Administracinė byla Nr. eA-77-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02411-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimo ir 2020 m. liepos 16 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. G., Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. DĮP-520(6.13 E) (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas), kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. buvo priimtas į seniūno pareigas, ir įpareigoti atsakovą organizuoti konkursą iš naujo.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2019 m. liepos 29 d. interneto portale www.lrvalstybe.lt buvo paskelbtas konkursas „Bijotų seniūnijos seniūnas (karjeros valstybės tarnautojas)“ (Skelbimo Nr. 42066) (toliau – ir Konkursas). Konkursą organizuojančia įstaiga nurodyta Šilalės rajono savivaldybės administracija. Pareiškėja, įvertinusi tai, kad atitinka Konkurso skelbime nurodytus šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, nutarė teikti savo kandidatūrą ir jame dalyvauti. Pareiškėja Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) pateikė prašymą su reikalingais dokumentais. Konkursas įvyko 2019 m. rugsėjo 30 d., su pareiškėja kartu kandidatavo 6 pretendentai. Konkurso metu komisijos nariai atrinko du kandidatus – ją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį I. G.. Administracijos direktorius V. J., atsižvelgęs į komisijos vertinimą, toliau rinkosi vieną iš dviejų kandidatų Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti. Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 11 d. pranešimu pareiškėjai buvo pranešta, jog ji nebuvo pasirinkta užimti šias pareigas.
2.2. Pareiškėjos vertinimu, Konkursas ir ginčijamas įsakymas yra neobjektyvūs, neskaidrūs ir neteisėti. Konkurso komisija buvo sudaryta nesilaikant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkto reikalavimų. Bijotų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių 2019 m. rugsėjo 3 d. sueigos protokole Nr. D3-8(1.5) (toliau – ir protokolas) nurodyta, kad sueigoje dalyvavo: D. R. (Košių seniūnaitė); K. M. (Bijotų seniūnaitė); E. B. (Girdiškės seniūnaitė); R. G. (Tūjainių seniūnaitė); L. J. (seniūno pavaduotoja, laikinai einanti seniūno pareigas); V. J. (Girdiškės bendruomenės atstovas); L. M. (Bijotų bendruomenės atstovė); V. J. (Administracijos direktorius); R. K. (Administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja). Į Konkurso vykdymo komisijos narius buvo siūlomi visi sueigoje dalyvavę seniūnaičiai, kuriuos pasiūlė sueigos pirmininkė R. G., t. y. D. R., K. M., E. B., R. G.; taip pat Bijotų seniūnijos gyventojas, buvęs Bijotų seniūnijos seniūnas, S. J., kurį pasiūlė Administracijos direktorius; Bijotų bendruomenės atstovė L. M., kurią pasiūlė K. M.. Protokolo darbotvarkės 3 punkte nurodyta, jog nutarta į komisiją deleguoti: E. B. (Girdiškės seniūnaitė); D. R. (Košių seniūnaitė); K. M. (Bijotų seniūnaitė); S. J. (Bijotų seniūnijos gyventojas, buvęs Bijotų seniūnijos seniūnas). Tačiau pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T1-262 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės seniūnijų seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų (toliau – ir Sueigos nuostatai) 17 ir 18 punktus Administracijos direktorius galėjo dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje stebėtojo teisėmis ir reikšti savo nuomonę, tačiau neturėjo teisės siūlyti kandidatų į Konkurso komisijos narius. Sueigos nuostatų 22 punktas taikytinas tik tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kuriems Administracijos direktorius nepriskirtinas. Administracijos direktoriaus pasiūlytas S. J. nebuvo deleguotas kaip Bijotų bendruomenės atstovas, jo kandidatūrą pasiūlė asmuo, negalėjęs to padaryti, todėl jis buvo neteisėtai paskirtas į komisijos narius. Konkurso komisijos sudėtis neatitiko Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, buvo pažeistos tokios komisijos sudarymo procedūros, kas nulėmė neteisingus ir nepagrįstus šios komisijos sprendimus ir galutinį sprendimą dėl paskyrimo seniūno į pareigas.
2.3. Šiuo atveju buvo pažeistas ir Aprašo 46.1 punktas. Iš pokalbių su pretendentais Konkurso metu daryto garso įrašo paaiškėjo, kad komisijos narys S. J. tik jai uždavė klausimą: „Kokius notarinius veiksmus gali atlikti seniūnas?“ ir tik jai neuždavė klausimo: „Kokiais atvejais seniūnas pirkimo–pardavimo sutartį gali sudaryti žodžiu?“. Tokių klausimų uždavimas/neuždavimas turėjo įtakos pretendentų balų pasiskirstymui. Nors ši aplinkybė nebūtų pakeitusi komisijos sprendimo išrinkti geriausiai pasirodžiusius du kandidatus, tačiau ji patvirtina pareiškėjos abejones dėl Konkurso organizavimo tvarkos neteisėtumo ir paneigia trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo motyvus, kad visiems pretendentams buvo pateikti vienodi/lygiaverčiai klausimai. Konkurso laimėtojas I. G. yra asmeniniais ir politiniais ryšiais susijęs su Administracijos direktoriumi, priėmusiu galutinį sprendimą (ginčijamą įsakymą) dėl vieno iš dviejų pretendentų pasirinkimo. Iki Konkurso I. G. kartu su V. J. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose visuomeninio rinkimų komiteto „Centro judėjimas už Šilalės kraštą“ sąraše, „Facebook“ paskyroje rinkimų reklamos tikslais V. J. ir I. G. viešai pristatomi bendroje nuotraukoje. Pareiškėjos teigimu, dėl asmeninių ir politinių santykių iki Konkurso Administracijos direktorius negalėjo dalyvauti kaip komisijos narys, privalėjo apie tai informuoti ir nusišalinti sprendžiant, kuris kandidatas iš dviejų, ji ar I. G., bus paskirtas į Bijotų seniūnijos seniūno pareigas, tačiau to nepadarė, todėl jo sprendimas yra šališkas, neskaidrus ir neteisėtas.
2.4. Pagal anksčiau galiojusios redakcijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigybės aprašymą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. DĮV-207, vienas iš Bijotų seniūnijos seniūno pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų buvo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Naujieji Bijotų seniūnijos seniūno pareigybei keliami specialieji reikalavimai, kurie buvo patvirtinti 2019 m. vasario 19 d. įsakymu, yra žymiai lengvesni nei įprastai nustatomi pagal Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintą Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką (toliau – ir Metodika) ir nusistovėjusią praktiką, renkant seniūnijų seniūnus. Lietuvos Respublikos seniūnijose reikalaujama, kad seniūnas turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir jo darbo patirtis būtų susijusi su viešuoju administravimu, vadybiniu ar vadovaujančiu darbu, o Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti buvo nustatytas reikalavimas turėti tik koleginį išsilavinimą ir trejų metų darbo patirtį. Pareiškėjos manymu, Administracijos direktoriaus įsakymu naujos redakcijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas buvo patvirtintas pritaikant juo keliamus reikalavimus aukštojo universitetinio išsilavinimo neturinčiam I. G.. Seniūnai yra prilyginami savivaldybės administracijos skyrių vedėjams, kuriems keliami specialūs reikalavimai, numatyti karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašyme, todėl seniūno pareigas užimti siekiantis asmuo turėtų būti įgijęs kur kas aukštesnį išsilavinimą nei koleginį. Komisija ir Administracijos direktorius, vertindami Konkurso dalyvius, jų kvalifikaciją, darbo patirtį ir pan., privalėjo atsižvelgti ne tik į jų atitikimą formaliesiems Bijotų seniūnijos seniūno pareigybių aprašymo reikalavimams, bet ir į vieno iš kandidatų turimą aukštesnį išsilavinimą, ilgesnį vadovaujamo, vadybinio darbo stažą ir pan., lyginant su kito kandidato išsilavinimu, patirtimi ir pan., tačiau to nepadarė.
2.5. Pažeidus Konkurso organizavimo tvarką, buvo pažeistos pareiškėjos teisės į objektyvų, sąžiningą, protingumo, teisėtumo ir teisingumo principus atitinkantį jos kandidatūros vertinimą, todėl šio konkurso komisijos sprendimas ir ginčijamas Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymas „Dėl I. G. priėmimo į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigas“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Užduoti pretendentui konkrečius klausimus ir įvertinti pateiktus atsakymus yra kiekvieno konkurso į valstybės tarnautojo pareigas komisijos nario diskrecija, nariai gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausius klausimus, jei tik jų pobūdis yra objektyviai susijęs su kriterijais, kuriuos būtina nustatyti siekiant įvertinti pretendento tinkamumą konkrečiai pareigybei. Komisijos nario S. J. užduotas klausimas: „Kokius notarinius veiksmus gali atlikti seniūnas?“ yra objektyviai susijęs su valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią pretendavo pareiškėja, pobūdžiu, jai priskirtomis funkcijomis ir neperžengia Konkurso komisijos nariams suteiktos diskrecijos teisės ribų. Minėtas klausimas nebuvo šališkas ar diskriminacinis, juo nebuvo siekiama sudaryti pareiškėjai kitas, nelygiavertes Konkurso sąlygas. Teisės norminiai aktai ir teismų praktika nenustato pareigos visiems pretendentams užduoti vienodus (identiškus) klausimus, jie privalo būti tik analogiško ir lygiaverčio pobūdžio.
3.2. Konkurso eigoje procedūrinių pažeidimų nenustatė ir konkursų į valstybės tarnybą eigą prižiūrinti bei kontroliuojanti įstaiga – Valstybės tarnybos departamentas. Konkurso komisijos narys S. J. į komisijos sudėtį buvo paskirtas (išrinktas) teisėtai, nes Vietos savivaldos įstatymo 34 ir 351 straipsniai nenumato, jog į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijas turi būti renkami tik seniūnaičiai. Pareiškėjos teiginiai apie galimus Konkurso laimėtojo ir Administracijos direktoriaus partinius ryšius negali būti laikomi pagrįstais bei teismų praktikoje pripažįstamais argumentais kvestionuojant šio konkurso teisėtumą.
3.3. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad Administracijos direktorius jos atžvilgiu būtų šališkas, būtų apribojęs jos teises dalyvauti Konkurse ar kitaip konkrečiais veiksmais tendencingai daręs įtaką šio konkurso eigai. Skelbiant Konkursą, reikalavimai seniūno pareigybei buvo parinkti pagrįstai ir teisėtai, jų nustatymas atitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Metodika ir joje nurodyti valstybės tarnautojų pareigybių specialieji reikalavimai yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad jos ilgesnis vadovaujamo ir vadybinio darbo stažas bei išsilavinimas turėjo suteikti jai absoliutų pranašumą I. G. atžvilgiu ir dėl to ji turėjo būti pripažinta Konkurso laimėtoja, yra nepagrįsti. Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė esminių su jos darbo patirtimi ar kitomis asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis susijusių pranašumų. Pareiškėja neturi ankstesnės darbo patirties, susijusios su seniūno pareigybei tiesiogiai priskirtomis funkcijomis, seniūno veikla ar profesine patirtimi, įgyta vykdant būtent šią konkrečią veiklą. Pareiškėja negyvena seniūnijos, į kurios seniūno pareigas pretendavo, teritorijoje, todėl ji nėra labiau ar tinkamiau nei Konkurso laimėtojas susipažinusi su seniūnijos bendruomenei tenkančiais iššūkiais, problemomis, jų specifika, bendruomenės poreikiais.
3.4. Prieš tai išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėją vertinti kaip labiau tinkamą nei kitus pretendentus, nes to nenumato ir teisės aktai. Metodikos 53 punktas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys palieka diskrecijos teisę pačiam valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui spręsti, kurį konkretų pretendentą (kandidatą) iš aukščiausius vertinimus konkurso metu gavusių asmenų pasirinkti. Norminiai teisės aktai nenustato, jog įgyvendindamas šią diskrecijos teisę valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo vertinti konkrečius ir imperatyvius papildomus kriterijus ir aplinkybes. Administracijos direktorius ginčijamu įsakymu į Bijotų seniūnijos seniūno pareigas priimdamas ne pareiškėją, o kitą asmenį, teisės norminių aktų nepažeidė ir veikė jam įstatymo suteiktos diskrecijos teisės ribose.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime siūlė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valstybės tarnybos departamentas nurodė, kad:
4.1. Bijotų seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. DĮV-206, 4 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, turėti ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį. Iš Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir iš Metodikos 2 priedo nuostatų matyti, kad pareigybės aprašyme buvo teisėtai nustatyti minėti specialieji reikalavimai, o pretendentas I. G. atitiko pareigybės aprašyme nustatytus minėtus specialiuosius reikalavimus. Konkrečiu atveju buvo taikomi minimalūs tai pareigybei keliami reikalavimai, tai lėmė teisę dalyvauti Konkurse ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems asmenims, turintiems žemesnį – tik aukštąjį koleginį išsilavinimą bei neturintiems vadovaujamo darbo patirties.
4.2. Pareiškėjos skunde minimas A. B. nebuvo įtrauktas į komisijos sudėtį, todėl jos argumentas dėl jo šališkumo yra nepagrįstas, A. G. (I. G. sutuoktinė) yra darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, todėl jis, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galėjo būti priimtas į pareigas. Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 1 dalis nenurodo, jog į komisijos narius seniūnaičių sueiga gali deleguoti tik seniūnaičius. Šioje sueigoje dalyvauja ne tik seniūnaičiai, tačiau ir bendruomenių atstovai, nes išplėstinėje sueigoje sprendžiami klausimai yra susiję ne tik su seniūnaičiais.
4.3. Pretendentams buvo pateikti vienodi/lygiaverčiai klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimas, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis tinkamai atlikti, ir tinkamumu eiti Bijotų seniūnijos seniūno pareigas. Konkurso vertinimo komisija yra įgaliota atrinkti tinkamiausius pretendentus. Pretendentų vertinimo komisijos kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Tai buvo patikrinta taikant vertinimo metodą – interviu. Teisė tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą kompetencijas ir gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš pretendentų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikta pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai.
4.4. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš dviejų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, nepriklausomai nuo to, kurią vietą pagal balus yra užėmę pretendentai.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, ginčijamą įsakymą panaikino, įpareigojo Administraciją iš naujo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino 23 Eur žyminio mokesčio. Teismas 2020 m. liepos 16 d. papildomu sprendimu priteisė pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. DĮP-520(6.13 E), kuriuo I. G. priimtas į seniūno pareigas, teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti Konkursą pagrįstumas.
7. Teismas nurodė, kad pretendentų vertinimo komisijoje, taikant interviu metodą, komisijos sprendimu Konkursą laimėjo I. G. (surinkęs 8,14 komisijos narių vertinimo balų vidurkį, jis užėmė I-ją vietą) ir J. S. (surinkusi 7,29 komisijos narių vertinimo balų vidurkį, ji užėmė II-ją vietą). Administracijos 2019 m. spalio 11 d. raštu pareiškėjai buvo pranešta, kad ji nebuvo pasirinkta užimti minėtas pareigas. Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DĮP-520(6.13 E), vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 31 straipsnio 8, 9 dalimis, Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 1.1, 64, 65 punktais, Administracijos veiklos nuostatų 29 punktu, I. G. priimtas į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigas laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2024 m. spalio 28 d. Įsakymą pasirašė Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, O. Š..
8. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Vietos savivaldos įstatymo ir Sueigos nuostatų reglamentavimą. Teismas nurodė, kad Administracija nepateikė teismui duomenų, jog Administracijos Bijotų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių 2019 m. rugsėjo 3 d. sueigos protokolas Nr. D3-8(1.5), kurio 3 punktu nutarta į Konkurso vykdymo komisiją deleguoti: E. B. (Girdiškės seniūnaitė); D. R. (Košių seniūnaitė); K. M. (Bijotų seniūnaitė); S. J. (Bijotų seniūnijos gyventojas, buvęs Bijotų seniūnijos seniūnas), yra įvertintas ir patvirtintas Administracijos direktoriaus įsakymu. Teismas pažymėjo, kad išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, todėl juos kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka įvertinti sprendimu. Savivaldybės institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi (Vietos savivaldos įstatymo 351 str. 5 d.). Sueigos nuostatų 29 punkte taip pat nurodyta, jog sueigos sprendimo vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, kai tai priskirta jo kompetencijai. Administracijos direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau nei per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą šiuo atveju Administracijos direktorius pagal jam suteiktą kompetenciją turėjo įvertinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių 2019 m. rugsėjo 3 d. sueigos protokolo Nr. D3-8(1.5) 3 punktu priimtą rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl Konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo ir tuo klausimu priimti sprendimą. Šilalės rajono savivaldybės interneto portale www.silale.lt, kuriame skelbiami Administracijos direktoriaus įsakymai, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių Administracijos direktoriaus įsakymo priėmimą ir paskelbimą minėtu kausimu, todėl teismas sprendė, jog Administracijos direktorius tokio įsakymo nepriėmė. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Bijotų seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių 2019 m. rugsėjo 3 d. sueigoje dalyvavo ir Administracijos direktorius, nesuteikia jam teisės nesilaikyti imperatyvios įstatyme nustatytos tvarkos – ne vėliau nei per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos įvertinti ir savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo sprendimą dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo, nurodant vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. Administracijos direktoriaus įsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Tokiu būdu suteikiama galimybė užkirsti kelią galbūt neteisėtiems veiksmams, tačiau nagrinėjamu atveju tokia teisė suinteresuotiems asmenims nebuvo suteikta. Šiuo atveju buvo pažeistas ABTĮ 5 straipsnio 1 punktas, numatantis, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
9. Teismas nurodė, kad nesant Administracijos direktoriaus įsakymo dėl įvertinimo protokolo 3 punktu priimto rekomendacinio pobūdžio sprendimo dėl Konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo, Valstybės tarnybos departamento direktorius negalėjo priimti 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 257VK-1004 „Dėl konkurso į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigas komisijos sudėties“. Dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų šioje byloje yra kvestionuojamas Konkurso komisijos sudėties teisėtumas ir pagrįstumas bei galutinio sprendimo dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas teisėtumas. Nustačius Konkurso organizavimo pažeidimų, turi būti įvertinta padarytų pažeidimų reikšmė jo rezultatams. Tuo atveju, jeigu nustatyti Konkurso procedūros pažeidimai gali turėti įtakos galutiniams jo rezultatams, jie laikytini esminiais, ir tokiais atvejais šio konkurso rezultatai turi būti naikinami.
10. Teismas įvertino, kad Administracijos direktoriui įstatyme numatyta tvarka įsakymu neįvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos rekomendacinio sprendimo dėl Konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo, buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nulėmęs neteisėtos komisijos sudėtį ir galėjęs turėti įtakos galutiniam Konkurso rezultatui – ginčijamam įsakymui dėl priėmimo į seniūno pareigas. Teismas pažymėjo, kad buvo nustatyta ir kitų procedūrinių pažeidimų, susijusių su komisijos sudarymu. Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2019 m. birželio 13 d. raštu dėl Girdiškės kaimo bendruomenės nario delegavimo į išplėstinį seniūnijos susirinkimą deleguotas V. J., 2019 rugsėjo 2 d. raštu dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos Bijotų bendruomenė delegavo L. M.. Pagal Sueigos nuostatų 10 punktą seniūnaičiai į sueigą gali kviesti savivaldybės institucijų atstovus ir seniūnijos gyventojus; pagal 14 punktą sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims; 17 punkte numatyta, jog stebėtojų teisėmis seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnaitijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys; 19 punktas nustato, jog išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. išplėstinėje seniūnaičių sueigoje V. J. (Administracijos direktorius) ir R. K. (Administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja) pagal Nuostatų 10 ir 17 punktus galėjo dalyvauti stebėtojų teisėmis. Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 2 dalyje ir Sueigos nuostatų 19 punkte aiškiai nurodyta, kokie subjektai išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvauja su sprendimo priėmimo teise. Administracijos direktorius minėtoje sueigoje negalėjo svarstyti atstovų išrinkimo į konkurso Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti vykdymo komisiją, pasiūlyti Bijotų seniūnijos gyventojo, buvusio seniūno S. J. kandidatūros. Nors išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvavę asmenys priėmė pasiūlytą Administracijos direktoriaus kandidatūrą, tačiau toks Administracijos direktoriaus siūlymas, teismo vertinimu, yra įstatyme numatytų teisių viršijimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis komisijos narių buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką, padarė išvadą, kad toks pažeidimas galėjo nulemti Konkurso rezultatus ir suvaržyti jo dalyvių galimybes lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja teikė argumentus dėl Administracijos direktoriaus šališkumo Konkurso laimėtojo atžvilgiu dėl asmeninių ir partinių santykių, taip pat jog buvo nustatyti prieš tai nurodyti Konkurso organizavimo pažeidimai, pripažino, jog jų asmeniniai santykiai galėjo turėti įtakos jo organizavimo ir galutinio sprendimo skaidrumui, objektyvumui ir teisėtumui.
12. Teismas nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-437 (nauja redakcija, patvirtinta 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-145) patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatų 29 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos, komandiruočių metu, taip pat, kai jis negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, jo pareigas laikinai eina direktoriaus pavaduotojas. Ginčijamą įsakymą pasirašė administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, O. Š.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl įsakymą pasirašiusio subjekto teisės tai padaryti, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčijamo 2019 m. spalio 28 d. įsakymo priėmimo metu Administracijos direktorius negalėjo eiti pareigų. Tokių duomenų nėra ir Šilalės rajono savivaldybės interneto portale www.silale.lt, todėl teismas negalėjo šiuo aspektu patikrinti ginčijamo įsakymo teisėtumo.
13. Teismas, įvertinęs visumą įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismine praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog ginčijamas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. DĮP-520(6.13 E), kuriuo I. G. priimtas į seniūno pareigas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas nurodė, kad ginčijamą įsakymą panaikinus, tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas – atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus – iš naujo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti.
III.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos duomenis, patvirtinančius, atsakovo įgaliotų asmenų teisę pasirašyti ginčijamą įsakymą. Atsakovas patikslino apeliacinį skundą prašydamas panaikinti ir papildomą teismo sprendimą.
15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi principą, taip pat, taikydamas materialinės teisės normas, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo ginčo objektas ir dėl kurių atsakovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti. Teismas konstatavo, jog ginčijamas įsakymas buvo pasirašytas asmens (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo O. Š.), nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėto įsakymo priėmimo metu Administracijos direktorius negalėjo eiti pareigų. Ši aplinkybė nebuvo ginčo objektas teisme, ja nesirėmė bei jos nenurodė nei pareiškėja, nei kiti asmenys. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių rungimosi principą, dėl šio klausimo atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti (raštu ar žodžiu). Atsakovas pateikia apeliacinės instancijos teismui duomenis, jog 2019 m. spalio 28 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus buvo išvykęs į komandiruotę užsienio valstybėje, todėl negalėjo pasirašyti ginčijamo įsakymo bei atlikti su tuo susijusių pareigų.
15.2. Teismo sprendimo išvados, kad sudarant Konkurso komisiją ir vykdant šį konkursą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, yra nepagrįstos. Atsakovas nurodo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 2 bei 3 dalis išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, kurioje nagrinėjamu atveju buvo renkami pretendentai į Konkurso komisiją, gali dalyvauti ir kiti asmenys (ne tik seniūnaičiai). Nors šie asmenys neturi sprendimų priėmimo teisės, tačiau jiems nėra uždrausta pasisakyti ar teikti pasiūlymus. Tokia teisė („sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims“) yra tiesiogiai įtvirtinta Sueigos nuostatų 14 bei 22 punktuose. Šiuo atveju nei Administracijos direktorius, nei R. K. (Administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja), dalyvaudami išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, niekaip nepažeidė jiems suteiktų kompetencijos ribų bei, atitinkamai, jų dalyvavimas nelėmė nustatytų sueigos sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimų. Iš Bijotų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos 2019 m. rugsėjo 3 d. protokolo Nr. D3-8(1.5)) matyti, jog nors minėti asmenys dalyvavo posėdyje, tačiau jie nedalyvavo balsavime ir sprendimų priėmime (protokolo 2.1 p.), o tik įgyvendino savo teisę pasisakyti posėdžio metu. Šie asmenys nebuvo išrinkti į Konkurso komisiją, todėl jie negalėjo daryti jokios tiesioginės įtakos jo eigai.
15.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dalis Konkurso komisijos narių buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 34 ir 351 straipsniai nenumato, jog į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją turėtų būti renkami tik patys seniūnaičiai. Taigi, jokių imperatyvių procedūrinių teisės normų pažeidimų sudarant Konkurso komisiją nebuvo padaryta. Be to, nei skundžiamame teismo sprendime, nei pareiškėjos skunduose nebuvo niekaip detaliau bei remiantis konkrečiais įrodymais paaiškinta, kaip atskirų, tariamai neteisėtai paskirtų komisijos narių dalyvavimas Konkurso komisijoje neigiamai paveikė jo eigą, rezultatus ir komisijos elgesį pareiškėjos atžvilgiu bei jos galutinį įvertinimą.
15.4. Teismas sprendime nurodė, kad nebuvo priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl Konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo. Šiuo aspektu atsakovas pažymi, kad jokie aukštesnės galios teisės norminiai aktai (Vietos savivaldos įstatymo 34, 35, 351 str.) tokio imperatyvaus reikalavimo neįtvirtina. Atitinkamai, toks „pažeidimas“ negali būti kvalifikuojamas kaip esminis procedūrinis imperatyvių viešosios teisės normų pažeidimas. Teismo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017 ratio decidendi yra skirtingas nei šios bylos (joje nekyla jokio ginčo dėl seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją ir seniūnaičių valios pareiškimo), todėl ja teismas negalėjo remtis priimdamas skundžiamą sprendimą. Tai reiškia, kad nei pareiškėja, nei, nusprendęs panaikinti ginčijamą įsakymą, teismas jokių esminių procedūrinių Konkurso vykdymo ir organizavimo tvarkos pažeidimų neįrodė ir nenustatė.
15.5. Teismo sprendimo dalis dėl Administracijos direktoriaus šališkumo Konkurso laimėtojo atžvilgiu yra visiškai nemotyvuota, ji nepagrįsta jokiais įrodymais, teismas netyrė ir netikrino, ar aplinkybės dėl Administracijos direktoriaus ir I. G. asmeninių ryšių apskritai egzistuoja. Be to, ir pati pareiškėja skunde iš esmės buvo iškėlusi tik klausimą dėl Administracijos direktoriaus ir I. G. tariamų partinių ryšių. Tuo tarpu LVAT savo formuojamoje praktikoje tarnybinių ginčų bylose yra aiškiai pasisakęs, kad vien komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai ar vienoks ar kitoks pavaldumas komisijos pirmininkui savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (žr. LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (I dalis); LVAT biuletenis Nr. 24, p. 480). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Konkurso procedūrų metu ji galbūt buvo tendencingai ar šališkai vertinama ir tai lėmė Administracijos direktoriaus bei trečiojo suinteresuotojo asmens partiniai ryšiai, yra visiškai nepagrįsti, o atitinkama teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota, todėl naikintina.
15.6. Teismas sprendime neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog sprendimo dėl Konkurso rezultatų priėmimas yra atsakovo diskrecijos teisė, kurią įgyvendinant jokių imperatyvių teisės normų negalėjo būti pažeista (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 ir 3 d., Metodikos 51 ir 53 p.). Teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai revizavo Konkurso komisijos veiksmus bei jo rezultatus, nors ir nenustatė jokių konkrečių procedūrinių Konkurso eigos pažeidimų, susijusių su žinių bei gebėjimu užimti atitinkamas pareigas patikrinimu.
16. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažymą ir prašo ją prijungti prie bylos. Ši pažyma, atsakovo teigimu, patvirtina, kad I. G. nėra/nebuvo jokios politinės partijos narys, todėl tokio pobūdžio ryšiais negalėjo būti susijęs ir su Administracijos darbuotojais, ką nepagrįstai nustatė teismas skundžiamame sprendime. Ši pažyma nebuvo pateikta anksčiau, nes byla teisme buvo nagrinėjama raštinio proceso tvarka, apie I. G. partinį statusą teismas užklausų neteikė, tačiau apie tai pasisakė skundžiamame sprendime.
17. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:
17.1. Atsakovas apeliaciniame skunde kartoja tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjos skundą, tačiau jos nepaneigia teismo sprendime atliktos teisinės analizės ir padarytų išvadų. Teismas nepažeidė proceso šalių rungimosi principo, nes nekonstatavo, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojas neturėjo teisės pasirašyti ginčijamo įsakymo, o tik nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Administracijos direktorius tuo metu negalėjo eiti pareigų, tokių duomenų nėra ir www.silute.lt puslapyje, todėl teismas negalėjo šiuo aspektu patikrinti ginčijamo įsakymo teisėtumo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ginčijamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, teismas įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą bei pateikti su tuo susijusius dokumentus, todėl atsakovas turėjo suprasi, kad turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šį įsakymą pasirašiusio asmens įgaliojimus. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Be to, teismas skundžiamą sprendimą priėmė ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o ne 2 punkto pagrindu.
17.2. Dėl Konkurso komisijos sudarymo ir jo vykdymo esminių pažeidimų pareiškėja nurodo, kad teisė Administracijos direktoriui dalyvauti seniūnaičių sueigos posėdyje stebėtojo teisėmis ir jame pasisakyti neapima teisės siūlyti kandidatus į Konkurso komisijos narius, o būtent S. J., kuris ir uždavė pareiškėjai nevienodą/nelygiavertį klausimą, kas patvirtina jos abejones dėl Konkurso organizavimo tvarkos neteisėtumo ir kas galėjo nulemti Konkurso rezultatus bei suvaržyti jo dalyvių galimybes lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Pareiškėja, kartodama savo procesinių dokumentų argumentus, sutikdama su teismo sprendimo išvadomis, pažymi, kad valstybės tarnyba grindžiama, be kita ko, politinio neutralumo ir skaidrumo principais, juo labiau, jog Administracijos direktoriaus ir I. G. politinis ryšys yra akivaizdus.
18. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus, iš viso 600 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir konsultacijas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad Administracija yra atsakinga už atstovų delegavimą į Konkurso komisiją, todėl ji turėjo ne tik inicijuoti išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdį, bet ir koordinuoti, kad būtų išrinktas reikalingas seniūnaičių skaičius, kad būtų galima vykdyti Konkursą į seniūno pareigas, taip pat, kiek įmanoma, užtikrinti, kad Konkurso komisijoje dalyvautų kompetentingi/tinkamai supažindinti atstovai – seniūnaičiai. Be to, pagal Aprašo nuostatas Konkurso komisiją tvirtina Valstybės tarnybos departamento direktorius. Visa tai reiškia, kad nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos dėl Konkurso komisijos sudarymo. Taip nebuvo jokio pagrindo įžvelgti teismo sprendime nurodyto šališkumo (Aprašo 26 p.), juo labiau, kad vien asmens priklausimas politinei partijai nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. DĮP-520(6.13 E), kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. buvo priimtas į Administracijos filialo – Bijotų seniūnijos, seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašė teismo įpareigoti Administraciją iš naujo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
22. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Administracijos įsakymą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos seniūno pareigoms užimti, konstatavęs, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas, konstatavęs, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir ginčijamo sprendimo pagrįstumas, kitų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nevertino ir įrodymų, kuriais šie argumentai grindžiami, netyrė.
23. Tikrinamame teismo sprendime teismas konstatavo, kad vykdant atranką į Administracijos filialo – Bijotų seniūnijos, seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo padaryti šie procedūriniai pažeidimai:
23.1. Administracijos direktorius įsakymu neįvertino Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos (toliau – ir Išplėstinė seniūnaičių sueiga) 2019 m. rugsėjo 3 d. protokole Nr. D3-8(1.5) įtvirtinto sprendimo į konkurso vykdymo komisiją (toliau – ir Komisija) deleguoti Girdiškės seniūnaitę E. B., Košių seniūnaitę D. R., Bijotų seniūnaitę K. M., Bijotų seniūnijos gyventoją, buvusį Bijotų seniūnijos seniūną S. J. (toliau – Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas dėl konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo) (toliau – ir 1 pažeidimas). Šį pažeidimą teismas vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą, nulėmusį, jo nuomone, neteisėtą Komisijos sudėtį ir kaip galėjusį turėti įtakos galutiniam Konkurso rezultatui – ginčijamo įsakymo teisėtumui.
23.2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje stebėtojo teisėmis dalyvavęs Administracijos direktorius V. J. negalėjo, svarstant atstovų išrinkimą į Komisiją, pasiūlyti Bijotų seniūnijos gyventojo, buvusio seniūno S. J. kandidatūros, todėl toks Administracijos direktoriaus siūlymas teismo buvo įvertintas kaip įstatyme numatytų teisių viršijimas (toliau – ir 2 pažeidimas). Teismo nuomone, dėl šio pažeidimo dalis Valstybės tarnybos departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 257VK-1004 sudarytos Komisijos narių buvo paskirti neteisėtai ir tai galėjo nulemti Konkurso rezultatus.
24. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamą įsakymą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo organizuoti konkursą dėl galbūt padarytų procedūrinių pažeidimų sudarant Komisiją, t. y. Išplėstinei seniūnaičių sueigai priimant sprendimą dėl asmenų delegavimo į Komisiją ir Valstybės tarnybos departamentui priimant 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymą dėl Konkurso komisijos sudarymo. Teismas vertino, kad tokiais pažeidimais buvo pažeista pareiškėjos teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
25. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra pabrėžęs, kad: sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžia, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises. Dėl to būtų neproporcinga esminiais procedūriniais pažeidimais pripažinti sudarant pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją padarytus pažeidimus, kuriais nėra paneigiama, apribojama ar iškreipiama institucijos, turinčios teisę deleguoti asmenis į tokią komisiją (nagrinėjamu atveju – Išplėstinės seniūnaičių sueigos), valia. Taip pat procedūrinius pažeidimus, kurių padarymas konkrečiu atveju neturėjo jokios įtakos asmens, manančio, kad šiais pažeidimais buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, galimybėms užimti konkrečias valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas.
27. Vertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas 1 pažeidimas, primintina, kad:
27.1. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalį (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2321 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu, tik konkurso būdu, išskyrus nagrinėjamai bylai neaktualias išimtis.
27.2. Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII‑1370 redakcija) nustatyta, jog: pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga (1 d.); į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus (2 d.); į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas (3 d.).
27.3. Asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintame Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše. Aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją; konkurso ar atrankos komisijos pirmininku skiriamas Valstybės tarnybos departamento atstovas. Pagal Aprašo 23 punktą konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).
27.4. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalį (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2321 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys.
28. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad (1) pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją sudaro Valstybės tarnybos direktorius (taigi šiuo aspektu kompetentinga institucija laikytinas Valstybės tarnybos departamentas), (2) pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija turi būti sudaryta iš 7 narių, (3) ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys, (4) tokios komisijos pirmininku skiriamas Valstybės tarnybos departamento atstovas, (5) konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys) (nagrinėjamu atveju – Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (-ys)), (5) daugiau kaip pusę tokios komisijos turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip akivaizdžiai matyti iš paminėto teisinio reglamentavimo, kompetentinga institucija, atsakinga už pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymą yra Valstybės tarnybos departamentas, o ne savivaldybės institucija (Administracija), nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio (2017 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XIII-677 redakcija, galiojusi nuo 2018 sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 5 dalyje („išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi“) ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T1-262 patvirtintų Sueigos nuostatų 27, 29, 30 punktuose (seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos Šilalės rajono savivaldybės institucijos (pagal kompetenciją) privalo juos įvertinti (nagrinėti) (27 p.); jeigu sueigos sprendimo vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, Administracijos direktorius priima dėl jo sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo (29 p.); Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus ir jų sprendimai turi būti paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose (30 p.)), gali būti aiškinamas kaip reiškiantis, jog nagrinėjamu atveju Administracijai kilo pareiga paminėta tvarka priimti ir paskelbti motyvuotą įsakymą dėl Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dėl konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo.
30. Įvertinus Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu sudarytos Komisijos sudėtį (A. R. (Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas), T. K. (Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė), V. J. (Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius), E. B. (Bijotų seniūnijos Girdiškės seniūnaitijos seniūnaitė), S. J. (Bijotų kaimo bendruomenės narys), K. M. (Bijotų seniūnijos Bijotų seniūnaitė), D. R. (Bijotų seniūnijos Košių seniūnaitijos seniūnaitė)), konstatuotina, kad, sudarydamas komisiją, Valstybės tarnybos departamento direktorius nepažeidė iš teisės aktų kylančių imperatyvių reikalavimų (žr. Nutarties 28 p.).
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vykdant atranką į Administracijos filialo – Bijotų seniūnijos, seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo padarytas 1 pažeidimas.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 2 pažeidimo, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagal Sueigos nuostatus Administracijos direktorius ir Administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja galėjo dalyvauti Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, kurios metu buvo priimamas Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas dėl konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo. Savivaldybės administracijos darbuotojų, jos institucijų atstovų teisė dalyvauti seniūnaičių sueigose kyla iš Sueigos nuostatose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį seniūnaičiai į sueigą gali kviesti savivaldybės institucijų atstovus (10 p.), stebėtojų teisėmis seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės administracijos darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys (17 p.).
33. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje stebėtojo teisėmis dalyvavęs Administracijos direktorius V. J., svarstant atstovų išrinkimą į Komisiją, pasiūlęs Bijotų seniūnijos gyventojo, buvusio seniūno S. J. kandidatūrą, viršijo įgaliojimus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal Sueigos nuostatų 14 punktą seniūnaičių sueiga yra vieša, sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Vadinasi, paminėtas Administracijos direktoriaus siūlymas per se (pats savaime) negali būti laikomas pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarkos pažeidimu. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos tokiu Administracijos direktoriaus siūlymu. Priešingai, teismas konstatavo, kad dėl Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dėl konkurso vykdymo komisijos narių delegavimo balsavo tokią teisę turėję asmenys. Šiuo aspektu kaip nepakankamai pagrįstas vertintinas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „pareiškėjai argumentuojant Administracijos direktoriaus V. J. šališkumu konkurso laimėtojo atžvilgiu dėl asmeninių, partinių santykių, nustačius šiuos konkurso organizavimo pažeidimus, pripažįstama, jog jų asmeniniai santykiai galėjo turėti įtakos konkurso organizavimo ir galutinio sprendimo skaidrumui, objektyvumui ir teisėtumui“.
34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykdant atranką į Administracijos filialo – Bijotų seniūnijos, seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo padarytas 2 pažeidimas.
35. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo padaryti 1 ir 2 pažeidimai ir dėl to kitų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nevertino, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
36. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikinami, o administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
37. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nenagrinėjamas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiama dėl prie apeliacinio skundo pridėtų papildomų įrodymų prijungimo. Šį ir kitus procesinio pobūdžio prašymus turės išspręsti teismas, kuris šią bylą nagrinės iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimą, 2020 m. liepos 16 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė |