Baudžiamoji byla Nr. 1S-115-966/2021

Teisminio proceso Nr. 1-29-3-00012-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. P. Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 pirmąjį skirsnį, § 231 pirmąjį skirsnį, § 333 pirmąjį skirsnį, § 332 pirmąjį skirsnį ir nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis, paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, pripažintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2021 m. gegužės 19 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 9 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 19 d.

2.       Komisija 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas penkis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi teigiamas nuostatas į taikomas priežiūros priemones, mokosi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebima pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką.

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Vertintas ir padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, informacija apie ankstesnius teistumus, nuteistojo asmenybę charakterizuojantis duomenys. Įvertinęs šių duomenų visumą teismas sprendė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Nuteistasis E. P. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

4.1.                      Skunde pažymima, kad BVK 157 straipsnyje padaryto nusikaltimo sunkumas nėra išskirtas kaip kriterijus, į kurį atsižvelgtina priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nusikaltimo sunkumas buvo įvertintas paskiriant bausmę. Jeigu įstatymas numato galimybę paleisti lygtinai, tai nei teismas, nei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija neturėtų ieškoti nepagrįstų priežasčių to įstatymo nevykdyti. Pagal Kauno apygardos teismo praktiką formalių lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas yra materialus lygtinio paleidimo pagrindas ir šio pagrindo nustatymas kaip tik ir leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio nuteistąjį paleidus lygtinai (bylos Nr. 1S-69-485/2017, Nr. 1S-1601-238/2014).

4.2.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors BVK 157 straipsnyje lygtinio paleidimo sąvoka nėra pateikta, tarptautiniuose teisės aktuose, susijusiuose su bausmių vykdymu, lygtinis paleidimas paprastai apibrėžimas kaip bendruomenėje atliekama bausmė, alternatyva laisvės atėmimui, bausmių deinstitucionalizavimo priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet ir padeda asmenims grįžti į visuomenę. Lygtinis paleidimas reiškia ankstyvą nuteistųjų paleidimą pagal individualizuotas sąlygas, kurios taikomos po paleidimo. Pritaikius lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnį bausmė nepasikeičia, keičiasi tik jos atlikimo sąlygos. Nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų gali būti apibrėžiamas kaip sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų, kai nuteistajam, prižiūrimam atitinkamų institucijų, toliau atliekant bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, nustatomi tam tikri draudimai ir /ar įpareigojimai bei siekiama asmens resocializacijos.

4.3.                      Nuteistasis skunde pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje, nepaisant to, kad nepakankamai atsižvelgta į tai, kad bausmės vykdymui keliamas tik resocializacijos tikslas, yra ypač akcentuoti nubaudimo ir teisingumo užtikrinimo tikslai nenurodant, kokią reikšmę tai turi siekiant nuteistojo resocializacijos. Pritaikius lygtinį paleidimą sudaroma galimybė valstybės institucijoms „patikrinti“ asmenų elgesį laisvėje, tam tikrą laiką juos prižiūrint bei teikiant intensyvesnę socialinę pagalbą. Mokslininkų nustatyta, kad recidyvas mažesnis, kai asmuo rengiamas gyvenimui laisvėje nei tada, kai įkalinimas organizuojamas pagal asmens uždarymo principą. Visuomenės saugumas siejamas ne su tuo, kad visi nusikaltę asmenys uždaryti, o su tuo, kai joje integruotai gyvena ir teisti asmenys, o lygtinis paleidimas, kaip maksimali sąlyginio įkalinimo atvėrimo forma, sudaro galimybes siekti asmens integracijos, kuri yra ir visuomenės interesas bei ilgalaikėje perspektyvoje didina visuomenės saugumą. Šiuo atveju teismas, vertindamas asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, analizuoja nemažai aplinkybių, kurios yra statiškos ir negali rodyti pažangos, tačiau jos akcentuojamos, kaip turinčios reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui. Lygtinio paleidimo instituto taikymas neturėtų būti ribojamas formaliu reikalavimu dėl gana didelės įkalinimo įstaigoje atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu yra visos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad Komisija išanalizavo nuteistojo asmenybę, įvertino visas teigiamas ir neigiamas aplinkybes taip pat ir tai, kad būdamas baustas už alkoholio vartojimą nuteistasis įvertino savo elgesį ir ėmėsi sprendimų. Teismo išvada, kad nuteistasis privalo mažinti 20 statinių balų, yra nemotyvuota, kadangi teismas nepaaiškino, ką tai duos nuteistajam, kuriam iki bausmės atlikimo pabaigos liko 5 mėnesiai.   

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

5.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. 

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – bausmės atlikimo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 44 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

8.       Analizuojamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad E. P. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šią išvadą visų pirma patvirtina Socialinio tyrimo išvados duomenys apie nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos pokytį. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo nustatytų 66 balų sumažėjo ir, kaip minėta, šiuo metu įvertinta 44 balais (vertinimas atliktas 2020 m. gegužės 20 d.). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad E. P. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas jau ne pirmą kartą, 2020 m. birželio 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija buvo nutarusi netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir šio svarstymo metu E. P. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta 44 balais (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO). Tai rodo, kad jokie ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė. Be to, nuteistajam išlieka nustatyti tie patys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir dinaminiai (24 balai) veiksniai. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pagrįstai jas vertino kaip teikiančias pagrindą išvadai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai mažindamas ją sudarančių dinaminių balų skaičių.  

9.       Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad E. P. nusikalto ne pirmą kartą – praeityje nuteistasis teistas du kartus už tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu hašišo, turint tikslą platinti (BK 260 straipsnio 3 dalis) – padarymą. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudos ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau taikytos bausmės ir poveikio priemonės nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė, nuteistasis vėl nusikalto padarydamas labai sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, daromi nusikaltimai sunkėja, o informacija apie teisės pažeidimus yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, nuteistasis nepastebi vis dar turintis problemų, įtakojusių jo nusikalstamą elgesį, yra orientuotas į greito rezultato pasiekimą nesikoncentruodamas į ilgalaikius sprendimus ir jų rezultatus, pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautas nuobaudas ir paskatinimus fiksuota, kad E. P. ne tik skatintas (penkis kartus, paskutinį kartą 2020 m. spalio 26 d.), bet ir du kartus baustas – 2019 m. gegužės 3 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, 2019 m. gegužės 24 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Taigi nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, o išimtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje stebimas tik nuo 2020 m. gegužės 18 d., kuomet nuteistasis buvo tik skatinamas, drausmine tvarka nebaustas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokolo, nebuvo vieninga (vienas Komisijos narys balsavo prieš).

10.       Sutiktina su apylinkės teismo manymu, kad nuteistojo turima skola taip pat yra reikšmingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Paleidus nuteistąjį lygtinai jam taikoma probacija, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis, E. P. vardu yra gautas vykdomasis dokumentas dėl 61 985,59 Eur išieškojimo. Išieškota tik nežymi dalis – 190,83 Eur. Byloje oficialių duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą ir legaliai gautas pajamas iki jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirbo trumpiau, negu vieną mėnesį, stabilios darbinės patirties neįgijo. Nors Komisijos nutarime, taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju E. P. turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai patvirtinantis pranešimas surašytas 2020 m. balandžio 21 d., t. y. dar iki ankstesnio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmimo. Aktualių duomenų apie nuteistojo galimybes įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ar kitoje darbovietėje, teismui pateiktoje byloje nėra. Būdamas užsienio valstybėje E. P., pagal padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, piniginių lėšų prasimanydavo nelegaliais būdais, įsidarbinti ir mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, būdamas laisvėje, E. P. nesistengė. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo turima didelė skola gali vėl paskatinti jį nusikalsti. Manymą, kad su lėšų valdymu susijusios problemos gali būti aktualus veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo procesams patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išskirtas, su lėšų tvarkymu ir pajamomis susijęs, kriminogeninis veiksnys.

11.       Skunde nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo sampratos, šio instituto paskirties ir tikslų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi būti atlikęs įstatyme nurodytą bausmės dalį ir jam turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, arba jeigu rizika yra vidutinė, turi būti konstatuota akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra teisė, o ne pareiga. Analizuojamu atveju E. P. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą neturėjo pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-69-485/2017, Nr. 1S-1601-238/2014. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad minėtos nutartys buvo priimtos galiojant senajai BVK 157 straipsnio redakcijai (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.). Be to, minėtos nutartys nelaikytinos precedentu, taikytinu šioje byloje, kadangi šioje byloje ir nuteistojo nurodomose bylose nustatytos aplinkybės yra skirtingos (skiriasi tiek su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, tiek su nuteistųjų asmenybėmis, jų elgesiu susijusios aplinkybės).

12.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką.

13.       Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Skundžiama 2021 m. sausio 21 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Algirdas Giedraitis

                                                                                Jurga Vasiliauskienė

                                                                                Aušra Vingilė