Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-634/2016

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22976-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis darbo biržos įskaitoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, o taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei I. V. 54,42 Eur turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš kaltinamojo L. M. nukentėjusiajam E. V. priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, civilinei ieškovei I. V. – 54,42 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 200 Eur turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, Valstybinei ligonių kasai – 12,07 Eur turėtos išlaidos nukentėjusiojo gydymui atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

L. M. nuteistas už tai, kad 2015-04-06 apie 04.00 val. Varėnos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl staiga kilusių asmeninių priešiškų santykių, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. V. į veido sritį, padarydamas jam apatinio žandikaulio įskilimą kairio kampo srityje, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio įskilimo kairio kampo srityje E. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį, iš naujo ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus, išreikalauti rentgeno nuotrauką, teismo nuožiūra skirti teismo ekspertą bei apklausti liudytoją V. J. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj.). Ištyrus ir įvertinus visus įrodymus priimti naują nuosprendį, sumažinti priteistą 600 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad neneigia sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam E. V., tačiau nesutinka, kad šis smūgis galėjo sukelti tokio pobūdžio ir masto kūno sužalojimą, kuris nurodomas specialisto išvadoje. Mano, kad teismas nevertino ir nesigilino į proceso metu išreikštas abejones dėl nukentėjusiajam galimai atsiradusių padarinių. Prie bylos nebuvo pridėta rentgenograma, kuri yra vienas iš įrodymų, tačiau nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiuo įrodymu. Dėl šios priežasties teismas netinkamai ištyrė turimus duomenis ir dokumentus, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų galimų priemonių tiesai byloje nustatyti. Nors byloje buvo paskirtas antrasis posėdis, siekiant apklausti neatvykusius į bylos nagrinėjimą liudytojus, rentgenogramos išreikalavimas ir pridėjimas prie baudžiamosios bylos, specialisto iškvietimas į antrąjį posėdį, kad apžiūrėtų ją ne tik, kad nebūtų sukėlęs teismui nepagrįstų papildomų kaštų, bet lyginant su ekonomiškumo principu būtų net ir padėjęs nustatyti tikrąją tiesą byloje.

Byloje pateikiama 2015-05-15 specialisto išvada Nr. G 444/15 (06), kurioje nurodoma, kad iš 2015-05-07 pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2015-1250 patvirtintos kopijos matyti, kad E. V. VUL Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgo apžiūrėtas 2015-04-06 23.50 val. – skundžiasi skausmu kairiame žande; sumuštas nepažįstamų asmenų, be sąmonės nebuvo, nepykino. Objektyviai: Ektraoraliniai be pakitimų, intraoraliniai - be pakitimų. Rentgenologiškai matomas apatinio žandikaulio įskilimas kairės pusės kampo srityje ties apatinio žandikaulio kairės pusės VIII dantimi. Apžiūrėjusio veido - žandikaulių chirurgo išvada: Apatinio žandikaulio įskilimas kairio kampo srityje. Išleistas ambulatoriniam gydymui. Kitokie dokumentai nepateikti. Teiginys: „Rentgenologiškai matomas apatinio žandikaulio įskilimas kairės pusės kampo srityje ties“ yra pažodžiui nurašytas nuo ambulatorinio gydymo statistinės kortelės. Be to, specialistas tiriamojoje specialisto išvados dalyje nurodo, kad: „Kitokie medicinos dokumentai nepateikti“, t. y. nenurodoma, kad specialistas vertino kažkokią rentgeno nuotrauką, nenurodomi tam tikri rentgeno nuotraukos duomenys, kurie identifikuotų, kad buvo apžiūrėta konkreti rentgenograma. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į specialisto apžiūrą nebuvo atvykęs, kas taip pat kelia abejones, kadangi specialistas jo neapžiūrėjo. Nors iš lydraščio matyti, kad specialistui buvo pateikta rentgeno nuotrauka, tačiau iš pačios specialisto išvados nėra aišku, ar rentgeno nuotrauka buvo tiriama atliekant specialisto tyrimą. Remtis specialisto išvada, kuri buvo padaryta remiantis vien tik nurašant gydytojo, apžiūrėjusio nukentėjusįjį po įvykio, vertinimą negali būti laikoma neabejotinu įrodymu, kadangi baudžiamojoje byloje tokį vertinimą privalo atlikti būtent specialistas ar ekspertas, turintis tam specialių žinių. Šiuo atveju, jei specialisto išvada buvo surašyta nurašant medicininių dokumentų informaciją, kyla pagrįstų abejonių dėl tokios išvados pagrįstumo. Sutinka, kad teismas neturi medicinos žinių ir negali įvertinti rentgenogramos, tačiau byloje atsiradus abejonių dėl specialisto išvados atlikimo, teismas turėtų imtis visų galimų priemonių šioms abejonėms pašalinti, t. y. išreikalauti rentgeno nuotrauką, išsikviesti specialistą, kuris atliko tyrimą, į teismo posėdį ir jį apklausti apie jo priimtą specialisto išvadą ir apie atlikto tyrimo eigą, taip pat esant būtinumui paskirti ekspertizę, išsiaiškinti, kodėl nebuvo apžiūrėtas nukentėjusysis ir kodėl pastarasis neatvyko pas specialistą. Toks kūno sužalojimas kaip kaulo įskilimas rentgeno nuotraukoje būtų matomas ir tiek teismas, tiek apeliantas galėtų įsitikinti kaulo skilimo faktu, kuris šiuo atveju, nebuvo įrodytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje 2K-97/2009 nurodė, kad siekiant įvertinti diagnozės pagrįstumą, buvo būtina ištirti rentgenogramą, o esant abejonėms, apeliacinės instancijos teismas toje situacijoje nepagrįstai atmetė prašymus išreikalauti rentgenogramą – vienintelį įrodymą, galintį patvirtinti padarytą sužalojimą. Pagal faktinę situaciją ši byla yra panaši, kadangi nukentėjusysis taip pat neatvyko į apžiūrą, o iš bylos medžiagoje pateiktos specialisto išvados nėra aišku, ar specialistas rentgenogramą vertino, ar ne. Esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 str. 1 d. yra tinkamai nustatyti sveikatos sutrikdymo ir sužalojimo laipsnį, nes tik teisingai nustačius šį laipsnį gali būti tinkamai kvalifikuojama veika.

Pabrėžia, kad teismas ignoravo jo prašymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neapklausė į posėdį atvykusios liudytojos V. J.. Šį prašymą atmetė, teigdamas, kad papildomos liudytojos apklausimas yra neekonomiškas. Tačiau ši liudytoja buvo atvykusi į teismą, t. y. teismui nereikėjo daryti pertraukos ir siųsti šaukimą šiai liudytojai, jos ieškoti ir pan. Akivaizdu, kad teismas atmetė prašymą net nesigilindamas į jo esmę. Minėta liudytoja yra V. J., kuri informavo, jog su ja buvo susisiekusi nukentėjusiojo motina I. V. ir siūlė už pinigus liudyti prieš apeliantą teisme. V. J. atsisakė teisme pasakoti apie aplinkybes, kurios jai nėra žinomos. Mano, kad ši aplinkybė yra pakankamai reikšminga nagrinėjant šią bylą, kadangi rodo kitos šalies nesąžiningumą ir norą iškreipti tikrąsias aplinkybes. Be to, po įvykio, I. V. kategoriškai atsisakė taikytis (nors sūnus ir buvo linkęs taikytis) ir sakė, kad jos tikslas yra susidoroti su apeliantu. Mano, kad teismas turėjo išklausyti minėtą liudytoją, atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes, kad kita šalis galimai elgėsi nesąžiningai, kas taip pat turėtų būti įvertinta civilinio ieškinio kontekste.

Skundo autoriaus nuomone, teismo paskirta bausmė šiuo atveju yra neadekvati ir neproporcinga, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Prašo atsižvelgti, jog yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, darbovietė yra Vilniuje. Be to, skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad apelianto elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo. Nepaisant to, apeliantas norėjo su nukentėjusiuoju susitaikyti ir atlyginti jo patirtą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes turėjo būti nustatytas trumpesnis laisvės apribojimo terminas, t. y. nustatomas ne artimas vidurkiui, tačiau artimas minimaliam šios bausmės terminui. Varėnos rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę savo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kodėl yra skiriama būtent tokia, o ne kitokia bausmė, nenurodė, kokios aplinkybės buvo įvertintos nustatant konkrečią bausmę, t. y. į ką buvo atsižvelgta skiriant bausmę.

Apelianto vertinimu, šiuo atveju teismo priteista neturtinė žala yra per didelė, nes nukentėjusysis teismui civiliniame ieškinyje nurodė neteisingus duomenis, t. y. nurodė blogesnę situaciją nei ji realiai buvo. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl žandikaulio įskilimo buvo labai apsunkintas maitinimasis, buvo maitinamasi skystu ar pertrintu maistu, gydytojai buvo nurodę mažiau kalbėti, buvo uždraustas fizinis krūvis. Tačiau apeliantas ir kiti asmenys matė kaip nukentėjusysis visai netrukus, t. y. jau kitą dieną po įvykio valgė įvairų maistą, ne tik trintą, bet ir kietą maistą, dalyvavo įvairiuose pasilinksminimuose, šūkavo. Be to, nukentėjusysis galėjo aktyviai judėti, buvo pastebėtas žaidžiantis krepšinį, šią aplinkybę nukentėjusysis pripažino ir teismo posėdžio metu. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad nukentėjusysis turėtų laikytis ypatingo režimo, pvz.: vengti kalbėti, valgyti tik trintą maistą ir pan. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nukentėjusysis neturėjo diskomforto ar turėjo jį žymiai mažesnį nei yra nurodoma civiliniame ieškinyje ir po įvykio nukentėjusysis gyveno panašų gyvenimą kaip ir iki įvykio, todėl neturtinė žala turėtų dar labiau būti mažinama, nei sumažino pirmosios instancijos teismas.

Be to, teismas tirdamas įrodymus, neįvertino aplinkybės, kad beveik visi liudytojai buvo nukentėjusiojo draugai ar geri pažįstami, kad taip pat liudijo nukentėjusiojo motina ir kad visi šie asmenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su nukentėjusiuoju. Akivaizdu, kad motina reiškia didelį susirūpinimą dėl sūnaus ir dėl veikiamų nemalonių emocijų situacijos vertinimą gali pateikti blogesnį nei jis yra iš tikrųjų. Tuo tarpu teismas privalėjo būti nešališkas ir atsižvelgti, kad tiriant įrodymus, ypač kalbant apie neturtinės žalos pagrindimą, objektyvūs įrodymai nebuvo pateikti, o teismas kaip įrodymus laikė nukentėjusiojo ir jo motinos duotus parodymus. Neturtinė žala turėjo būti įrodinėjama pateikiant tikslesnius paaiškinimus, pateikiant kažkokius įrodymus, o teismas priteisdamas 600 Eur sumą turėjo pagrįsti, motyvuoti dėl kokių konkrečiai išgyvenimų nukentėjusysis turi teisę gauti kompensaciją pinigais. Vien tai, kad nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalą, nėra pagrindas ją priteisti. Teismas privalėjo būti aktyvus ir stengtis išsiaiškinti kaip nukentėjusysis jautėsi po įvykio, užduodamas jam įvairius klausimus, kaip pavyzdžiui, kiek laiko nukentėjusysis lankė minėtąjį tinklinio būrelį, kaip atrodė įprastinis kasdienis jo maitinimosi režimas ir pan. Tačiau teismas proceso metu į detales nesigilino, kurios galėjo būti reikšmingos nustatant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, o tai galėjo būti pagrindas dar labiau sumažinti priteisiamą neturtinės žalos sumą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo L. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam E. V. tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas reglamentuojančias įrodymų tyrimo, jų vertinimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo klausimus. Nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo L. M. skundo pastarasis iš esmės neginčija sudavęs smūgį nukentėjusiajam E. V., tačiau nesutinka, kad šio smūgio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. ginčija kilusių padarinių faktą. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nukentėjusysis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad L. M. vieną kartą jam sudavė kumščiu į kairį žandikaulį. Po smūgio jis grįžo į butą, K. Č. matė, kad sutinęs žandikaulis, išėmė iš šaldytuvo mėsos, tokį šaltą kompresą jis laikė ant žandikaulio, vėliau išėjo namo. Tėvai nuvežė jį į Žalgirio kliniką, medikai darė rentgenogramą ir nustatė žandikaulio skilimą (b. l. 7-8, 38-39, 149-150).

Šiai nukentėjusiojo nurodytai įvykių sekai neprieštarauja ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų M. V., K. Č., J. P., D. A., L. L., K. M. parodymai. Liudytojas M. V. nurodė matęs, jog L. M. trenkė E. V. į kairį žandikaulį, po ko E. V. skundėsi, jog jam skauda žandą (b. l. 133). Liudytojo K. Č. teigimu, E. V. grįžęs į butą kartu su M. V. pasakė, kad L. M. jam trenkė, matėsi žando patinimas, davė užsidėti šaltos mėsos, pastarasis skundėsi skausmu, neužilgo išėjo namo (b. l. 133-134). Liudytoja J. P. taip pat nurodė mačiusi kaip L. M. trenkė E. V. į veidą (b. l. 134). Liudytojas D. A. teigė kalbėjęs su E. V. kitą dieną, šis jam pasakojo, kad L. M. jam trenkė į veidą ir sužalojo žandikaulį, jo veidas buvo ištinęs (b. l. 135). Liudytojas L. L. paaiškino, kad bendravo su E. V. ir šis jam pasakojo, kad jam lūžęs žandikaulis, o jį sužalojo L. M. (b. l. 135). Liudytojas K. M. nurodė kitą dieną po įvykio sužinojęs, kad E. V. skilo žandikaulis, matė E. V. jam buvo patinęs žandikaulis, skaudėjo, sakė, kad jam trenkė L. M. (b. l. 150). Civilinė ieškovė I. V. paaiškino, jog su sūnumi E. V. vyko į Žalgirio kliniką, kur sūnui buvo nustatytas žandikaulio skilimas. Sužinojusi, kad sužalojimus padarė L. M. kreipėsi į policiją (b. l. 149). L. M. aiškindamas įvykio aplinkybes taip pat neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgį ranka į veidą (b. l. 132-133). Taigi aukščiau aptartų asmenų parodymai apie nagrinėjamą įvykį ir nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą sutampa ne tik tarpusavyje, bet iš esmės atitinka ir kitą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančią rašytinę medžiagą. Kaip matyti iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės E. V. dar įvykio dieną (2015-04-06, 23 val. 50 min.) buvo apžiūrėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojo K. G. ir jam konstatuotas apatinio žandikaulio įskilimas (b. l. 56). Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis L. M. sudavė kumščiu E. V. į veidą, dėl ko pastarajam įskilo žandikaulis, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, ar kitų asmenų nekyla. Tokių duomenų apeliaciniame skunde nepateikė ir pats nuteistasis.

Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, E. V. sužalojimo faktą betarpiškai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 444/15(06). Joje konstatuota, kad E. V. nustatytas apatinio žandikaulio įskilimas kairio kampo srityje, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, smūgiuojant ranka (b. l. 53-54).

Priešingai nei skunde nurodo L. M., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingo specialisto, turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus bei darbo stažą nuo 1992 m. pateikta išvada. Pateikta išvada neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų dėstomoms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms dėl L. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir tuo pagrindu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo. Minėtos išvados 5 punkte aiškiai nurodyta, jog atliekant tyrimą buvo vertinami ne tik ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, medicinos dokumentų išraše užfiksuoti duomenys, bet ir pateiktoje rentgenogramoje atsispindinti informacija, turinti reikšmės sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Išvados tiriamoji dalis patvirtina, kad rentgenologiškai buvo matomas apatinio žandikaulio įskilimas kairės pusės kampo srityje ties apatinio žandikaulio kairės pusės VIII dantimi. Tai, kad L. M. subjektyviai vertina savo suduoto smūgio fizinį poveikį, neeliminuoja nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, minėta specialisto išvada su prie jos pateiktais medicininiais dokumentais (tame tarpe ir rentgeno nuotrauka) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate gauta 2015-05-21. Tą pačią dieną E. V. rentgeno nuotrauka komisariato viršininko S. D. lydraščiu grąžinta Vilniaus universiteto Žalgirio klinikai, t. y. kompetentingai medicinos įstaigai saugančiai asmens medicininius duomenis (b. l. 57). Taigi apelianto skunde keliamos deklaratyvaus pobūdžio abejonės, jog rentgeno nuotrauka specialisto galimai nebuvo įvertinta, atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Tokiu būdu atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl specialisto apklausos ar papildomos ekspertizės skyrimo nukentėjusiojo sužalojimo mastui konkretizuoti. Akivaizdu, jog minėtų veiksmų atlikimas šiuo atveju būtų perteklinis. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju jokių abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimo kvalifikavimo kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nekyla. Šios išvados nepaneigia ir apelianto skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 2K-97/2009, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės nėra tapačios analizuojamos situacijos atžvilgiu. Priešingai, nei nagrinėjamos bylos kontekste, joje nustatyta, kad specialistas bei ekspertas pateiktos rentgenogramos apskritai netyrė. Pažymėtina ir tai, jog įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme turi būti atliekamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė reikšmingų bylos teisingam išsprendimui duomenų ar tuos duomenis tyrė pažeisdamas BPK įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Apelianto skundas taip pat grindžiamas aplinkybėmis, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoją V. J., kuri patvirtintų, jog nukentėjusiojo motina pastarosios prašė liudyti prieš apeliantą teisme. Iš apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti apklausti minėtą liudytoją buvo pakankamai išsamiai motyvuotas, nurodant, kad ši liudytoja nėra tiesiogiai susijusi su byla, ji įvykio vietoje nebuvo, todėl reikšmingų aplinkybių, susijusių su E. V. sužalojimo aplinkybėmis nei patvirtinti, nei paneigti negalės. Daryti priešingų išvadų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad apelianto nurodytos liudytojai žinomos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas L. M. kaltės klausimas pagal jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tuo tarpu skunde pateikta nuomonė apie galimai darytą poveikį asmeniui dėl melagingo liudijimo sudaro pagrindą kreiptis į kompetentingas ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atskiro tyrimo pradėjimo.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti rungimosi bei teisės į gynybą principai, nes pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymus išreikalauti rentgeno nuotrauką, apklausti specialistą ir liudytoją V. J.. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad netenkindamas aukščiau minėtų prašymų, apylinkės teismas nepažeidė BPK reikalavimų ir nesuvaržė nuteistojo teisių, nes prašymus išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimu, kadangi, įvertinęs pateiktų prašymų pagrįstumą, reikšmę teismo nustatinėjamoms įvykio aplinkybėms, prašymų tenkinimo ar netenkinimo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d., 270 str. 1 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė kviesti ir apklausti liudytojus ar išreikalauti kitus įrodymus nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tiriant ir vertinant įrodymus, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, todėl apeliacinio skundo argumentai apie pažeistą L. M. teisę į gynybą atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę L. M. apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino tai, jog padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, L. M. nėra anksčiau teistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai L. M. skyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę bei nustatė artimą vidurkiui šios bausmės dydį – 1 metus (BK 48 str. 2 d.). Paskirtos bausmės dydis nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Priešingai apelianto skundo argumentams, Varėnos rajono apylinkės teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog konflikto metu nukentėjusysis taip pat žodžiais kibo prie nuteistojo, tačiau ši aplinkybė negali pateisinti L. M. veiksmų suduodant smūgį nukentėjusiajam į veidą ir tuo pagrindu atsiradusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirti įpareigojimai per bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis darbo biržos įskaitoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, o taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei I. V. 54,42 Eur turtinę žalą, darys teigiamą įtaką jo elgesiui, tuo pačiu padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Priešingai nei teigia apeliantas, paskirti įpareigojimai jokiu būdu nevaržo nuteistojo judėjimo laisvės, jei tai susiję su darbu ar mokslu, juolab neužkerta kelio jam keisti gyvenamąją vietą. Bet kokiu atveju teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo priežiūrą atlieka Probacijos tarnyba, su kuria nuteistasis privalo bendradarbiauti siekdamas tinkamai įvykdyti jam paskirtus įpareigojimus. Tuo tarpu apelianto noras išvengti bet kokių suvaržymų, susijusių su kriminaline bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai.

Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad L. M. yra kaltas dėl nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pastarasis yra atsakingas dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija priteistos turtinės žalos dydžio, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, prašo jį mažinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo konstatuoja, kad teismas laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtas fizines kančias bei kitus nepatogumus priteisė jam 600 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – sumažėjusias bendravimo galimybes, judėjimo laisvę, apsunkintą galimybę tinkamai maitintis. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad ir pats nukentėjusysis būdamas jauno amžiaus elgėsi neatsakingai, girtavo nakties metu, konfliktavo su nuteistuoju. Priešingai, nei skunde akcentuoja nuteistasis, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, be kita ko, atsižvelgė į nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo skundo argumentai, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo iš esmės neturėjo jokio diskomforto prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajam L. M. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės buvo pakankamai reikšmingos. Akivaizdu, jog įskilęs žandikaulis E. V. sukėlė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir apsunkino vieną iš pagrindinių žmogaus fiziologinių poreikių – tinkamo maitinimosi galimybę, kadangi maisto kramtymas keldavo papildomus skausmus, dėl ko jis buvo priverstas rinktis atitinkamą maistą. Teismo posėdžio metu E. V. patvirtino, kad patirtas sužalojimas taip pat apribojo kalbėjimo funkciją, kadangi judant žandikauliui skaudėjo, taip pat kurį laiką negalėjo sportuoti (b. l. 149). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta 600 Eur piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, bei teismų praktikai formuojamai tokio pobūdžio bylose.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo L. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d., jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas L. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a :

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Giedrius Endriukaitis

Teisėjai                                                                                                                 Evaldas Gražys

                                                                                                                             Algirdas Jaliniauskas