Civilinė byla Nr. e2-152-407/2019

Proceso Nr. 2-59-3-00176-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1;  3.4.3.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agarta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria iškelta minėtos atsakovės bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsisakyta atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2018-07-13 pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad įmonė įregistruota 2011-05-24, pagrindinė įmonės veikla – gyvų gyvulių didmeninė prekyba; mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba. 2018-07-11 įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 40 224,08 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio mėn., mokesčių administratorius priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2017 m. gruodžio mėn., tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko. Kitų kreditorių naudai iš atsakovės taip pat vykdomi išieškojimai, išieškoma suma (neskaitant VMI išieškojimo) sudaro 4 478,61 Eur, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę. Pagal paskutinį įmonės balansą už 2017 m. atsakovės per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija balanse apskaitomo turto vertę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki įmonė ir jai keltina bankroto byla.

2.       Atsakovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Be to, atsakovės direktorius – pareiškėjas S. S. 2018-09-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau toliau vykdo veiklą, todėl jai negali būti atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB ,,Agarta“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jos bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki.

4.       Iš įmonės kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudaro 63 785 Eur, o pagal 2018-09-17 įmonės balansą apskaityta turto vertė sudaro 52 118 Eur, iš kurios net 50 802 Eur – per vienerius metus gautinos sumos. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, jog atsakovės pradelsti įsiskolinimai viršija apskaityto turto vertę. Teismas pažymėjo, jog nors restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, kad į balansą įtraukto turto reali (rinkos) vertė yra didesnė, t. y. siekia 57 616 Eur, tačiau ir tokiu atveju pradelstos skolos viršija įmonės turto vertę.

5.       Teismas taip pat įvertino tai, jog visa atsakovės gautina suma (50 802 Eur) yra iš D. S., kaip atskaitingo įmonės darbuotojo, gavusio įmonės lėšas pagal avansinę apyskaitą. Pagal pateiktą atsakovės ir D. S. 2018-10-29 taikos sutartį jos šalys susitarė, jog 42 000 Eur, kurie yra D. S. gauti įmonėje kaip avansinės lėšos, įmonei bus sumokėtos iki 2028 m. spalio mėn., mokant po 350 Eur kas mėnesį. Tai, jog avansinių lėšų, kurios sudaro beveik visą įmonės apskaitomą turtą, tikėtinas susigrąžinimas nukeliamas į ganėtinai tolimą ateitį, teismo vertinimu, reiškia, jog pati įmonė bent šiuo metu neturi papildomų finansinių išteklių veiklai vystyti.

6.       Teismo vertinimu, abejonių dėl įmonės veiklos perspektyvumo kelia ir pradelstų skolų pobūdis, kadangi daliai tiekėjų (ŽŪB ,,Guostagalis“, S. B., O. B., D. J., N. T. K., A. K., Z. L., S. T., P. Č.) santykinai nedidelės skolos susidarė 2013-2014 metais, bet iki šiol su jais neatsiskaityta.

7.       Nustatęs, jog atsakovė turto turi mažai, skolos už turimą turtą yra didesnės, teismas sprendė, kad  atsakovė yra nemoki įmonė. Įmonės nemokumas yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui. Kadangi keliama bankroto byla, o ją iškeliant restruktūrizavimo byla negalima, teismas dėl įmonės vadovo kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo pateiktų dokumentų nepasisakė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Agarta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d.  nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Bankroto procedūros turi būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Viešasis interesas bankroto bylose reikalauja išsaugoti dar galintį funkcionuoti ūkio subjektą, taip išsaugant realų mokesčių mokėtoją ir darbo vietas. Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nors ir yra atsakovės nemokumo požymių, tačiau atsakovei toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą pagal teismų praktiką jai negali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Priešinga teismo pozicija neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų.

8.2.                      Atsakovė susidūrė su laikinais ir neesminiais finansiniais sunkumais, kurie gali būti įveikti vykdant ūkinę komercinę veiklą, ją plečiant, iškeliant įmonei restruktūrizavimo, o ne bankroto bylą. Atsakovė gauna pajamas ir turi objektyvias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės veikla yra paklausi rinkoje ir puikios kokybės. Kaip nurodyta įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse, įmonė įgyvendina ūkinės komercinės veiklos struktūrinį pertvarkymą. Iki 2018 m. įmonės pagrindinė veikla buvo mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba, o nuo 2018 m. įmonė pagrindinę veiklą nukreipė į gyvų galvijų didmeninę prekybą. Ši veikla yra pelninga, tai patvirtina 2018 m. gautas pelnas.

8.3.                      Atsakovės turtas yra realus, o teismo motyvas, kad yra abejotina, jog atsakovė atgaus skolą iš pagrindinės įmonės debitorės D. S., yra nepagrįstas. Nors teismas nurodė, kad atsakovė neturi papildomų finansinių išteklių veiklai vykdyti, tačiau šis teismo argumentas yra nepagrįstas. Įmonės finansiniai dokumentai patvirtina vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams; atsakovė yra turintis turto ir ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo.

8.4.                      Nepagrįstai iškėlus atsakovės bankroto bylą, jos darbuotojai netektų darbo vietų ir pragyvenimo šaltinio, turėtų ieškoti kito darbo ir registruotis į Užimtumo tarnybą bei gauti pašalpas. Tai reiškia, jog bankroto bylos iškėlimas pažeistų viešąjį interesą ir turėtų neigiamą socialinę reikšmę.

8.5.                      Kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikomas ultima ratio gynybos priemone. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja išnaudojo visus pažeistų teisių gynybos būdus.

8.6.                      Atsakovė nėra viešai paskelbusi ar pranešusi savo kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovės žiniomis į bylą nėra įstojęs joks kitas kreditorius, tai reiškia, jog kreditoriai atsakovei pretenzijų nereiškia, tiki jos, kaip verslo subjekto, sėkme.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      2018-12-04 duomenimis atsakovė skola sudarė 40 500,68 Eur. Atsakovė ilgą laiko nevykdo pareiškėjai VMI turimų pradelstų įsiskolinimų. 2018 m. birželio mėn. atsakovė kreipėsi į VMI dėl PVM skolos išdėstymo dalimis, išnagrinėjus gautą prašymą bei kartu su juo pateiktus atsakovės finansinius dokumentus buvo priimtas neigiamas sprendimas. Vienas iš tokio sprendimo motyvų – iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų (paskutiniai 2018-03-31 datai), buvo aiškiai matyti, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės statusą.

9.2.                      Atsakovė teigia, kad ji turi tik laiko pobūdžio finansinių sunkumų ir yra pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau atsakovės veiksmai to nepatvirtina – per visą skolos susidarymo laikotarpį atsakovė net iš dalies nedengė susidariusios skolos, o nuo įspėjimo dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos (2018-04-24), įmonės skola dar padidėjo.

9.3.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovės turtas, kurio didžiąją dalį sudaro atskaitingo asmens D. S. skola, yra realus turtas. Skolos susigrąžinimas iš atskaitingo asmens yra ganėtinai neaiškus, nes tikėtinas susigrąžinimas nukeliamas į labai tolimą ateitį, be to, D. S. pati yra skolinga valstybei daugiau nei 34 000 Eur (skola susidariusi nuo 2011 m.).

9.4.                      Negali būti pripažįstama, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę balanse įrašyto turto vertės; atsakovė nepajėgi vykdyti įsipareigojimų VMI, šios skolos nemažėja. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nutarties priėmimo dieną atitinka nemokios įmonės būklę ir įmonė neturi objektyvių aplinkybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovės UAB ,,Agarta“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė šios įmonės bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovė yra nemoki įmonė (ĮBĮ 2 str. 8 d.; 9 str. 7 d. 1 p.). Apeliacijos objektą sudaro šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

11.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės pateikto 2018-09-17 balanso nustatė, kad įmonės turto balansinė vertė yra 52 118 Eur, o iš atsakovės vadovo pateikto įmonės kreditorių sąrašo nustatė, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai sudaro 63 785 Eur, t. y. atsakovės pradelsti įsiskolinimai viršija jos turto balansinę vertę. Šis balanse įrašyto turto vertės ir pradelstų įsiskolinimų santykis patvirtina, kad atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Atsakovės restruktūrizavimo metmenyse nurodyta aplinkybė, kad įmonės balanse nurodyto turto reali rinkos vertė yra ne 52 118 Eur, o 57 616 Eur, šio santykio nekeičia. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti nustatyta reali, o ne balansinė įmonės turto vertė, t. y. į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įmonės lėšų, kurios sudaro beveik visą įmonės turtą, atgavimo iš įmonės debitorės D. S. galimybes. Kita vertus, net laikant, kad visas įmonės balanse nurodytas turtas yra realus, atsakovės pradelsti įsiskolinimai (dėl jų dydžio ginčo byloje nėra), viršija net ne pusę, o visą įmonės balanse nurodytą turtą. Pati atsakovė atskirajame skunde iš esmės pripažįsta, kad ji atitinka nemokios įmonės kriterijų.

12.       Įmonės nemokumas sudaro pagrindą iškelti jos bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.) ir atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Atskirajame skunde atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, nepaneigia pirmiau konstatuoto įmonės nemokumo. Priešingai nei įrodinėja atsakovė, įmonės nemokumas, nepaisant to, kad įmonė nėra nutraukusi savo veiklos, sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad vien tik formalus nemokumo kriterijus nėra besąlyginis pagrindas kelti bankroto bylą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad realaus turto įmonė iš esmės neturi, nesugeba padengti net sąlyginai nedidelių įsiskolinimų, susidariusių dar 2013-2014 m., pavyzdžiui, 580 Eur skola kreditorei S. T. (mokėjimo terminas 2014-07-17), 650 Eur skola kreditorei P. Č. (mokėjimo terminas 2014-08-27), 460 Eur skola kreditorei O. B. (mokėjimo terminas 2014-06-06), 1 024,69 Eur skola Guostagalio žemės ūkio bendrovei (mokėjimo terminas 2013-07-19) ir kt. Įsiskolinimas valstybės biudžetui siekia 40 224,08 Eur, jis yra didėjantis (2018-07-11 duomenimis sudarė 40 224,08 Eur, 2018-12-04 duomenimis – 40 500,68 Eur), įmonėje dirba 3 darbuotojai. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad ji pajėgi vykdyti pelningą veiklą ir generuoti pajamas, leidžiančias atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog, iškėlus atsakovės bankroto bylą, įmonės darbuotojai neteks darbo, tačiau vien tik tai nesudaro pagrindo palikti rinkoje egzistuoti nemokią įmonę, nesugebančią vystyti rentabilios veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, didinančią savo įsiskolinimus. 

15.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, todėl ji paliekama nepakeista. 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis