Civilinė byla Nr. 3K-3-351/2006

            Procesinio sprendimo kategorijos:

            11.9.10.8; 15.3.2; 16.2.4 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltijos parkai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos parkai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovė G. K. nurodė, kad ji nuo 2004 m. kovo 1 d. dirbo UAB „Baltijos parkai“ viešbutyje pardavimų vadybininke. 2004 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė pateikė bendrovės direktoriui prašymą dėl dviejų savaičių apmokamų atostogų suteikimo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 14 d. Prašymas buvo patenkintas. 2004 m. rugsėjo 1 d. ji pateikė prašymą atleisti iš darbo savo noru nuo 2004 m. rugsėjo 14 d., tačiau jai paštu buvo atsiųsta įsakymo kopija  dėl drausminės nuobaudos skyrimo vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – darbdavio turto pasisavinimą. Atsakovas teigia, kad ginčijama drausminė nuobauda ieškovei paskirta už tai, kad ji 2004 m. rugpjūčio 23 d. ir 25 d. nesumokėjo už pusryčius viešbutyje. G. K. nuomone, atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes jokio pažeidimo ji nepadarė. Ieškovė prašė pripažinti atleidimą iš darbo pagal 2004 m. rugsėjo 3 d. įsakymą neteisėtu, priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu, priteisti iš atsakovo 1665,24 Lt už dirbtus viršvalandžius, 166,92 Lt už darbą poilsio dienomis ir 44,47 Lt kaip neteisėtai išskaitytus žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino UAB „Baltijos parkai“ direktoriaus 2004 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. OV310-1; pripažino G. K. atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, įpareigojant UAB „Baltijos parkai“ pakeisti atleidimo iš darbo įrašą, įrašant: „pagal DK 297 straipsnio 4 dalį darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos“; priteisė G. K. iš UAB „Baltijos parkai“ 2191,56 Lt išeitinę išmoką, 8128,31 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, 44,47 Lt žalos atlyginimo, 2000 Lt moralinei žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, nurodė, kad darbdavys pripažino, jog, priimant ieškovę į darbą, ji nebuvo supažindinta su atliekamų pareigų aprašymu, pareigine instrukcija, kitomis darbo tvarkos taisyklėmis. Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, lėmę darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2001 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2001). Komisija, kuriai buvo pavesta nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovė, šios neapklausė, neturėjo jos paaiškinimo, atsiųsto elektroniniu laišku. Atliekamo patikrinimo metu G. K. buvo išleista atostogų, iš jų ji nebuvo atšaukta. Ieškovė buvo atleista už tai, kad valgė viešbučio klientams pateiktą maistą ir už jį neatsiskaitė, tačiau atsakovas neįrodė, jog ieškovė padarė 32 Lt turtinę žalą, kokį maistą ir už kokią kainą suvalgė G. K. Nenustatytas ir konkretus prastovos laikas, be to, DK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 159 straipsnyje nurodytas laikas, skirtas papildomai pailsėti darbo dienos metu. Įmonėje nebuvo nustatyta darbuotojų maitinimosi tvarka. Ieškovė iš darbo atleista, pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą atleisti darbuotoją iš darbo jo atostogų metu. Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieškovės kaltė, nėra drausminės atsakomybės taikymo pagrindų ir sąlygų,  be to, drausminė nuobauda parinkta neatsižvelgiant į DK 238 straipsnio reikalavimus. Kadangi ieškovė nuo 2005 m. sausio 5 d. įsidarbino kitame darbe, tai teismas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką priteisė nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2005 m. sausio 5 d. Teismas laikė, kad ieškovė įrodė jai padarytą neturtinę žalą, nes ji buvo apkaltinta veika, turinčia nusikaltimo požymių, be to, ji buvo atleista atostogų metu. Tai sukėlė jos išgyvenimus, turėjo neigiamos įtakos emocinei ir dvasinei būklei, reputacijos pablogėjimui tiek buvusiame kolektyve, tiek ieškant naujo darbo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pati norėjo išeiti iš darbo, padarytos turtinės žalos dydį, teismas ieškovei priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dirbo viršvalandžius, taip pat poilsio dienomis.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė tiesiogiai ieškovės darbą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo ir pažymėjo, kad ieškovė, dirbusi viešbučio paslaugų pardavimų vadybininke, privalėjo rūpintis paslaugų kokybe. Teismas nurodė, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos turėtų būti taikomos specialiems subjektams, t. y. darbuotojams, kuriems turtas yra patikėtas pagal jų darbo pareigas, o ieškovei nebuvo patikėti atsakovui priklausantys maisto produktai. Kadangi ieškovė neprašė grąžinti jos į ankstesnį darbą, o DK 297 straipsnio 4 dalyje įsakmiai nustatyta, jog darbo sutarties nutraukimo data laikoma teismo sprendimo įsigaliojimo diena, tai teismas privalėjo ieškovės atleidimo iš darbo datą nustatyti būtent 2004 m. rugsėjo 14 d.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Baltijos parkai“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo drausmės pažeidimas gali būti konstatuotas pažeidus ne tik pareiginės instrukcijos ar vidaus taisyklių nuostatas, bet ir tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų normas arba kitaip šiurkščiai nusižengus darbo pareigoms. Ieškovė pažeidė DK 228 straipsnyje ir jos su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje nustatytas darbuotojo pareigas: tausoti darbdavio turtą, dirbti dorai ir sąžiningai, visą savo darbo laiką ir dėmesį skirti pareigoms atlikti. Teismai neteisingai aiškino DK 235 straipsnį, nevertino ieškovės pareigų.

            2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas neįrodė ieškovės veiksmais padarytos turtinės žalos, nėra teisiškai reikšmingi kvalifikuojant ieškovės veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45  9.7 punkte išaiškinta, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų požymių buvimas gali būti konstatuotas ir tais atvejais, kai materialinių vertybių trūkumas pagal apskaitos duomenis nenustatytas. Minėtų veikų įvykdymo faktas gali būti nustatytas konkretaus įvykio faktų vertinimo pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovė 2004 m. rugpjūčio 23 ir 25 dienomis valgė viešbučio klientams skirtą maistą ir pareiškė apie jį nuomonę, patvirtina pažeidimo padarymą.

            3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta 2001 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2001, nes šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

            4. Ieškovė gavo darbdavio 2004 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. darbo pabaigos. Šiam terminui pasibaigus, negavęs ieškovės pasiaiškinimo, darbdavys turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą be jos pasiaiškinimo, remdamasis objektyviai galimais būdais nustatytų aplinkybių visuma (DK 240 straipsnio 1 dalis).

            5. Teismas nepagrįstai rėmėsi DK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodydamas, kad įstatyme nustatytas laikas, skirtas papildomai pailsėti darbo dienos metu. DK 159 straipsnio nuostatose detalizuojama, kad papildomos ir specialios  pertraukos gali būti suteikiamos tam tikros būklės darbuotojams  arba esant tam tikroms darbo sąlygoms.  Ieškovė ir jos darbo sąlygos neatitinka šių kriterijų, todėl jai nebuvo nustatytos papildomos pertraukos.

            6. DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai taikytini atsižvelgiant į DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias darbo santykių subjektus veikti sąžiningai, draudžiančias piktnaudžiauti savo teise. Kadangi ieškovė savinosi darbdavio turtą, nepateikė pasiaiškinimo ir, siekdama išvengti atsakomybės, skubiai pateikė prašymą atleisti iš darbo savo noru, t. y. elgdamasi nesąžiningai, pasinaudojo aplinkybėmis, kurios yra pagrindas DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytiems draudimams taikyti, tai jos teisė negali būti ginama (DK 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis).

            7. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė remdamasis tik ieškovės paaiškinimais ir neatsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visetą, liudytojų parodymus, taip pažeisdamas CPK 177, 185 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų iš esmės nevertino.

            8. Teismas neteisingai taikė ir aiškino DK 250 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-980/2002, kurioje nurodyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, sprendžiant, ar dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui atsirado neturtinė žala. Darbdavys privalo ir turi teisę vertinti darbuotoją, jo dalykines savybes bei darbuotojo pareigų laikymasį. Pagrįstas darbuotojo nubaudimas negali būti vertinamas kaip darbdavio siekimas sukelti darbuotojui dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą.

            9. Teismui panaikinus įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, teisinę reikšmę įgyja ieškovės prašymas atleisti ją iš darbo savo noru. Įstatyme nustatytas įspėjimo terminas dėl darbo sutarties nutraukimo pasibaigė 2004 m. rugsėjo 14 d., po jos ieškovė darbo netęsė, todėl jos darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė teismo neprašė jos grąžinti į pirmesnį darbą, teismas konstatavo jos norą išeiti iš darbo. Darytina išvada, kad nebuvo ieškovės priverstinės pravaikštos, todėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. K. prašo skundą atmesti ir savo pašymą motyvuoja tokiais argumentais:

            1. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą darbuotojas atleidžiamas iš darbo už veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, todėl gali nukentėti jo reputacija. Dėl šios priežasties minėtų veiksmų faktas turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šiuo faktu. Pareiga įrodyti drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kad buvo visos drausminės nuobaudos paskyrimo sąlygos, tenka darbdaviui. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, veikė priešingai savo pareigoms ir pasisavino darbdavio turtą.

            2. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Kadangi atsakovas nenustatė ieškovės darbą reglamentuojančios tvarkos, akivaizdu, kad ieškovė jos nepažeidė.

            3. Atsakovas trims darbuotojams, kurie darbuotojos D. P. tarnybiniame pranešime nurodyti kaip valgę viešbučio klientams paruoštus pusryčius, paskyrė nevienodas  drausmines nuobaudas, taip pažeisdamas teisingumo principą, reikalaujantį, kad vienodomis aplinkybėmis būtų priimami vienodi sprendimai. Darbuotojo neprisipažinimas padarius darbo drausmės pažeidimą Darbo kodekse nenumatytas kaip vertinimo kriterijus, reikšmingas parenkant drausminę nuobaudą.

            4. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo atostogų metu, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad šie reikalavimai netaikytini dėl ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis, nepagrįsti, nes darbuotojas turi teisę įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą atostogaudamas.

            5. Darbdavio teisė vertinti darbuotoją nesuteikia teisės skleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie buvusį darbuotoją tretiesiems asmenims. Tokių žinių paskleidimas apie ieškovę jai  tapo dvasiniu sukrėtimu ir sukėlė jos profesinės reputacijos pablogėjimą. Be to, psichologinį stresą ji patyrė sužinojusi apie atleidimą iš darbo atostogų metu.

            6. Kasatoriaus teiginiai, kad teismo pritaikytas alternatyvus darbuotojo teisių gynimo būdas pagal DK 297 straipsnio 4 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja CPK 418 straipsnio  nuostatoms dėl teismo teisės taikyti alternatyvų darbuotojų teisių gynimo būdą.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Ieškovė G. K. dirbo UAB „Baltijos parkai“ viešbutyje pardavimų vadybininke. Ji nebuvo supažindinta su atliekamų pareigų aprašymu, pareigine instrukcija, kitomis darbo tvarkos taisyklėmis. Tenkinant ieškovės 2004 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, jai nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 14 d. suteiktos apmokamos atostogos. 2004 m. rugsėjo 1 d. ji pateikė prašymą atleisti iš darbo savo noru nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. Šis prašymas nebuvo patenkintas, o ieškovė paštu informuota apie atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – darbdavio turto pasisavinimą. Šią drausminę nuobaudą UAB „Baltijos parkai“  direktorius skyrė 2004 m. rugsėjo 3 d. įsakymu, atsižvelgdamas į patikrinimo aktą, kuriuo buvo tiriamas darbuotojos D. P. 2004 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinis pranešimas ir padaryta išvada, kad ieškovė su kitais darbuotojais 2004 m. rugpjūčio 23 d. ir 25 d. nesumokėjo už pusryčius viešbutyje.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

 

            Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įvardytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – veika, turinti turto pasisavinimo požymių. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą pagal šią teisės normą, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Tais atvejais, kai darbuotojui buvo nustatytos lengvatinės sąlygos gauti tretiesiems asmenims darbdavio teikiamas paslaugas, pvz., maitinimą, apgyvendinimą ir kita, darbdavys turi aiškiai apibrėžti tokių lengvatinių paslaugų suteikimo sąlygas, tvarką. Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo supažindinta su jos darbo tvarką ir sąlygas nustatančiomis taisyklėmis. Darbuotojai turėjo galimybę lengvatinėmis sąlygomis gerti kavą ir arbatą, taip pat galimybę maitintis, tačiau maitinimosi tvarka nebuvo nustatyta. Teismai konstatavo, kad darbuotojų maitinimosi tvarka yra neaiški, o faktų, kad ieškovė maitinosi nemokamai, nenustatė. Kasacinis teismas saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl tik patikrina, ar teismai nepažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, ar tinkamai taikė ir aiškino kitas proceso ir materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, o darbdavio pateiktų įrodymų nepakanka paneigti teismų išvadai, kad ieškovės veiksmuose darbdavio turto pasisavinimo požymių nenustatyta (CPK 185 straipsnis), todėl teismai pagrįstai ieškovės atleidimą iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu pripažino neteisėtu. Be to, teismai pagrįstai konstatavo atleidimo iš darbo neteisėtumą ir dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto imperatyvaus draudimo atleisti darbuotoją iš darbo jo atostogų metu. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2006). Be to, pažymėtina, kad drausminės nuobaudos skyrimas darbuotojui, nebedirbsiančiam pas darbdavį, neatlieka darbo drausmės užtikrinimo darbovietėje funkcijos, nes jos poveikio pasekmės nebėra reikšmingos darbuotojo, kuriam nuobauda taikoma, darbo drausmės laikymuisi pas darbdavį (DK 227 straipsnis).

 

Dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo

 

            Darbo sutartis pasibaigia šios sutarties šalių valia, likvidavus darbdavį kaip juridinį asmenį arba mirus darbuotojui (DK 124 straipsnis). Darbdaviui tenka įstatyminė pareiga įforminti darbo sutarties sudarymą, jos nutraukimą. Tais atvejais, kai darbo sutartis gali pasibaigti keliais pagrindais, darbdavys pasirenka vieną iš sutarties pasibaigimo pagrindų. Jeigu kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir ginčą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, kad egzistuoja DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, tokiais atvejais darbo sutartis pasibaigia ne DK 124 straipsnyje, bet DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu (teismo sprendimu). Kasatoriaus argumentai, kad ieškovė 2004 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo savo noru, todėl, pripažinus jos atleidimą  pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą neteisėtu, yra pagrindas ją atleisti pagal jos pareiškimą, o ne teismo sprendimu, nepriimtini. Darbdavys, gavęs ieškovės pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, jo netenkino ir nepradėjo darbo sutarties nutraukimo pagal darbuotojo prašymą procedūros. Darbdavys nusprendė ieškovę atleisti kitu pagrindu – kaip padariusią šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl įstatyminę pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą įvykdė pasirinkdamas kitą sutarties nutraukimo pagrindą. Nutraukus darbo sutartį kitu pagrindu, darbuotojo pareiškimas neturi teisinės galios. Kai darbdavio pasirinkimo neteisėtumą patvirtina teismas, darbo sutartis baigiasi teismo sprendimo, o ne šalių valinių veiksmų pagrindu.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

            DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Teismai, byloje nustatydami darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006).  Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad  neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės darbo pas atsakovą trukmė buvo nedidelė, jai priteistos dėl darbo teisių pažeidimo negautos pajamos, kolegija ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį mažina nuo 2000 Lt iki 500 Lt.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

            G. K. iš UAB „Baltijos parkai“ priteistą 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt (penki šimtai litų).

            G. K. iš UAB „Baltijos parkai“ priteistą išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti 1180 Lt sumą sumažinti iki 1036,85 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt šeši litai, 85 ct), apeliacinės instancijos teisme – nuo 472 Lt iki 414,74 Lt (keturi šimtai keturiolika litų, 74 ct).

            Iš UAB „Baltijos parkai“ į valstybės biudžetą priteistą 370,93 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 258,43 Lt (du šimtai penkiasdešimt aštuoni litai, 43 ct).

            Kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Teodora Staugaitienė

 

Virgilijus Grabinskas

 

Janina Stripeikienė