NUORAŠAS
(S)
1 S – 635– 491 / 2008
Teisėja Vida Agurkienė
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. spalio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs
įtariamojo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a/k
(duomenys neskelbtini), lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio,
neteisto,
gynėjo advokato Kęstučio
Stungio skundą dėl 2008 m. rugsėjo 25 d. Biržų rajono apylinkės teismo
nutarties, kuria jam nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi
įtariamajam buvo nustatytas 2005-08-03 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi A. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 20
dienų, tais pagrindais, kad, būdamas laisvėje, jis gali slėptis nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo bei trukdyti procesui, bandydamas
paveikti nukentėjusiąsias.
Skundu įtariamojo gynėjas prašo
skundžiamą nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad suėmimas A.
A. skirtas nepagrįstai. A. A. atvykimas į
prokuratūrą, parodymų davimas ir pareiškimas, kad jis supranta reiškiamo
įtarimo esmę, numatytus BK 149 str. 3 – 4 d. nurodytų sankcijų dydžius, yra
pasiruošęs netrukdyti ikiteisminio tyrimui, teisminiam nagrinėjimui, rodo, kad
tikslai, kurių siekiama kardomosiomis priemonėmis, gali būti pasiekti ir neskiriant
jų. A. A. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas,
skirtas nesant tam procesinių pagrindų, numatytų BK 122 str. „bėgs, trukdys,
darys“. Teismas suėmimą skyrė neimdamas domėn BPK 122 str. numatytų suėmimo
skyrimo pagrindų, savanoriško atvykimo vienareikšmiškai rodančio, kad A. A. „nebėgs, netrukdys“. Suimtas jis tik remiantis
prielaida, jog ateityje jis gali slapstytis ir už tai, kad praeityje slapstėsi,
tačiau tai nėra procesiniai suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 str.
Gynėjas taip pat nurodo, kad
teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. A. gali trukdyti
procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąsias, ir kad nukentėjusiosios iki
šiol nėra apklaustos. Nukentėjusiosios ir bylos liudytojai apklausti dar 2005 m. liepos mėnesį, praėjus dienai po įvykio. Byloje yra specialistų išvados, patvirtinančios
lytinių aktų buvimą, spermos priklausomybę A. A.. Pats A. A. lytinių santykių taip pat neneigia. Tokiu būdu daryti
poveikį nukentėjusiosioms iš esmės jau negalima. Jei teismas ir prokuroras
turėjo kokių nors abejonių, tai yra procesines galimybės A.
A. apriboti laisvę, skiriant ne griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą,
o kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo
posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str.
3 ir 4 d. įtariamas tuo, kad 2005 m. liepos 28 d., apie 1 val. (duomenys
neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška
nukentėjusiosios E. Z. būkle, išžagino nepilnametę R. Z., gim. 1991-05-25, ir mažametę E. Z.,
gim. 1992-03-08.
Įtariamasis, pripažindamas
pačių lytinių santykių su nukentėjusiomis faktą, neigia tai atlikęs prievarta,
t.y. jis neigia padaręs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje
surinkti faktiniai duomenys – tai nukentėjusiųjų parodymai (šiuo metu duoti jau
ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), specialistų išvados, kiti rašytiniai bylos
įrodymai – leidžia tvirtinti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo
pakankamą pagrindą pareikšti A. A. įtarimą padarius jame
nurodytas veikas.
A. A. įtariamas
padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra sunkus, o kita – labai sunkus,
tyčiniai, baigti nusikaltimai. Už juos įstatymas numato tik laisvės atėmimo
bausmes, kurios yra gerokai griežtesnės nei 1 metai. Paties nusikaltimo
sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė
priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir vien to
iš esmės gali pakakti asmeniui skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu
pagrindu. Tačiau net šiuo atveju būtina atsižvelgti ir kitas BPK 122 str. 2 d.
nurodytas aplinkybes. Iš šios bylos duomenų matyti, kad sužinojęs apie pradėtą
ikiteisminį tyrimą A. A. pasislėpė nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir paieškomas jis buvo daugiau
nei trejus metus. Nors A. A. ankščiau nebuvo teistas,
tačiau šiuo metu jis nėra saistomas tvirtesniais socialiniais ryšiais – jis nevedęs,
niekur nedirba, žinant, kad paskutiniu metu gyveno užsienyje (Anglijoje) galima
teigti, kad ten turi ryšių. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į
gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai
pripažino, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Vien tas
faktas, kad įtariamasis pats savanoriškai atvyko į prokuratūrą, jokiu būdu
besąlygiškai nerodo, kad ateityje jis nepasislėps ir taip netrukdys ikiteisminį
tyrimą atliekantiems pareigūnams ir teismui.
Kitą gi suėmimo pagrindą – kad
įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas paveikti
nukentėjusiąsias, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė be pakankamo tam
pagrindo. Iš apylinkės teismo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas
dėl suėmimo termino nustatymo įtariamajam, protokolo matyti, kad A. A. po nusikaltimų pabėgęs į užsienį pakankamai ilgą laiko
tarpą SMS žinutėmis bendravo su nukentėjusiosiomis. Priešingai, nei tvirtinama
skundžiamoje teismo nutartyje (ką teisingai skunde pažymėjo įtariamojo gynėjas),
abi nukentėjusiosios seniai yra apklaustos, atlikti kiti šių veikų tyrimui
būdingi ir būtini tyrimo veiksmai. Todėl, jokių faktinių aplinkybių, kurios
patvirtintų galimą ir realų įtariamojo poveikį nukentėjusioms, šiai dienai
byloje nėra, jie detaliau nenurodyti nei prokuroro pareiškime, nei teismo
nutartyje.
Tačiau, esant nors vienam BPK
122 str. 1 d. numatytam kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindui,
ji gali būti taikoma. Todėl iš esmės, skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina
teisėta, suėmimo termino nustatymas įtariamajam 20 dienų laikotarpiui šioje
byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei
nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str.
nuostatoms. Taigi, naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais
motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo A. A. gynėjo Kęstučio Stungio skundą atmesti.
Ši
nutartis neskundžiama.
Teisėjas (parašas) Valdas
Meidus