Baudžiamoji byla Nr. 1A-66/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.1.
1.1.8.1.
1.1.8.9.
1.2.23.3.
2.1.6.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio
sekretoriaujant A. R. , I. J. ,
dalyvaujant prokurorei J. U. ,
gynėjams advokatams: Angelei Fominienei, Artūrui Baužai,
nuteistiesiems: A. N. (A. N. ), A. B. ,
vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
- A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d. ir, taikant LR BK 62 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. N. ir A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu D., V. m. g. s. daiktų saugykloje, esančioje G. g. XX, V., per du kartus neteisėtai įgijo labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - 857,355 g miltelių, kurių sudėtyje yra 437,255g heroino: A. N. 2004-10-11 apie 14 val. 10 min. iš saugojimo kameros Nr. 14 paėmė paketą, o 2004-10-13 apie 19 val. iš saugojimo kameros Nr.5 paėmė muzikinį centrą "Samsung MM-ZL7", kuriuos pagal išankstinį susitarimą su A. N. paliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu D. ir kuriuose buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga; įgytas narkotines medžiagas automobiliu ,,VW Golf“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. ir A. B. pagal išankstinį susitarimą neteisėtai gabeno į A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė polietileniniame maišelyje bei dviejuose popieriniuose plastikiniuose paketuose iki 2004-10-14 16 val. 5 min., kai kratos metu išėmė policijos darbuotojai. Tokiu būdu N. N. ir A. B. nuteisti už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.
Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas neįrodė jo kaltės nusikaltimo padaryme. Apeliantas nurodo, jog teismas jo kaltę pagrindė nuteistojo A. B. parodymais, kurie, teismo nuomone, yra nuoseklūs, atitinkantys rašytinę bylos medžiagą, liudytojo A. Č. , policijos pareigūno, parodymais, kurie, teismo nuomone, patvirtina faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir kuriuos patvirtina papildomai pateiktos telefoninių pokalbių stenogramos, taip pat rašytine bylos medžiaga bei daiktiniais įrodymais. Tačiau apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog nuosprendyje išvardinti įrodymai įrodo jo kaltę. Nuteistasis teigia, jog A. B. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nerealūs ir skiriasi nuo bylos medžiagos. Apeliantas mano, kad nuteistasis A. B. jį apkalba, norėdamas išvengti bausmės už narkotikų laikymą savo namuose, o tai parodo jo bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais. Apeliantas taip pat nurodo, jog iškviestas į teismo posėdį policijos departamento darbuotojas A. Č. , kuris turėjo patvirtinti papildomai pateiktos medžiagos tikrumą, pokalbių stenogramų tarp nuteistojo ir D. nepatvirtino. Po susipažinimo su rašytine medžiaga ir įrašų perklausymo, nuteistasis kreipėsi į teismą su prašymu paskirti ekspertizę, nes, pasak apelianto, tokių pokalbių tarp jo ir D. nebuvo, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Vėliau, pasak apelianto, A. Č. davė kitus parodymus, tačiau visos šios aplinkybės nuosprendyje pakeistos. Be to, apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jo parodymai, A. B. ir A. Č. parodymai dalinai skiriasi nuo pirminių parodymų, todėl mano, kad tai neteisėta taip pat kaip ir mėginimas panaudoti, apelianto nuomone, sufabrikuotus papildomai pateiktus prokuroro A. B. ir A. Č. telefoninius pokalbius. Be to, apeliantas pažymi, jog video įrašuose muzikinis centras, paimtas pas A. B. namuose, skiriasi dėžės dydžiu, o teismas neišsiaiškino, kodėl paimtas pas A. B. muzikinis centras ir kokį ryšį jis turi su byla. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis A. N. prašo 2005-12-21 Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Savo kaltę padarius šį nusikaltimą nuteistasis pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas bausmę, pilnai neatsižvelgė į pateiktus dokumentus, nesivadovavo bausmės paskirtimi ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis pažymi, jog nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios jis nuosekliai padėjo išaiškinti šį nusikaltimą, o pareigūnams atvykus daryti kratos, jis savanoriškai parodė, kur yra laikomos narkotinės medžiagos. Nuteistasis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis pilnai patvirtino ir teisme, todėl mano, kad ir teismui padėjo išnagrinėti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. Apeliantas teigia, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jis pateikė dokumentus, susijusius su šeimynine padėtimi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nuosprendyje klaidingai rašoma, kad nuteistasis vedęs, nes teismui pateiktame ištuokos liudijime įrašyta, kad 2005 10 12 su D. B. išsiskyrė bei teisme paaiškino skyrybų priežastis. Be to, pateikdamas dokumentus teisme, jis taip pat paaiškino, kad gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais ir tėvais, kurie yra nedarbingi, o motina dažnai serga, todėl jiems reikalinga pagalba. Nuteistasis nurodo, jog dirba A. Š. įmonėje „M.", o gaunamas atlyginimas yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl nuteisus laisvės atėmimo bausme nebus kam tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti vaikų bei pasirūpinti tėvais. Be to, apeliantas taip pat pažymi, jog teismas nuosprendyje nepasisakė ir nemotyvavo kodėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisme gautą raštą iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, ir dokumentus, liečiančius šeimynines aplinkybes, nebuvo galima taikyti LR BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, jog jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta įstatyme, todėl, vadovaujantis LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. N. , A. B. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai pripažino A. N. kaltu padarius LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Tačiau skirdamas bausmę nuteistajam A. B. teismas nepakankamai įvertino jo veiksmus, padedant išaiškinti tiek jo paties kartu su A. N. , tiek kitų asmenų padarytą nusikalstamą veiką, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnintina.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. ginčija nuteistojo A. B. parodymus nurodydamas, kad jie nerealūs ir nenuoseklūs. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, daryti tokią išvadą nėra jokio pagrindo. Nuteistojo A. B. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo išliko nuoseklūs tiek jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. A. B. parodymus patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai: 2004-10-12 ir 2004-10-14 protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, iš kurių aišku, jog narkotinės medžiagos buvo įgytos per du kartus, paimant jas Vilniaus geležinkelių stoties saugojimo kamerų patalpose (pirmą kartą – baltai melsvame polietileniniame maišelyje, antrą kartą – dėžėje); pokalbių tarp A. N. ir A. B. , tarp A. N. ir asmens, vardu D, stenogramos, iš kurių matyti, jog narkotinių medžiagų įgijimas buvo kruopščiai planuojamas; 2004-10-14 kratos protokolas, kurios metu A. B. savanoriškai atidavė kartu su A. N. įgytas narkotines medžiagas, supiltas į permatomą polietileninį maišelį, parodė krosnelę, į kurią buvo įdėjęs du paketus nuo heroino, kuris buvo į juos supiltas, taip pat muzikinį centrą, kurio vienoje iš garso kolonėlių buvo paslėptas heroinas, o taip pat specialisto išvados Nr. 6924 ir 7031, iš kurių aišku, jog pas A. B. kratos metu rastame polietileniniame maišelyje rasta paimti pilkos spalvos susi milteliai – granulės yra narkotinė medžiaga, kurios bendras kiekis 437,213 g, o savo kokybine sudėtimi ji yra tapati heroino milteliams, paimtiems iš geltonos spalvos paketų, apklijuotų Kirgizijos nacionaline valiuta ir apvyniotiems skaidria lipnia juosta ()paketai paimti kratos pas A. B. metu). Tokiu būdu kitiems byloje esantiems įrodymams visiškai patvirtinant nuteistojo A. B. parodymus ir nesant jokių objektyvių šios parodymus paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jie laikytini nuosekliais ir abejoti A. B. parodymais nėra jokio pagrindo.
Iškviestas į teismo posėdį A. Č. parodė, kad A. N. buvo pasakyta, kaip rasti narkotikus iš Vilniaus geležinkelių stoties saugojimo kameros paimtame muzikiniame centre, kaip pažymėta kolonėlė. Tokiu būdu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. N. , liudytojas A. Č. patvirtino papildomai pateiktų 2004-10-13 vykusių telefoninių pokalbių tarp A. N. ir nenustatyto asmens, vardu D, tikrumą. Tuo tarpu pats A. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir toliau neigė papildomai pateiktų telefoninių pokalbių tikrumą, o jo gynėja prašė skirti teismo fonoskopinę ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teisme tenkinti šį prašymą atsisakyta. Atsisakymą skirti teismo fonoskopinę ekspertizę nuteistasis ginčija ir apeliaciniame skunde. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius 2004 m. spalio 13 d. 18 val. 48 min. vykusio telefoninio pokalbio garso įrašą, A. N. pripažino, kad tai jo balsas ir tame pokalbyje jis kalba su D. Tačiau išklausius 2004 m. spalio 13 d. 19 val. 00 min. telefoninio pokalbio garso įrašą, nuteistasis ėmė jį neigti, nes, jo nuomone, tai sumontuota. Siekiant pašalinti kylančias abejones bei atsižvelgdamas į nuteistojo A. N. ir jo gynėjos prašymus, apeliacinės instancijos teismas paskyrė dviejų telefoninių pokalbių, vykusių 2004-10-13 18.48 val. ir 2004-10-13 19.00 val. tarp A. N. ir asmens, vardu D, įrašų teismo fonoskopinę ekspertizę. Gautame 2006-11-29 ekspertizės akte Nr.11-1589-(06) nurodyta kategoriška išvada, kad tyrimui pateiktuose 2004-10-13 18.48 val. ir 2004-10-13 19.00 val. vykusiuose telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas A. N. balsas, todėl šia išvada abejoti nėra pagrindo. Taip pat remiantis audityvine bei vizualine analize ekspertas davė tikėtiną išvadą, kad tyrimui pateiktuose 2004-10-13 18.48 val. ir 2004-10-13 19.00 val. telefoninių pokalbių garso įrašai yra ištisiniai, nėra sumontuoti, juose nėra trynimo požymių. Tačiau pažymėtina, jog ekspertas tikėtiną išvadą davė ne dėl to, kad būtų kokių nors neatitikimų įrašuose, o todėl, kad įrašai yra skaitmeniniai ir tiesioginių garsą įrašančio įrenginio komutacijos impulsų įrašuose nėra. Visgi atliekant tyrimą buvo nuskaityti tiriamieji garso įrašai, peržiūrėtos jų signalogramos tuo pat metu išklausant juose užfiksuotus garso signalus ir stebint atitinkamų fragmentų sonogramas. Taip pat buvo nustatinėjama tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuotų pokalbių eiga, dialoginių pokalbių konteksto vientisumas, užfiksuotų frazių motyvacija bei loginis užbaigtumas, buvo ieškoma kalbinių anomalijų (atskirų žodžių ar frazių semantinio neatitikimo bendrame pokalbio kontekste, atskirų žodžių ar frazių intonacijos ar kalbos signalo lygio neatitikimo, fiziologiškai būtinų pauzių tarp atskirų kalbos garsų nebuvimo, atskirų kalbos garsų pradžios ar pabaigos nebuvimo ir t. t.), vertinamas bendras garsinės aplinkos, užfiksuotų triukšmų pasikeitimų pobūdis. Tačiau jokių požymių, iš kurių galima būtų manyti apie tyrimui pateiktų garso įrašų sumontavimo ar trynimo galimybę nenustatyta, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, darytina išvada, kad tyrimui pateiktuose 2004-10-13 18.48 val. ir 2004-10-13 19.00 val. telefoninių pokalbių garso įrašai yra ištisiniai, nėra sumontuoti, juose nėra trynimo požymių.
Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jo paties, A. B. ir A. Č. parodymai iš dalies skiriasi nuo pirminių parodymų. LR BPK 305 str. 1 d. 2 d. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.6. p. nurodyta, kad kaltinamojo parodymai išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas bylos išsprendimui reikalingas aplinkybes. Tuo tarpu LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu iš nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokiu būdu nuosprendyje išdėstomi kaltinamojo parodymai nebūtinai turi pažodžiui atitikti teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistųjų A. N. , A. B. bei liudytojo A. Č. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus su išdėstytais nuosprendyje, esminių prieštaravimų nenustatė, todėl teigti, jog tuo buvo pažeistos jo žmogaus teisės nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde A. N. taip pat nurodo, kad dėžė, kurią jis įdėjo į automobilio bagažinę, ir muzikinis centras, paimtas pas A. B. , skiriasi savo dydžiu. 2006 m. balandžio 20 d. vykusiame Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje patvirtino Kauno apygardos teisme matęs vaizdo įrašą ir jam pasirodė, kad dėžė yra ne ta, kurią jis paėmė iš daiktų saugojimo kameros. Tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia nuteistojo A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai, jog dėžę jie abu su A. N. apžiūrėjo sustoję Palemone ir dėžėje buvo didelis muzikinis centras ,,Samsung“. Šie nuteistojo A. B. parodymai, kaip jau ankščiau minėta, visiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir jais teismas neabejoja.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. Nijazovas pagal LR BK 260 str. 3 d. pripažintas kaltu ir nuteistas visiškai pagrįstai, esant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę minėto nusikaltimo padarymu.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pilnai neatsižvelgė į pateiktus dokumentus, nesivadovavo bausmės paskirtimi ir paskyrė jam per griežtą bausmę, nors atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, galėjo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį. Tačiau pažymėtina, kad LR BK 62 str. yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu LR BK 62 str. 3 d. numatytą vieną iš alternatyvių bausmės švelninimo būdų teismas taip at taiko savo nuožiūra, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuteistajam A. B. paskirta pagrįstai ir atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę A. B. , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo asmenybę, šeimyninę padėtį, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, padėjimą išaiškinti savo paties padarytą nusikalstamą veiką bei suteiktą vertingą informaciją kitų nusikaltimų išaiškinimui. Šios aplinkybės yra labai svarbios ir į jas teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Visgi tai, kad jis jau 2004 m. spalio 14 d. darytos kratos metu sutiko išduoti narkotines medžiagas bei padėjo toliau išaiškinti jo paties kartu su A. N. padarytą nusikalstamą veiką, neeliminuoja jo asmenybės, o tuo labiau jo padaryto nusikaltimo pavojingumo. Todėl atsižvelgiant į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas, taip pat į narkotinių medžiagų kiekį bei vaidmenį darant nusikaltimą, nuteistajam A. B. visiškai pagrįstai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį.
Visgi tai, jog nuteistasis A. B. sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis išaiškinant jo paties kartu su A. N. padarytą nusikalstamą veiką, o taip pat suteikė vertingos informacijos kito sunkaus nusikaltimo išaiškinimui, privalo būti tinkamai įvertinta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnę už LR BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimumą, teisėjų kolegijos nuomone, netinkamai įvertino A. B. veiksmus, mažinančius jo bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgtina į tai, kad 2004 m. spalio 14 d. pas A. B. atliktos kratos metu nuteistasis iš karto atidavė paslėptas narkotines medžiagas bei nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turinčius daiktus, o netrukus suteikė vertingos informacijos, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Tai teismo vertinama kaip aktyvus gailėjimasis padarus nusikaltimą ir yra skatintina, todėl Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė švelnintina ir skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti pusę LR BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytos minimalios bausmės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendį A. B. atžvilgiu pakeisti: A. B., pripažintam kaltu pagal LR BK 260 str. 3 d., taikant LR BK 62 str. 1 d., paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas Venckus
Teisėjai Valdemaras Bavėjanas
Viktoras Kažys