Civilinė byla Nr.e2S-240-656/2020

Teisminio proceso Nr.2-68-3-35115-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-41728-608/2019 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. N. pareiškė ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, kurį patikslinęs prašė: panaikinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 7 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr.4 septintuoju darbotvarkės klausimu išrinktą valdybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatančiu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

3.       Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus, taip pat patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. nurodyti, ar jis ginčija bendrijos susirinkimo darbotvarkės sudarymo teisėtumą, ar bendrijos susirinkimo sprendimo dėl atitinkamo revizijos komisijos nario paskyrimo galiojimą bei atitinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką.

4.       Per teismo nustatytą terminą ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino savo reikalavimą, prašydamas teismą nuo pasirašymo – priėmimo dienos panaikinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 7 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 4 septintu darbotvarkės klausimu išrinktą valdybą.

5.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas). Minėto įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato bendrijos nario ar butų ir kitų patalpų savininko teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę ginčyti teisme bendrijos valdymo organo sprendimą dėl valdybos išrinkimo, tačiau ne reikalauti panaikinti patį bendrijos valdymo organą. Toks ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes tai yra įstatymo numatyta bendrijos narių (įgaliotinių) visuotinio susirinkimo teisė, kuri negali būti varžoma.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:

6.1.       Ieškovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes jis aiškiai apibrėžė ieškinio dalyką, prašydamas nuo pasirašymo-priėmimo dienos panaikinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 2019-11-07 bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 4, septintu darbotvarkės klausimu išrinktą valdybą. Pažymėjo, kad  jo siekis buvo panaikinti 2019-11-07 bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo išrinkta daugiabučio gyvenamojo namo valdyba. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8.       Byloje nustatytina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

9.       CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

10.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, ieškinio pagrįstumo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.

12.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: panaikinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 7 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr.4 septintuoju darbotvarkės klausimu išrinktą valdybą. Apeliacinio teismo vertinimu, iš ieškinio turinio spręstina, kad ieškovas siekia, kad būtų panaikintas bendrijos narių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo išrinkta bendrijos valdyba.

13.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas). Minėto įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato bendrijos nario ar butų ir kitų patalpų savininko teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties įstatymo 23 straipsnis numato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė itin formaliai, ieškinio reikalavimą vertindamas pažodžiui, neatsižvelgiant į ieškinio turinį, iš kurio aiškiai matyti ieškiniu siekiamas tikslas – panaikinti bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo išrinkta bendrijos valdyba. Toks reikalavimas pagal šios nutarties 13 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą butų ir kitų patalpų savininkams suteikia teisę ginčyti teisme bendrijos valdymo organo sprendimą dėl valdybos išrinkimo, tačiau atitinkamai laikantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų dėl išankstinės tvarkos (jei bendrijos įstatuose tokia tvarka numatyta ir, jei pagal ginčo pobūdį tokia tvarka galima pasinaudoti).

15.       Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, neišsiaiškinęs visų ieškinio priėmimui reikšmingų aplinkybių. Todėl atskirasis skundas tenkintinas , skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis panaikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

            Teisėjas                                                                                                          Andrius Ignotas