Civilinė byla Nr. e2A-716-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11842-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.9.1.; 3.3.1.18.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl sutikimo statybos projektui, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai  V. K., A. S., O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami duoti už atsakovę R. S. sutikimą gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas pagal architektės M. M. parengtus ir 2014-10-28 su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi suderintus priešprojektinius pasiūlymus, pateikti pagal jų sprendimus parengtą techninį projektą ir kitus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir jį gauti dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyse, bendraturčių 1996-11-30 pasirašytame ir nekilnojamojo turto registre registruotame šio žemės sklypo plane pažymėtose raidėmis B, C, D, bei dėl tvoros statybos ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems taip pat priklauso atskirtos gyvenamosios paskirties patalpos statinyje, stovinčiame sklype. Sklype yra garažo paskirties statinys ir tvora, atsakovės iniciatyva yra panaikintas 2009-11-25 išduotas statybos leidimas, tad statiniai yra savavališka statyba. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl tvoros surašė 2014-06-25 savavališkos statybos aktą bei 2014-06-25 privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius (2015-01-09 sprendimu terminas pratęstas iki 2015-03-25), tolesnis termino pratęsimas sprendžiamas civ. b. Nr. e2-174669/820/2015. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl garažo patalpų statinio surašė 2014-05-06 savavališkos statybos aktą bei 2014-05-06 privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie yra apskųsti teismui, paduotas apeliacinis skundas. Visos ginčo statinių atsiradimo, statymo ir sklypo bendraturčių nesutarimų aplinkybės aprašytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartyje (Nr. A662-2204/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendime (civ. b. Nr. 2-27289-933/2014), kas patvirtina atsakovės nenorą bendradarbiauti ir vykdyti susitarimus dėl statybų sklype ir jos nepagrįstą siekį trukdyti statyboms. Pasak ieškovų, statiniai formaliai yra savavališka statyba, jie buvo pastatyti prieš atsakovei tampant sklypo bendraturte pagal 2008-03-07 sutartį ir ieškovų buvo naudojami pagal paskirtį ir pagal priskirtą naudotis sklypo dalį pagal 1996-11-30 sklypo planą. Buvo parengtas preliminarus projektas dėl statybas leidžiančios dokumentacijos gavimo statiniams ir atsiklausta atsakovės nuomonės 2015-01-28 pareiškimu. Notaro 2015-03-09 liudijimas patvirtina, kad atsakovė niekaip nereagavo į pateiktą pareiškimą. Tam, kad būtų statinio projektas, turi būti pateikti visų sklypo bendraturčių sutikimai, ką patvirtina ir savivaldybės 2014-12-09 raštas, kad be visų bendraturčių sutikimo nebus išduodami specialieji architektūriniai reikalavimai tolesniam statinio projektui rengti. Atsakovė neduoda sutikimo be jokių motyvų, tad nėra aplinkybių, kurios, atsakovės vertinimu, būtų pagrįsta priežastis neleisti ieškovams statyti (įteisinti) garažą ir mūrinę tvorą.

Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos tarp bendrasavininkų (planas to nepatvirtina), kad dalys nėra atidalintos, o ieškovams patogu statytis statinius pagal savo poreikius. Ieškovų savavališkos statybos pažeidžia jos teisę į nuosavybės neliečiamumą, vientisumą. 2009-04-07 buvo atlikti sklypo matavimai, atsakovei priklausanti „A“ dalis yra susiaurėjusi (vietoj 3,55 m tik 2,69 m, 0,65 m sumažinta ir 11-12 riba). Ieškovai nepagrįstai teigia, kad statiniai stovi ant jiems priskirtos naudotis sklypo dalies, jie stovi ant svetimos žemės. Statinys pastatytas ant svetimo (duomenys neskelbtini), sklypo, nesant kaimyno sutikimo. Ieškovams nesuprantami jos reikalavimai teisėtai naudotis nuosavybe – įvažiuoti į sklypą, turėti sklypą su konkrečiais parametrais, nesutinka dėl esminio statinio pažeidimo, kai statinys įeina į svetimą sklypą. Sklypo „A“ dalimi negali naudotis dėl savavališkų ieškovų statinių – pavėsinės. Dėl buto Nr. 3 rekonstrukcijos atsakovė teigia negalinti patekti į savo sklypą, sklypo „B“ dalyje nuolat stovi automobiliai, pasodintos eglės. Ieškovai nesilaikė statybos leidimo, kad laiptinė yra kitokio dydžio, nei suprojektuota. Tik ieškovams užtikrinta galimybė naudotis sklypu pagal paskirtį bei gauti maksimalią naudą. Garažo siena yra „A“ dalyje, UAB „Geoksis“ plane nėra įskaičiuota garažo siena. Ieškovų 2015-01-28 pareiškimą gavo tik 2015-04-07, prie jo nebuvo pridėti priešprojektiniai pasiūlymai. Priešprojektiniai pasiūlymai neatitinka juose nurodyto mastelio tikslių išmatavimų. Ieškovai pateikia tuos pačius projektus, kurių pagrindu buvo išduotas sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, kurie buvo panaikinti. Nors pasiūlymuose tvoros aukštis 1,80 m, tačiau jos aukštis yra 2,30 m, tvoros plotis 0,25 m, kai tvoros kolonos plotis yra 0,45 m, tvora pagal 1996 m. planą būtų per visą parametrą „A“ dalyje. Nurodo, kad sklypo „A“ dalis ne tik kad neturi tikslių išmatavimų, bet ji dar labiau būtų sumažinta, atstačius (pastačius) pasiūlymuose nurodytą tvorą (vietoj numatytų 3,5 (realiai 2,69 m) liktų tik 2,44 (2,24 m). Nors ieškovai teigia, kad tvora stovi 15 metų, tačiau iš 2009-12-23 inspekcijos akto matyti, kad tvora nebuvo baigta statyti, 2013-03-01 inspekcijos aktu užfiksuota pastatyta tvora. Priešprojektiniai pasiūlymai tiktų tik nugriovus jau esamus statinius ir iš naujo statant naujus statinius. Pasiūlymuose neišspręsta, kaip atsakovei patekti į jos sklypo dalį. Įstatyme nesuteikta teisė vienam iš bendrasavininkų pirmumo eile ar privilegija pasistatyti savavališkus statinius. Garažo „A“ dalyje ji negalės statytis statinių dėl ieškovų savavališkų statinių. Atsakovė nori naudotis žemės sklypu su konkrečiais išmatavimais: 3,58x19,55x3,55x19,40.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs, kad tiek dėl garažo, tiek dėl tvoros iš esmės sumažėtų atsakovei priskirto naudotis sklypo dalis, teismas laikė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pagal byloje esančius M. M. 2014 m. parengtus priešprojektinius pasiūlymus yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. motyvuotas žemės sklypo dalies savininkės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Nors ieškovai teigė, kad garažai bus tik ant jiems tenkančios sklypo dalies, teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su atsakovės argumentu, kad garažo dalis yra ant jai priklausančios sklypo dalies „A“. Iš priešprojektinių pasiūlymų (garažo schemos, vietos sklypo atžvilgiu ir pan.) teismas negalėjo spręsti, kad garažo siena bus nugriauta ar apskritai kažkas bus keičiama. Teismas nurodė, kad ieškovų pažadai, kad garažo siena bus nugriauta, kurie nepagrįsti priešprojektiniais pasiūlymais, yra neadekvatūs, neatitinka teisėtų lūkesčių, teisingumo, sąžiningumo principų. Ieškovai neįrodė, kad garažai bus tik ant ieškovams priskirtos naudotis sklypo dalies (CPK 12, 178 str.) ir kad tokiu būdu nebus pažeistos atsakovės nuosavybės teisės. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad dėl tvoros statybos ant sklypo ribos sumažės atsakovei priklausanti sklypo dalis, dėl ko bus apribota ar atimta atsakovei priklausanti nuosavybė,  o tokio apribojimo ar atėmimo atlyginimo (ar kokiu kitu būdu) klausimas nėra niekaip išspręstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismo išvados, pagrįstos esamų faktinių garažų statinio ir tvoros duomenimis, o ne pagal projektinę dokumentaciją planuojamais duomenimis, nėra teisiškai pagrįstos. Jei ieškovai, gavę statybas leidžiantį dokumentą, nepastatys statinio pagal jo techninį projektą, faktiniai statinio duomenys skirsis nuo projektinės dokumentacijos numatytų, toks statinys negalės būti laikomas teisėtai pastatytu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neleis užbaigti neteisėtų statybų įteisinimo, tokie statiniai turės būti nugriauti. Pirmos instancijos teismo išvados, kad nėra garantijų, jog statinių trūkumai bus ištaisyti, neva projektinės dokumentacijos ir jos pagrindu išduotų statybas leidžiančių dokumentų pagrindu bus įteisinti dabartinių duomenų statiniai (t.y. pažeidžiant nustatytą tvarką), vertintinos kaip padarytos vadovaujantis prielaidomis ir ne pagal teisės aktų reikalavimų, t.y. vien dėl šios priežasties teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (CPK 14 str. 2 d., 263 str.), nes jis grindžiamas ne teisės normomis ir įrodymais, o vien prielaidomis.

2. Teismo nurodyti motyvai nesudaro jokio esminio atsakovės intereso pažeidimo, nes žemės sklypo ir jame planuojamo statinio duomenys preliminarūs, jie turės būti tikslinami techninio projekto rengimo metu, atsižvelgus į visas aplinkybes ir reikalavimus, turės būti atliekami detalesni matavimai, tačiau turės būti išlaikytas pagrindinis reikalavimas, kad garažų statinys nebūtų žemės sklypo A dalyje. Atsakovė savo atsikirtimus teisme grindė išimtinai jos neesminių interesų pažeidimu ir tik dėl dalies statybos (kiek ji patenka į jai tenkančią naudotis žemės sklypo A dalį). Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti ieškinį nepagrįstu.

3. Atsakovės elgesys, kai ji nepateikė savo nesutikimo motyvų, teismas galėjo atskleisti juos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu (paskutiniame teismo posėdyje), dėl to jeigu ir yra pagrindas abejoti ieškinio pagrįstumu, tai tik toje dalyje, kiek buvo prašoma sutikimo vykdyti statybas atsakovei tenkančioje naudotis žemės sklypo A dalyje. Ieškovai neturėjo pagrindo ir galimybės tikslinti ieškinį ne tik dėl to, kad atsakovės pozicija buvo dviprasmiška, bet ir dėl to, kad dalies reikalavimų atsisakymas jau nebeleistų kelti tų pačių reikalavimų (CPK 294 str.) ar juos modifikuoti, jei atsakovė po pakeistų reikalavimų vėl pakeistų savo poziciją. Ieškovų vertimas užvesti atskirą civilinę bylą kai tik parengiamas dėl tos pačios statybos naujas projektas, įvertinus atsakovės pretenzijas, kurios neišsakytos, kai atsakovė kiekvieną kartą gali keisti poziciją ir teismo formalus ginčo nagrinėjimas, kai jis sprendžia tenkinti arba netenkinti ieškinio pagal jo formalią reikalavimo formuluotę, bet nesprendžia ginčo iš esmės, neatitinka pagrindinių civilinio proceso nuostatų dėl ginčų nagrinėjimo, civilinės bylos apimties, teismo paskirties. Ieškinį atmetus visiškai, tačiau motyvuojančioje dalyje pasisakant, kad reikalavimas nepagrįstas tik iš dalies (kiek liečia prašymą duoti sutikimą vykdyti statybas žemės sklypo A dalyje), lemia teisinį neapibrėžtumą ir sprendimas neatskleidžia ginčo esmės, yra prieštaringas, nes jo motyvuojanti dalis neatitinka rezoliucinės (Teismų įstatymų 34 str., 39 str. 2 d., CPK 265, 278 str.), todėl neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir yra naikintinas.

4. Teismas tik preliminarių duomenų pagrindu paskaičiavo, jog projektuojamų garažų statinio įsiterpimas į atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo A dalį yra vos 0,19 m, t. y. neesminis pažeidimas, jeigu jis ir būtų, jis būtų įmanomas tik perstačius statinį ir ieškovai neturi intereso padaryti tokį smulkų pažeidimą, kuris panaikintų galimybę pašalinti statybų trūkumus ir ilgas pastangas teisiškai sutvarkyti statybas. Be to, ieškovai savo ieškinio reikalavime tiesiogiai nurodė, kad jie nesiekia ir nestatys garažų statinio žemės sklypo A dalyje (atitinkamai jį perstatys), tikslūs matavimai bus atliekami ir nustatomi jau vietoje, statybų pertvarkymo vykdymo metu. Aplinkybė, kad dabartinis neįteisintas statinys yra didesnis ir yra taip pat žemės sklypo A dalyje, nes papildoma statinio dalis buvo skirta būtent atsakovės žemės sklypo dalies savininkui, neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, kadangi byloje būtent ir sprendžiamas klausimas kaip perstatyti esamą statinį, kad jis atitiktų atsakovės teisėtus interesus, t.y. jis turi būti pastatytas pagal naujai projektuojamus duomenis taip, kad nepatektų į žemės sklypo A dalį.

5. Pirmos instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą lėmė taip pat ir kiti smulkesni pažeidimai dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Sprendime neteisingai nurodoma, kad ieškovų pateiktuose dokumentuose nenurodomi prašomos leisti statyti tvoros, numatytos statyti „kairėje pusėje“ duomenys. Architektės M. M. parengtuose priešprojektinio pasiūlymo brėžiniuose tvoros aukštis nurodomas 1,80 m aukščio (brėžinių 4, 5 lapai), jos įrengimo vieta - aplink garažų statinį ir pagal Žemės sklypo ribą su gretimai esančiu žemės sklypu (brėžinių 1 lapas, nuoroda „projektuojama tvora savo sklypo ribose“). Neteisinga ir teismo nuoroda, kad neva atsakovei nebuvo žinoma žemės sklypo plane nurodyta bendraturčių sutarta naudojimosi tvarka, ji neva nenurodyta ir 2008-03-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartyje, kurios pagrindu atsakovė nuosavybės teise įsigijo 140/848 dalis žemės sklypo ir jame esančio statinio butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė labai aiškiai ir nedviprasmiškai ne vieną kartą ir ne viename dokumente deklaravo, kad pirkdama dalį žemės sklypo suvokė ir siekė savo dispozicijon įsigyti būtent Žemės sklypo A dalį, tą pakartojo ir nagrinėtoje civilinėje byloje atsiliepimu į ieškinį (2 lapas 3 pastraipa). Tas žemės sklypo planas buvo jai išviešintas ir perduotas 2008-03-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartimi (jos 6.4 p.), tas planas buvo ir turėjo būti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties priedas (Žemės įstatymo 30 str. 1 d.), nes be jo atsakovė nebūtų registravusi savo daiktinių teisių į žemės sklypą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovai išsiplečia komentuodami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014, kai ieškovų skundžiamame sprendime teismo sprendimas nėra grindžiamas išskirtinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimu. Teismas tik nurodo minėtą sprendimą kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių, jog tarp šalių jau vyko panašaus pobūdžio ginčas ir koks sprendimas jame buvo priimtas. Juo labiau, teismas niekaip neleidžia suprasti, kad būtent minėtoje byloje priimtame sprendime paminėtais matmenimis ieškovai privalo parengti projektinę dokumentaciją. Ieškovai, prašydami teismo duoti sutikimą vietoj atsakovės, turėjo iš karto parengti priešprojektinį pasiūlymą, kuris neprieštarautų atsakovės interesams. Šis sutikimas reikštų, kad atsakovė pritaria būtent teismui pateiktam priešprojektiniam pasiūlymui ir nebeliktų jokių galimybių užkirsti kelią tolimesniam savavališkos statybos įteisinimo procesui, kuris, savaime suprantama, vystytųsi pagal teismui pateiktą priešprojektinį pasiūlymą, kuris prieštarauja atsakovės interesams. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovų motyvas, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos užtikrintų, kad nebūtų pažeisti atsakovės interesai ir būtų užtikrina, jog davus sutikimą šiam projektiniam pasiūlymui. Ieškovai net nesistengė įrodyti, jog priešprojektiniai pasiūlymai nepažeis atsakovės interesų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė tiek aprašomojoje sprendimo dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje, jog ieškinys atmestinas visa apimtimi, taip pat pagrįstai neanalizavo galimybės šio ieškovų ieškinio tenkinti iš dalies. Tokias išvadas teismas padarė pagrįstai, vadovaudamasis CPK 265 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika. Ieškovai nesilaikė teismų praktikoje nusistovėjusių nuostatų, t. y. pareigos pateiktą projektinį pasiūlymą ir įrodyti, jog tuo pasiūlymu nebus pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovų ieškinį tenkinti bent iš dalies. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrindė tai, jog jai nebuvo žinoma žemės sklypo naudojimosi tvarka perkant minimą sklypą. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, priklausiniai - statiniai buvo 1996 metų žemės sklypo plane pažymėtomis raidėmis „C" ir „D" (Žemės sklypo plano 1996-11-28 kopija, pridėta prie atsiliepimo į ieškinį) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-07 sprendime konstatavus administracinėje byloje Nr. 1-686-121/2014 apie savavališkų statinių pastatymo laikotarpį, kad iki 2009 metų šie pavieniai mediniai pastatai buvo nugriauti ar esmingai perstatyti (rekonstruoti) juos apjungiant į vieną sublokuotą mūrinį pastatą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-07 sprendimo kopija, pridėta prie atsiliepimo į ieškinį). Taigi ieškovų teiginiai, kad atsakovei jau perkant žemės sklypą, t. y. sudarant 2008-03-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė nuosavybės teise įsigijo 140/848 dalių žemės sklypo ir jame esančio statinio - butą adresu (duomenys neskelbtini), žinojo apie naudojimosi tvarką, yra nepagrįsti.

Atsakovė pateikė  prašymą priteisti iš ieškovų solidariai  atstovavimo  ir bylinėjimosi  išlaidas, turėtas surašant atsiliepimą  į apeliacinį skundą - 500 Eur solidariai iš ieškovų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                       Apeliacinis skundas atmestinas.

                     Vilniaus  apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti ieškovams  papildomus  įrodymus aplinkybei, ar priešprojektiniai pasiūlymai neatitinka faktiškai ieškovų pastatyto garažų paskirties pastato ir tvoros, įrodymus,  kokie yra skirtumai tarp faktiškai pastatytų statinių ir projektinių pasiūlymų, pateikti įrodymus, kokia dalis šių statinių turi būti nugriauta, kad esantys statiniai atitiktų priešprojektinius pasiūlymus.

                     Ieškovai  2016-05-02 pateikė  prašymą prijungti byloje naujus įrodymus - J. M. sudarytą 2015-11-18 žemės sklypo naudojimo tvarkos plano  projektą,  nurodė, jog tarp šalių vyksta įvairūs ginčai, tarp jų ir  ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodė, jog šiuo metu byloje vyksta meditacija, prašė pratęsti terminą  papildomiems   įrodymams  pateikti. Terminas  buvo pratęstas Vilniaus  apygardos teismo 2016-05-09 d. nutartimi.  

                      2016-06-07 ieškovų atstovas pateikė  prašymą  prijungti byloje papildomus  įrodymus, nurodė, jog teikia ieškovų priešprojektinius   pasiūlymus, kuriais grindžiamas ieškinys, rengusios architektės M. M. 2016-06-02 raštą ir juo pateiktus patikslintų duomenų priešprojektinius pasiūlymus ( jų brėžinį su statinio perimetru) bei matininko J. M. 2016-06-06 raštą ir planą,  kuriame  atvaizduotas jame faktiškai esantis garažo patalpų statinys, kurį numatoma pertvarkyti pagal numatytas gauti statybas leidžiančio dokumento sąlygas, vietą, užimamą plotą.  Iš architektės M. M. 2016-06-01 parengto garažų  ir tvoros statybos projekto matyti, kad bendras pastato ilgis  projektuojamas 17930 m. Architektės  rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pagrindinis jos parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinys buvo  tvoros pastatymas ant žemės sklypo ribos ir garažo statinio pastatymas ant žemės sklypo dalių, kurios būtų priskirtos V. K., O Z. ir A. S. individuliam naudojimui. Nurodė, kad priešprojektinių pasiūlymų rengimo metu nebuvo aišku,  pagal kokias ribas bus nustatoma kiekvieno iš bendraturčių individualiam naudojimui žemės sklypo dalis, t.y. ar nebus keičiamos nustatytos  1996-11-30 bendraturčių pasirašytame ir Nekilnojamojo  turto registre  registruotame šio žemės sklypo plane bendraturčių naudojamos žemės sklypų dalių ribos. Architektė nurodė, kad tuo atveju, jei žemės sklype būtų atsisakyta statyti priešprojektiniuose  pasiūlymuose numatytą tvorą, garažo statinio užimamas perimetras  turėtų būti derinamas taip, kad  žemės sklypo  dalis, priskirta naudotis bendraturtei R. S., būtų tokių matmenų, kaip nurodyta 1996 -11-30 bendraturčių pasirašytame ir Nekilnojamojo turto  registre registruotame šio žemės  sklypo plane. Architektė  plane  nurodė, kuri  pastato siena ir kokia dalimi turi būti nugriauta, taip pat nugriauta tvora, kad būtų neužstatyta žemės  sklypo dalis, paskirta naudojimui atsakovei ir pažymėta plane raide A.

                      Iš naujai pateiktų įrodymų teismas  daro išvadą,   kad  ieškovų  pateikti  priešprojektiniai  pasiūlymai, kuriuos  nagrinėjo  pirmosios  instancijos teismas, pagrįstai buvo pripažinti  neatitinkančiais  bendrasavininkės R. S. interesų, todėl  teismo išvada, kad  atsakovės atsisakymas duoti sutikimą projektui rengti, yra pagrįstas, padaryta remiantis byloje pateiktus  įrodymais.  Tai, kad apeliacinės  instancijos teismui  ieškovai pateikė 2016-06-01 architektės sudarytą garažo ir tvoros statybos projektą,  kuris galimai atitinka   atsakovės interesus, nereiškia, kad  teismo  sprendimas turi būti naikinamas ir daroma išvada, kad pagal šį priešprojektinį  pasiūlymą  atsakovė turi duoti sutikimą statybai.  Ieškovų  reikalavimas  pripažinti, kad  atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą  pagal tokius priešprojektinius pasiūlymus, kurie  nurodyti 2016-06-01 projekte, nebuvo nagrinėjamas,  todėl  nesant  tokio reikalavimo,  ieškinys negali būti tenkinamas. Šis  įrodymas  leidžia daryti išvadą, kad ieškovų  pateikti byloje priešprojektiniai pasiūlymai  negalėjo būti  patvirtinti,  nes juose  nurodyti pastato matmenys yra priešingi, nei architektės 2016-06-01 projekte pateikti matmenys. Nustatyta,  kad pagal  prašomus  patvirtinti  2014-10-28 priešprojektinius pasiūlymus ieškovai prašė teismo  duoti sutikimą už atsakovę gauti specialiuosius architektūros reikalavimus  ir prisijungimo sąlygas  dėl  garažų paskirties  pastato ir dėl tvoros statybos, kur bendras garažų ilgis nurodytas  18 430 m. Ieškovų ieškininio  pareiškimo  priede Nr. 10 pateikti  projekto  brėžiniai,  iš kurių matyti, kokio  bendro ilgio garažo pastatui statyti ieškovai prašo duoti sutikimą. Garažų ir tvoros statybos projekte ( projektas be datos,  parengtas architektės  M. M.) nurodyta, kad bendras garažų ilgis iš fasadinės pusės numatytas 18430 m. Pagal naują architektės pateiktą  2016-06-01 projektą – 17 930 m.  Daryti išvadą, kad šis netikslumas gali būti pašalintas projektavimo eigoje,  rengiant kito etapo projektavimo darbus, nėra pagrindo, nes tokie duomenys, kaip pastato ilgis ir plotis yra esminiais duomenimis, kai ginčas tarp bendrasavininkių kilęs dėl mažų žemės sklypo dalių naudojimo. Ta aplinkybė, kad  ieškovų pastatyti – garažo ir  tvoros statiniai buvo pripažinti  savavališka statyba, leidžia daryti išvadą, kad  ieškovai, siekdami kad ši savavališka statyba dalyje būtų įteisinta, turi pareigą bendrasavininkei  pateikti  pakankamai duomenų, jog dalis statinių bus nugriauta, vykdant statybą pagal gautas projektavimo sąlygas. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, ieškovai teikė priešprojektinius pasiūlymus,  pagal kuriuos buvo siekiama įteisinti  šiuo metu esančią  garažo ir tvoros savavališką statybą, todėl tokie pasiūlymai negalėjo būti  pripažinti  nepažeidžiančiais atsakovės interesų. Iš naujai pateiktų  byloje įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovų pateikti priešprojektiniai  pasiūlymai  sudaro sąlygas jiems naudoti statybai žemės sklypo dalį,  kuri paskirta naudojimui atsakovei pagal 1996-11-30 bendraturčių pasirašytą ir Nekilnojamojo  turto registre  registruotą naudojimosi  žemės sklypu tvarką.

                     Teisme buvo nagrinėjamas ieškovų reikalavimas  duoti sutikimą už atsakovę R. S. gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas ne tik pagal architektės M. M. parengtus priešprojektinius pasiūlymus, bet buvo prašoma duoti sutikimą pateikti techninį projektą ir kitus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti  dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo dalyje,  plane pažymėtoje raidėmis B, C, D.  Šio  reikalavimo  tenkinimas  nėra galimas dėl to, kad teismo sprendimas, duodant sutikimą dėl žemės sklypo, plane pažymėto raidėmis B, C, D užstatymo,  būtų nekonkretus, t.y. pripažinus, kad ieškovai turi teisę statyti žemės sklypo dalyje, kuri  priskirta  jiems naudojimui, bet nenurodžius, pagal kokius priešprojektinius   pasiūlymus jie turi teisę  siekti statybą leidžiančių dokumentų  gavimo,  nebūtų patikrinta aplinkybė, ar ketinama vykdyti statyba, nepažeis  bendraturčio interesų. Tokios pobūdžio ginčo nagrinėjimas  reikalauja, kad teismas patikrintų, ar  atsakovas pagrįstai prieštarauja ketinamai vykdyti statybai, todėl byloje teikiami priešprojektiniai  pasiūlymai  turi būti tokie, kurie leistų daryti išvadą, ar jais nebus pažeidžiamos bendrasavininkio  teisės. Darytina išvada, kad šioje byloje tokių duomenų ieškovai nepateikė , todėl  teismas neturėjo  pagrindo  daryti išvados, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą  statybą leidžiantiems   dokumentams  gauti, yra nepagrįstas.  Teismas padarė pagrįstą  išvadą, kad pagal architektės M. M. parengtus priešprojektinius pasiūlymus (garažo schemos, vietos sklypo atžvilgiu ir pan.)  negalima spręsti, kad garažo siena ir tvora bus nugriauta, kad apskritai kažkas nors bus keičiama. 

                       Atsakovė prašo priteisti  atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos  teisme, pateikti duomenys, jog advokatui R. J. atsakovė apmokėjo 500 Eur , šios išlaidos lygiomis dalimis  priteistinos  iš  ieškovų, t.y. po 166,66 Eur.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovei R. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir O. Z. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 166,66 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                                                                  Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

Asta Radzevičienė