde ,,Dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos nutarimo Nr. 2-T-367 administracinio nusižengimo byloje Nr. IVL-337“ ir 2018 m. birželio 14 d. skunde nurodytų argumentų. Lošimų priežiūros tarnyba palaiko 2018 m. kovo 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. IVL-337 išdėstytą poziciją ir naujų argumentų neturi.

6.2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje išsamiai ištirtos visos nagrinėjamos bylos aplinkybės, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti bylos įrodymai ir priimtas teisingas procesinis sprendimas.

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Roko Bukausko prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 134 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėjas nurodo, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 6 punkto, Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies normas, remdamiesi kita įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta specialiąja teisės norma, be pagrindo pripažino, kad skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos nariais negali būti visi be išimties bilietų platintojo – juridinio asmens – darbuotojai, ir nepagrįstai A. M. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 1 dalį. Šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.

9. Lošimų priežiūros tarnybos 2018 m. kovo 7 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, eidamas UAB „O.“ generalinio direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitų valstybės institucijų norminiais dokumentais, priėmė 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. OLF-Į-2017-12/1 „Dėl komisijos narių sudarymo“, kuriuo nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 18 d. sudarė skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančią komisiją, jos nariais skyrė loterijos bilietų platintojos UAB „L.“ darbuotojus K. B., S. A., J. N. (L.), R. M., A. M., L. M., V. K., I. L., A. K., K. G. ir taip pažeidė Taisyklių 6 punktą.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovo skundą, skundžiamą 2018 m. kovo 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Nutartyje teismas Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą bilietų platintojų sąvoką aiškino remdamasis šio įstatymo 8 straipsnio nuostata, pagal kurią bilietų platintojais gali būti laikomi tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, ir konstatavo, kad Taisyklių 6 punkte įtvirtintas draudimas būti komisijos nariais turi būti taikomas visiems be išimties bilietų platintojų (t. y. juridinių asmenų) darbuotojams. Teismas, nustatęs, kad UAB „L.“ pagal bendradarbiavimo sutartį UAB „O.“ teikia tam tikras paslaugas, tarp jų – platina loterijos bilietus „Perlas Plius“ prekybos vietose, kuriose dirba darbuotojai, o jų pareigų pavadinimas – „paslaugų arba bilietų pardavėjas“, pripažino, kad A. M., priimdamas 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą ir komisijos nariais paskirdamas nurodytus loterijos bilietų platintojos UAB „L.“ darbuotojus, pažeidė Taisyklių 6 punktą, todėl teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 1 dalį.

11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovo apeliacinį skundą, nesutiko su apelianto argumentu, kad pagal Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą bilietų platintojais laikytini tik fiziniai asmenys, pritarė apylinkės teismo išvadoms ir apeliacinį skundą atmetė.

12. ANK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimą. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

13. Nagrinėjamu atveju UAB „O.“ generalinis direktorius A. M. nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 1 dalį už Skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklių 6 punkto pažeidimą. Pagal Taisyklių 6 punktą skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos nariais negali būti asmenys, išvardyti Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.

14. Pagal Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies normą draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje asmenims (patiems arba per kitą asmenį, arba įgaliotiems kito asmens), kurie yra loterijos organizatoriaus dalyviai, stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai, bilietų platintojai, juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys.

15. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įtvirtina baigtinį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2316-12). Taigi šioje normoje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje, t.  y. būti loterijos žaidėjais, o pagal Taisyklių 6 punkto normą – ir būti skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos nariais. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies norma sistemiškai ir logiškai aiškintina remiantis Loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies norma, įtvirtinančia žaidėjo sąvoką, pagal kurią žaidėjas – tai fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą. Be to, ir pagal Taisyklių 5 punktą komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų fizinių asmenų, kurie skiriami loterijos organizatoriaus vadovo įsakymu, ir bent vienas komisijos narys neturi būti loterijos organizatoriaus darbuotojas. Taigi tiek Taisyklių 6 punkte, tiek Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje minimi asmenys reiškia būtent fizinius asmenis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje esanti sąvoka „bilietų platintojai“ reiškia fizinius asmenis, kurių darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su bilietų platinimo veikla.

16. Lošimų priežiūros tarnyba ir bylą išnagrinėję teismai Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą aiškino per plačiai, t. y. į asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti loterijoje, sąrašą įtraukė ir juridinius asmenis. Tiek Lošimų priežiūros tarnyba, tiek teismai be pagrindo iš šio sąrašo išskyrė bilietų platintojus ir šią sąvoką aiškino remdamiesi Loterijų įstatymo 8 straipsnio norma, įtvirtinančia loterijos bilietų platinimo subjektų ratą. Loterijų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad loterijų organizatoriai loterijų bilietus gali platinti patys arba pagal sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi šios normos paskirtis yra nustatyti loterijos bilietų platinimo galimybes, o ne apibrėžti loterijos bilietų platintojo sąvoką. Todėl institucija ir teismai nepagrįstai nustatė, kad įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas taikytinas ir bilietų platintojams – juridiniams asmenims. Aiškinant bilietų platintojų sąvoką taip, kaip ją aiškino institucija ir bylą išnagrinėję teismai, būtų prieita prie išvados, kad Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas dalyvauti loterijoje yra taikomas ir juridiniams asmenims, platinantiems loterijų bilietus, kuri akivaizdžiai prieštarautų įstatymo 2 straipsnio 9 daliai, įtvirtinančiai loterijos žaidėjo, kaip fizinio asmens, sąvoką.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Taisyklių 6 punkte nurodytas draudimas būti komisijos nariu taikomas tik tiems fiziniams asmenims, kurių darbo funkcijos yra susijusios su bilietų platinimu, tai patvirtina ir Loterijų įstatymo 15 straipsnyje bei Taisyklėse įtvirtintos nuostatos, susijusios su skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų rengimu ir komisijos paskirtimi bei jos sudarymu. Antai Loterijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad skaitmeninės ir klasikinės loterijų tiražų metu turi dalyvauti komisija, kurios narių skaičių ir sudarymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba; Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad komisijos paskirtis – stebėti ir kontroliuoti loterijos tiražo vykdymą, siekiant užtikrinti loterijos bilietų lošimo objektyvumą, 5 punkte – kad komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų fizinių asmenų, kurie skiriami loterijos organizatoriaus vadovo įsakymu, bent vienas komisijos narys neturi būti loterijos organizatoriaus darbuotojas. Taigi minėti reikalavimai, susiję su komisijos sudarymu, yra skirti užtikrinti, kad loterijų bilietų lošimas būtų vykdomas objektyviai. Siekiant šio tikslo nepagrįstas būtų draudimų nustatymas būti komisijos nariu visiems bilietų platintojo (juridinio asmens) darbuotojams, kadangi ne visi loterijų organizatorių ir (ar) bilietų platintojų darbuotojai gali daryti įtaką loterijų organizavimui.

18. Pažymėtina ir tai, kad, pagal Taisyklių 5 punkto nuostatas, loterijų organizatoriaus darbuotojams yra nedraudžiama dalyvauti komisijos veikloje, nors pagal Loterijų įstatymo 8 straipsnį loterijos organizatorius kartu yra ir bilietų platintojas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, UAB „O.“ pagal sutartis platina ir kitų loterijų organizatorių loterijos bilietus (2 t., b. l. 184–188). Taigi įstatymo nuostatų, nustatančių tam tikrus draudimus, interpretacija per plačiai jas aiškinant ir taip nubaudžiant administracine tvarka atsakomybėn patrauktą asmenį prieštarauja ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą, jeigu padaryta veika, už kurią kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta jos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

19. Nagrinėjamu atveju pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. OLF-Į-2017-12/1 nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 18 d. sudarytos skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos nariais paskirtų loterijos bilietų platintojos UAB „L.“ darbuotojų K. B., S. A., J. N. (L.), R. M., A. M., L. M., V. K., I. L., A. K., K. G. tiesioginės darbo funkcijos yra nesusijusios su bilietų platinimu ir su bilietų platinimo paslaugų teikimu loterijų organizatoriui (2 t., b. l. 137). Taigi jie nelaikytini bilietų platintojais Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, todėl juos skiriant komisijos nariais Taisyklių 6 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, o institucijos ir teismų išvada, kad komisijos veikloje draudžiama dalyvauti visiems be išimties bilietų platintojų (juridinių asmenų) darbuotojams, yra neteisinga ir nepagrįsta.

20. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lošimų priežiūros tarnyba ir bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino Loterijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas ir be pagrindo pripažino, kad A. M., priimdamas 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. OLF-Į-2017-12/1 „Dėl komisijos narių sudarymo“, pažeidė Taisyklių 6 punkto normą. A. M. nepagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl padaryto esminio materialiosios teisės pažeidimo, lėmusio neteisėtų Lošimų priežiūros tarnybos ir teismų procesinių sprendimų priėmimą, Lošimų priežiūros tarnybos 2018 m. kovo 7 d. nutarimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena A. M. nutrauktina. 

23. Šiuo pagrindu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai dėl proceso teisės pažeidimo nenagrinėtini, nes jie nėra teisiškai reikšmingi, be to, tinkamai neargumentuoti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 7 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. nutraukti.

Teisėjai                                                                        Rima Ažubalytė

                                                                                Dalia Bajerčiūtė

                                                                                Artūras Pažarskis