Civilinė byla Nr. 2-1356-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00207-2015-3

                                  Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1                                  

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties dalies, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ bankroto byloje (Nr. B2-351-390/2017) pakeistas kreditorius ir patvirtintas naujojo kreditoriaus finansinis reikalavimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovei UAB „Skirnuva” iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį buvo įtraukti ir kreditorės BAB banko Snoras įkeitimu užtikrintas 8 654 656,25 Eur finansinis reikalavimas bei trečios eilės 136 720,15 Eur finansinis reikalavimas. Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorė BAB bankas Snoras perleisto finansinio reikalavimo dalyje buvo pakeista kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu. Šia nutartimi buvo patvirtintas kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas ir patikslintas BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas, likęs po dalies reikalavimo perleidimo naujai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šia nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, be kita ko, ir įkeitimu užtikrinti BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur bei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 3 273 794 Eur finansiniai reikalavimai.
2. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pakeisti pradinę kreditorę BAB banką Snoras naująja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perimto 5 380 862,25 Eur finansinio reikalavimo dalyje, patvirtinti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ bendrą 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu BAB bankas Snoras naujajai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido savo reikalavimo teises į BUAB „Skirnuva“ prievoles pagal kreditavimo sutartį Nr. 031-97249. Reikalavimo teisių pagal kreditavimo sutartį Nr. 031-97249 perdavimas atliktas Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. patvirtintu 2017 m. balandžio 18 d. perdavimo aktu.
3. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė teismo taip pat prašė pakeisti kreditorės UAB „Jungtinė auditorių kontora“ pavadinimą į UAB „UHY Vilnius“. Nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 19 d. kreditorės UAB „Jungtinė auditorių kontora“ turtas, teisės ir pareigos perėjo bendrovei UAB „UHY Vilnius“.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi bankroto administratorės prašymus patenkino: BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorę BAB banką Snoras pakeitė naująja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 5 380 862,25 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu bei patvirtino kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ bendrą 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą; pakeitė kreditorės UAB „Jungtinė auditorių kontora“ pavadinimą į UAB „UHY Vilnius“.
5. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus – 2015 m. liepos 31 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2017 m. balandžio 18 d. perdavimo aktą, konstatavo, kad kreditorė BAB bankas Snoras naujai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido reikalavimo teises į BUAB „Skirnuva“ prievoles pagal kreditavimo sutartį Nr. 031-97249. Teismas taipogi sutiko su administratorės argumentais, jog pateikti duomenys sudaro pagrindą kreditorės UAB „Jungtinė auditorių kontora“ pavadinimą pakeisti į UAB „VHY Vilnius“.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo L. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus argumentus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Kadangi AB bankas Snoras buvo nacionalizuotas, teismas, gindamas viešąjį interesą, turėjo išeiti už bylos ribų. Įstatymai reikalauja, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas būtų parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad bankroto administratorius BAB banko Snoras turtą pardavė pagal banko kreditorių komiteto nutarimus. Tačiau kreditorių komiteto nutarimai į bylą nepateikti, o tai leidžia įtarti, kad turtas parduotas juos (kreditorius) ignoruojant. Šių įrodymų neišreikalavęs, teismas negalėjo priimti apskųstos nutarties.
2. BAB bankas Snoras UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo procese buvo didžiausia kreditorė, todėl galėjo priiminėti neobjektyvius, tik jai naudingus sprendimus. Dėl jos veiksmų buvo stabdomas UAB „Skirnuva“ turto realizavimas, o negavus lėšų negalėjo būti atliekamas palūkanų mokėjimas. Bankas siekė vilkinti UAB „Skirnuva“ turto realizavimą, siekdamas sudaryti sąlygas su banku susijusiems darbuotojams pigiai įsigyti įkeistą nekilnojamąjį turtą.
3. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ yra su BAB banku Snoras susijusi įmonė. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas susijusiems asmenims pigiai įsigyti BUAB „Skirnuva“ nekilnojamojo turto kompleksą. BAB banke Snoras dirbę asmenys, sutrukdę UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo procesą, galimai gina su banku susijusių asmenų interesus.
4. Teismas, atsisakęs išreikalauti įrodymus, nepatikrino 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo, nevertino įkeisto turto pardavimo aplinkybių. Teismas, gindamas viešąjį interesą, privalo peržiūrėti ne tik 2017 m. gegužės 11 d. nutartį, bet ir 2016 m. sausio 15 d. nutartį.
7. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus ir pareiškė prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą atmesti, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkinti, paskirti suinteresuotam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
1. Suinteresuotas asmuo neturi teisės paduoti atskirojo skundo, todėl teismas neturėjo skundo priimti. Teismas vieną kreditorių pakeisdamas kitu, iš esmės atliko techninį veiksmą, nesukuriantį teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Teismas turėjo tik įvertinti, ar reikalavimas perleistas tinkamai. Nutartis negalėjo pažeisti suinteresuoto asmens teisių, o įstatyme nenumatyta galimybė skųsti nutartį, kuria pakeičiamas kreditorius.
2. Atskiruoju skundu nėra ginčijamas finansinio reikalavimo dydis. Teismo nutartis galėtų turėti įtakos suinteresuoto asmens, kaip kreditoriaus, teisėms tik tuo atveju, jeigu būtų ginčijamas finansinio reikalavimo dydis. Suinteresuotas asmuo nėra tinkamas subjektas ginčyti reikalavimo perleidimą.
3. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu ginčija ne finansinį reikalavimą, o BAB banko Snoras kreditorių komiteto nutarimus ir turto pardavimą. Atskiruoju skundu ginčijamas finansinis reikalavimas jau patvirtintas ankstesne teismo nutartimi. Nors suinteresuotas asmuo tvirtina, kad teismas turėtų peržiūrėti ir 2016 m. sausio 15 d. nutartį (dėl kitos dalies finansinio reikalavimo perleidimo), tačiau šios nutarties peržiūrėjimo pagrindų ir neteisėtumo požymių nenurodo.
4. Apskųstąja nutartimi išspręstas klausimas neturi ryšio su BUAB „Skirnuva“ turto pardavimo procesu, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkintinas. 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis neturi įtakos suinteresuoto asmens teisėms, tarp sutarties šalių nėra ginčo dėl jos galiojimo ir vykdymo, todėl nėra pagrindo jos (sutarties) išreikalavimui.
5. Suinteresuotas asmuo negali nesuprasti, kad apskųstąja nutartimi teismo atliktas procesinis veiksmas neturi įtakos jo (suinteresuoto asmens) teisėms, todėl konstatuotinas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. 
9. 2017 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens L. K. prašymas.
10. 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti kreditorės  BAB banko Snoras ir jos atstovo rašytiniai paaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorė BAB bankas Snoras pakeista nauja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir kuria patvirtintas kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

12. Suinteresuotas asmuo L. K. (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-773-173/2013 (dėl UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo), ir BAB banko Snoras 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymo kopijas. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliaciniame procese turi būti motyvuotas ir pagrįstas pagal CPK 314 straipsnyje nurodytas sąlygas. Apeliantas prašymo priimti naujus įrodymus nesuformulavo, aplinkybių, lėmusių jų pateikimą tik apeliacinės instancijos teisme, nepaaiškino, todėl teisėjų kolegija nutaria naujų įrodymų nepriimti.
13. Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d., 2016 m. spalio 31 d. 2016 m. sausio 15 d.  nutarčių, priimtų BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, kopijas. Teisėjų kolegija kreditorės pateiktų dokumentų nepriima, kadangi šios nutartys yra apeliacinės instancijos teismui perduotoje byloje dėl BUAB „Skirnuva“ bankroto (CPK 314 straipsnis). Pakartotinis jų priėmimas būtų perteklinis.
14. 2017 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto L. K. procesinis dokumentas, pavadintas prašymu. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, teikia prieštaravimus (rašytinius paaiškinimus).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente apeliantas atsikerta į kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Pateiktą procesinį dokumentą apeliantas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atskirajame skunde, t. y. juos plačiau paaiškina. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl jie priimami. Įvertinusi kartu su procesiniu dokumentu pateiktų įrodymų ryšį su šiame dokumente išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 straipsnis).
16. 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti kreditorės BAB banko Snoras ir jos atstovo rašytiniai paaiškinimai. Rašytiniuose paaiškinimuose reiškiami prieštaravimai dėl apelianto L. K. 2017 m. liepos 13 d. pateiktame procesiniame dokumente nurodytų argumentų. Teisėjų kolegija kreditorės ir jos atstovo pateiktus rašytinus paaiškinimus priima (CPK 42 straipsnis). Kreditorės atstovas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė BUAB „Skirnuva“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Teisėjų kolegija su rašytiniais paaiškinimais pateikto susirinkimo protokolo nepriima, kadangi šis dokumentas yra apeliacinės instancijos teismui perduotoje byloje dėl BUAB „Skirnuva“ bankroto (CPK 314 straipsnis). Pakartotinis šio dokumento priėmimas būtų perteklinis.

Dėl suinteresuoto asmens teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį

17. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Skirnuva” iškelta bankroto byla. 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukti ir kreditorės BAB banko Snoras įkeitimu užtikrintas 8 654 656,25 Eur finansinis reikalavimas bei trečios eilės 136 720,15 Eur finansinis reikalavimas. BAB bankas Snoras perleido dalį įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo, todėl 2016 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtintas naujos kreditorės (reikalavimo įgijėjos) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas ir patikslintas BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas.
18. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pakeisti pradinę kreditorę BAB banką Snoras naująja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perimto 5 380 862,25 Eur finansinio reikalavimo dalyje, patvirtinti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ bendrą 8 654 656,25 Eur dydžio finansinį reikalavimą, užtikrintą įkeitimu. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi administratorės prašymą patenkino – BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorę BAB banką Snoras pakeitė kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir patvirtino bendrą šios kreditorės 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą.
19. Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad suinteresuoto asmens L. K. atskirasis skundas priimtas nepagrįstai. Kreditorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vieną kreditorę pakeisdamas kita, iš esmės atliko techninį veiksmą, nesukuriantį teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Teismas turėjo įvertinti tik tai, ar reikalavimas perleistas tinkamai. Pasak kreditorės, apskųstoji nutartis negalėjo pažeisti suinteresuoto asmens teisių, o įstatyme nenumatyta galimybė skųsti nutartį, kuria pakeičiamas kreditorius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia kreditorės pozicija.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirta, kad kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje. Tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Taigi teismo nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimo perleidimą kitam kreditoriui sukuria ne tik procesinio pobūdžio pasekmes: nuo jos įsiteisėjimo momento naujasis kreditorius tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu. Kol finansinio reikalavimo perleidimas nėra patvirtintas skolininko bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tol naujasis kreditorius neįgyja teisės gauti savo reikalavimo patenkinimo iš skolininko turto ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat kitų teisių, suteikiamų kreditoriams pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalį. Teismo nutarties, kuria tvirtinamas kreditoriaus reikalavimo teisių ar jų dalies perleidimas kitam kreditoriui, esminis tikslas yra minėtų materialiųjų teisinių pasekmių įteisinimas. Procesiniai padariniai šiuo atveju yra išvestiniai, todėl kreditorė nepagrįstai laiko jos dominuojančiais.
21. Nėra pagrindo sutikti ir su kreditorės argumentais, kuriais ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies turinys aiškinamas tokiu būdu, jog įstatymas nenumato galimybės skųsti teismo nutartį dėl pakeitimo kreditoriaus, kurio reikalavimas jau yra patvirtintas teismo nutartimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priklausomai nuo bankroto byloje bankrutuojančios įmonės administratoriui pareikštų kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo, teismas atlieka arba formalų procesinį veiksmą, patvirtindamas kreditoriaus reikalavimą (reikalavimai, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu), arba išsamią pareikšto reikalavimo pagrįstumo analizę (reikalavimai, pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo dienos arba bankroto byloje). Pastarųjų reikalavimų tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Bankroto bylos iškėlimas skolininkui neriboja jo kreditorių galimybės disponuoti reikalavimo teisėmis savo nuožiūra. Taigi kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).
22. Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų. Patvirtindamas reikalavimo teisių perleidimo faktą, teismas visais atvejais tikslina ne tik skolininko kreditorių sąrašą, bet ir tvirtina naujo kreditoriaus reikalavimą. Įstatyme teismo nutarčių, kuriomis tvirtinami ar tikslinami kreditorių reikalavimai, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nėra diferencijuojama. Vienintelis nustatytas ribojimas – kitų kreditorių reikalavimo dydis. Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikiamas siaurinamasis ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies aiškinimas, t. y. kad teisės normoje yra įtvirtinta daugiau apeliacijos išimčių, nei joje tiesiogiai nurodyta. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto atskirasis skundas priimtas pagrįstai, o ta aplinkybė, jog apskųstoji nutartis tiesiogiai nesukelia pasekmių apelianto finansinio reikalavimo patenkinimo galimybei, savaime nesudaro pagrindo taikyti papildomus apeliacijos teisės ribojimus.

      Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo

23. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
24. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas plačiai išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
25. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, šis teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, taip pat kad ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.
26. CK 6.101 straipsnis reguliuoja kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą klausimus. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Minėto straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2007).
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju apskųstąja teismo nutartimi buvo išspręstas tik kreditorių pasikeitimo bankroto procese klausimas, pakartotinai nevertinant paties finansinio reikalavimo pagrįstumo (kas jau anksčiau buvo padaryta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus pradinės kreditorės finansinį reikalavimą); ja įteisintas procesinis teisių perėmimas – vieną kreditorę pakeičiant kita, perėmusia pirmosios reikalavimo teisę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukti ir kreditorės BAB banko Snoras įkeitimu užtikrintas 8 654 656,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei trečios eilės 136 720,15 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorė BAB bankas Snoras perleisto finansinio reikalavimo dalyje buvo pakeista kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu. Ta nutartimi buvo patvirtintas kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“  3 273 794 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas ir patikslintas BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. priėmęs procesinį sprendimą pripažinti BUAB „Skirnuva“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų įkeitimu užtikrintą BAB banko Snoras 5 380 862,25 Eur finansinį reikalavimą bei įkeitimu užtikrintą UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 3 273 794,00 Eur finansinį reikalavimą.
28. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė BAB banko Snoras reikalavimo teisę į 5 380 862,25 Eur finansinį reikalavimą pagal 2010 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 031-97249. Pateikta 2015 m. liepos 31 d. pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog BAB bankas Snoras perleido naujajai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teises į dalį BUAB „Skirnuva“ prievolės pagal kreditavimo sutartį Nr. 031-97249. Teismui pateiktas 2017 m. balandžio 18 d. notarės patvirtintas perdavimo aktas, kuriuo BAB bankas Snoras perleido naujajai kreditorei „UAB Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į BUAB „Skirnuva“ prievoles pagal 2010 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 031-97249.
29. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, esant galiojančiam ir nenuginčytam BAB banko Snoras (pradinės kreditorės) ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (naujosios kreditorės) sudarytam sandoriui dėl reikalavimo teisės perleidimo, neturėjo pagrindo tokios situacijos traktuoti kitaip, nei tai yra išaiškinta suformuotoje teismų praktikoje. Šiuo atveju nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti BAB banką Snoras pakeisti naująja kreditore bei tvirtinti naujosios kreditorės finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija neturi duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas ar kiti asmenys būtų ėmęsi sudaryto sandorio dėl reikalavimo teisės perleidimo nuginčijimo veiksmų. Kreditorės BAB banko Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys suponuoja išvadą, jog abi kreditorės (pradinė ir naujoji) patvirtina sudariusios tokį reikalavimo perleidimo sandorį ir laiko jį galiojančiu bei vykdytinu.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl, neišreikalavęs papildomų duomenų, esą priėmė neteisėtą nutartį. Apelianto nuomone, pradinės kreditorės reikalavimo teisė (finansinis reikalavimas) galėjo būti perleista ignoruojant BAB banko Snoras kreditorių komiteto nutarimus. BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad pradinės kreditorės reikalavimo teisė (finansinis reikalavimas) naujajai kreditorei perleista vykdant BAB banko Snoras kreditorių komiteto nutarimus. Vien deklaratyvi apelianto prielaida, kad kreditorių komiteto nutarimai galėjo būti ignoruojami ar pažeisti, nesudaro pagrindo abejoti reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumu. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas suteikia su bankroto procesu susijusius klausimus sprendžiančiam teismui didesnes galias (pvz., savo iniciatyva išreikalauti įrodymus, peržengti bylos nagrinėjimo ribas). Tačiau viešojo intereso kriterijus nepašalina proceso dalyviams tenkančios įrodinėjimo pareigos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesant net minimalių požymių, pagrindžiančių kreditorių sudaryto reikalavimo perleidimo sandorio neteisėtumą (tokių duomenų apeliantui nepateikus), teismas neturėjo pareigos iš esmės vertinti sudaryto sandorio teisėtumą, t. y.  savo iniciatyva atlikti išsamų tyrimą, apimantį tiek sandorio sudarymo aplinkybes, tiek sandorio sąlygų vertinimą, o juolab analizuoti, ar toks privatus sandoris nepažeidžia BAB banko Snoras kreditorių interesų.
31. Nepagrįstu pripažinus nurodytą apelianto argumentą, teisėjų kolegija taip pat netenkina atskirajame skunde suformuluoto procesinio pobūdžio prašymo dėl papildomų duomenų dėl BAB banko Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudaryto sandorio aplinkybių. Vien tai, jog kreditorė bankroto administratorei pateikė ne visą su reikalavimo perleidimo sandorio sudarymu susijusią dokumentaciją, o tik dalį (sutarties fragmentus), kuria konstatuojamas reikalavimo perleidimo faktas ir nurodomos esminės sandorio sąlygos, nelemia tokio sandorio neteisėtumo. Juolab, kad jokių objektyvių duomenų, ar pagrįstų prielaidų, galinčių turėti įtakos šio sandorio galimam neteisėtumui, apeliantas nepateikė.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl analizuojamu atveju nustačius, kad pradinės kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, ir nesant duomenų, pagrindžiančių šalių sudaryto sandorio dėl reikalavimo teisės (finansinio reikalavimo) perleidimo neteisėtumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl kreditorės BAB banko Snoras pakeitimo naująja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“.
33. Apeliantas nesutikimą su apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi grindė ir tuo, jog BAB bankas Snoras, kaip didžiausia BUAB „Skirnuva“ kreditorė, buvo nesąžininga UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo ir bankroto procesuose. Tvirtino, jog restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas dėl šios kreditorės veiksmų, o bankroto procese kreditorė siekia perimti visą BUAB „Skirnuva“ priklausantį turtą arba siekia šio turto perleidimo susijusiems asmenims už žemą kainą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir BUAB „Skirnuva“ priklausančio turto pardavimo aplinkybes. Jis nurodė, kad BAB bankas Snoras yra susijusi su naująja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“, todėl teismas turėjo peržiūrėti ir įsiteisėjusią teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį, kuria tokiu pačiu būdu buvo perleista kita BAB banko Snoras finansinio reikalavimo dalis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti argumentai neturi jokio ryšio su apskųstuoju pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo bankroto byloje išspręstas kreditorių pasikeitimo klausimas, pakartotinai nevertinant paties finansinio reikalavimo pagrįstumo (kas jau anksčiau buvo padaryta įsiteisėjusia teismo nutartimi, tvirtinant pradinės kreditorės finansinį reikalavimą). Apelianto prielaidomis paremti argumentai dėl kreditorės veikimo įtakos priimant sprendimus BUAB „Skirnuva“ bankroto procese, turto realizavimo galimo neteisėtumo ar kreditorių sąsajumo neturi reikšmės sprendžiant dėl kreditorių pasikeitimo bankroto procese. Netinkamai vykdytas įkeisto turto realizavimo procesas galėtų būti vertinamas kaip galintis turėti įtakos kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiui, tačiau naujosios kreditorės finansinio reikalavimo apeliantas šiuo aspektu neginčija. Kita vertus, net ir turint duomenų, galinčių lemti poreikį sumažinti kreditorės finansinį reikalavimą (aptariamu atveju to nėra), toks klausimas  turėtų būti sprendžiamas įstatyme nustatyta tvarka – inicijuojant patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimo procedūrą, o ne skundžiant procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas kreditorių pasikeitimo klausimas. Konstatuotina, kad iš esmės visi atskirojo skundo argumentai neturi ryšio su apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi atliktu procesiniu veiksmu.
34. Apeliantas, siekdamas pagrįsti nutarties 33 punkte išdėstytus jo argumentus, apeliacinės instancijos teismo prašė išreikalauti rašytinius įrodymus (patvirtinančius, kad BUAB „Skirnuva“ turtas buvo parduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuojant varžytynes, kad BUAB „Skirnuva“ turtas buvo neparduotas dvejose varžytynėse). Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad nurodyti argumentai nėra susiję su apskųstąja nutartimi, apelianto prašymas dėl tokių įrodymų išreikalavimo netenkinamas (CPK 180 straipsnis).
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

36. Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą ir kreditorės BAB bankas Snoras atstovas rašytiniuose paaiškinimuose prašo apeliantui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė prašo priteisti 665,50 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Kreditorė pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Teisėjų kolegija kreditorės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkina, kadangi nepateikti sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiantys pirminiai dokumentai arba patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ bankroto byloje kreditorė bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras pakeista kreditore uždarąja akcine bendrove „Baltijos kredito sprendimai“ ir patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ 8 654 656,25 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                         Gintaras Pečiulis

                                                                                                                                                    Antanas Rudzinskas

                                                                                                                                      Egidija Tamošiūnienė