Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-358-530/2020
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00130-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. liepos 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2019 m. gegužės 16 d. apie 10.30 val. biuro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose R. M. savavališkai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę jėgą, konflikto metu iš darbuotojos D. B. (D. B.) bandė atimti jos rankinę ir pertempė ją per stalą ir taip darbuotojai sukėlė fizinį skausmą. Tuo R. M. savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus viršininko M. M. 2020 m. vasario 4 d. nutarimu R. M. paskirta 35 (trisdešimt penkių) eurų bauda. R. M. nesutikdamas su tuo, šį nutarimą apskundė apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi paliko galioti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus viršininko M. M. nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nors D. B. atsisakius atiduoti darbdavio telefoną dėl jame esančių asmeniniu duomenų, šis turėjo teisę atgauti įmonės daiktą, tačiau ši teisė negalėjo būti įgyvendinama naudojant bet kokio pobūdžio jėgą, kadangi nėra jokių duomenų ir nebuvo pagrindo manyti, kad kitokiu teisėtu būdu daiktas nebus atgautas. Teismas pažymėjo, kad jeigu R. M. nebūtų atlikęs šių veiksmų, nukentėjusi nebūtų patyrusi fizinio skausmo. Ir konstatavo, kad R. M. vykdė savo ginčijamą teisę nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, dėl jo veiksmų atsirado fizinė žala nukentėjusiai, tačiau ji yra neesminė. Todėl veiksmai įvertinti kaip atitinkantys sudėtį nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.
2. Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį bei Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus viršininko M. M. 2019 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde teigiama, kad tiek nutarime, tiek nutartyje neaptarti ir neįvertinti jokie įrodymai, kuriais remiantis R. M. yra pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. spalio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, nurodydama, kad nors D. B. kreipėsi į VŠĮ „Marijampolės ligoninę" 2019 m. gegužės 16 d., 11 val. ir 15.05 val., tačiau išorinių sužalojimų nenustatyta. Iš pačios nukentėjusiosios D. B. 2019 m. gegužės 16 d. apklausos duomenų matyti, kad ji pati elgėsi netinkamai, darbdaviui reikalaujant atsisakė rašyti pasiaiškinimą kodėl įmonei priklausančiu mobilaus ryšio telefonu tvarko savo asmeninius reikalus darbo metu, kategoriškai atsisakė darbdaviui grąžinti darbo mobilaus ryšio telefoną, nurodė, kad negrąžins tol kol neištrins savo asmeninių duomenų, darbdavio mobilaus ryšio telefoną įsidėjo į savo asmeninę rankinę. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. P. patvirtino tas pačias aplinkybes, kad D. B. atsisakė darbdaviui rašyti pasiaiškinimą bei atsisakė atiduoti darbdaviui priklausantį mobilaus ryšio telefoną, ir kad D. B. pirštą susižalojo į rankinės užtrauktuką, bet šaukė, kad ją sužalojo R. M., net kaltino direktorių pavogus iš jos 100 Eur. Tuo tarpu prokuroras padarė išvadą, kad D. B. patyrė sužalojimus ir dėl savo pačios veiksmų, kai sąmoningai neatidavė įmonei nuosavybės teise priklausančio turto ir naudojo jėgą siekdama neatiduoti telefono. Esant nurodytoms aplinkybėms, visiškai neteisingi teismo motyvai, kad tiek nukentėjusios D. B., tiek liudytojos A. P. parodymai sutampa ir jais įrodyta R. M. kaltė. Teismas atlikęs tokį įrodymų vertinimą, neaptaria ir nevertina kitų objektyvių esminių įrodymų, esančių byloje, t. y. nevertina prokuroro sprendimo ir motyvų, kuriame aiškiai pasakyta, kad D. B. sužalojimus patyrė dėl savo pačios, o ne dėl kito asmens veiksmų.
2.2. Skunde pažymima, kad atlikus D. B. kūno medicininį tyrimą gauta išvada, kad konstatuotas riešo patempimas, paviršiniai sužalojimai apimantys kitus kūno dalių derinius, kraujosruvos dešinės plaštakos - riešo - dilbio, kairio dilbio, pilvo ir abiejų šlaunų srityse, nubrozdinimai dešinės plaštakos IV piršto srityje. Tame pačiame nutarime, specialistas paaiškina, kad ilgas D. B. ambulatorinis gydymas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis yra paremtas nukentėjusiosios nusiskundimais dėl amžinių patologinių būsenų paūmėjimo, nesant objektyvių sužalojimų simptomų. Tačiau teismas neaptarė ir išsamiai neanalizavo šios specialisto išvados, kas rodo, teismo neobjektyvumą bei neteisingumą.
2.3. Liudytojai V. S. ir D. Š. pačio įvykio nematė, aplinkybes žino tik iš D. B. subjektyvaus pasakojimo. Esant nurodytoms aplinkybėms objektyvių įrodymų pagrindžiančių R. M. kaltę nėra, tačiau tiesioginių ir netiesioginių įrodymų analizės teismas savo nutartyje taip pat nepateikė.
2.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, protokolą surašiusi institucija tinkamai nesuformulavo asmens kaltinimo, kadangi iš bylos medžiagos darytina prielaida, kad R. M. veiksmuose negalima įžvelgti savavaldžiavimo požymių. Šiuo atveju, protokole kalbama apie tai, ką prokuroras vertino kaip pačios D. B. kaltę, o specialistas, kaip amžinius patologinius paūmėjimus, todėl protokolas nėra aiškus.
3. Atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyriausiasis tyrėjas atliekantis viršininko pareigas M. Ž. prašo R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavaldžiavimas, tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
7. Apeliaciniame skunde keliamas R. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytus ANK 518 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. R. M. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, neištyrus visų objektyvių įrodymų, remiantis tik D. B. ir A. P. parodymais, todėl apeliaciniu skundu prašoma priimti naują teisingą sprendimą.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis ir jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą ir pagrįstai skundą atmetė, nustatęs kad yra R. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai.
10. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas sprendė jog visi byloje esantys įrodymai susiję su savavaldžiavimu yra aptarti ir įvertinti tinkamai skundžiamame nutarime, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas R. M. skundą administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį R. M., bet ir D. B., liudytoja apklausė A. P., taigi ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant objektyviai išnagrinėti skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų patikimumas šioje byloje, abejonių nekelia.
11. Apeliaciniame skundu teigiama, kad teismas nevertino prokuroro sprendimo ir motyvų, kuriame aiškiai pasakyta, kad D. B. sužalojimus patyrė dėl savo pačios, o ne dėl kito asmens veiksmų. Kaip ir neaptarė bei išsamiai neanalizavo specialisto išvados dėl šių sužalojimų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino nei prokuroro, nei specialisto išvados susijusios su D. B. sužalojimais, nes fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas nėra ANK 518 straipsnio sudėties požymis. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad savavališki veiksmai, nesukėlė tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, kad jie galėtų būti įvertinti kaip baudžiamosios teisės pažeidimas.
12. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
13. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. M. taip veikdamas (traukdamas svetimą rankinę) tyčia pažeidė D. B. teises į nuosavybę. O pasirinktas toks teisės įgyvendinimo būdas (atgauti įmonės telefoną), nesant jokių duomenų, kad tai bus galima įgyvendinti teisėtais būdais, neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Todėl R. M. veiksmai teisingai įvertinti kaip atitinkantys sudėtį nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje.
14. Nors skunde R. M. pažymi, kad nėra jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę ir tiesioginių, ir netiesioginių įrodymų analizės teismas savo nutartyje nepateikė, tačiau su šiuo apelianto argumentu teismas nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas analizavo D. B. ir A. P. parodymus, juos lygino tarpusavyje ir nustatė R. M. neteisėtus veiksmus D. B. atžvilgiu. Tai, kad teismas priimdamas nutartį nevertino liudytojų V. S. ir D. Š. parodymų, skunde atsakė pats apeliantas, jog šie liudytojai pačio įvykio nematė, aplinkybes žino tik iš D. B. subjektyvaus pasakojimo, todėl jų parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės ir teismas pagrįstai jais nesirėmė priimdamas nutartį.
15. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog protokolą surašiusi institucija tinkamai nesuformulavo asmens kaltinimo, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas ir kokį ANK straipsnį asmuo pažeidė. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos R. M. savo parašu patvirtino, kad jis suprato apie jam inkriminuoto nusižengimo esmę ir davė paaiškinimus, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
16. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad visų faktinių bylos aplinkybių pagrindu įrodyta, jog R. M. 2019 m. gegužės 16 d. savavališkai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę jėgą, konflikto metu iš darbuotojos D. B. bandė atimti jos rankinę ir pertempė ją per stalą ir taip darbuotojai sukėlė fizinį skausmą, tuo padarydamas ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutar
tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė