Pranešėjas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1108-209-2011
Teisėjas Vladimir Berezovskij Teisminio proceso numeris:
1-10-1-01206-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.25.4.5.; 1.1.9.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.; (S).
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Virginijos Švedienės,
sekretoriaujant Žavintai Butnoriutei,
dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,
gynėjui advokatui Zigmantui Benečiui,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P.,
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. atstovei advokatei Audronei Petronytei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. (R. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, užstato neskiriant, R. D. laiduotojais paskiriant Z. D. ir Č. A., R. D. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant 1 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemonę);
Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. civilinis ieškinys ir iš R. D. priteista I. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
Visiškai tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo R. D. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 5056.63 Lt.
Iš R. D. I. P. naudai priteista 8000 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis, 2010-08-20 apie 12.23 val. Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje, ties pastatu Nr. 1, vairuodamas Z. D. vardu registruotą kelių transporto priemonę - automobilį Audi „A6 Avant“, valstybinės registracijos Nr. T 08127, pažeidė kelių eismo taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus:
(37 punktas) – artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį,
(38 punktas) – kai prie pėsčiųjų perėjos sustojo transporto priemonė, važiuodamas ta pačia kryptimi nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų,
tęsdamas važiavimą prieš perėją persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, ir pėsčiųjų perėjoje antroje eismo juostoje automobilio kaire puse partrenkė jam iš dešinės į kairę per perėją ėjusį pėsčiąjį Š. K., gim. 1940-10-15, kuris nuo patirtų sužalojimų 2010-08-26 ligoninėje mirė, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. prašo pakeisti 2011 m. rugpjūčio 3 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metams ir 6 mėnesiams naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemonę, sumažinti priteistos I. P. neturtinės žalos dydį, teisingai priteisti atstovavimo išlaidas. Skunde atkartojamos LAT teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos nuostatos, kad teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas nemotyvavo dėl kokių motyvų paskyrė nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę, nors BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje teismas turi išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus, klausimas skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas nustatė, kad apelianto veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai. Padarė neatsargų nusikaltimą, blaivus ir sudėtingomis eismo sąlygomis - jam sutrukdė prieš jį važiavęs ir pavojingai manevravęs ir stabdęs automobilis VW Golf. Piktybiškai KET nepažeidė, o tiesiog nebuvo pakankamai atidus ir laiku nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusio nukentėjusiojo, už KET pažeidimus skirtų nuobaudų galiojimo laikas baigėsi. Atsižvelgtina ir į tai, kad dirba statyboje darbų vadovu ir darbe būtina vairuoti automobilį, o uždraudus šią teisę, bus priverstas ieškoti kito darbo ir galimai dėl to sumažės jo pajamos, o kartu bus apsunkinta galimybė iš darbo pajamų per įmanomai trumpiausią laiką atsiskaityti su nukentėjusiąja, padengiant likusią neatlygintą žalos dalį. Teismo posėdžio metu mirė jo tėvas, todėl prižiūri savo motiną, kuri yra silpnos sveikatos. Dėl to, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 1 metams ir 6 mėnesiams uždraudimas vairuoti transporto priemones naikintina. Skunde atkartojamos LAT teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nuostatos, į ką atsižvelgė teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Mano, kad teismas neišnagrinėjo kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmės ir nustatė per didelę neturtinę žalą. Teismas nuosprendyje nepasisakė kokie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios I. P. žodžius. Apeliantas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl tėvo netekties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didžiulį moralinį sukrėtimą, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ji iki šiol jaučia išgyvenimus, kad tėvas jos gyvenime užėmė labai svarbią vietą, kad jis buvo ne tik tėvas, bet labai artimas draugas, kad juos siejo ir bendri profesiniai pomėgiai, ir bendras gyvenimas kartu. Teismas nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios žodžius, kad dvasiniai išgyvenimai lydi ją visą laikotarpį nuo tėvo mirties, dėl to, kad viena po kito prarado pačius artimiausius žmones, o šie nukentėjusiosios žodžiai įrodo, kad nukentėjusioji pergyvena ir dėl kitų nukentėjusiajai artimųjų asmenų mirties. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji pergyvena dėl sūnaus, kurį su seneliu, jos mirusiu tėvu, siejo labai glaudus ir stiprus emocinis ryšys, tačiau šioje byloje teismas nesprendė nukentėjusiosios sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl ir šis motyvas turi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, t.y. jo mažinimui. Neturtinės žalos vidurkis teismo nurodytose kasacinėse bylose - 22858 Lt. Mano, kad atsižvelgus į visas jo išvardintas aplinkybes neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas.
BPK 113 str. 2 d. nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereglamentuoja ieškovo turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti tvarkos, taikytinos CPK normos. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas priteisdamas už advokatų išlaidas 8000 Lt akivaizdžiai viršijo Teisingumo ministro įsakyme numatytus maksimalius advokatų paslaugų dydžius. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas šio reikalavimo nesilaikė.
Atsikirtimu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. prašo atmesti kaip nepagrįstą nuteistojo R. D. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir priteisti iš nuteistojo R. D. jos patirtas išlaidas, susijusias su suteikta teisine pagalba parengiant šį jos atsikirtimą į nuteistojo R. D. apeliacinį skundą ir už jos, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo institutą, bet ji nesutinka dėl teismo nustatytų lengvinančių aplinkybių, nes atsiprašymo ir nuoširdaus gailėjimosi nebuvo, apeliantas melavo teismui, kad įvykio dieną nedirbo, naudojosi automobiliu ne darbo tikslais, tariamai R. D. 2010 metais taksi firmoje nedirbo. Jam nebuvo išduota taksi vairuotojo kortelė. Yra įsitikinusi, kad žmogus, kuris taip neatsakingai vairuoja ne tik savo tėvo automobilį, bet ir automobilį, kurio paskirtis suteikti taksi paslaugas pervežant keleivius, turi būti teismo papildomai nubaustas atimant iš jo teisę vairuoti transporto priemonę ne 1,5 metams, o žymiai ilgesniam laikui. R. D. padarytas nusikaltimas sukėlė sunkias negrįžtamas pasekmes - žuvo žmogus pėsčiųjų perėjoje. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie jos sumokėtą honorarą jos atstovams (bendroje sumoje - 8000 Lt, nes byloje dirbo 2 advokatai, kurie teikė jai konsultacijas, dalyvavo apklausoje, susipažino su bylos medžiaga, rengė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, dalyvavo teismo posėdžiuose. Jos sumokėta suma yra visiškai pagrįsta ir nėra jokio pagrindo ją sumažinti, juolab, kad apelianto argumentai šioje jo apeliacinio skundo dalyje yra teisiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Apelianto R. D. teiginiai apie tai, kad ji nebuvo išlaikoma savo tėvo žūties dieną ir nepriklauso kitai CK 6.284 str. 1 d. išvardintų asmenų grupei, todėl negali reikalauti iš asmens, kalto dėl jos tėvo žūties, neturtinės žalos atlyginimo, yra logiškai ir teisiškai nepagrįsti. Yra giliai įsitikinusi, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytos žalos pasekmes (žuvusiojo netektis jai yra ypač sunki, ji dėl netikėtos tėvo mirties patyrė ne tik emocinį sukrėtimą, bet ir sunkius ilgalaikius dvasinius išgyvenimus), į žalą padariusio asmens kaltę (nerūpestingas vairavimas, atsakomybės stoka - jos tėvas žuvo pėsčiųjų perėjoje), į padarytos turtinės žalos dydį (apeliantas jai atlygino tik tas išlaidas, kurias ji galėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais), į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (jis yra dirbantis savo ir savo tėvo statybos bendrovėje UAB “D.” statybų vadovo pareigose, neturintis šeimyninių įsipareigojimų ar pareigos išlaikyti nedarbingus asmenis, paveldėjo nemažos vertės turtą po savo tėvo mirties ir t.t. Nuteistasis R. D. teisme ne vieną kartą kartojo, jog jis atlygins gera valia visą jos civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos sumą (paskutinįjį kartą jis tai pakartojo net ir savo baigiamojoje kalboje tardamas paskutinį žodį). Apeliantas jos civilinį ieškinį pripažino, apie tai pasisakyta ir teismo nuosprendyje, jau po to, kai buvo atlyginęs turtinę žalą, vadinasi, jis pripažino jos ieškinį jo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis dar iki jos tėvo žūties buvo administracine tvarka baustas už KET pažeidimus.
Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti. Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. P. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai R. D. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė jam 1 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemonę) ir iš R. D. priteisė I. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau iš R. D. I. P. naudai priteista 8000 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą suma mažintina.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. D. baudžiamojo poveikio priemonę, Lietuvos Respublikos BK 67 str., 41 str. ir 54 str. baudžiamojo poveikio priemonių paskirties, įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į R. D. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, R. D. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
R. D. padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. D. anksčiau neteistas (t.1, b.l. 134), dirba (t.2, b.l. 106-107, 132, 133-134, 157-159), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1, b.l. 130-133, t.2, b.l. 90-92), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 136). Pagal BK 67 str. 2 d. pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise. R. D. padarė šiurkštų pažeidimą – pėsčiųjų perėjoje partrenkė per perėją ėjusį pėsčiąjį, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, nusikaltimo padarymo metu turėjo nuobaudų, automobilis nebuvo draustas. R. D. paskirtas ženkliai mažesnis nei BK 68 str. numatyto uždraudimo naudotis specialia teise termino vidurkis terminas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju, nėra akivaizdžiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. D. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, R. D. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas aplinkybes, nurodydamas, kad teismas atsižvelgia į tai sprendžiant kaltinamojo R. D. klausimą, todėl darytina išvada, kad, šiuo atveju, iš esmės, buvo išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Tarp tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. R. D. nuteistas už neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui (XXXIX BK skyrius), todėl manytina, kad jam 1 metams 6 mėnesiams uždraudus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę bus ribojama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui. Apelianto teiginys, kad jis dirba statyboje darbų vadovu ir darbe būtina vairuoti automobilį neargumentuotas, kadangi, kaip matyti iš apelianto darbo sutarties, joje nereikalaujama turėti (t.2, b.l. 133-134, 157-159) specialią teisę vairuoti transporto priemonę, be to, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir nustatytas aplinkybes, šis argumentas nėra pagrindas švelninti R. D. pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegija, vertindama ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai I. P. priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į minėtas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. D. paaiškino, kad civilinį ieškinį pasiruošęs grąžinti (t.2, b.l. 189). Tačiau byloje nėra jo pasirašyto neturtinės žalos ar civilinio ieškinio pripažinimo, todėl teismas vertina ar pirmosios instancijos teismas ne per didelį nustatė nukentėjusiajai I. P. priteistos neturtinės žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. (t.2, b.l. 184-185) parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai nukentėjo jos tėvas, kuriam buvo sulaužytas 2 stuburo kaklo slankstelis, po ko ištiko visiškas paralyžius nuo kaklo, tačiau sąmonę jis turėjo. Ji suprato situacijos beviltiškumą, kadangi neurochirurgas pasakė, kad šansų išgyventi 99 % nėra, tačiau jos tėvas turėjo sąmonę, kas buvo dar baisiau. Buvo stresas, 6 dienas tėvas dar buvo gyvas. Tėvas kankinosi morališkai. Jis negalėjo pats kvėpuoti, buvo prijungtas prie aparatų. Kalbėdavosi su juo akimis, mirkčiojimais, matė, kad jis jai nori kažką pasakyti. Naktimis sėdėdavo balkone ir verkdavo, kad niekas nematytų. Budėjo prie tėvo, nesitikėjo, kad viskas taip greitai įvyks. Visą mėnesį nemiegojo be raminančių vaistų. Tėvas po motinos mirties gyveno su jais 6 metus. Juos siejo profesinė veikla, dalykiniai santykiai. Buvo šilti tarpusavio santykiai. Turi sūnų, kuris palaikė glaudžius kontaktus su seneliu. Šeimoje buvo labai artimi santykiai. Šv. Jonų bažnyčios apsaugininkas pasakojo, kad vaizdas buvo baisus, žmogus virto per mašiną. Tėvas buvo darbingas. Jos darbas nukentėjo. Sūnus iš pradžių bijodavo likti vienas namie, iki šiol negali įeiti į tėčio kambarį, tapo uždaras, nukentėjo mokslas. Reabilitologas iš savo pusės, psichologas iš savo pusės davė patarimus. Kiekvienas teismo posėdis jai yra didžiulis šokas. Vengia žmonių. Šeimoje kilo problemų. Stengiasi kuo mažiau bendrauti, kuo mažiau kalbėti, sumažėjo bendravimas su kitais žmonėmis, bendradarbiais, šeimos draugais. Kai juos kviečia pabūti kartu, dažniausiai važiuoja vienas vyras. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. Civiliniame ieškinyje (t.2, b.l. 46-49) nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, tame tarpe, kad po tėvo mirties ji iki šiol jaučia didžiulę nuoskaudą dėl tokios tragiškos ir beprasmės netekties, dvasiniai išgyvenimai lydi ją visą laikotarpį nuo tėvo mirties. Netektis yra labai skaudi visai jų šeimai. Sužalojimų mastą ir jų pobūdžiu sukeltą neturtinę žalą patvirtina ir Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. M 1207/10 (01) (t.1, b.l. 52-56), kurioje nurodyta, kad Š. K. lavone rasti sužalojimai: muštinės žaizdos galvoje su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje momeninėje skiltyje; odos nubrozdinimai veide; stuburo kaklinės dalies II-ro slankstelio lūžis su nugaros smegenų sužalojimu; uždari kairės blauzdos abiejų kaulų lūžiai; kraujosruvos, paviršinės muštinės žaizdelės ir odos nubrozdinimai galūnėse. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis autoįvykio metu ir aplinkybėmis. Lavono tyrimo metu nustatyta: kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, 68 cm atstumu nuo pado yra kraujosruva ir „kišenės“ pavidalo minkštųjų audinių atsisluoksniavimas 20x14 cm dydžio; kairės blauzdos išoriniame paviršiuje, 18 cm atstumu nuo pado yra kraujosruva 18x8 cm dydžio; kairio blauzdikaulio lūžis 36 cm atstumu nuo pado; šeivikaulio lūžis dviejose vietose - 32 cm ir 36 cm atstumu nuo pado. Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į išvardintas aplinkybes, tame tarpe ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.) ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne per didelį nukentėjusiosios I. P. patirtos neturtinės žalos dydį.
Pažymėtina, kad pareikštas ieškinys buvo tik nukentėjusiosios I. P. (t.2, b.l. 46-49), jame kalbama tik apie jos patirtą neturtinę žalą, todėl pagrįstai žala pirmosios instancijos teismo buvo priteista tik jai, o ne jos sūnui. Kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą ir dėl sūnaus jausmų, to, kad su juo negalėjo laiko praleisti jos tėvas, nėra pagrindas mažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį.
Atsikirtimuose nukentėjusioji prašė priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismui kasos išlaidų orderio nepateikė ir šių išlaidų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nenagrinėjamas.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, nežiūrint to, kad nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą 1000 Lt sumai, vertino, kad nukentėjusiojo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl priteisė prašomą sumą. Be to, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.
Kolegija vertina atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį ir kitas aplinkybes, tai, kad dviejų advokatų tikrai nereikėjo, kadangi nusikalstamas įvykis aiškus ir teisiniu požiūriu, tai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 12 p. nuostatomis, atstovavimas nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje paprastai vertinamas 0,8 MMA (640 Lt), o sutinkamai su 7 p. nuostatomis, papildomas užmokestis bylos stadijoje negali viršyti 4 MMA (3200 Lt), ir sumažina išlaidas advokatams apmokėti. iki 4000 Lt.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nepasisakė kokie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios I. P. žodžius dėl neturtinės žalos, tačiau teismas jos žodžiais, įvertinus aplinkybių visumą – tai, kad ji gyveno kartu su tėvu, tiki ir jais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka protingo žmogaus minėtoje situaciją patiriamą neturtinę žalą.
Esant tokioms aplinkybėms, švelninti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metams ir 6 mėnesiams naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemonę ar sumažinti priteistos I. P. priteistos neturtinės žalos dydį, dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo, tačiau nuosprendis keistinas netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį pakeisti:
Iš R. D. I. P. naudai priteistą 8000 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą mažinti iki 4000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Stasys Lemežis
Teisėjai Teresėlė Kazlauskienė
Virginija Švedienė