Civilinė byla Nr. e2-442-960/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27945-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Irmai Šapokaitei, atsakovų UAB „Rinvest“ ir UAB „Globalus projektavimas“ atstovams advokatams Donatui Jasaičiui ir Astai Augutytei – Rapkevičienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Linai Vairei, Vytautui Nemeikai, trečiajam asmeniui G. B., jo atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinius atsakovams UAB „Rinvest“, UAB „Globalus projektavimas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje G. B. dėl statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių pašalinimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais pareiškė reikalavimus:
1. pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-01 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-200401-00343.
2. pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-10-30 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-201030-01361.
3. pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-12-31 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-201231-01690
4. įpareigoti atsakovą UAB ,,Rinvest“, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti daugiabučius gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastrinis Nr. 0101/0068:1247, taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
5. per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą UAB ,,Rinvest“, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Globalus projektavimas“ lėšomis nugriauti - daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriems išduoti 2020-04-01 statybos leidimas Nr. LSNS-01-200401-00343 ir 2020-10-03 statybos leidimas Nr. LSNS-01-201030-01361, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastrinis Nr. 0101/0068:1247, ir sutvarkyti statybvietę.
6. atsakovui UAB ,,Rinvest“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui nugriauti - daugiabučius gyvenamuosius namus kuriems išduoti 2020-04-01 statybos leidimas Nr. LSNS-01-200401-00343 ir 2020-10-03 statybos leidimas Nr. LSNS-01-201030-01361, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastrinis Nr. 0101/0068:1247 ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo UAB ,,Rinvest“.
Ieškiniuose pareikštus reikalavimus grindė tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Rinvest“ 2020-04-01 išdavė statybos leidimą (toliau – SL1) ir 2020-10-30 statybos leidimą (toliau – SL2). Ieškovas atlikęs patikrinimus nustatė pažeidimus dėl vykdomų statybų. Nors išduodant SL2, buvo panaikintas SL1, ieškovas prašo šį SL1 pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, nes jo pagrindu buvo pradėti vykdyti statybos darbai.
SL1 ir SL2 suteikė teisę statyti neypatingus gyvenamosios paskirties pastatus daugiabučius gyvenamuosius namus, bei kitus statinius žemės sklype, pagal 2019 m. projektuotojo UAB ,,Globalus projektavimas“ parengtus projektus „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas“ (toliau – projektas1) ir „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas, A laida“ (toliau – projektas2).
Ieškovas pateikęs prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą prie jų pateikė projektą1 ir projektą2, kurie neatitiko Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. neatitiko projektinių pasiūlymų. Nagrinėjamu atveju reikėjo rengti projektinius pasiūlymus, kurie buvo parengti ir derinami su visuomene. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-06-16 patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurios pagrindu buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kurių 3 dalyje buvo nurodyta, kad: projektuojami 38 daugiabučiai gyvenamieji namai; viso išskiriami 6 daugiabučių gyvenamųjų namų tipai, nurodant, kad projektuojami A, B ir kt. tipų daugiabučiai gyvenamieji namai; B daugiabučiame gyvenamajame name projektuojami 4 butai; C daugiabučiame gyvenamajame name – 5; o D daugiabučiame gyvenamajame name – 6; apie E tipo daugiabučius projektiniuose pasiūlymuose nėra kalbama.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, rengiant projektą1 ir projektą2 buvo privaloma vadovautis anksčiau nurodytais projektiniais pasiūlymais. Tokiu atveju, jeigu statinio projekto esminiai sprendiniai neatitinka paviešintų projektinių pasiūlymų, visuomenė apie numatomą statinio projektavimą turėtų būti informuota pakartotinai.
Pagal projekto1 ir projekto 2 sprendinius, pagal kuriuos išduotas atitinkamai SL1 ir SL2, nurodyta, kad projektuojami C1, B1, B2, B3, B4, D1, E1, E2 statiniai, nors projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad projektuojami C1, B1, B2, B3, B4, D1, D2, D3 statiniai. Darytina išvada, kad su visuomene buvo suderinta, kad I statybos etapu bus statomas vienas C tipo (5 butų), keturi B (4 butų), trys – D (6 butų) namai. E1 ir E2 statiniai yra po 7 butus, nors tokių sprendinių projektiniuose pasiūlymuose nėra. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta statyti: 39 butai, kurių bendras plotas - 2541,63, užstatymo plotas - 2138,1, užstatymo tankumas 5,41 proc., užstatymo intensyvumas - 6,43 proc., o techniniame projekte numatoma statyti: 41 butas, kurių bendras plotas – 2671,97, užstatymo plotas – 2244,62, užstatymo tankumas 5,68 proc., užstatymo intensyvumas - 6,76 proc.
Projekte2 nurodoma, jog lyginant su projektiniais pasiūlymais pakeičiama stogo konstrukcija, pasukama 90 laipsniu kampu, statinio aukštis nesikeičia, tačiau iš projektiniuose pasiūlymuose nurodyto dvišlaičio stogo techniniame projekte2 suprojektuotas daugiašlaitis stogas. Pagal nurodytus sprendinius darytina išvada, kad projekte2 lyginant su projektiniais pasiūlymais pakeičiamos laikančios stogo konstrukcijos, jų išdėstymas, tuo pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Rengiant projektą2 buvo siekta pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes ieškovas surašė 2020-08-28 savavališkos statybos aktus: Nr. SSA-00-200828-00089, Nr. SSA-00-200828-00090, Nr. SSA-00-200828-00091, Nr. SSA-00-200828-00092, Nr. SSA-00-200828-00093, Nr. SSA-00-200828-00094. 2020-09-28 - savavališkos statybos aktus: Nr. SSA-00-200928-00109. 2020-09-04 privalomaisiais nurodymais nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius: Nr. PNSSP-00-200904-00097, Nr. PNSSP-00-200904-00098, Nr. PNSSP-00-200904-00099, Nr. PNSSP-00-200904-000100, Nr. PNSSP-00-200904-000101, Nr. PNSSP-00-200904-000102, bei 2020-09-28 – Nr. PNSSP-00-200928-00111, Nr. PNSSP-00-200928-00112.
Šalinant savavališkos statybos padarinius, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 144 punkte nustatyta tvarka, inspekcija tikrina, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ir surašo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, kurio rekvizitai patvirtinti inspekcijos viršininko įsakymu. Inspekcija patikrinusi SL2 ir nustačiusi, jog jis išduotas neteisėtai, sudarė patikrinimo aktą. SL2 išduotas neteisėtai, nes pateiktas projektas neatitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, t. y. neatitinka projektinių pasiūlymų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB ,,Rinvest“ gyvenamųjų (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) namų, inžinerinių komunikacijų (susisiekimo, vandens, nuotekų, lietaus, šilumos ir kt.) statybai, adresu (duomenys neskelbtini)), 2020-12-31 išdavė statybos leidimą (toliau – SL3). SL3 suteikė teisę statyti neypatingus (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) gyvenamosios paskirties pastatus – daugiabučius gyvenamuosius namus, bei kitus statinius žemės sklype pagal 2020 m. projektuotojo UAB ,,Globalus projektavimas“ parengtą projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas“.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš išduodama SL3 turėjo patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, o vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktu turėjo patikrinti, ar žemės sklype, kuriame prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti.
Su prašymu gauti SL3 ieškovas pateikė projektą, kuris neatitinka projektinių pasiūlymų. Projektiniuose pasiūlymuose buvo nurodyta, jog II etapu projektuojami 5 daugiabučių gyvenamųjų namų tipai, nurodant, kad projektuojami N tipo namai (2 vnt.), M tipo namas: (2 vnt.), M‘ tipo namas: (1 vnt.), K tipo namas: (1 vnt.), K‘ tipo namas: (1 vnt.) tipų daugiabučiai gyvenamieji namai. Tokiu būdu su visuomene buvo suderinta, jog kad II statybos etapu bus statomas vienas K tipo namas, kurio aukštis 14,8 m, vienas K‘ tipo namas, kurio aukštis 14,8 m; du M tipo namai, kurių aukštis 16,5 m, vienas M‘ tipo namas, kurio aukštis 14,8 m; du N tipo namai, kurių aukštis 16,5 m. Statinio projekto esminiai projektiniai sprendiniai neatitiko projektinių pasiūlymų dėl aukščio ir statinio dalių paskirties: K tipo namo (1 vnt.) pagal projektinius pasiūlymus pastato aukštis turėtų būti 14,8 m., o projekte nurodyta, kad aukštis – 13,5m, t. y. mažesnis 1,3 m.; K‘ tipo namas (1 vnt.) pagal projektinius pasiūlymus pastato aukštis turėtų būti 14,8 m, o projekte nurodyta, kad aukštis – 14 m, t. y. mažesnis 0,8 m.; K‘ tipo name pagal projektinius pasiūlymus turi būti įrengti 35 butai ir 5 komercinės patalpos, o pagal techninį projektą numatyta įrengti 36 butus ir 4 komercines patalpas; M‘ tipo namas (1 vnt.) pagal projektinius pasiūlymus pastato aukštis turėtų būti 14,8 m, pagal techninį projektą – 13,95 m, t. y. aukštis mažesnis 0,85 m.; M tipo namas (2 vnt.) pagal projektinius pasiūlymus pastato aukštis turėtų būti 16,5 m, o pagal techninį projektą - 15,35 m, t. y. aukštis mažesnis 1,15 m.; N tipo namas (2 vnt.) pagal projektinius pasiūlymus pastato aukštis turėtų būti 16,5 m, o pagal techninį projektą - 15,35 m, aukštis mažesnis 1,15 m.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčijamo statybos leidimo sprendiniai nėra suderinti su visuomene, neatitinka privalomųjų jiems rengti nustatytų dokumentų – projektiniuose pasiūlymuose nustatytų sprendinių. Pagal nurodytus sprendinius darytina išvada, kad projekte lyginant su projektiniais pasiūlymais pakeičiami statinių išorės matmenys (aukštis) ir statinių dalių paskirtis. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikto statinio projekto esminiai projekto sprendiniai neatitinka paviešintų projektinių pasiūlymų - apie numatomą tokio statinio projektavimą visuomenė turėtų būti informuota pakartotinai.
Žemės sklype dėl I etapo projektuojamų C1, B1, B2, B3, B4, D1, E1, E2 tipo statinių ieškovui 2020-08-28 buvo surašyti 8 savavališkos statybos aktai. SL3 išdavimo metu minėti savavališkos statybos aktai galiojo, žyma apie jų surašymą buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, o taip pat duomenys buvo matyti IS ,,Infostatyba“. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Nagrinėjamuoju atveju SL3 nebuvo šalinami savavališkos statybos darbai, nes savavališkos statybos aktai surašyti dėl I statybos etapu projektuojamų C1, B1, B2, B3, B4, D1, E1, E2 tipo statinių, kurių statybai yra išduoti SL1 ir SL2.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad SL3 yra išduotas neteisėtai, nes yra pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto normos ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13.5 punkto reikalavimai.
Įvertinus nustatytus pažeidimus, darytina pagrįsta išvada, kad pateiktas projektas neatitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, t. y. neatitinka projektinių pasiūlymų, ir išduotas nustačius, kad žemės sklype, kuriame siekiame gauti statybos leidimą konstatuotas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, todėl išduotas SL3 leidimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu yra kilusios pasekmės - pastatai – daugiabučiai gyvenamieji namai pradėti statyti. Atsakomybė dėl statybos leidimo pagrindu kilusių statybos padarinių, pirmiausia, kyla statytojui, t. y. UAB „Rinvest“. Projekto sudėtyje yra pritarimų, suderinimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad statytojas UAB ,,Rinvest“ pritaria projektui. Šis suderinimas reiškia statytojo pritarimą projekto sprendiniams. Statytojas laikytinas atsakingu asmeniu, kurio užsakymu buvo parengtas statinio projektas, kuriam vėliau buvo neteisėtai išduotas statybos leidimas. UAB ,,Rinvest“ statybos veikla užsiimantis subjektas, vystantis didelės apimties statybos projektus. Nagrinėjamojo ginčo atveju vykdantis daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statybas, todėl turėjo žinoti ir suprasti, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas statyti nesuderinus sprendinių su visuomene, taip keldamas grėsmę visuomenei ir darydamas žalą teisės autoritetui.
UAB „Globalus projektavimas“, kaip projektuotojas parengė statinio projektus. Projektuotojas, gavęs statytojo projektavimo užduotį ir projekto rengimo dokumentus, turėjo parengti statinio projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, įvertinti aplinkybę, kad projektuojant ginčo statinius privalėjo vadovaujantis projektiniais pasiūlymais, o kadangi jais buvo nesivadovauta, todėl, projektuotojas taip pat laikytinas atsakingu asmeniu už neteisėtai išduotus statybos leidimus ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotų statybos leidimų padariniai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Administracija, išduodama SL1, SL2 ir SL3, deklaravo asmeniui, jog yra įvykdyti visi statybų procesą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai ir, kad šis asmuo gali vykdyti statybos darbus teisėtai. Statybos leidimų išdavimo metu negalėjo būti priimti prašymai ir išduoti statybos leidimai, nes prašantis išduoti statybos leidimus asmuo pateikė projektus neatitinkančius projektinius pasiūlymus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus padariniai.
Šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, t. y. tiek statytojas, turėdamas tikslą pastatyti konkretų statinį, tiek projektuotojas, suprojektavęs statytojo norus atitinkančius, tačiau teisės aktų reikalavimų neatitinkančius, statinius, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimus pagal statinio projektus, nors šie projektai ir neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų, dalyvavo viename bendrame procese, kurio tikslas – statybos leidimų išdavimas, pastatų pastatymas, todėl visiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.
Atsakovai UAB „Rinvest“ ir UAB „Globalus projektavimas“ teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinius nurodė, jog su ieškiniais nesutinka. Prašė bylą nutraukti dalyje dėl reikalavimo panaikinti SL1 ir kitoje dalyje atmesti reikalavimus arba visus reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniuose pareikštais reikalavimais grindė tuo, jog UAB „Globalus projektavimas“ 2019 m. parengė techninį projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas“, pagal kurį buvo išduotas SL1. Po SL1 išdavimo statytojas nusprendė pakeisti projekto sprendinius ir buvo parengtas projekto „A“ laidos techninis projektas, kuris buvo pateiktas gauti naują statybos leidimą. Pagal šį projektą buvo išduotas SL2, kuriame buvo nurodyta, jog panaikinamas SL1.
UAB „Globalus projektavimas“ 2020 m. parengė techninį projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas“ pagal kurį buvo išduotas SL3.
Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas statinio projektas. Esminė projektinių pasiūlymų paskirtis – išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir negalima sutikti su ieškovo pozicija, jog visi statinio projekto sprendiniai turi identiškai atitikti projektiniuose pasiūlymuose nurodytą sprendinių idėją. Gauti naują statybą leidžiantį dokumentą privaloma tik tada, kai yra keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai statinio projekto sprendiniai. Butų skaičius nėra esminis statinio projekto sprendinys, todėl keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis ir kiti teisės aktai nereikalauja, kad statinio projekto sprendiniai būtų identiški projektiniuose pasiūlymuose nurodytai sprendinių idėjai; projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti tikslinami ir detalizuojami rengiant statinio projektą (dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo), kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju.
Ieškovas ieškinyje akcentuoja užstatymo tankumo ir užstatymo intensyvumo skirtumus projektiniuose pasiūlymuose (5,41 % ir 6,43 %) ir projektuose (5,68 % ir 6,76 %), tačiau niekaip nepaaiškina, kodėl tą laiko pažeidimu, nors šie bendrieji statinių rodikliai akivaizdžiai nepažeidžia nei Bendrojo plano, nei jokių kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ir atitinka užduotį.
Esminiai statinio projekto sprendiniai yra numatomi būtent statinio projekte, o ne projektiniuose pasiūlymuose. Projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti tikslinami ir detalizuojami rengiant statinio projektą, todėl ieškovo teiginiai, jog projekte2 numatyti sprendiniai, susiję su stogo konstrukcijomis, gali pažeisti to paties projekto esminius sprendinius, yra nelogiški ir nesuprantami.
Teisinis reglamentavimas leidžia mažinti statinio išorės matmenis ir tokiu atveju nėra reikalavimo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei statinio projekte būtų numatyti visiškai tie patys daugiabučių gyvenamųjų namų (K, K‘, M1, M2, M‘, N1, N2) aukščiai kaip projektiniuose pasiūlymuose, po statybą leidžiančio dokumento išdavimo būtų buvusi galimybė šiuos aukščius mažinti, keičiant statinio projektą. Nagrinėjamu atveju iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projekte numačius nežymiai mažesnius pastatų aukščius nei projektiniuose pasiūlymuose, tai kažkodėl jau yra laikoma pažeidimu, dėl kurio, ieškovo nuomone, tūrėtų būti panaikintas SL3 galiojimas bei pašalinti statybos padariniai.
Nors projekte numatyta mažiau komercinių patalpų nei projektiniuose pasiūlymuose, tačiau bendras šios paskirties patalpų plotas pagal projektą yra netgi nežymiai didesnis nei projektiniuose pasiūlymuose, kadangi pasirinkus kitą patalpų vidinį išplanavimą, suprojektuotos didesnio ploto keturios komercinės patalpos vietoj penkių mažesnio ploto patalpų. Pastebėtina ir tai, kad tiek projektiniuose pasiūlymuose, tiek projekte komercinės patalpos numatytos pirmame namo aukšte, todėl lyginant šių dokumentų sprendinius, kinta tik patalpų vidinis išplanavimas, o ne patalpų paskirtis.
Savavališkos statybos faktas buvo nustatytas šiaurinėje žemės sklypo dalyje, o ne vakarinėje - centrinėje žemės sklypo dalyje. SL3 suteikia teisę statyti šiame leidime nurodytus statinius būtent vakarinėje - centrinėje žemės sklypo dalyje, kurioje niekada nebuvo nustatytas savavališkos statybos faktas, o tai reiškia, kad nebuvo jokių kliūčių SL3 išdavimui. Be to, savavališkos statybos padariniai šiaurinėje žemės sklypo dalyje buvo pašalinti, statytojui gavus 2020-10-30 SL2.
Panaikinus SL1, jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme objektu, nes procesas būtų beprasmis. Nuo sudarymo momento gali būti pripažintas negaliojančiu sandoriu, o statybos leidimas yra administracinis aktas, kurio galiojimą gali panaikinti teismas. Civilinės bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo panaikinti (pripažinti negaliojančiu) negaliojantį SL1 turi būti nutraukta.
SL2 ir SL3 buvo išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Ne bet kokie pažeidimai gali sudaryti pagrindą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas visų procedūrų metu elgėsi sąžiningai ir atliko visus būtinus veiksmus SL2 ir SL3 pagal projektus gauti. Ieškinyje taip pat nenurodoma, jog SL2 ir SL3 pažeidžia viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Jei teismas pripažintų, kad buvo tam tikrų formalių pažeidimų išduodant SL2 ir SL3, tai nesudarytų pagrindo panaikinti šį administracinį aktą (jo galiojimą).
Ieškovas reikalauja, kad statytojas būtų įpareigotas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą iš esmės tam, kad butų skaičius atitiktų projektiniuose pasiūlymuose numatytą butų skaičių, nors, pats ieškovas laikosi pozicijos, jog butų skaičius nėra esminis statinio projekto sprendinys, todėl keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Pats ieškovas patikrinimo akte nurodo, kad projekto2, pagal kurį statomi ginčo statiniai, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų nuostatas, todėl ieškinio reikalavimas pertvarkyti daugiabučius gyvenamuosius namus žemės sklype taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, yra prieštaringas.
Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę
Įstatymas nenumato, kad teismo pripažintų kaltais asmenų prievolė pašalinti statybos padarinius galėtų būtų solidari. Valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso. Ieškovas nepagrindžia, kodėl statytojas ir projektuotojas, vadovaujantis minėta teismų praktika, turėtų būti laikomi kaltais dėl savivaldybės tariamai neteisėtai išduotų statybos leidimų.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį prašė nutraukti bylą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu SL1, o kitoje dalyje ieškinius atmesti arba atmesti. Nesutikimą su ieškiniai grindė tuo, jog SL1 yra negaliojantis ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta.
Teisės aktai nedraudžia tikslinti ir detalizuoti projektinių pasiūlymų sprendinius rengiant statinio projektą. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas statybos projektas, o projektiniai pasiūlymai yra tik vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas statinio projektas. Statybos projektas neturi būti identiškas projektiniams pasiūlymams ir statybos projekto bei projektinių pasiūlymų apimtis, paskirtis ir tikslai nėra tapatūs. Projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti tikslinami ir detalizuojami rengiant statinio projektą, kas ir buvo atlikta šiuo atveju.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. I-1519 patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu, ginčo žemės sklypas, esantis adresu Lazdynėlių g. 57, Vilnius patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje maksimalus pastatų aukštingumas – iki 4 aukštų, maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas – iki 0,8. Statybos įstatymui nustatant, kad projektiniai pasiūlymai tėra statytojo vizija, kuri konkretizuojama tolimesniame projektavimo procese, laikytina, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyti projektuojamų pastatų sprendiniai gali ir netgi privalo būti konkretizuojami statybos projekte. Būtent statinio projekte, o ne projektiniuose pasiūlymuose yra nustatyti konkretūs teritorijos užstatymo sprendiniai, pateikiama informacija, skirta statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tikrinant projektą buvo tikrinama ar projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. Bendrąjį planą ir 2019-06-19 patvirtintą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Nr. PPU164/19. Projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taigi, nepaisant to, jog vietoj projektiniuose pasiūlymuose numatytų D2 ir D3 statinių po 6 butus, statant projekte numatytus E1 ir E2 statinius po 7 butus, didinamas užstatytas sklypo plotas, tuo pačiu didinant užstatymo tankumą ir intensyvumą, visgi, net ir padidėjęs sklypo I etapo užstatymo tankumas (5,68 proc.) ir intensyvumas (6,76 proc.) nepažeidžia nei Bendrojo plano sprendinių, nei projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, kurioje buvo nustatyti Bendrąjį planą atitinkantys reikalavimai, o identiško statinių projektų atitikimo projektiniams pasiūlymams teisės aktai nenumato, todėl jokie pažeidimai dėl minėtų pakeitimų nagrinėjamu atveju nebuvo padaryti.
Butų skaičius nėra esminis statinio projekto sprendinys, todėl keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Neesminių statinio projekto sprendinių keitimas atliekamas parengiant naują projekto laidą.
Stogo konstrukcijų pasikeitimai atsirado tik statinio projekte2, kuris buvo parengtas, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi inspekcija surašė savavališkos statybos aktus dėl žemės sklype vykdomų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o privalomaisiais nurodymais statytojas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. UAB „Rinvest“ vykdydamas statybas pagal SL1 nukrypo nuo šio statybą leidžiančio dokumento projekto esminių sprendinių ir dėl to buvo surašyti savavališkos statybos aktai. Statytojas pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pasinaudodamas galimybe įteisinti savavališką statybą; projekto2 sprendiniai atitinka Statybos įstatymo nuostatoms, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti, jei nustatytas savavališkos statybos faktas; statytojas sumokėjo visą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytą ekspertizės akte. Tokiu būdu buvo išpildytos visos sąlygos SL2 gavimui.
Projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti tikslinami rengiant statinio projektą, o SL2 projekte2 numatyti sprendiniai dėl stogo konstrukcijų nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų.
Pastatų aukščių sumažinimas nelaikytinas esminiu pakeitimu ir aukščio neatitikimas projektiniams pasiūlymams, nėra pagrindu teigti, jog SL3 buvo išduotas neteisėtai. Atliktas pakeitimas pastatų dalių paskirčių nėra ir negali būti laikomas esminiu, dėl kurio statytojas privalėtų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
SL2 suteikė teisę statyti sklypo šiaurinėje dalyje, o SL3 yra išduotas dėl vakarinės – centrinės žemės sklypo dalies. Savavališkos statybos aktai buvo surašyti dėl šiaurinės sklypo dalies, todėl nebuvo kliūčių išduoti SL3 dėl kitos sklypo dalies. Savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti parengus naujos laidos techninį projektą ir išdavus SL2.
Nėra pagrindo statybos padarinius šalinti ir administracijos lėšomis ir tai turi būti daroma UAB „Rinvest“ lėšomis. Toks padarinių šalinimas yra griežčiausia priemonė ir turi būti taikoma tik išimtinais atvejais. Statytojo ir projektuotojo susitarimu buvo keičiami projektiniuose pasiūlymuose numatyti sprendiniai, būtent statytojas, vykdydamas statybas pagal SL1 nukrypo nuo esminių projekto sprendinių ir dėl buvo poreikis šalinant savavališkos statybos padarinius rengti projektą2 bei išduoti SL2. Nėra pagrindo teigti, kad administracija netinkamai vykdė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai.
Trečiasis asmuo G. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinius nurodė, jog sutinka su ieškiniais ir prašo juos tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindė tuo, jog rengiant techninį projektą buvo privaloma vadovautis projektiniais pasiūlymais, o esminiai statinio projekto sprendiniai turėjo atitikti projektinius pasiūlymus. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su visuomene ir patvirtinti savivaldybės ir juose buvo numatyta projektuoti viso 39 butus – 1 C tipo (5 butų), 4 B tipo (4 butų), 3 D tipo (6 butų). Projektiniuose sprendiniuose yra numatyti E1 ir E2 tipo statiniai, kuriuose yra po 7 butus, ir todėl vietoje nurodytų 39 butų jau numatytas 41 butas. Ženkliai padidėjo butų bendras plotas nuo 2 541,63 kv. m. iki 2 671,97 kv. m.), užstatymo plotas (nuo 2 138,10 kv. m. iki 2 244,62 kv. m.), užstatymo tankumas (nuo 5,42 proc. iki 5,68 proc.), užstatymo intensyvumas (nuo 6,43 proc. iki 6,76 proc.) Šiame kontekste ypač akcentuotina, kad butų bendras plotas bei užstatymo plotas padidėjo po daugiau nei po 100 kv. m.
Antrame projekte, lyginant su ankstesniais projektiniais pasiūlymais, pakeičiama stogo konstrukcija, kuri pasukama 90 laipsnių kampu, 75 cm pakeltas stogas (kas iš esmės reiškia, jog gyvenamajame name atsirado trečias aukštas), iš projektiniuose pasiūlymuose nurodyto dvišlaičio stogo antrame projekte suprojektuotas daugiašlaitis stogas. Antrame projekte lyginant su projektiniais pasiūlymais, pakeičiamos laikančios stogo konstrukcijos, jų išdėstymas, tuo pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Statinio projekto esminiai sprendiniai neatitinka paviešintų projektinių pasiūlymų, o būtent statinio išorės matmenų (aukščio) ir statinio dalių paskirties. Esant nurodytiems neatitikimams, darytina išvada, kad SL3 sprendiniai nėra suderinti su visuomene, neatitinka privalomųjų jiems rengti nustatytų dokumentų – projektiniuose pasiūlymuose nustatytų sprendinių. Projekte lyginant su projektiniais pasiūlymais pakeičiami statinių išorės matmenys (aukštis) ir statinių dalių paskirtis.
Ginčijamu statybos leidimu nebuvo šalinami savavališkos statybos darbai, nes savavališkos statybos aktai surašyti dėl I statybos etapu projektuojamų C1, B1, B2, B3, B4, D1, E1, E2 tipo statinių, kurių statybai yra išduoti SL1 ir SL2, o pagal ginčijamą SL3 statomi N, M, M‘, K‘, K tipo statiniai, todėl savivaldybė, išduodama SL3 pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Irma Šapokaitė palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog SL1 ir SL2 negalėjo būti išduoti, nes techninis projektas neatitiko projektinių pasiūlymų sprendinių. Projektiniai pasiūlymai ginčo atveju buvo privalomi ir buvo rengiami. E tipo namai viso nebuvo nurodyti projektiniuose pasiūlymuose. Žemės sklypas yra vienas, kuriame vyko statybos ir jokios dalys nebuvo atskirtos. Statybų proceso metu buvo nustatyta savavališka statyba dėl pakeltos stogo konstrukcijos. SL2 buvo leista tokia stogo konstrukcija. Dvišlaitis stogas tapo daugiašlaičiu, bet esminis dalykas yra pasikeitęs laikančiųjų konstrukcijų išsidėstymas. Pasukant stogą 90 laipsnių kampu pasikeičia konstrukcija. Tokiems pakeitimams reikalingas naujas statybos leidimas. SL3 buvo išduotas antram statybų etapui. Pastatyti mažesni pastatai negu buvo išviešinti ir pasikeitė patalpų paskirčių santykiai. Buvo surašyti savavališkos statybos aktai, todėl SL3 negalėjo būti išduotas. SL2 išdavimas nepašalino savavališkos statybos pasekmių. Visi ginčijami statybos leidimai neprieštaravo teritorijų planavimo dokumentams.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. B. sutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog žemės sklype buvo nustatyta savavališka statyba ir padariniai nebuvo pašalinti, todėl negalėjo būti išduodamas statybos leidimas. Gyvena arti statybų ir pastebėjo statomą neteisėtai trečią aukštą ir kreipėsi dėl neteisėtos statybos. Po savavališkos statybos aktų surašymo buvo išduotas statybos leidimas. Pastatų sienos aukštis buvo padidintas 65 cm ir stogai buvo pasukti 90 laipsnių ir tokiu būdu atsirado trečias aukštas. Dėl to žymiai padidėjo plotas. Statybos darbai po privalomų nurodymų nebuvo stabdomi ir toliau vyko.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas Paulius Snukiškis sutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog padidėjo butų skaičius ir plotas, o tai esminiai pažeidimai ir pagrindas naikinti statybos leidimus. Pastatų aukštis padidintas iš esmės. Trečiasis statybos leidimas išduotas po savavališkos statybos nustatymo ir jos nepašalinus, todėl negalėjo būti išduotas nepašalinus padarinių.
Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Nemeika nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog SL1 buvo panaikintas priėmus SL2, todėl SL1 nesukuria jokių pasekmių ir nereikia naikinti panaikinto SL1. SL2 nepažeidė jokio teisės akto. Nėra reikalavimo, jog projektas visiškai atitiktų projektinius pasiūlymus. Galioję teisės aktai nenumatė pakartotino viešo skelbimo, jeigu skiriasi projektas. Atsakovai byloje kaltinami tuo, jog nepadarė to, ko teisės aktai nenumatė padaryti. Išduodant statybos leidimus netikrinama ir nelyginami projektiniai pasiūlymai, o vertinamas teritorijų planavimo reikalavimų atitikimas. SL3 galėjo būti išduotas, nes buvo išduotas SL2, kuris galiojo. Savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti išdavus SL 2. Projektiniuose pasiūlymuose yra architektūriniai sprendiniai, o ne techniniai parametrai.
Teismo posėdžio metu atsakovų UAB „Rinvest“ ir UAB „Globalus projektavimas“ atstovė advokatė Asta Augutytė – Rapkevičienė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ginčas atsirado dėl 2 statybos etapų. Šie etapai buvo įgyvendinami skirtingose sklypo dalyse. Pirmame etape turėjo būti pastatyti 8 daugiabučiai gyvenamieji namai – pastatai su šlaitiniais stogais, atrodantys kaip kotedžai. Antrame etape – 7 daugiabučiai su plokščiais stogais. Byloje nėra ginčo, jog statybos darbai atitinka SL2 ir SL3 ir nėra jokių nukrupimų nuo jų, projektai atitinka teritorijų planavimo sprendinius, projektų sprendiniai atitinka savivaldybės administracijos išduotą užduotį ir ten nurodytą intensyvumą ir tankumą. Ginčas yra dėl neatitikimo projektiniams pasiūlymams. Pripažįsta, jog projektiniai pasiūlymai visiškai neatitinka projektinių sprendinių. Teisės aktuose nėra nurodyta kokia apimtimi projektiniais pasiūlymais reikia vadovautis. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma vizija, idėjos ir jos pristatymas visuomenei kokie pastatai bus statomi ir tai yra priešprojektinė stadija. Galiojusi STR redakcija nenumatė projektinių sprendinių vertinimą projektiniams pasiūlymams, o tik vėliau buvo padarytas pakeitimas. Pakartotinas viešinimas nėra numatytas, jeigu atsiranda pakeitimai. Pakartotinas viešinimas galėtų būti, jeigu keičiasi idėja. Pirmame etape įvyko 8 pastatų stogų konstrukcijų pakeitimas ir vietoje 39 butų atsirado 41 butas. Stogai kaip ir buvo šlaitiniai ir tokie liko, nepasikeitė pastatų aukštis, geometriniai parametrai išliko tie patys, o tik stogas buvo pasuktas 90 laipsnių į šoną. Laikančiųjų konstrukcijų laikymo vieta nepasikeitė, o tik pasikeitė kryptis. Du papildomi butai atsirado po vieną tik dviejuose pastatuose ir jie nekeičia vizijos. Antrame etape yra mažesnis aukštis 7 pastatų. Tai vizualiai nekeičia vaizdo. Aukščio sumažinimas neturi neigiamų pasekmių. Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta, jog bus 10 patalpų iš kurių 5 butai, o pagal projektą iš 10 patalpų 4 komercinės ir 6 butai. Ieškinio tenkinimas sukels didelius nuostolius, nes statyba jau yra pabaigta. Ginčas yra dėl kelių namų, o statybos leidimai buvo išduoti dėl visų namų.
Teismo posėdžio metu atsakovų UAB „Rinvest“ ir UAB „Globalus projektavimas“ atstovas advokatas Donatas Jasaitis nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog SL1 yra negaliojantis, todėl byla turi būti nutraukta šioje dalyje. Ieškovas formaliai taiko teisės aktus ginčydamas SL3. Savavališka statyba nustatyta pirmame etape ir statyba buvo atskirta į aiškias zonas. Nustačius savavališka statybą pirmame etape ir toje zonoje, tai nebuvo pagrindas neišduoti SL3 kitoje zonoje dėl kito etapo. SL3 išdavimo metu savavališka statyba pirmame etape buvo pašalinta parengus naują techninio projekto laidą, sumokėjus baudą ir gavus SL2. Teismui netgi nustačius statybos leidimų išdavimo neatitikimus, jie nebūtų pagrindu naikinti statybos leidimus. Statybos leidimai, išskyrus neatitikima projektiniams pasiūlymams, neprieštarauja jokiems teisės aktams. Negalimas solidarios atsakomybės taikymas. Byloje neįrodyta, jog buvo daroma neteisėta įtaka gaunant statybos leidimus.
Ieškinys atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir proceso dalyvių paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia šias žemiau nurodytas faktines aplinkybes, kurios turi reikšmę tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui ir dėl kurių buvimo tarp proceso dalyvių nekilo ginčo.
Atsakovui UAB „Rinvest“ nuosavybės teise priklauso 3,9518 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).
Atsakovas UAB „Rinvest“ siekdamas Žemės sklype įgyvendinti statytojo teises ir pastatyti statinius dėl kurių šioje byloje yra kilęs, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr.D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - Reglamentas) 60 punktu, privalėjo pradiniame etape parengti projektinius pasiūlymus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-06-19 patvirtino ,,Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį“ Nr. PPU164/19, kurios pagrindu UAB „Globalus projektavimas“ parengė projektinius pasiūlymus (toliau – Projektiniai pasiūlymai). Projektiniai pasiūlymai buvo išviešinti visuomenei, o 2019-12-05 Vilniaus miesto administracija Projektiniams pasiūlymams pritarė.
UAB „Globalus projektavimas“ 2019 m. parengė „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas“ Nr. GP19-270-TP, laida 0 (toliau – projektas1). Pagal šį projektą1 Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-04-01 išdavė Statybos leidimą Nr. LSNS-01-200401-00343 (toliau – SL1).
Atsakovas UAB „Rinvest“ pagal SL1 Žemės sklype pradėjo atlikinėti statybos darbus.
Ieškovas atsakovui UAB „Rinvest“ 2020-08-28 surašė savavališkos statybos aktus: Nr. SSA-00-200828-00089, Nr. SSA-00-200828-00090, Nr. SSA-00-200828-00091, Nr. SSA-00-200828-00092, Nr. SSA-00-200828-00093, Nr. SSA-00-200828-00094. 2020-09-28 - savavališkos statybos aktus: Nr. SSA-00-200928-00109, Nr. SSA-00-200928-00110 (toliau – Savavališkos statybos aktai) dėl Žemės sklype vykdomų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. 2020-09-04 ieškovas atsakovui UAB „Rinvest“ surašė privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius: Nr. PNSSP-00-200904-00097, Nr. PNSSP-00-200904-00098, Nr. PNSSP-00-200904-00099, Nr. PNSSP-00-200904-000100, Nr. PNSSP-00-200904-000101, Nr. PNSSP-00-200904-000102, bei 2020-09-28 – Nr. PNSSP-00-200928-00111, Nr. PNSSP-00-200928-00112 (toliau - Nurodymai), kuriais atsakovas UAB „Rinvest“ buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
UAB „Globalus projektavimas“ 2020 m. parengė „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas“ Nr. GP19-270-TP, laida A (toliau – projektas2). Pagal šį projektą2 Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-10-30 išdavė Statybos leidimą Nr. LSNS-01-201030-01361 (toliau – SL2). Išduodama SL2 Vilniaus miesto savivaldybės administracija panaikino SL1.
UAB „Globalus projektavimas“ 2020 m. parengė „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas“ Nr. GP19-270-TP, laida 0 (toliau – projektas3). Pagal šį projektą3 Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-12-31 išdavė Statybos leidimą Nr. LSNS-01-201231-01690 (toliau – SL3).
Atsakovas UAB „Rinvest“ Žemės sklype pagal SL1, SL2 ir SL3 bei projektą1, projektą2, projektą3 pradėjo ir atliko statybos darbus, kurių pasėkoje buvo pastatyti statiniai, t. y. atsiradusios pasekmės.
Dėl ieškinių pagrindų, ginčo ribų.
Įvertinus ieškovo ieškiniuose nurodytas aplinkybes darytina išvadą, jog ieškovo ieškiniuose pareikšti pagrindiniai reikalavimai dėl SL1, SL2 ir SL3 pripažinimo negaliojančiais iš esmės grindžiami tokiomis aplinkybėmis (ieškinių pagrindas):
1) Projektinių pasiūlymų neatitikimais projektui1, projektui2 ir projektui3, kurių pagrindu buvo išduoti SL1, SL2 ir SL3;
2) SL3 išdavimo neteisėtumu, esant surašytiems Savavališkos statybos aktams.
Vilniaus apygardos teismo 2021-11-25 nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje įtrauktas G. B. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė papildomas aplinkybes, kuriomis ieškinių negrindė ieškovas (statinių aukščio padidinimas ir papildomo aukšto pastatymas, ploto padidinimas, statybos darbų vykdymas nepaisant jų sustabdymo, vaikų darželio nesuprojektavimas ir pan.). Tokios aplinkybės laikytinos nauju ieškinio pagrindu. Trečiasis asmuo G. B., būdamas trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, o ne trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, negali keisti ir pildyti ieškinyje nurodyto pagrindo (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių trečiojo asmens G. B. papildomai nurodytos aplinkybės (naujas ieškinio pagrindas) teismo šioje byloje nevertinamos.
Susipažinus su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis ir teismo posėdžio metu pripažintomis aplinkybėmis bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais darytina išvada, jog byloje laikoma įrodyta, jog tarp Projektinių pasiūlymų bei projekto1, projekto2, proejekto3, kurių pagrindu buvo išduoti SL1, SL2 ir SL3 yra neatitikimai šiose dalyse:
1) Projektiniuose pasiūlymuose numatyta statyti C1 (5 butų), B1 (4 butų), B2 (4 butų), B3(4 butų) , B4 (4 butų), D1 (6 butų), D2 (6 butų), D3 (6 butų) statinius; projekte1 ir projekte2 numatyti C1, B1, B2, B3, B4, D1, E1 (7 butų), E2 (7 butų) statiniai, t. y. E1 ir E2 po 7 butus statiniai nebuvo numatyti Projektiniuose pasiūlymuose;
2) Projektiniuose pasiūlymuose numatyta statyti - 39 butus, kurių bendras plotas - 2541,63 užstatymo plotas - 2138,1 užstatymo tankumas 5,41 proc., užstatymo intensyvumas - 6,43 proc.; projekte1 ir projekte2 numatyta statyti - 41 butą, kurių bendras plotas – 2671,97, užstatymo plotas – 2244,62, užstatymo tankumas 5,68 proc., užstatymo intensyvumas - 6,76 proc.;
3) Projektiniuose pasiūlymuose numatyti dvišlaičiai stogiai; projekte2 numatyti daugiašlaičiai stogai, pasukti 90 laipsnių kampu, nekeičiant statinio aukščio;
4) Projektiniuose pasiūlymuose numatyti: K tipo namas, kurio aukštis 14,8 m.; K‘ tipo namas, kurio aukštis 14,8 m., 35 butai (viso 1411,05 kv. m) ir 5 komercinės patalpos (po 212,67 kv.m.); M‘ tipo namas, kurio aukštis 14,8 m.; du M tipo namai, kurio aukštis 16,5 m.; du N tipo namai, kurių aukštis 16,5 m.;
projekte3 numatyti: K tipo namas, kurio aukštis 13,5 m. (mažesnis 1,3 m), ., K‘ tipo namas, kurio aukštis 14,00 m (mažesnis 0,8 m.); 36 butai (viso 1614,91 kv. m) ir 4 komercinės patalpos (po 273,16 kv. m.); M‘ tipo namas, kurio aukštis 13,95 m (mažesnis 0,85 m.); du M tipo namai, kurio aukštis 15,35 m. (mažesnis 1,15 m.); du N tipo namai, kurių aukštis 15,35 m. (mažesnis 1,15 m).
Dėl bylos dalyje nutraukimo.
Anksčiau teismo nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduodama SL2 panaikino SL1. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog informacinėje sistemoje „Infostatyba“ SL1 laikomas negaliojančiu.
Statybos leidimas laikomas administraciniu aktu, todėl teismo sprendimu arba viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybos leidimą sprendimu, jo galiojimas gali būti panaikintas (SĮ 23 dalies 1 punktas, 2 punktas).
Nustačius, jog SL1 buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu išduodant SL2, darytina išvada, jog SL1 negali sukelti jokių teisnių pasekmių, todėl reikalavimas dėl negaliojančio SL1 pripažinimo negaliojančiu yra nenagrinėtinas teisme, o teismui priėmus šioje dalyje ieškinį byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl projektinių pasiūlymų reikšmės rengiant statinių projektus ir išduodant statybos leidimus.
SĮ 2 straipsnio 45 punkte bei kituose teisės aktuose pateiktos projektinių pasiūlymų sąvokos iš esmės yra tapačios ir jais laikomi pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
Projektiniai pasiūlymai turi rengiami ne visais atvejais ketinant įgyvendinti statytojo teises, o tik tam tikrais, teisės aktuose išvardintais atvejais. Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog atsakovas UAB „Rinvest“ ketindamas įgyvendinti Žemės sklype statytojo teises, t. y. pastatyti šioje byloje ginčo objektu virtusius statinius, privalėjo ir buvo parengęs Projektinius pasiūlymus, kurie buvo išviešinti ir kuriems pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Rengiant projektą1, projektą2 ir projektą3 bei išduodant SL1, SL2, SL3 galiojęs teisinis reglamentavimas, t. y. SĮ 24 straipsnio 3 dalis numatė, jog statinio projektas rengiamas be kitų nurodytų dokumentų ir vadovaujantis projektiniais pasiūlymais, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr.D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktas nenumatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos išduodant statybos leidimus vertinti ar projektas atitinka projektinius pasiūlymus.
Nuo 2021-11-01 įsigaliojusi SĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija papildomai numato, jog rengiant statybos projektus būtina, jog esminiai statinio sprendiniai atitiktų projektinius pasiūlymus, bei atitinkamai SĮ 271 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta savivaldybių administracijų pareiga tikrinti ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius. Toks vėliau įsigaliojęs teisinis reglamentavimas negali būti taikomas šioje byloje sprendžiant šalių ginčą dėl statybos leidimų teisėtumo, nes ginčijamų statybos leidimų išdavimo metu jo nebuvo, t. y. asmenims nebuvo jame nurodytų pareigų.
Sprendžiant tarp šalių byloje kilusį ginčą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą būtina taikyti sisteminį, o ne lingvistinį teisės normų aiškinimą, t. y. aiškiai nenurodyto ir suformuoto reikalavimo nebuvimas pats savaime nereiškia tokio reikalavimo nebuvimo. Anksčiau teismo nurodytas galiojęs teisinis reglamentavimas numatė atsakovui UAB „Rinvest“ pareigą rengti projektinius pasiūlymus bei į juos atsižvelgti rengiant statybos projektą, nenurodant kokia apimtimi tai reikia padaryti. Visa tai, įvertinus projektinių pasiūlymų sąvoką, kuri yra apibrėžta per jų tikslus, leidžia teismui daryti išvadą, jog rengiant statybos projektą buvo būtina vadovautis Projektiniuose pasiūlymuose nurodytomis statinio architektūros (funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas) ir kitų pagrindinių sprendinių idėjomis, kurie pateikiami visuomenei. Statybos leidimas negalėtų būti išduotas, o išduotas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, jeigu statybos projekte pagal kurį išduodamas statybos leidimas būtų numatyta kitokia statinio funkcinė paskirtis, iš esmės pasikeistų jo erdvinis ir vizualinis suvokimas, iš esmės pasikeistų statinio vieta ir pan., t. y. būtų neatitikimas projektiniuose pasiūlymuose paskelbtoms idėjoms.
Vertinant anksčiau teismo nustatytus ir šalių neginčijamus Projektinių pasiūlymų neatitikimus projektui1, projekltui2 ir projektui3 darytina išvada, jog tokie neatitikimai, kuriuose dviejuose statiniuose padidėjo butų skaičius nuo 6 iki 7 ir tokiu būdu bendras butų skaičius nuo 39 padidėjo iki 41, bendras plotas nuo 2541,63 padidėjo iki 2671,97, užstatymo plotas padidėjo nuo 2138,1 iki 2244,62, užstatymo tankumas padidėjo nuo 5,41 proc. iki 5,68 proc., užstatymo intensyvumas padidėjo nuo 6,43 proc. iki 6,76 proc., stogai vietoje dvišlaičių buvo pakeisti į daugiašlaičius ir pasukti 90 laipsnių kampu, sumažėjo 7 statinių aukštis iki 1,3 m., viename statinyje vienu padidėjo butų skaičius ir vienu sumažėjo komercinių patalpų skaičius, nelaikytini esminiais neatitikimai, kuriais pasikeitė architektūros ir kitų sprendinių idėjos, tokie neatitikimai yra nežymūs ir susiję su techninių parametrų pakeitimu rengiant statybos projektus. Tokiais sprendiniai nebuvo pakeistos projektiniuose pasiūlymuose nurodytos idėjos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neįrodinėjo, jog tokie neatitikimai laikyti esminiais įvertinus statinių ar vietovės ypatumus. Pažymėtinai ir tai, jog tarp šalių nekilo ginčo ir šalys pripažino, jog projektai atitinka teritorijų planavimo nustatytus reikalavimus ir tokie statiniai toje vietoje iš esmės galėjo būti pastatyti.
Visos šios aplinkybės ir teismo padarytos išvados leidžia spręsti, jog nustatyti Projektinių pasiūlymų neatitikimai projektui1, projektui2 ir projektui3, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog SL2, SL3 buvo išduoti neteisėtai ir neleidžia šiuo pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimus dėl SL2 ir SL3 pripažinimo negaliojančiais.
Dėl Savavališkos statybos aktų, kaip pagrindo neišduoti SL3.
SL3 išdavimo metu galiojęs SĮ 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas numatė, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog esant išduotam ir galiojančiam SL1, atsakovui pagal jį atliekant statybos darbus 2020-08-28 ir 2020-09-28 atsakovui UAB „Rinvest“ dėl Žemės sklype atliekamų statybos darbų buvo surašyti 8 Savavališkos statybos aktai.
Žemės sklypas, kuriame atliekami buvo statybos darbai priklauso vieninteliam savininkui atsakovui UAB „Rinvest“. Tai, jog atsakovas UAB „Rinvent“ statybos darbus suplanavo etapais ir skirtingose Žemės sklypo dalyse, rengė atskirus projektus ir kreipėsi dėl atskirų statybų leidimų išdavimo, neturi jokios įtakos anksčiau paminėto SĮ 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto taikymui, nes jame aiškiai išvardinta, jog statybos leidimo išdavimas negalimas, kai žemės sklype, esant vienam jo savininkui, yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Dėl šių priežasčių atsakovų nurodytos aplinkybės apie savavališkos statybos fakto nustatymą kitoje Žemės sklypo dalyje ir kitame statybos etape, kaip pagrindo neišduoti statybos leidimą, laikytini nepagrįstais.
Nustačius, jog Žemės sklype 2020-08-28 ir 2020-09-28 buvo nustatyti savavališkos statybos faktai, remiantis SĮ 27 straipsnio 16 dalies 1 punktu, nauji statybos leidimai, t. y. nagrinėjamu atveju SL3 galėjo būti išduotas, kai savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog 2020-09-24 ir 2020-10-09 atsakovas UAB „Rinvest“ sumokėjo įmokas už savavališkos statybos įteisinimą, parengė projektą2, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-10-30 išdavė SL2. Tokiu būdu laikytina, jog gavus SL2 nuo 2020-10-09 buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, todėl nebuvo kliūčių išduoti SL3. Papildomai pažymėtina, jog remiantis SĮ 27 straipsnio 16 dalies 1 punktu, po nustatytos savavališkos statybos buvo galimas tik statybos leidimo išdavimas, susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Ieškovas byloje neginčijo SL2 tuo pagrindu, jog jis buvo išduotas ne dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog išdavus SL2 buvo pašalinti Žemės sklype esantys savavališkos statybos padariniai, todėl nebuvo kliūčių išduoti SL3 ir todėl šioje dalyje ieškovo pareikšti reikalavimai ir motyvai laikomi nepagrįstais ir teismo netenkinami.
Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.
Anksčiau teismui nusprendus bylą nutraukti dalyje SL1 pripažinimo negaliojančiu, kiti teismo nurodyti motyvai pagrindžia, jog ieškovo reikalavimai dėl SL2 ir SL3 pripažinimo negaliojančiais, laikomi nepagrįstais, todėl teismas šioje dalyje netenkina ieškovo reikalavimų.
Nutraukus bylą dalyje, o kitoje dalyje atmetus ieškinius dėl SL2 ir SL3 pripažinimo negaliojančiais, netenkinami ir kiti iš šių reikalavimų grindžiami ieškovo išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir šių įpareigojimų neįvykdymo pasekmių taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, jog atsakovas UAB „Rinvest“ prašė teismo priteisti ir pateikė įrodymus apie patirtas 18 948,05 Eur (1 960,20 Eur + 16 987,85 Eur) išlaidas advokatų ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Byloje taip pat susidarė 12,43 Eur pašto išlaidos.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo UAB „Rinvest“ 18 948,05 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą (ginčas kilęs iš statybos teisinių santykių ir yra neturinio pobūdžio) ir apimtį, advokatų ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teismo vertinimu yra per didelės ir teismas jas sumažina iki 6 000,00 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovų naudai, teismas atsakovui UAB „Rinvest“ priteisia iš ieškovo 6 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir netenkina trečiojo asmens ieškovo pusėje G. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pašto išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos, nes jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Nutraukti bylą dalyje dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-04-01 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-200401-00343.
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 6 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB „Rinvest“, j.a.k. 302842911.
Netenkinti trečiojo asmens G. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski