Nr. 1S-59-350/2018

Proceso Nr. 01-1-06622-17

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo – nukentėjusiųjų D. M., E. M., V. M., G. M. atstovės advokatės Ingos Radinienės (toliau – Atstovė) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties,

n u s t a t ė:

              1. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį, gavus pranešimą, kad 2017 m. vasario 10 d., apie 18.16 val. P., K. – A. gatvių sankryžoje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, J. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, v.n. (duomenys neskelbtini) partrenkė jam iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį B. G. M., kuris eismo įvykio metu žuvo.

2. 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. Petrulytė  ( toliau Prokuroras) ikiteisminis tyrimą nutraukė vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu konstatavusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Nesutikdami su tokiu Prokurorės nutarimu, nukentėjusieji per savo Atstovę jį apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Vagrys ( toliau Aukštesnysis prokuroras) 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Atstovės skundą atmetė.

4. Aukštesniojo prokuroro nutarimą Atstovė apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi jos skundas buvo atmestas.

5. Skunde Panevėžio apygardos teismui Atstovė nurodė, kad nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi, prašo ją bei prokurorų nutarimus panaikinti,  įpareigoti tęsti ikiteisminį tyrimą ir atlikti procesinius veiksmus.

5.1 Skunde nurodoma, kad Prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimą nepagrįstai įvertino, jog J. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje požymių, nes tokią išvadą gali padaryti tik teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.

5.2 Skunde nesutinkama, kad J. S. veiksmuose nėra priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, nes jis akivaizdžiai pažeidė KET 30 punktą ( artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį, arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą įėjusį pėsčiąjį), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo B. G. M.. Šiuo atveju pats J. S. nurodė, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis greičio nelėtino, Prokurorės teigimu, važiavo 45 km/val. greičiu, nors byloje apklaustų liudytojų parodymais, jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/val.,  matomumas geras, todėl niekas vairuotojui pamatyti į gatvę išėjusio pėsčiojo ir laiku sustabdyti transporto priemonės nekliudė. Prokurorė nevertino vairuotojo veiksmų, siekiant išvengti susidūrimo, tuo labiau, kad byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atstumas iki partrenkimo vietos, kai pėsčiasis įžengė į važiuojamąją dalį buvo pakankamas, kad atidus vairuotojas sustabdytų automobilį ir išvengtų susidūrimo, o pats J. S. nurodė pėsčiąjį pamatęs likus 5 metrai iki jo.

5.3 Prokurorė nutarime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pėsčiasis į gatvė išbėgo staiga. Tokią išvadą ji padarė remdamasi liudytojo S. R. parodymais, jog jis matė žmogaus siluetą judantį dideliais žingsniais ir maskatuojantį rankomis likus metrui iki susidūrimo. Atstovė mano, kad tokie parodymai neleidžia vertinti pėsčiojo judėjimo būdo ( bėgimo), tuo labiau, jog nukentėję parodė, kad žuvusysis buvo 70-metis, turėjo sveikatos sutrikimų, dėl nuolatinių skausmų sunkiai vaikščiojo ir buvo gydomas, todėl bėgti jis tikrai negalėjo, tuo labiau, kad po įvykio jo kraujyje buvo rasta 1 promilė alkoholio, kas dar labiau apsunkino jo judėjimą. 

5.4 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga techniniu požiūriu, žinant apytikslę transporto priemonės susidūrimo su pėsčiuoju vietą ir pėsčiojo įžengimo į važiuojamąją kelio dalį vietą, būtų vairuotojo veiksmai, jei jis prieš susidūrimą važiavo 50 km/val., o pėsčiasis judėjo 8,4 km/val. greičiu ir priešingai – būtų pėsčiojo veiksmai, jei jis iki susidūrimo būtų judėjęs didesniu nei 8,4 km/val. greičiu. Ekspertai pateikė eilę automobilio ir pėsčiojo judėjimo atvejų ir juos sąlygojusius veiksnius, siekiant išvengti susidūrimo, taip pat nurodė tikėtiną išvadą, kad pėsčiasis judėjo įstrižai važiuojamosios dalies, toldamas nuo automobilio „Peugeot 407“. Prokurorė vertindamas tikėtiną išvadą kaip faktą, turėjo pateikti konkrečius bylos įrodymus dėl B. G. M. bėgimo įstrižai sankryžos, tačiau to nepadarė.

5.5 Apibendrinat skundą Atstovė teigia, kad nagrinėjamu atveju būtina pašalinti paminėtus prieštaravimus ir nustatyti tikslų pėsčiojo judėjimo greitį, įvertinus jo sveikatos būklę iki eismo įvykio, žinant, kad dėl stuburo slankstelių pažeidimų, kojų skausmų, jo judėjimas objektyviai buvo apsunkintas. Taip pat tikslintinos tikėtinos aplinkybės dėl pėsčiojo judėjimo trajektorijos ir partrenkimo vietos. 

6. Atsiliepimų į Pareiškėjo skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus ir teismui pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o Atstovės skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

9. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, tame tarpe ir ištiriant Atstovės skunde nurodomas aplinkybes, kuriuos prokuroras visapusiškai išanalizavo ir įvertino.

11. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant patvirtinti ar paneigti Atstovės skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta kelių eismo įvykio vietos apžiūra, automobilio „Peugeot 407“ techninės būklės patikrinimas ir apžiūra, apklausti liudytojai, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, atliktas žuvusiojo mirties priežasties nustatymo tyrimas, daiktų apžiūra, paskirtos ir atliktos ekspertizės, pareikšti įtarimai J. S., jis apklaustas įtariamuoju, su juo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, bei atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis Prokurorė padarė išvadą, kad visi surinkti įrodymai nepatvirtina J. S. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką.

12. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią skunde akcentuoja ir Atstovė, iš kurios matyti, kad eismo įvykio kilimą galėjo sąlygoti tiek vairuotojo, tiek pėsčiojo veiksmai, atitinkamai pagal jų judėjimo greitį iki eismo įvykio. Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad jei vairuotojas prieš susidūrimą važiavo 40 km/val., o pėsčiasis judėjo ne didesniu nei 9,4 km/val. greičiu, taip pat jei vairuotojas prieš susidūrimą važiavo 45 km/val., o pėsčiasis judėjo ne didesniu nei 8,9 km/val. greičiu, bei jeigu vairuotojas prieš susidūrimą važiavo 50 km/val., o pėsčiasis judėjo ne didesniu nei 8,4 km/val. greičiu, tai pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo vairuotojo veiksmai, nes pėsčiajam, įžengus į važiuojamąją dalį, jis laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė pėsčiąjį ir priešingai – jei automobilis būtų važiavęs 40 km/val. greičiu, o pėsčiasis važiuojamąja dalimi judėjo didesniu nei  9,4 km/h greičiu, taip pat jei automobilis būtų važiavęs 45 km/val. greičiu, o pėsčiasis važiuojamąja dalimi judėjo didesniu nei  8,9 km/h greičiu, bei jei  automobilis būtų važiavęs 50 km/val. greičiu, o pėsčiasis važiuojamąja dalimi judėjo didesniu nei  8,4 km/h greičiu, tai pėsčiojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, nes įbėgdamas į važiuojamąją dalį prieš jam iš dešinės artėjantį automobilį  jis sudarė vairuotojui neišvengiamą kliūtį.

12.1 Byloje yra duomenys, kad J. S. vairuodamas transporto priemonę važiavo apie 45 km/ val. greičiu ( liudytojų parodymais 45-50 km/val.). Tuo tarpu tikslus pėsčiojo judėjimo greitis nenustatytas ir tai viena iš būtinų aplinkybių galimai sąlygojusių eismo įvykio kilimą. Kaip jau minėta, byloje buvo apklausta eilė liudytojų, nurodžiusių jiems žinomas aplinkybes, reikšmingas įvykio ištyrimui, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai šiai aplinkybei nustatyti, tačiau duomenų, patvirtinančių tikslų žuvusiojo judėjimo greitį negauta. Nors Atstovė skunde nurodo, kad šią aplinkybę būtina ištirti, tačiau jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo būdų ar veiksmų, kuriais tai galima nustatyti nenurodė. Esant šiai aplinkybei skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo išvadai, kad minėtai aplinkybei nustatyti nebuvo išnaudotos visos įmanomos priemonės ir įpareigoti prokurorą atlikti dar kokius nors tyrimo veiksmus.

13. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su Atstovės skundo teiginiu, kad Prokurorė nevertino vairuotojo veiksmų, siekiant išvengti susidūrimo, nes teismui pateikti duomenys tvirtina priešingai. Prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimą savo sprendimą motyvavo, įvertino tiek J. S., tiek žuvusiojo B. G. M. veiksmus, vietą, kurioje B. G. M. įžengė ( ar įbėgo) į važiuojamąją kelio dalį ir transporto priemonę vairuojančio J. S. galimybę pamatyti jo kelyje atsiradusią kliūtį. 

14. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 218 straipsnio 1 dalies nuostata, tik prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, prokuroro vertinimu, tokių duomenų nėra surenkama pakankamai, jis ikiteisminį tyrimą privalo nutraukti vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 2 punktu. Nuspręsti kokį procesinį sprendimą priimti yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro teisė ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), o, savo kompetencijos ribose, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar aukštesnis teismas, nagrinėdami skundus, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įtariamojo kaltė turi būti įrodyta neginčijamai ir negali būti grindžiama spėjimais, o visos abejonės turi būti vertinamos įtariamojo naudai. Šiuo principu privalo vadovautis ir prokuroras, priimdamas sprendimą dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti.

15. Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, yra nemotyvuoti ir deklaratyvūs, nes vien tai, jog minėti procesiniai sprendimai netenkina Atstovės atstovaujamųjų interesų, nepagrindžiant tokios savo pozicijos jokiais objektyviais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviais svarstymais ir prielaidomis, nesudaro pagrindo abejoti šių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atstovės skunde pateikti duomenys iš esmės nėra nauji, analogiškas skundas buvo pateiktas ir apylinkės teismui, kuris skundo argumentus įvertino priimdamas skundžiamą nutartį,  motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama atlikti visus įmanomus veiksmus, galinčius padėti nustatyti tiesą byloje. Su šia pozicija sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Tuo tarpu Atstovės abstraktus prašymas atlikti procesinius veiksmus ir taip nustatyti žuvusiojo judėjimo greitį iki eismo įvykio ir jo judėjimo trajektoriją, nenurodant jokių konkrečių priemonių, kuriomis tai galima būtų padaryti, negali būti tenkinamas.

17. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Kaip jau minėta, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi ir nepadės nustatyti tiesos byloje. Taigi, teismas negali įpareigoti prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą bei bylą perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai.

18. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Atstovės skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

nukentėjusiųjų D. M., E. M., V. M., G. M. atstovės advokatės Ingos Radinienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Algirdas Gaputis