Administracinė byla Nr. ATP-354-478/2012

Proceso Nr. 4-05-3-01502-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.;45.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

                     Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis 2012-03-03 surašė J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2012-03-03 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę „J. G. Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Padaręs turtinę žalą ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiajam, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 232, 234 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

              Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimu J. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d.,  nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, ir skirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su  teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas nurodė, jog ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d. numatytų pažeidimų faktą ir J. B. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas, J. B. paaiškinimas dėl eismo įvykio, D. S. paaiškinimas dėl eismo įvykio, G. P. paaiškinimas dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos.

              J. B. skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - veiką kvalifikuoti tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pareiškėjo veiksmus kvalifikuodamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimą iš įvykio vietos. Nurodo, jog tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir vengti atsakomybės neturėjo. Atvykus automobilio savininkui ir policijos pareigūnams, įvykio vietoje buvo, davė išsamius paaiškinimus, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Apeliantas teigia, jog jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės - tyčios. Skunde taip pat nurodoma, jog neaišku, kokias atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatė teismas. Taip pat nurodo, jog neaišku, iš kokių duomenų teismas sprendė apie automobilio apgadinimus ir kaip juos vertino. Teigia, jog apgadinto automobilio savininkui žalą atlygino draudimas ir būtent žalos dydis galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl apgadinimų dydžio. Apelianto manymu, teismas tinkamai vertindamas pareiškėjo asmenybę, turtinę padėtį (moksleivis, mokosi gimnazijos 12 klasėje), padarytų apgadinimų dydį, pažeidimų išaiškinimo operatyvumą, skirdamas nuobaudą turėjo pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį. Teigia, jog šiuo metu paskirta nuobauda pareiškėjui yra nepakeliama finansinė našta, kurią realiai įvykdyti artimiausiu metu pareiškėjas neturės galimybių.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma palikti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą, o J. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, jog pagal byloje esančius įrodymus ir skunde nurodytas aplinkybes J. B. žinojo ir suprato, kad padarė eismo įvykį ir vadovaudamasis KET 231.1 punkto reikalavimais, privalėjo sustoti ir pasilikti įvykio vietoje. Kadangi nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, privalėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais, nedelsdamas pranešti apie įvykį policijai. Institucijos manymu, byloje ištirtų įrodymų visumos pakako bylai teisingai išspręsti. Atsiliepime į skundą taip pat nurodoma, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2387/2010 pažymėjo, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).

J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK  130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas  laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir išsamiai ištirtais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2387/2010 pažymėjo, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).

Paties J. B. paaiškinimu, jo parodymais teisme, D. S. paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, G. P. paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema neabejotinai nustatyta, kad J. B. iš tiesų administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytu laiku nurodytoje vietoje vairavo automobilį „J. G. Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir kliudė kitą automobilį, t.y. „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau teigia neturėjęs tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakomybė kyla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį tada, kai iš įvykio vietos pasišalinama, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pažymėtina, jog pats pareiškėjas neneigia tos aplinkybės, kad iš karto po įvykio jis nepasiliko įvykio vietoje. 2012-03-03 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW Golf. Išlipo, pasižiūrėjo, kad stovėjusiam automobiliui nieko nėra, ir pagalvojo, kad gali važiuoti. Pripažino, jog nukentėjusiojo automobilio savininko draugas sakė, kad paskambins savininkui ir liepė palaukti, bet kadangi automobiliui nieko nenutiko, pareiškėjas nuvažiavo. Kitame kieme jį pasivijo, todėl grįžo į įvykio vietą. Tai atitinka D. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes bei tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, o taip pat ir G. P. nurodytas aplinkybes apie įvykį. G. P. paaiškino, kad apžiūrėjus automobilį, pastebėjo sulankstytą galinį dangtį, subraižytą kairės pusės lempą ir sudaužytą galinį bamperį. Analogiški automobilio apgadinimai nurodyti ir eismo įvykio vietos schemoje, su kuria pareiškėjas sutiko ir pasirašė (b.l. 4). Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo pakankamai atidus vairuodamas transporto priemonę, dėl ko apgadino kitą stovintį automobilį, t.y. sukėlė eismo įvykį. Tai, kad pareiškėjas buvo išlipęs iš automobilio pažiūrėti, kas atsitiko, bei kiti aptarti duomenys – D. S. paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas suvokė, suprato, kad dėl jo veiksmų apgadinta kita transporto priemonė, t.y. kad įvyko eismo įvykis. Kadangi nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, pareiškėjas privalėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais, nedelsdamas pranešti apie įvykį policijai, tačiau to nepadarė, šios pareigos nevykdė. Iš eismo įvykio vietos, nesant jokių svarbių priežasčių nuvažiavo, policijai apie įvykį nepranešė, t.y. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors teismo posėdžio metu J. B. aiškino, kad norėjo važiuoti namo, pasiimti telefoną, nes norėjo paskambinti artimiesiems, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodytos  pareigos pažeidimą, t. y. už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Be to, J. B. parodymai dėl pasišalinimo priežasčių vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, nes jie neatitinka bylos duomenų. Tokių pasišalinimo aplinkybių 2012-03-03 pasiaiškinime J. B. nenurodė. G. P. paaiškinime nurodė, jog paklausus, kodėl pareiškėjas pabėgo, jaunuolis nieko negalėjo paaiškinti. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2012-03-03 patrulio V. D. tarnybiniame pranešime.

Aptartų duomenų visumos pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad J. B. sukėlė eismo įvykį, nevykdė pareigos apie tai pranešti policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas, žinodamas apie pareigą likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie įvykį policijai, jei nėra apgadinto turto savininko, šios pareigos sąmoningai nevykdė, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Šiais veiksmais buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimas, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nuobaudos J. B. skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų. Skiriant nuobaudas atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta ir į eismo įvykiu padarytus apgadinimus.

Pareiškėjas skunde teigia, jog neaišku, kokias aplinkybes teismas pripažino atsakomybę lengvinančiomis, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes nutarime nurodyta, jog atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Apeliantas taip pat teigia, jo neaišku, kaip teismas vertino apgadinimų pobūdį. Šie skundo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais. Iš byloje esančio G. P. paaiškinimo bei eismo įvykio vietos schemos matyti, jog VW Golf buvo apgadintas bagažinės dangtis, galinis bamperis bei kairės pusės galinis žibintas. Šie apgadinimai įvertini duomenų visumoje kaip patvirtinantys aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo nepastebėti apgadinimų, o tai patvirtina, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas, pareiškėjo manymu, galėjo pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Administracinė nuobauda pareiškėjui skirta tinkamai įvertinus pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir, pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ATPK 30 str.). Tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimu. Pareiškėjui skirta nuobauda minimali, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, nenustatyta.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad nuobaudos taikymas gali turėti neigiamų finansinių padarinių ar nepatogumų kitų šeimos narių atžvilgiu, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti skundo argumentai dėl nuobaudos dydžio laikytini nepagrįstais ir turi būti atmesti. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas nutarime informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl skirtos administracinės nuobaudos išdėstymo.

Nuobaudos, nepažeidžiant ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtosios nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir yra būtinos pasiekti administracine nuobauda siekiamus tikslus. 

Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              J. B. apeliacinį skundą atmesti.

              Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

                      Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                   Jūratė Jakubonienė