Civilinė byla Nr. e2A-1702-661/2022

Teisminio proceso 2-68-3-12673-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Latvelės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. S. ir B. S., kuriems atstovauja atstovai pagal įstatymą K. S. ir R. S., V. K., R. S., K. S. ir L. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aerosmart‘s“ ir užsienio draudimo įmonei „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Ieškovai, 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškimu sumažinę ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų: 1) L. S. 14 700 Eur neturtinės ir 626,32 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) V. K. 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) B. ir B. S. po 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) K. S. 4000 Eur neturtinės ir 136,38 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) R. S. 4600 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 6) kiekvienam ieškovui 5 proc. dydžio procesines palūkanas; iš kiekvieno atsakovo priteisti po ½ ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų

3.       Ieškovai nurodė, kad tokia žala jiems kilo atsakovui UAB „Aerosmarts“ teikiant ieškovams skrydžio karšto oro balionu paslaugas (duomenys neskelbtini), kai dėl komplikuoto oro baliono nusileidimo ieškovai patyrė įvairių sveikatos sužalojimų. Atsakovai savo atsakomybę dėl įvykio pripažino, tačiau atlygino tik dalį žalos. Anot ieškovų, oro baliono pilotas juos patikino, kad oro sąlygos skrydžiui tinkamos ir skrydis bus saugus, tačiau po pakilimo oro sąlygos ėmė prastėti. Nors kiti kartu pakilę oro balionai pradėjo leistis, tačiau ieškovus skraidinęs oro balionas tik po patekimo į debesį karštligiškai pradėjo baliono tupdymo veiksmus. Anksčiau pradėjusiems leistis oro balionams incidentų neįvyko. Nusileidimo metu sunkiai sužalotos dvi ieškovės V. K. ir L. S., o kiti ieškovai patyrė lengvesnes traumas; visi ieškovai įvykio metu patyrė daug neigiamų emocijų, šoką, stresą, išgąstį, įvykio neigiamus padarinius kai kurie ieškovai patiria iki šiol.

4.       Atsakovas UAB „Aerosmart‘s“ prašė ieškinį atmesti, nes jokių neteisėtų ar neprofesionalių veiksmų skrydžio metu nebuvo padaryta, priešingai, pilotas skrydžio metu elgėsi profesionaliai. Tik pakilus paaiškėjo, kad artinasi audra ir ji yra per arti, todėl pilotas atsižvelgdamas į konkrečias vietos aplinkybes ėmėsi tinkamų priemonių maksimaliai saugiam nusileidimui ir (arba) maksimaliai sušvelninti sudėtingo ar net avarinio nusileidimo padarinius. Atsakovas pabrėžė, kad draudikas jau išmokėjo maksimalaus dydžio išmokas, o ieškovai patirtus išgyvenimus vertina daugiau negu teismai panašaus pobūdžio bylose.

5.       Atsakovas draudimo įmonė „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, jis ieškovams jau išmokėjo tam tikrų dydžių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakyme Nr. V-455 ir finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 įtvirtintais kriterijais bei rekomendacijomis nustatant atlygintinos žalos dydžius dėl sveikatos sutrikdymų. Atsakovo nuomone, pagal ieškovų teikiamus subjektyvius ir deklaratyvius reikalavimus nėra pagrindo jiems išmokėti didesnio žalos atlyginimo, negu jau išmokėta, o ieškovų nurodomos turtinės žalos sumos nesusijusios priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu įvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui B. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atstovauja atstovai pagal įstatymą K. S. ir R. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“400 Eur žalos atlyginimo, ieškovei K. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 136,48 Eur žalos atlyginimo; ieškovui R. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 600 Eur žalos atlyginimo; ieškovei V. K. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2600 Eur žalos atlyginimo; ieškovei L. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 4700 Eur žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą ieškovams atsižvelgė į tai, kad atsakovo draudimo įmonės 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu nuspręsta ieškovams išmokėti tokias neturtinės žalos atlyginimo sumas: L. S. 3300 Eur, V. K. 2200 Eur, K. S. 1000 Eur, B. ir B. S. po 200 Eur, R. S. 400 Eur. Šiame draudiko sprendime nurodyta, kad L. S., V. K. ir K. S. patirti sveikatos sužalojimai įvertinti kaip nesunkūs, R. S. sužalojimas įvertintas kaip nežymus, o B. ir B. S. sveikatos sutrikdymų nenustatyta.

8.       Spręsdamas dėl ieškovams B. ir B. S. neturtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį į ieškovės K. S. (šių ieškovų motinos) paaiškinimus, kad po avarijos vaikams antrą parą po įvykio prasidėjo skausmai, ieškovės nuomone, dėl kūno sumušimo. Anot ieškovės, vaikai skausmus juto apie savaitę ir atsirado vaikų baimė miegoti prie uždarų durų. Ieškovė taip pat paaiškino, kad iš pradžių abu vaikai šlapinosi į lovą, tačiau B. taip nutinka iki šiol maždaug kartą per mėnesį. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad B. S. (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytoją metu buvo nustatyta naktinė enurezė ir kad jis jau buvo gydomas vaistais, tačiau „efekto nepastebėta“. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad „nevalingo pasišlapinimo dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu šlapintis nevalingai pradėjo kasdien“. Šie medicininiai įrašai kartu su jau nurodytais liudytojos K. S. paaiškinimais patvirtina aptariamą B. S. sveikatos sutrikimą ir jo ryšį su nagrinėjama avarija. Į bylą nepateikta medicininių dokumentų ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų B. S. sveikatos sutrikimų ar juolab jų priežastinį ryšį su nagrinėjama avarija (išskyrus jau nurodytus maždaug savaitę buvusius skausmus dėl kūno sumušimų), todėl teismas atmetė kaip nepakankamai įrodytus ieškovų argumentus dėl B. S. sveikatos sutrikdymų, kaip pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad B. S. atsakovo draudimo įmonės išmokėta 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka nurodytų rekomendacijų 4.1 punkto nuostatas, pagal kurias orientacinis neturtinės žalos dydis tokiais atvejais iki 1 MMA (2020 metais tai atitiko 607 Eur sumą).

9.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodytus padažnėjusius B. S. nevalingo šlapinimosi atvejus būtent po avarijos (po avarijos kasdien, vietoje ankstesnių 1-2 kartų per savaitę), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šis sveikatos sutrikimas, anot ieškovės K. S., išliko iki šiol, byloje nesant įrodymų, kad tokia aptariamo sveikatos sutrikimo ilga trukmė (iki šiol) yra nulemta išimtinai (vien tik) nagrinėjamos avarijos padarinių (kad neįvykus avarijai, tokio sveikatos sutrikimo jau nebūtų), teismas sprendė, kad B. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 600 Eur (iš esmės 1 MMA dydžio). Teismas ieškovui B. S. skundžiamu sprendimu priteisė papildomai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 200 Eur sumos. Spręsdamas dėl tokio (o ne didesnio) neturtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas draudimo įmonė padengė ieškovų išlaidas dėl psichologinių konsultacijų, t. y. toks ieškovų patiriamos turtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, prisideda prie aptariamos neturtinės žalos dalies sumažinimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

10.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi (jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas) ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai iš esmės neginčijo šios ieškinio dalies sauskelnių masto-kiekio prasme (CPK 12, 178 straipsniai), patenkino ieškovės K. S. reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos perkant sauskelnes – ieškovei K. S. priteisė 136,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

11.       Spręsdamas dėl ieškovės K. S. neturtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, jog dėl avarijos metu patirtų kūno sumušimų ji skausmus jautė apie 10 dienų. Be to, dėl įvykusios avarijos ir jos nulemtų padarinių šeima turėjo atšaukti suplanuotas atostogas pajūryje, taip pat ieškovė turėjo rūpintis pagalba artimiesiems. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patyrė palyginti trumpalaikių fizinių skausmų (nepatyrė rimtesnių sveikatos sutrikdymų), taip pat įvertindamas ieškovės patirtus nepatogumus, dėl avarijos padarinių padidėjusius rūpesčius, teismas nusprendė, kad draudimo išmokėta 1000 Eur suma iš esmės atitinka ieškovės patirtą neturtinę žalą, todėl šią ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12.       Dėl ieškovo R. S. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas R. S. dėl patirtų kūno sumušimų negalėjo dirbti jokio fizinio darbo 5 dienas, judėjo minimaliai. Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) skundėsi dešiniojo klubo, kelio skausmais. Taigi ieškovo sveikatos sutrikdymas nežymus. Suprantama (todėl atskirai-papildomai neįrodinėtina), kad ieškovas R. S., kaip ieškovų B. ir B. S. tėvas, patyrė išgyvenimų tiek dėl vaikų ir kitų artimųjų sveikatos-saugumo įvykio metu, tiek dėl po avarijos pablogėjusios sūnaus B. S. sveikatos. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į ieškovės K. S. nurodytą aplinkybę apie atšauktas šeimos atostogas, teismas sprendė, kad R. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 1000 Eur. Teismas ieškovui R. S. priimamu sprendimu priteisė 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 400 Eur sumos.

13.       Dėl ieškovės V. K. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų jai prireikė aplinkinių pagalbos; pirmi 3 mėnesiai po avarijos buvo itin sunkūs; ieškovei tik po tam tikro laiko buvo nustatytas menisko plyšimas; ieškovė iki šiol jaučia kojų skausmus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ji negalėjo dalyvauti tą pačią vasarą vykusiose sūnaus vestuvėse. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad avarijos metu ieškovė V. K. patyrė gaktikaulio lūžį, kelio sąnario, klubo, riešo traumas, menisko plyšimą. Nors tokie sveikatos sužalojimai nevertintini kaip sunkūs, tačiau pabrėžtina, kad jie ilgalaikiai – tęsiasi virš 6 mėnesių. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad esant tokiems sveikatos sutrikdymams rekomenduojama taikyti iki 8 MMA dydžių neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgdamas į palyginti jau ilgą (virš pusantrų metų) pablogėjusią ieškovės gyvenimo kokybę (galimybę tik minimaliai dalyvauti sūnaus vestuvėse), suvaržytas galimybes judėti, patiriamus fizinius skausmus, teismas nusprendė, kad V. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 4800 Eur. Teismas ieškovei V. K. priteisė 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 2200 Eur sumos.

14.       Dėl ieškovės L. S. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė blauzdikaulio lūžį, dešinio peties traumą. Jai buvo atliktos blauzdikalio lūžgalių sujungimo metaline plokštele ir peties operacijos. Ieškovė turėjo daug kartų lankytis pas gydytojus, kad būtų stebimas sužalojimų gijimo procesas. Ieškovei teko vartoti skausmą malšinančius vaistus, raminamuosius ir migdomuosius; tam, kad greičiau gytų koja, pagal gydytojų rekomendacijas vartojo papildus. Dėl avarijos ieškovė patyrė stresą, todėl lankėsi pas psichiatrą. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo darbingumo lygis; neigiamus padarinius ieškovė jaučia iki šiol, negali dirbti įprasto darbo, atlikinėti įprastų buities darbų, užsiimti pomėgiais (megzti). Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtina ir pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei diagnozuotas kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio lūžis; ieškovė negalėjo priminti kaire koja. (duomenys neskelbtini) radiologinio tyrimo vertinime nurodyta diagnozė „sukamojo varžčio“ sindromas; padaryta išvada: be kita ko, AC artrozė, siauras subakromialinis tarpas; sausgyslės įstrižas kiauryminis plyšimas. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) operuota planine tvarka, atliktas metalo konstrukcijų pašalinimas iš blauzdikaulio; bendra būklė patenkinama, naujų skundų neturi. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovė L. S. į psichikos sveikatos centrą kreipėsi (duomenys neskelbtini) dienomis; kad būsena reikšmingai pablogėjo dėl stipraus streso, susijusio su avarija, skrendant oro balionu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nurodyti duomenys patvirtina ne tik ilgalaikį ir skausmingą ieškovės sveikatos sutrikdymą, bet ir pagrindą tokį sutrikdymą kvalifikuoti kaip sunkų (sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintų sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašo 2.7 punktas). Taigi esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjęs asmuo neteko 45 proc. darbingumo, vadovaujantis nurodytomis rekomendacijomis, neturtinę žalą rekomenduojama įvertinti iki 15 MMA dydžiu (Rekomendacijų 4.3, 5.1 punktai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus ieškovės sveikatos sužalojimus ir į kilusius psichinius-emocinius padarinius, dėl kurių ieškovei prireikė ir psichiatro pagalbos bei medikamentinio gydymo, gerokai pablogėjusią ieškovės gyvenimo kokybę, sprendė, kad L. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 8000 Eur. Taigi šiai ieškovei priteistina 4700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 3300 Eur sumos.

15.       Spręsdamas dėl ieškovės L. S. reikalavimų atlyginti turtinę žalą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas draudimo įmonė 2020 m. gruodžio 15 d. atsisakė išmokėti 527,08 Eur išmoką dėl maisto papildų įsigijimo nurodydamas, jog nėra įrodymų šių papildų naudojimo būtinybei. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė turtinės žalos ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

16.       Papildomai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžių, taip pat atsižvelgė į atsakovo draudimo įmonės bendradarbiavimą su ieškovais atlyginant tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kurioje buvo patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškovų ieškinį atmesti visiškai. Atsakovas nurodė šiuo argumentus:

17.1.       Vienas esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pažeista vertybė (šiuo atveju – sveikata), sveikatos sutrikdymo pobūdis ir laipsnis. Vertinant pastaruosius kriterijus, gali būti vadovaujamasi 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-455 Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąraše nustatytais kriterijais, kada sveikatos sutrikdymas gali būti priskirtas prie sunkių ar pavojingų gyvybei.

17.2.       Ieškovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų jai prireikė aplinkinių pagalbos; pirmi 3 mėnesiai po avarijos buvo itin sunkūs; ieškovei tik po tam tikro laiko buvo nustatytas menisko plyšimas; ieškovė iki šiol jaučia kojų skausmus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ji negalėjo dalyvauti tą pačią vasarą vykusiose sūnaus vestuvėse. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės išsakytus žodžius, apie jos sveikatą šiai dienai ir apie jos nurodomas galimas pasekmes. Nors byloje paskutinis teismo posėdis įvyko 2022 m. vasario mėnesį, paskutinį kartą apsilankiusi gydymo įstaigoje ieškovė buvo tik 2020 m. gruodžio 10 d. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad V. K. sveikatos sužalojimai negali būti vertintini kaip sunkūs. Kita vertus, apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad V. K. sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau kaip 6 mėnesius. Pagal pateiktus į bylą išrašus matyti, kad sveikatos sutrikdymas tęsėsi iki šešių mėnesių. Vadovaujantis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir nesant įrodymų apie atsiradusias po įvykio pasekmes, apeliantas priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 2200 EUR draudimo išmoką. Todėl apelianto nuomone, teismas nepagrįstai padidino ieškovei neturtinės žalos sumą.

17.3.       Ieškovė L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė blauzdikaulio lūžį, dešinio peties traumą. Jai buvo atliktos blauzdikalio lūžgalių sujungimo metaline plokštele ir peties operacijos. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi tuo, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. išvadoje nurodyta, jog ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2021 m. rugsėjo 3 d. nėra duomenų, jog ieškovei būtų pratęstas nedarbingumo lygis, o vadovaujantis teismų praktika, priimant sprendimą būtina vertinti sveikatos sutrikdymą ir pasekmes po įvykio. Byloje nėra duomenų, kad L. S. būtų išlikę liekamųjų reiškinių po įvykusių sužalojimų. Tai įrodyti privalo ieškovė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Todėl apelianto išmokėta 3300 EUR suma visiškai atitinka ieškovės L. S. patirtos neturtinės žalos mąstą.

17.4.       Dėl B. S. priteistinos neturtinės žalos apeliantas nurodo, kad iš pateikto (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad B. S. (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytoją metu buvo nustatyta naktinė enurezė ir kad jis jau buvo gydomas vaistais, tačiau „efekto nepastebėta“. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad „nevalingo pasišlapinimo dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu šlapintis nevalingai pradėjo kasdien. Pažymėtina, kad berniukui ir anksčiau buvo rekomenduota kreiptis į psichologą dėl nevalingo šlapinimosi. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį teismas, apeliantas bendradarbiavo su ieškovais atlyginant tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nors draudimo įmonė ir nesutiko su kai kuriais ieškovų nurodomais žalų dydžiais, tačiau savo atsisakymus išmokėti atitinkamas išmokas atsakovas pakankamai aiškiai argumentavo, nevilkino sprendimų priėmimo. Kaip ir šiuo atveju, priėmė sprendimą pilnai apmokėti psichologo paslaugas, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susijusios vien su įvykusiu įvykiu, o ir su berniuko liga. Dėl priteistos sumos už sauskelnes, apelianto nuomone, tam nėra teisinio pagrindo ir tai nėra susiję priežastiniu ryšiu su įvykusiu įvykiu. B. S. buvo nustatyta naktinė enurezė dar iki įvykio ir sauskelnės buvo naudojamos berniuko naktinio miego metu, taigi ši žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su baliono avarija. Todėl atsižvelgiant į išmokėtos turtinės žalos dydį, nėra pagrindo padidinti B. S. neturtinės žalos dydį 400 EUR.

17.5.       Dėl R. S. priteistos neturtinės žalos apeliantas nurodė, jog nors ieškinyje ir nurodyta, kad ieškovas R. S. dėl patirtų kūno sumušimų negalėjo dirbti jokio fizinio darbo 5 dienas, judėjo minimaliai, tačiau į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus vadovautis 2018 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.1 punktu, orientacinis neturtinės žalos dydis esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui yra iki 1 MMA, o tai yra iki 607 EUR, tokiu būdu apeliantas įvertinęs visus pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino ir išmokėjo neturtinės žalos dydį 400 EUR. Todėl papildomai priteisti 600 EUR, apelianto nuomone, nėra pagrindo.

17.6.       Apeliantas taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

18.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai iš esmės nurodė panašius argumentus, kai ir ieškinyje bei sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20.       Apeliantas – draudimo bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovams priteistinu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes, apelianto nuomone, byloje nėra pateikti sveikatos būklės įrodymai, kurie pagrįstų, kad jie patyrė ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais.

21.       CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

23.       Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

24.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

25.       Nagrinėjamu atveju vienas esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pažeista vertybė (šiuo atveju – sveikata), sveikatos sutrikdymo pobūdis ir laipsnis. Vertinant pastaruosius kriterijus, gali būti vadovaujamasi 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-455 Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąraše nustatytais kriterijais, kada sveikatos sutrikdymas gali būti priskirtas prie sunkių ar pavojingų gyvybei.

26.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai, kaip nukentėję asmenys, kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – apeliantą), kuriame įvykio kaltininkas UAB „Aerosmart‘s“ buvo apsidraudęs Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimu, dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos (duomenys neskelbtini) nusileidimo metu, atlyginimo. Apeliantas pradėjo tyrimą byloje SAD/20/00004 bei pateiktų dokumentų vertinimą. Ieškovai draudikui pateikė nurodytus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos kompensavimo: L. S. reikalavimas dėl turtinės žalos – 1651,152 EUR, neturtinės – 8000,00 EUR; V. K. reikalavimas dėl turtinės žalos – 816,16 EUR, neturtinės – 8000,00 EUR; K. S. reikalavimas dėl turtinės žalos – 616,48 EUR, neturtinės – 5000,00 EUR; R. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos – 5000,00 EUR; B. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos – 5000,00 EUR; B. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos – 5000,00 EUR.

27.       Apeliantas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovams išmokėta turtinė ir neturtinė žala, prašymus patenkinant iš dalies: V. K. išmokėta 2200 EUR neturtinė žala, B. ir B. S. po 200 EUR neturtinės žalos, L. S. 3300 EUR neturtinės žalos, K. S. 1000 EUR, R. S. 400 EUR neturtinės žalos.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (pvz. žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

29.       Kaip jau minėta, vienas esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pažeista vertybė (šiuo atveju – sveikata), sveikatos sutrikdymo pobūdis ir laipsnis. Vertinant pastaruosius kriterijus, gali būti vadovaujamasi 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-455 Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąraše nustatytais kriterijais, kuomet sveikatos sutrikdymas gali būti priskirtas prie sunkių ar pavojingų gyvybei.

30.       Atsižvelgus į bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusių asmenų patirti sveikatos sutrikdymai negali būti priskiriami prie sunkių ar pavojingų gyvybei. Įvertinus pateiktus duomenis, laikytina, kad nukentėjusių asmenų patirti sveikatos sutrikdymai priskirtini prie nesunkių (V. K. ir L. S.) arba nežymių (B. S., R. S.) sveikatos sutrikdymų. Ieškovai į bylą nepateikė duomenų, kad K. S. ir B. S. būtų sutrikdyta sveikata.

31.       Kitas svarbus kriterijus – yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis (trukmė). Šiuo atveju teismas vadovaujasi 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kuriose pateikiamos rekomendacijos dėl žalos dydžio esant skirtingiems sveikatos sutrikdymo laikotarpiams.

32.       Ieškovų (nukentėjusių asmenų) ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra labai subjektyvus ir deklaratyvus: nurodomos vienodos sumos, visiškai neindividualizuojant reikalavimo dydžio pagrįstumo. Ieškovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų jai prireikė aplinkinių pagalbos; pirmi 3 mėnesiai po avarijos buvo itin sunkūs; ieškovei tik po tam tikro laiko buvo nustatytas menisko plyšimas; ieškovė iki šiol jaučia kojų skausmus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ji negalėjo dalyvauti tą pačią vasarą vykusiose sūnaus vestuvėse. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytus argumentus, apie jos sveikatą šiuo metu ir apie jos nurodomas galimas pasekmes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme paskutinis posėdis įvyko 2022 m. vasario mėnesį, tačiau iš pateikto į bylą išrašo matyti, kad ši ieškovė paskutinį kartą gydymo įstaigoje apsilankė daugiau nei prieš metus laiko – 2020 m. gruodžio 10 d.

33.       Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. K. sveikatos sužalojimai negali būti vertintini kaip sunkūs, tačiau skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad V. K. sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau kaip 6 mėnesius. Iš į bylą pateiktų išrašų matyti, kad šios ieškovės sveikatos sutrikdymas tęsėsi iki šešių mėnesių. Vadovaujantis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir nesant įrodymų apie atsiradusias po įvykio pasekmes, apeliantas priėmė pagrįstą sprendimą išmokėti ieškovei 2200 EUR draudimo išmoką. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovei V. K. išmokėtiną neturtinės žalos sumą.

34.       Ieškovė L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė blauzdikaulio lūžį, dešinio peties traumą. Jai buvo atliktos blauzdikalio lūžgalių sujungimo metaline plokštele ir peties operacijos. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi tuo, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. išvadoje nurodyta, jog ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovei būtų pratęstas nedarbingumo lygis, o vadovaujantis teismų praktika, priimant sprendimą būtina vertinti sveikatos sutrikdymą ir pasekmes po įvykio. Byloje nėra duomenų, kad L. S. būtų išlikę liekamųjų reiškinių po įvykusių sužalojimų. Tai įrodyti privalo ieškovė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Todėl kolegijos nuomone apelianto išmokėta 3300 EUR suma atitinka ieškovės L. S. patirtos neturtinės žalos mąstą. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovei L. S. mokėtinos neturtinės žalos sumą.

35.       Dėl B. S. priteistinos neturtinės žalos. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytoją metu B. S. buvo nustatyta naktinė enurezė ir kad jis jau buvo gydomas vaistais, tačiau „efekto nepastebėta“. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad „nevalingo pasišlapinimo dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu šlapintis nevalingai pradėjo kasdien. Pažymėtina, kad B. S. ir anksčiau buvo rekomenduota kreiptis į psichologą dėl nevalingo šlapinimosi. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas bendradarbiavo su ieškovais atlygindamas tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors draudimo įmonė (apeliantas) ir nesutiko su kai kuriais ieškovų nurodomais žalų dydžiais, tačiau savo atsisakymą išmokėti atitinkamas išmokas atsakovas pakankamai aiškiai argumentavo, nevilkino sprendimų priėmimo. Be to, apeliantas priėmė sprendimą visiškai apmokėti psichologo paslaugas, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios ne vien su įvykusiu įvykiu, bet ir su B. S. liga.

36.       Kolegija įvertino medicinos dokumentus – (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodoma, kad „nevalingo šlapinimosi dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu šlapintis nevalingai pradėjo kasdien“. Šie medicininiai įrašai bei liudytojos K. S. paaiškinimai, kolegijos nuomone, buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys B. S. sveikatos sutrikimą ir jo ryšį su nagrinėjamu įvykiu. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog B. S. apelianto išmokėta 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka nurodytų rekomendacijų 4.1 punkto nuostatas, pagal kurias orientacinis neturtinės žalos dydis tokiais atvejais yra iki 1 MMA (2020 metais tai atitiko 607 Eur sumą). Tačiau atsižvelgęs į įrodytus padažnėjusius B. S. nevalingo šlapinimosi atvejus būtent po avarijos (po avarijos kasdien, vietoje ankstesnių 1-2 kartų per savaitę), taip pat atsižvelgęs į tai, kad šis sveikatos sutrikimas, anot ieškovės K. S., išliko iki šiol, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad B. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 600 Eur (iš esmės 1 MMA dydžio). Šia skundžiamo sprendimo dalimi ieškovui B. S. pagrįstai priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 200 Eur sumos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodyti motyvai dėl B. S. sveikatos sutrikimo ir jo ryšio su nagrinėjama avarija, patvirtina ir ieškovės K. S. ieškinio reikalavimus dėl 136,48 Eur turtinės žalos atlyginimo (išlaidos sauskelnių įsigijimui). T. y. ieškovei K. S. buvo pagrįstai priteista 136,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

37.       Dėl ieškovui R. S. priteistinos neturtinės žalos. Nors ieškinyje ir nurodyta, kad ieškovas R. S. dėl patirtų kūno sumušimų negalėjo dirbti jokio fizinio darbo 5 dienas, judėjo minimaliai, tačiau į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Vadovautis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.1 punktu, orientacinis neturtinės žalos dydis esant fiziniams skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui yra iki 1 MMA, o tai yra iki 607 EUR. Taigi, atsakovas įvertinęs visus pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino ir išmokėjo neturtinės žalos dydį – 400 EUR. Todėl papildomai priteisti 600 EUR nėra pagrindo.

38.       Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio tik dėl neturtinės žalos ieškovui B. S. priteisimo ir dėl turtinės žalos ieškovei K. S. priteisimo, o dėl kitų ieškovų reikalavimų ieškinį tenkino nepagrįstai. Dėl šios priežasties yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą, t. y. panaikinti jo dalį kuria buvo patenkinti R. S., V. K., L. S. reikalavimai ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – minėtų ieškovų reikalavimus atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39.       Palikus nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis dėl B. S. ir K. S. reikalavimų, o kitus reikalavimus atmetus, taip pat yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o vietoje jos priimti naują sprendimą – perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apie tai apeliacinės instancijos teismas pasisakys išsamiau.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. <...> EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime, priimtame byloje Klauz prieš Kroatiją, Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimas prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, jog jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

41.       Šiuo atveju nors apeliacinės instancijos teismas ir atmetė beveik visus ieškinio reikalavimus (liko patenkinta tik 1,36 procento visų ieškinio reikalavimų), tačiau iš esmės konstatuota, kad ieškovai patyrė tam tikro dydžio žalą, tik ją visiškai padengė atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėtos kompensacijos ir daugiau žalos atlyginimo priteisti nėra pagrindo. Taigi, konstatavus, jog ieškovai patyrė tam tikro dydžio žalą, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra pagrindas remtis pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nei vienai iš šalių nepriteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. y. šalims palikti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas). Priešingu atveju – atsakovui priteisus jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovai prarastų didelę dalį jiems išmokėtos kompensacijos, o toks sprendimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.). Taigi, tiek ieškovams, tiek atsakovams nepriteisiamos jų pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos.

42.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiame sprendime buvo padarytas rašymo apsirikimas: nors skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir buvo nurodyti argumentai dėl 190 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš atsakovų, t. y. po 95 Eur iš kiekvieno atsakovo, tačiau tai nebuvo nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nepaisant šio rašymo apsirikimo, skundžiamo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei taip pat yra panaikinama ir vietoje jos priimamas naujas sprendimas.

43.       Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis nuo ieškovams priteistos 536,48 Eur sumos yra 20 Eur. Šioje byloje ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl valstybei iš atsakovų priteisiama po 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Remiantis tais pačiais argumentais kaip ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nei vienai iš šalių nepriteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį kuria nuspręsta priteisti ieškovams R. S., V. K., L. S. neturtinės žalos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų R. S., V. K., L. S. ieškinį;

Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ (j. a. k. 300655521) ir užsienio draudimo įmonės „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje (filialo kodas 300665654) po 10 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovų 190 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 95 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Rūta Latvelė