Civilinė byla Nr. e2YT-26795-465/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21427-2021-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja G. M. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. P., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos motina G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. P.. Visą jam priklausiusį turtą tėvas 2011 m. gegužės 31 d. testamentu paliko pareiškėjai. Pareiškėja kreipėsi dėl V. P. palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 36-ąjį notarų biurą, užvesta paveldėjimo byla Nr.54/2021, kurioje testamentinė paveldėtoja yra pareiškėja. Paaiškėjo, kad tam tikras nekilnojamas turtas yra pareiškėjos tėvų bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja nurodė, kad tėvas V. P. su motina G. P., susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje susilaukė vienintelės dukros - pareiškėjos. Pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2011 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1453 pagrindu įgijo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1975 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.5-7784 pagrindu įregistruotas V. P. vardu. 503/1283 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1996 m. gegužės 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P01/96-10428 pagrindu įregistruotos V. P. vardu, tačiau išpirktos santuokos metu, todėl laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių– kiemo statinių (lauko tualetas, tvora), 1975 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.5-7784 pagrindu įregistruoti V. P. vardu. Pareiškėja tvirtina, jog jos tėvas V. P. po sutuoktinės G. P. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, todėl nepaveldėjo G. P. priklausiusios ½ dalies aukščiau nurodyto bendrąja jungtines nuosavybe esančio turto, tačiau jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti – rūpinosi jo priežiūra, naudojo, kaip savo: po sutuoktinės mirties ir toliau prižiūrėjo žemės sklypą, kuris yra tiesiogiai susijęs su jame esančių pastatų (buto, ūkinių pastatų) eksploatavimu, naudojosi ūkiniais pastatais, juose laikė malkas, skirtas šildyti butą, taip pat įrankius žemės sklypui prižiūrėti, remontavo vieną ūkinį pastatą, kad jame būtų galima sausai laikyti malkas, mokėjo už elektros energiją ir komunalinių atliekų tvarkymą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie G. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių G. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjai šis faktas būtų nustatomas.

Pareiškimas tenkinamas. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjos G. M. motina. Pareiškėjos G. M. tėvų (V. P. ir G. P.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2011 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1453 pagrindu yra įregistruota V. P. ir G. P. nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 503/1283 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1996 m. gegužės 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr.P01/96-10428, įregistruotos V. P. vardu. Tačiau šis turtas išpirktas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. V. P. nuosavybės teise 1975 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.5-7784 pagrindu taip pat įregistruotas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių– kiemo statinių (lauko tualetas, tvora).

Po tėvo V. P. mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 36-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, užvesta paveldėjimo byla Nr.54/2021, kurioje vienintelė testamentinė paveldėtoja yra pareiškėja pagal 2011 m. gegužės 31 d. oficialųjį testamentą.

Pareiškėjos teigimu, V. P., po sutuoktinės G. P. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – 503/1283 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja pateikė paslaugų sutarties kopiją, atsiskaitomosios knygelės sąskaitų kopijas bei kvitų kopijas, patvirtinančius, kad V. P. rūpinosi ir prižiūrėjo 503/1283 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurių 1/2 dalis priklausė mirusiajai sutuoktinei G. P..

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos G. M. tėvas V. P. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti V. P. dukters – pareiškėjos G. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos G. M. pareiškimą patenkinti. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                                          Margarita Ambrazaitienė