PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio  12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, išnagrinėjo atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (buv. Vilniaus rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-383-494-2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui M. D., trečiajam asmeniui BUAB „Dortus“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       „BnP Finance“, AB ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. D. 1886,55 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Dortus” 2015-11-30 buvo sudaryta paskolos suteikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi UAB „Dortus” buvo suteikta 2000 Eur paskola 5 mėnesių laikotarpiui, o UAB „Dortus” įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti 250 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2016-04-30.

3.       Ieškovė 2016-02-10 gavo UAB „Dortus” pranešimą dėl įmonės akcijų pardavimo bei direktoriaus pasikeitimo. Direktoriumi buvo paskirtas atsakovas M. D.. UAB „Dortus“ nuo akcijų pardavimo momento nebevykdė prievolės mokėti mėnesines įmokas, todėl ieškovė 2016-04-11 nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris tenkino ieškovės reikalavimus.

4.       Pažymėjo, kad atsakovas M. D. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek priėmus teismo sprendimą, tiek skolos išieškojimą 2016-06-09 perdavus antstolio kontorai, su ieškove nebendradarbiavo, piktybiškai vengė vykdyti įsipareigojimus.

5.       Ieškovės vertinimu UAB „Dortus“ tapo nemokia, todėl M. D., kaip šios įmonės (laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2016-05-09) vadovas ir akcijas valdančios įmonės UAB „Kaminkelio projektai” vadovas, nevykdė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytų pareigų ir tokiu būdu, veikdamas nesąžiningai, padarė žalą ieškovei. Atsižvelgus į UAB „Dortus“ finansinius duomenis atsakovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Dortus” bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas UAB „Dortus“ direktoriaus pareigas paliko 2016-05-09, perleisdamas jas užsienio valstybės piliečiui, su kuriuo ieškovei susisiekti nepavyko. Atsakovas žinojo apie įmonės nemokumo būklę arba gręsiantį nemokumą, tačiau sąmoningai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo neteisėtas neveikimas buvo tyčinis, kadangi jis negalėjo nežinoti apie šios pareigos egzistavimą ir sąmoningai leido žalai atsirasti.

6.       Ieškovės vertinimu, UAB „Dortus“ finansinės padėties pablogėjimas sietinas su atsakovo veiksmais valdant įmonę. Jeigu M. D. būtų tinkamai vykdęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas vadovo ir vienintelio įmonės akcininko (UAB „Kaminkelio projektai” vadovo) pareigas ir būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dortus” tuo metu, kai paaiškėjo aplinkybės dėl įmonės nemokumo būsenos, ieškovės piniginiai reikalavimai galimai būtų patenkinti bent iš dalies ir ji nebūtų patyrusi papildomų bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų.

7.       Nurodė, kad ieškovės patiriami nuostoliai didėja dėl skaičiuojamų teismo priteistų 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurių ieškovė dėl atsakovo neteisėto neveikimo neatgaus.

8.       Mano, kad atsakovui M. D. turi būti taikoma civilinė atsakomybė ir priteisiamas 1886,55 Eur nuostolių atlyginimas ieškovei, susidedantis iš 1443,55 Eur skolos ir 395 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 48 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo M. D. 1886,55 Eur nuostolių atlyginimo ir 649,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Paliko galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones priteistai sumai iki teismo sprendimo įvykdymo.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovas M. D. UAB „Dortus“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2016-02-10 iki 2016-05-09. Iš UAB „Dortus“ finansinės atskaitomybės už 2015-09-01 - 2015-12-31 laikotarpį matyti, kad įmonė turėjo turto už 23 263 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 22 233 Eur. 2016-04-20 UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus D. B. pažymoje nurodyta, kad atsakovas informavo įmonės vienintelį akcininką UAB „Kaminkelio Projektai“ apie įmonės nemokumą po finansinės atskaitomybės pateikimo 2016-04-12, tačiau įmonės akcininkas nurodė, kad jis yra suinteresuotas tolimesne įmonės veikla, tad bus atlikti įmonių bankroto įstatyme numatyti UAB „Dortus“ mokumo atkūrimo darbai, parengtas mokumo atkūrimo planas.

11.       Teismas pasisakė, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Teismas vertino, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas, jo vadovavimo UAB „Dortus“ laikotarpiu, yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.

12.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Dortus“ finansinės atskaitomybės pateikimo (2016-04-12) ir įregistravimo (2016-04-18) VĮ „Registrų centras“ metu, įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo ½ įmonės turto dalį, ir įmonė buvo faktiškai nemoki. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad buvo imamasi priemonių įmonės nemokumui atkurti kaip nurodyta virš aptartoje pažymoje. Įrodymų, kad ši pažyma yra suklastota byloje nepateikta.

13.       Teismas pažymėjo, kad iš išrašo iš UAB „Dortus“ banko sąskaitos 2015-01-01 – 2017-06-27 matyti, kad atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė mokėjo VSD mokesčius, turėjo įplaukų, išraše nurodyta, kad įmonė pervedė atsakovui 2475 Eur. Kur šios piniginės lėšos buvo panaudotos, atsakovas įrodymų nepateikė, išraše nėra duomenų, kad atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu, UAB „Dortus“ būtų atlikusi mokėjimus ieškovei pagal paskolos sutartį. UAB „Dortus“ pagal Sutartį 2015-12-30 ir 2016-02-02 pervedė dvi įmokas po 450 Eur ieškovei, todėl atsakovo teiginius, kad UAB „Dortus“ iš karto nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei, teismas vertino kaip nepagrįstus.

14.       Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui einant UAB „Dortus“ vadovo pareigas, todėl teismas atsakovo argumentus apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie šią bylą atmetė, kaip ir išsakytas abejones dėl Sutarties autentiškumo.

15.       Teismas pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimą už akių, kuriuo iš UAB „Dortus“ buvo priteista skola ieškovei, vykdant išieškojimą, paaiškėjo, kad UAB „Dortus“ neturi turto, t.y. atsakovui jau nesant UAB „Dortus“ vadovu, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia atsakovo, kaip įmonės vadovo, vykdytinos įstatymų nustatytos pareigos, žinant įmonės finansinę būklę, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

16.       Teismas vertino, kad stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Dortus“ bankroto byla, kurioje ieškovė, kaip įmonės kreditorė, yra pareiškusi analogiškus reikalavimus, nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip kreditorė yra pareiškusi tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip įmonės vadovui, dėl konkretaus žalos dydžio dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tai yra ieškovės, kaip kreditoriaus, teisė. Teismas pasisakė, kad dėl ieškovės, kaip kreditorės, pareikšto kreditorinio reikalavimo bankroto byloje pagrįstumo, spręs bankroto administratorius ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

17.       Teismas atmetė atsakovo prašymą ieškovės atstovo atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas sankcijas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatęs tam teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. D. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-18 sprendimą ir ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas padarius šiurkščius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, įrodymus vertinant vienpusiškai ieškovės naudai ir neatskleidus bylos esmės. Teigia, kad ieškovė, kaip UAB „Dortus“ kreditorė, tiesioginį ieškinį atsakovui galėjo pareikšti tik tokiu atveju, jei būtų įrodinėjusi, kad atsakovas padarė individualią žalą ieškovei, ir jo, kaip vadovo, neteisėti veiksmai buvo nukreipti išimtinai prieš šį kreditorių.

20.       Pažymi, kad šioje byloje tiesioginis ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Dortus“ iškėlimo ir tokiais veiksmais buvo padaryta žalos ir ieškovei su kitais kreditoriais. Apelianto vertinimu, pagal kasacinio teismo praktiką ir bylos aplinkybes, ieškovės nurodytu pagrindu tiesioginis ieškinys buvusiam UAB „Dortus“ vadovui negalėjo būti tenkinamas. Juridinio asmens kreditorius, reiškiantis tiesioginį ieškinį įmonės, kuri dar nėra išregistruota dėl bankroto, vadovui iš esmės neturi teisės į ieškinio dėl vėlavimo kelti bankroto bylą patenkinimą.

21.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovo veiksmų, tuo laikotarpiu, kai jis ėjo minėtos bendrovės vadovo pareigas, vertinimu. Pabrėžia, kad atsakovo vadovaujama UAB „Dortus“ neturėjo jokios teisės išskirti ieškovės iš kitų kreditorių. Teismas nevertino įmonės vadovo veiksmų CK 6.9301 straipsnio kontekste ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu jis ėmėsi aktyvių veiksmų šios bendrovės interesams apginti, t.y. reiškė turtinius reikalavimus teisme UAB „Bardra“ ir A. J.-B. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas atsakingai žiūrėjo į UAB „Dortus“ mokumo atkūrimą ir pareigą atsiskaityti su kreditoriais, ieškojo priemonių išieškoti pinigines lėšas, kas apelianto vertinimu eliminuoja neteisėtų veiksmų tikimybę.

22.       Pabrėžia, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, tyčios ar didelio neatsargumo vykdant pareigas ir padarant žalos ieškovei tiesiogiai bei nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos.

23.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtinta BUAB „Dortus“ kreditore ir įraukta į kreditorių sąrašą. Nėra nustatyta, kad ieškovės reikalavimas negalės būtų patenkintas. Be to, teismas nenustatė kokią žalą iš tiesų ieškovė patyrė ir ar jos negali atlyginti tiesioginė skolininkė – bendrovė.  

24.       Mano kad nenustačius juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Tik įsitikinus, kad bankroto procese ieškovės reikalavimai nebus patenkinti bei įrodžius buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, ieškovė galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, kas iš esmės atitiktų subsidiarų juridinio asmens vadovo atsakomybės pobūdį.

25.       Pabrėžia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktą balansą, kuris patvirtino, kad UAB „Dortus“ finansiniai sunkumai buvo jau 2015-12-31 dienai, o ne tada, kai jai ėmė vadovauti atsakovas. Be to, įmonė veikė ir atstatydinus atsakovą iš jos direktoriaus pareigų.

26.       Mano, kad teismas turėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti A. J.-B., kuri buvo direktorė paskolos suteikimo metu ir įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti jau tada, įmonė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų. Tokio atsakovo prašymo netenkinimas ir suinteresuotų asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

27.       Apelianto vertinimu ieškovė piktnaudžiauja procesu, kadangi dar 2016-10-24 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dortus“ ir tuo pačiu yra pareiškusi ieškinį dėl šio įsiskolinimo. Todėl dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo, nesąžiningo procesinio elgesio, teismas turėjo CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei skirti baudą.

28.       2018-09-24 Panevėžio apygardos teisme gautas apelianto prašymas sustabdyti CPK 163 straipsnio pagrindu civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-4006-910/2018 Vilniaus apygardos teisme bei prijungti su šiuo prašymu teikiamus įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2018-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3792-580/2018, to paties teismo 2018-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4006-910/2018, BnPFinance, AB atsiliepimą į BUAB „Dortus ieškinį“ civilinėje byloje Nr. e2-40006-910/2018, teismo pažymas apie ieškinio išsiuntimą M. M. ir A. J.-B. bei BUAB „Kaminkelio projektai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos padarytos nepateikiant teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4992-232/2018)).2018-11-13 teisme gautu prašymu apeliantas M. D. prašo prijungti prie civilinės bylos UAB „Kaminkelio projektai“ ieškinį A. K., M. D., A. K. apklausų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje protokolus ir UAB „Dortus“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2018-11-08 pažymą.

29.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo M. D. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-383-494/2017.

30.       Nesutinka su atsakovo argumentais dėl jos, kaip juridinio asmens kreditorės, teisės reikšti tiesioginį ieškinį, vertinimo ir mano, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi. Teigia, kad atsakovo nurodoma kasacinio praktika nėra aktuali ginčo situacijai. Mano, kad atsakovas netinkamai interpretuoja ĮBĮ nuostatas ir teismų praktiką.

31.       Pabrėžia, kad jokiame teisės akte nėra numatyta sąlyga, jog vadovo atsakomybei atsirasti būtina, kad įmonei jau būtų iškelta bankroto byla. Pagal ĮBĮ nuostatas, įmonei tapus nemokiai, t.y. negalint atsiskaityti su kreditoriais, bei kreditoriams nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo savo iniciatyva, įmonės vadovui atsiranda pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o kreditoriams teisė reikalauti žalos atlyginimo, jeigu ši pareiga nebuvo įvykdyta. Šios vadovo atsakomybės taikymas yra siejamas su įmonės faktine finansine padėtimi, o ne bankroto bylos iškėlimo stadija.

32.       Atkreipia dėmesį, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu UAB „Dortus“ iškėlus bankroto bylą, nei atsakovas, nei BUAB „Dortus“, atstovaujama bankroto administratoriaus, neteikė prašymų sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta bankroto byla. Žalos dydis buvo aiškus ir ieškovės nuomone iš UAB „Dortus“ finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, akivaizdu, kad kreditorės reikalavimai bankroto byloje nebus patenkinti.

33.       Teigia, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina nuostolių, atsirandančių ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, atlyginimo institutą su kitais neteisėtais veiksmais, dėl kurių kreditoriai gali reikalauti nuostolių atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu. Atsakovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Dortus” bankroto bylos iškėlimo, tačiau tyčia to nepadarė, tokiu būdu toliau sunkino įmonės finansinę padėtį, gilino įsiskolinimus. Taigi, M. D., žinodamas BUAB „Dortus“ finansinę būklę, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnyje numatytų pareigų, t.y. neteisėtai neveikė, todėl laikytina, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, tinkamai įrodyti. 

34.       Mano, kad atsakovo argumentai, jog jis vykdė atsiskaitymus vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio eiliškumu niekuo nepagrįsti. Be to, prieš pat kai buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų, atsakovas išgrynino įmonės lėšas, tačiau šių lėšų panaudojimo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.

35.       Ieškovės nuomone, byloje įrodyta, kad žala kilo būtent dėl atsakovo veiksmų. Aplinkybė, kad įsipareigojimų vykdymas pagal Sutartį nutrūko iš karto po akcijų perleidimo bei atsakovo paskyrimo į direktoriaus pareigas, patvirtina priežastinio ryšio tarp neveikimo ir žalos egzistavimą. Atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, toliau vykdė finansines operacijas, kelis kartus išgrynino UAB „Dortus“ lėšas, nors laiku iškėlus bankroto bylą ir neįvykdžius minėtų finansinių operacijų, bankroto byloje šiomis lėšomis būtų dengiami teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

36.       Ieškovės vertinimu, bankroto byloje kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas jokia apimtimi, kadangi BUAB „Dortus” neturi jokio turto, o pats bankroto procesas yra apsunkintas, nesant galimybių susisiekti su fiktyviai paskirtu bendrovės vadovu ir gauti reikalingus dokumentus, todėl ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui tik įsitikinusi, kad iš UAB „Dortus” išieškoti skolos nebepavyks, todėl skirtingai nei tvirtina apeliantas, laikėsi vadovo atsakomybės subsidiarumo principo.

37.       Atsakovui jo vadovaujamos įmonės nemokumo faktas tapo aiškus po to, kai jis, peržiūrėjo įmonės finansinius dokumentus ir pateikė juos VĮ „Registrų centras“ -2016-04-12. Būtent šis momentas, o ne ataskaitinio laikotarpio pabaiga (2015-12-31), turėtų būti vertinamas kaip pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dortus” pradžia. Nesutinka su atsakovo teiginiais dėl vienpusiško ar neišsamaus įrodymų vertinimo. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai teismo buvo įvertinti bendrame įrodymų kontekste.

38.       Skirtingai nei vertina atsakovas, pagrindo į bylą įtraukti buvusią UAB „Dortus“ vadovę A. J.-B., nebuvo. Ieškovė laiko įrodytu, kad UAB „Dortus“, vadovaujant šiai direktorei, įmonė finansinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, kai direktoriumi paskyrus atsakovą, įmonės veikla iš esmės sustojo, tuo pačiu sustojo ir mokėjimai ieškovei.

39.       Ieškovės vertinimu, atsakovas, prašydamas taikyti atsakomybę ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepateikė jokių tokią prašymą pagrindžiančių įrodymų. Pabrėžia, kad visi ieškovės procesiniai veiksmai buvo nukreipti į kreditoriaus interesų gynimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto atsisakymo taikyti baudą ieškovei turi būti atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

42.       CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas tiesioginis kreditorės ieškinys skolininko - juridinio asmens (UAB „Dortus“) vadovui dėl nuostolių atlyginimo šiai kreditorei. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4006-910/2018 nagrinėjamas BUAB „Dortus“ ieškinys dėl žalos, padarytos laiku nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei, atlyginimo.

43.       Kolegijos vertinimu, abiejų bylų kilusio ginčo pobūdis ir faktinis ieškinių pagrindas, bylų iniciavimo pagrindai nesudaro pagrindo spręsti dėl nagrinėjamos bylos stabdymo būtinybės nei pagal CPK 163 straipsnį, nei pagal CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindą, todėl vien ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla, kurioje atsakovu yra apeliantas ir ginčas susijęs su jo, kaip UAB „Dortus“ vadovo veikla ir atsakomybe, savaime nėra pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, todėl toks prašymas netenkinamas.

44.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto pateiktų ir prašomų prijungti prie bylos įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė šių dokumentų sąsajų su nagrinėjama byla ir kokius apeliacinio skundo argumentus jie patvirtina. Kita vertus, teismas, esant poreikiui gali naudotis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis ir grįsti jais daromas išvadas (CPK 179 straipsnis), todėl prijungti prie bylos nutarties 28 punkte išvardytus dokumentus atsisakoma ir jie grąžinami apeliantui (CPK 314 straipsnis). Atitinkamai teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl prašymuose dėstomų aplinkybių, kurios susijusios su kitų civilinių bylų procesais, kaip nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku.

45.       BnPFinance, AB, vertinimu nuostolių 1886, 55 Eur sumoje atsiradimą, sąlygojo atsakovo, kaip UAB „Dortus“ vadovo, neteisėtas neveikimas, kai turėdamas duomenų apie jo vadovaujamos įmonės faktinį nemokumą, kurį pagrindžia atsakovo VĮ „Registrų centrui“ pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys už 2015-09-01-2015-12-31 laikotarpį, jis nevykdė ABĮ numatytų pareigų, veikė nesąžiningai ir savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dortus“.

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BnP Finance, AB ir UAB „Dortus”, atstovaujama jos vadovės A. J.-B., 2015-11-30 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Dortus”, buvo suteikta 2000 Eur paskola 5 mėnesių terminui. UAB „Dortus“ įsipareigojo paskolą grąžinti 2016-04-30 ir penkias po 450 Eur paskolos įmokas turėjo atlikti kiekvieno mėnesio 30 dieną nuo 2015-12-30. Šia sutartimi UAB „Dortus“ taip pat įsipareigojo sumokėti 250 Eur paskolos mokestį (palūkanas). UAB „Dortus“ vienintelio akcininko - UAB „Kaminkelio projektai“, atstovaujamo UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus M. D. 2016-02-10 sprendime nurodyta, kad nuo 2016-02-10 iš UAB „Dortus“ direktoriaus pareigų atšaukiama A. J.-B. ir nuo tos pačios dienos į UAB „Dortus“ direktoriaus pareigas paskiriamas M. D.. UAB „Dortus“ direktorė 2016-02-10 pranešimu informavo BnP Finance, AB, apie šiuos pasikeitimus ir nurodė, kad nuo UAB „Dortus“ akcijų pardavimo dienos UAB „Dortus“ įsipareigojimai pereina naujam įmonės savininkui ir direktoriui. UAB „Dortus“ vienintelio akcininko UAB „Kaminkelio projektai“ atstovaujamo UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus D. B., 2016-05-09 sprendimu nuo 2016-05-09 iš UAB „Dortus“ direktoriaus pareigų atšauktas atsakovas M. D. ir nuo tos pačios dienos į šios bendrovės direktoriaus pareigas paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis M. M.. UAB „Dortus“ 2015-12-30 ir 2016-02-02 atliko mokėjimus po 450 Eur ir daugiau paskolos aptartomis sąlygomis nebevykdė. BnP Finance, AB 2016-04-01 UAB „Dortus“ informavo apie Sutarties nutraukimą ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš UAB „Dortus“ 1247,40 Eur negrąžintos paskolos, 103,21 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu, 32,94 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu po grąžinimo termino pabaigos, 60 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimu už akių ieškinys tenkintas pilna apimtimi. Šio teismo sprendimo pagrindu 2016-06-07 išduotas vykdomasis raštas 2016-06-09 perduotas vykdymui.

47.       Juridinių asmenų registro 2016-10-11 išrašo duomenys patvirtina, kad UAB „Dortus“ finansinė atskaitomybė, datuota 2016-04-12 už 2015-09-01 – 2015-12-31 laikotarpį VĮ „Registrų centras“ įregistruota jos gavimo dieną - 2016-04-18. UAB „Kaminkelio projektai“ direktorius D. B. 2016-04-20 pažymoje nurodė, kad kaip vienintelė UAB „Dortus“ akcininkė, UAB „Kaminkelio projektai“ po balanso duomenimis nustatyto įmonės nemokumo yra suinteresuotas tolimesne įmonės veikla, tad bus atlikti ĮBĮ numatyti UAB „Dortus“ mokumo atkūrimo darbai, parengtas mokumo atkūrimo planas, todėl prašė iki kol bus paskirtas naujas vadovas, bet kokius veiksmus derinti su akcininke, idant išvengti bereikalingos konfrontacijos. Ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „Dortus“, nurodė, kad ši bendrovė ieškovei yra skolinga 1885,55 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-6292-562/2016 BnP Finance, AB, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dortus“ netenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-308-241/2017 šią nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3383-781/2017 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dortus“ tenkino. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad paskutinis bendrovės balansas yra pateiktas už 2015 metus, bendrovė turto iš viso deklaravo už 23 263 Eur, per vienerius metu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 22 233 Eur, t.y. įmonė yra nemoki. Pagal viešus duomenis įmonė turi 143,10 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir 20,80 Eur mokestinės nepriemokos, jos atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, per paskutinius 12 mėnesių iš UAB „Dortus“ penkiose civilinėse bylose yra priteistos tam tikros sumos, duomenų, kad ši bendrovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors materialų turtą, vykdytų veiklą ir gautų pajamas, nėra. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį 2017-04-20 paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3383-781/2017 BUAB „Dortus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šioje bankroto byloje kreditorinius reikalavimus kaip trečios eilės kreditorė yra pareiškusi ir ieškovė.

48.       Atsakovui M. D. BnP Finance, AB ieškinys yra pareikštas tiesioginio ieškinio pagrindu. Atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui tik tokiu atveju, kai šis padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui CK 6.263 straipsnio pagrindu, o ne išvestinę žalą kreditoriui dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai - pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Nesant duomenų, kad UAB „Dortas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pareikštas ieškinys nagrinėtinas ir galėtų būti tenkinamas nustačius aplinkybes, kurios aptartos pirmosios tiesioginio ieškinio pateikimo galimybės – neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovę - kontekste.

49.       Ieškovė akcentuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nevykdė ABĮ nustatytų pareigų, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tik tokiu būdu buvo galima pasinaudoti palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis.

50.       LAT taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). 

51.       Virš aptarti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro žalą bendrovei, pavyzdžiui, pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ar pareigas įtvirtintas specialiuosiuose įstatymuose (pavyzdžiui, ABĮ) ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tačiau tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (LAT 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

52.       Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti atsakovo specifiniai neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos ieškovei, o ne visiems BUAB „Dortus“ kreditoriams, atsiradimą. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. 

53.       BnP Finance ieškinys buvo grindžiamas išimtinai atsakovo, kaip UAB „Dortus“ vadovo netinkamu pareigų atlikimu ir ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų nesilaikymu, kai šis jo trijų mėnesių įmonei vadovavimo laikotarpiu, žinodamas apie įmonės sudėtingą finansinę situaciją, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kas ieškovės vertinimu ir sąlygojo prašomų priteisti nuostolių jai atsiradimą. Ieškinyje duomenų kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė individuali žala ieškovei nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo M. D. atžvilgiu nustatytos netinkamai.

54.       Juridinio asmens organų narių fiduciarinės pareigos galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste yra ne konkrečiam kreditoriui, o tik pačiam juridiniam asmeniui. Fiduciarinių pareigų (ne)pažeidimo vertinimas yra nesusijęs su byloje nagrinėtinu klausimu dėl individualios žalos konkrečiam kreditoriui padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu.

55.       Pažymėtina, kad UAB „Dortus“ finansinė būklė kaip civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – gali būti aktuali nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą konkrečiu ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, o ne sprendžiant individualios žalos konkrečiam kreditoriui atlyginimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentacija susijusi su bendrovės nemokumo vertinimu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi įmonės mokumui atkurti bei pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo analizavimas, nėra aktualus sprendžiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Teismas turėjo vertinti ir spręsti ar ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. D. atliko aktyvius nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, kuriais ieškovei padarė žalą.

56.       Bylos duomenys patvirtina, kad paskolos sutartį su ieškove sudarė ne atsakovas, o tuometinė UAB „Dortus“ direktorė, o jo 2016-04-12 pateikta VĮ „Registrų centrui finansinė atskaitomybė už laikotarpį nuo 2015-09-01-2015-12-31, t.y. kai M. D. dar nebuvo įmonės direktoriumi, patvirtina, kad paskolos suteikimo metu įmonė jau turėjo rimtų finansinių problemų. Todėl ieškovė, kaip kreditavimo paslaugas teikianti įstaiga, veikė išimtinai savo rizika. Tai, kad UAB „Dortus“ nemokumo požymiai pagal ĮBĮ buvo akivaizdūs atsakovui pateikus VĮ „Registrų centras“ įmonės finansinę atskaitomybę už 2015-09-31-2015-12-31, dar neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovę, ką yra būtina nustatyti nagrinėjant šioje byloje pareikštą tiesioginį ieškinį.

57.       Ieškinyje dėstomi argumentai, kad atsakovas tiek ieškinio dėl skolos nagrinėjimo teisme metu, tiek priėmus sprendimą už akių, tiek skolos išieškojimą 2016-06-09 perdavus antstoliui vykdyti, su ieškovu susisiekęs nebuvo ir skolos grąžinimo klausimo nesprendė, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir tai, kad ieškovas dar 2016-05-09 buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas M. D., vadovavimo UAB „Dortus“ laikotarpiu būtų atlikęs neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, nukreiptus konkrečiai į ieškovę bei kurie išskirtų ieškovę iš kitų trečios eilės kreditorių. Atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių būtų kilusi žala būtent ieškovei, o ne ir visiems kitiems kreditoriams, šioje byloje pareikštu tiesioginiu ieškiniu nėra įrodyti.

58.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kaip UAB „Dortus“ vadovo atlikti veiksmai, kai jo vadovavimo laikotarpiu įmonė nevykdė paskolos sutarties sulygtomis sąlygomis, nesudaro pagrindo neteisėtiems atsakovo veiksmams bei individualiai ieškovo žalai konstatuoti.

59.       Kolegijos vertinimu, BnP Finance pareikšto tiesioginio ieškinio tenkinimas šiuo metu, įvertinus, kad UAB „Dortus“ bankroto byloje yra ir pirmesnės eilės ir tos pačios eilės kreditorių, lemtų pastarųjų bankroto byloje teisėtų interesų pažeidimą ir sumažintų galimybės tenkinti visų likusių kreditorių finansinius reikalavimus.

60.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės dėstoma argumentacija, byloje surinktų duomenų kontekste ir atsižvelgus į virš aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, kurie yra reikšmingi ginčo situacijos sprendimui, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. O subjektyvus teisinio reglamentavimo vertinimas nepaneigia apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nėra nustatytos atsakovo, kaip ieškovės skolininkės UAB „Dortus“ vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos.

61.       Imperatyvus reikalavimas dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai yra įtvirtintas CPK 7 straipsnio 2 dalyje. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (LAT 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

62.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei pagal atsakovo prašymą nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti šioje byloje pareikštą BnPFinance, AB ieškinį pagrindo nėra, tačiau atsakovo argumentai dėl ieškovės nesąžiningo procesinio elgesio, kolegijos vertinimu yra nepagrįsti. Ieškovė, manydama, kad yra pažeidžiami jos teisėti interesai turi teisę imtis visų teisinių priemonių jiems apginti, todėl kreipimasis į teismą ir pasirinktos, teisine prasme, leistinos savo pozicijos gynimo priemonės, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovės veiksmų vertinimo šiuo klausimu. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu atmestini ir prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

63.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

64.       Tenkinus apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinį atmetus, jos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas atsakovo naudai pilnai priteisia iš ieškovės BnPFinance, AB (CPK 93 ir 98 straipsniai). Kolegija atsižvelgdama į atsakovo patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą apmokėti dydį (42 Eur), į tai, kad dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įrodymų apeliantas nėra pateikęs, iš ieškovės apelianto naudai priteisia 42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65.       Įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą bei netinkamai aiškino ir taikė kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, susijusias su juridinio asmens vadovo civiline atsakomybe, kai juridinio asmens kreditorius reiškia tiesioginį ieškinį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir nepagrįstai tenkino ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – BnP Finance, AB ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 n u s p r e n d ž i a :

 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BnPFinance, AB ieškinį atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikytas atsakovo M. D. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš ieškovės BnPFinance, AB (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo M. D., a.k.(duomenys neskelbtini) naudai 1042 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                            Margarita Dzelzienė

                    Nijolė Danguolė Smetonienė

                    Birutė Valiulienė