Civilinė byla Nr. 2-876-959/2014

Proceso Nr. 2-18-3-00678-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija

78.2.1.; 116.4.; 116.1.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 31 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovei O. G. bei jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti 3300,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę O. G..

Posėdžio metu ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 3200,00 Lt.

Ieškinys tenkintinas.             

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; vaikas šiuo metu gyvena su ieškove; šalys nekilnojamojo ar privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna; ieškovės paaiškinimais, visos jos gaunamos socialinės išmokos siekia 734,00 Lt, ji per mėnesį vaiko išlaikymui skiria vidutiniškai apie 500-600 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė bei posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį vaiko išlaikymui ji vidutiniškai išleidžia apie 500-600 Lt. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytina protinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Tačiau ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu neturi darbo ir turto, pati savaime nėra pagrindas mažinti atsakovui tenkančią išlaikymo naštos dalį, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, deda visas būtinas pastangas, kad turėtų pajamų ir pagerintų savo turtinę padėtį.

Anot ieškovės, atsakovas nuo vaiko gimimo dienos yra davęs jai 100,00 Lt vaiko išlaikymui. Kiti įrodymai, patvirtinantys atsakovo pareigos išlaikyti savo vaiką vykdymą, teismui nepateikti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinius argumentus, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas visa apimtimi priteisiant iš atsakovo tiek 3200,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, tiek išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje siekia 440,22 Lt. Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista, yra lygus 108,00 Lt. Todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina viso 548,22 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečiam vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečiam vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), 3200,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę O. G..

Priteisti iš atsakovo V. B. 440,22 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų 22 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Įpareigoti atsakovą V. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas              Sergej Lebedev