Administracinio nusižengimo byla

     Nr. II-20-598/2017

                              Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00231-2017-1

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10;      21.10.4; 21.11.1;

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 26 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant  administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š., jo atstovui advokatui  Vytautui Geležiniui, institucijos priėmusios nutarimą ATP byloje atstovei Rasai Girdauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pažeidėjo D. Š. skundą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2017-07-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.61ANN-110034406-17 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjas R. M. 2017-07-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr.61ANP-108245253-17 D. Š., dėl to, kad šis 2017-05-16, apie 12.00 val., Jonavos m., J.Basanavičiaus g.6 automobilių stovėjimo aikštelėje, patikėjimo teise vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst.Nr.(duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjimui paliktą, kitam asmeniui paliktą, Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę, tuo ją apgadindamas. Padarė turtinę žalą (116,10 Eur), kai nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais padarė LR ANK 426 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. 

Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės vyresnioji tyrėja J. M. - Špakauskienė 2017-07-24 nutarimu Nr.61ANN-110034406-17 už LR ANK 426 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą D. Š. paskyrė 700 Eur dydžio baudą.

Pažeidėjas D. Š. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo nesutinka su skundžiamu nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad dienos metu (laiko neprisimena) atvyko į prekybos centro „IKI" automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Jonavos m., J. Basanavičiaus g. 6; su juo kartu važiavo: K. L., M. B. ir S. S.. Įvažiavęs į aikštelę pastebėjo, kad laisvų parkavimosi vietų nėra, todėl važiuodamas atbuline eiga pradėjo apsisukinėti, apsisuko ir išvyko į kitą prekybos centrą „IKI", esantį Chemikų g. 1. Automobilyje grojo garsi muzika, jokio smūgio jis nepajuto bei nepastebėjo. Po apsipirkimo nuvyko namo. Po keleto dienų jam paskambino patėvis, kuris nurodė, kad į jį kreipėsi Jonavos r. PK pareigūnu prisistatęs asmuo dėl to, kad 2017 m. gegužės 16 d., prekybos centro „IKI" automobilių, esančios J. Basanavičiaus g. 6 stovėjimo aikštelėje, patėviui priklausančiu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis, o įvykį sukėlęs asmuo iš įvykio vietos pasišalino. D. Š. prisiminė, kad galimai panašiu metu buvo nuvykęs į prekybos centro „IKI", esančio Jonavoje, J. Basanavičiaus g. automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau neprisimena sukėlęs kokį nors eismo įvykį. Apie tai, kad būtų sukėlęs eismo įvykį ir, kad jo automobilyje buvo keleiviai jam nesakė. Jokio smūgio nebuvo, nesigirdėjo, todėl jis manė, kad Jonavos r. PK pareigūnu prisistatęs asmuo sako netiesą. Tik nuvykęs į Jonavos r. PK ir supažindintas su vaizdo įrašu pamatė, kad išties kliudė kitą automobilių aikštelėje stovėjusį automobilį. Mano, kad jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio - subjektyviosios pusės. Iš objektyvių bylos duomenų ir jo paties parodymų yra akivaizdu, kad jis neturėjo tyčios šalintis iš įvykio vietos, nesuprato, kad apgadino svetimą automobilį, o apie savo padarytą pažeidimą sužinojo tik po to, kai buvo informuotas policijos pareigūnų.

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundą atmesti, kadangi byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą, numatytą LR ANK 426 str. 1 d.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė Rasa Girdauskienė parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti teisėtai ir pagrįstai. Susipažinus su vaizdo įrašu, akivaizdu, kad buvo smūgis, o ne automobilių susilietimas ir net neturėdama specialių žinių, bet turėdama darbo patirties tiriant tokio pobūdžio bylas, susipažinusi su visa bylos medžiaga, padarė išvadą, kad pažeidėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Mano, kad pažeidėjas suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Pažeidėjas jaunas, pojūčiai neatbukę ir garsi muzika salone neturėjo jokios įtakos.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. su skundu nesutiko ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėn., tiksliai datos neprisimena, gavo vairuotojo pažymėjimą. Maždaug po mėnesio Basanavičiaus g. 6, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, nerado kur prisiparkuoti, todėl nusprendė važiuoti į „Iki“ Chemikų g. Išvažiuojant iš aikštelės Basanavičiaus g. įsijungė atbulinę pavarą, automobilio vairuoti niekas netrukdė. Važiuodamas atbuline pavara, aplinką stebėjo pro veidrodėlius. Raudoną automobilį matė ir įvertino kaip kliūtį. Kontakto su kliūtimi nepajuto. Apie įvykį sužinojo iš patėvio, kurį apie tai informavo policininkai. Ant savo automobilio raudonų dažų likučius pamatė tik po patėvio skambučio, kai automobilį apžiūrėjo.

Liudytojas K. L. parodė, kad 2017 m. pavasarį, datos tiksliai neprisimena, jis, D. Š., Baniulis ir S. S., D. Š. automobiliu nuvažiavo į „Iki“ Basanavičiaus g. Automobilį vairavo D. Š.. Aikštelėje nebuvo kur prisiparkuoti. Jo supratimu be garsios muzikos daugiau D. Š. nebuvo jokių trikdžių vairuoti automobilį. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Išvažiuojant iš aikštelės D. Š. žiūrėjo į veidrodėlius, bet negali patikslinti į kokius. Jis, D. Š. važiuojant atbuline eiga, jokios kliūties nematė, nepajuto jokio atsitrenkimo. Maždaug po dviejų dienų iš D. Š. sužinojo, kad Basanavičiaus aikštelėje atsitrenkė į automobilį, o D. Š. apie tai sužinojo iš savo patėvio.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. atstovas advokatas Vytautas Geležinis skundą prašė tenkinti.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, kad D. Š., vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. D. Š. nurodo, kad tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes važiuodamas atbuline eiga kontakto su kliūtimi nepajuto, vairuoti niekas netrukdė, aplinką stebėjo pro veidrodėlius ir matė raudoną automobilį, kurį įvertino kaip kliūtį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. Š. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga ir nestabdydamas, atsitrenkė į raudonos spalvos automobilį Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini) tokia jėga, kad pastarasis automobilis sujudėjo nuo smūgio, todėl teismo vertinimu D. Š. negalėjo nepajusti į jį atsitrenkęs, juolab kai, jo teigimu, kitų kliūčių nebuvo, o toliau atbulomis važiuoti jis nebegalėjo. Pasak D. Š., aplinką važiuojant atbuline eiga jis stebėjo per veidrodėlius, matė kliūtį, tačiau greičio nesulėtino, todėl negalėjo nepastebėti kliudęs stovinčios transporto priemonės, kuri tuo metu jam buvo matoma per kairės pusės veidrodėlį, nes kiekvienas vairuotojas darydamas manevrą turi būti įsitikinęs ir atsargus, ypač pradedantysis vairuotojas. Įvykio liudytojas M. J. paaiškino matęs, kad atbuline eiga važiavusio BMW markės automobilio vairuotojas nestabdo, nors priartėjo prie stovėjimui palikto Ford Focus automobilio, atsitrenkė į jį ir nesustojęs nuvažiavo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad po susidūrimo, D. Š. vairuojama transporto priemonė iš įvykio vietos išvažiavo. Apklaustas policijos pareigūnų po eismo įvykio D. Š. nurodė, kad automobilyje garsiai klausėsi muzikos, nejuto jokio smūgio ir negirdėjo jokio garso, iš kurio galėtų suprasti, kad kažkas atsitiko. Kartu važiavęs liudytojas K. L. parodė, kad be garsios muzikos D. Š. jokių trikdžių vairuoti automobilį nebuvo, jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir D. Š. važiuojant atbuline eiga jokios kliūties nematė, atsitrenkimo nepajuto. Tačiau vertinant šio liudytojo parodymus ir įvykio vaizdo įrašą teismas atsižvelgia į tai, jog K. L. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, per dešinės pusės šoninį veidrodėlį kliudyto automobilio matyti jis negalėjo pagal transporto priemonių susidūrimo trajektoriją, t.y. atbuline eiga važiuojančiam automobiliui galinio bamperio kairiu kampu trenkusis į stovinčio automobilio dešinę priekinio bamperio pusę. Tai, kad liudytojas teigia atsitrenkimo nepajutęs teismas D. Š. kaltę paneigiančia aplinkybe nelaiko, kadangi liudytojas yra nepilnametis (gim. 2000 m.), neturintis teisės vairuoti, vairavimo įgūdžių, žinių, o galimai garsiai leidžiama muzika vairuotojui galėjo užgožti tik susidūrimo garsą, bet ne atsitrenkimo į kliūtį pojūtį nagrinėjamomis aplinkybėmis. Šiuo atveju teismas vertina tai, kad D. Š. nesenai įgavęs teisę vairuoti transporto priemones, dėl per didelio pasitikėjimo savo vairavimo įgūdžiais, patirties ir nuovokumo stokos, vairuodamas padarė eismo įvykį važiuodamas atbuline eiga ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog D. Š. negalėjo nepajusti ar nepastebėti ir neabejotinai pajuto atsitrenkęs į stovintį automobilį, nepaisant to, jog jo teigimu, vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika. Važiuodamas atbulomis D. Š. nepasirinko saugaus greičio, neįvertino saugaus atstumo ir dėl neatsargumo kliudė stovintį automobilį bei nuvažiavo iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai, todėl jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015, 2AT-66-697/2015).

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo situaciją, atsižvelgdamas į vaizdo įraše užfiksuotas automobilių susidūrimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes daro išvadą, kad D. Š. suprato, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, ir suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai, ignoruodamas KET reikalavimus, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir naikinti skundžiamo 2017-07-24 nutarimo Nr.61ANN-110034406-17 nėra pagrindo.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 639-642, 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

D. Š. skundo netenkinti ir Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2017-07-24 nutarimą palikti nepakeistą.

              Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Banga Bartkienė