Civilinė byla Nr. e2-1612-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32803-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.6.2.2; 2.6.29.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,

dalyvaujant nepilnamečio ieškovo M. S. atstovei ad hoc M. K. ir advokato padėjėjui Sauliui Saulėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams A. S. ir UAB „Centro kubas“ dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas M. S. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir (laiduotojo) UAB „Centro kubas“ 112 227,75 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. S. 2008 m. gruodžio 19 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 144 810 Eur sumai D. V., naudai ir šią skolą įsipareigojo apmokėti iki 2011 m. gruodžio 19 d., o atsakovas UAB „Centro kubas“ šiame vekselyje laidavo. Vekselis įstatymų nustatytais terminais nebuvo pateiktas apmokėti ir nebuvo kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo, dėl ko vekselis tapo paskolos rašteliu. Atsakovas A. S. dalį skolos 32 582,25 Eur sumai grąžino D. V., o likusios 112 227,75 Eur (144 810 Eur – 32 582,25 Eur) skolos iki šiol negrąžino. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. birželio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo savo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos D. V. turtą, tame tarpe ir reikalavimo teisę pagal 2008 m. gruodžio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį / paskolos raštelį gauti negrąžintą skolą 112 227,75 Eur sumai, kurią ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

2.       Atsakovas A. S. atsiliepime nurodo, kad jis yra nepilnamečio ieškovo M. S. tėvas, t.y. įstatyminis atstovas, ir kaip atstovas prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsakovas paaiškina, kad ieškinį teismui pateikė neįgaliotas asmuo – laikinoji nepilnamečio M. S. globėja M. K., kuriai laikinoji globa buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 80-2924/19, o ieškinys teisme buvo priimtas 2020 m. sausio 7 d. Atsakovas teigia, kad skola neegzistuoja, nes vekselį buvusiai sutuoktinei D. V. jis išdavė užtikrindamas, jog teiks sūnui M. S. išlaikymą po santuokos nutraukimo. Paaiškina, kad jis susitarimą vykdė ir išlaikymą teikė, t.y. leido D. V. ir sūnui M. S. gyventi jam priklausančiame bute. Be to, (duomenys neskelbtini) mirus D. V., sūnus gyvena su juo ir jis ir toliau teikia jam išlaikymą. Apelianto teigimu vekselis neįrodo, jog D. V. jam paskolinio pinigus, nes tokios sumos ji neturėjo. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad vekselis patvirtina paskolos sutartį, nes paskolos sutartis yra realinė, - galioja nuo pinigų perdavimo momento. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismui nusprendus netenkinti jo prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, jis prašo leisti sudaryti taikos sutartį ir skolą padengti UAB „Centro kubas“ akcijomis. Taip pat prašo sumažinti ieškovo reikalavimą sumomis, kurias jis sumokėjo teikdamas M. S. išlaikymą ir kuriomis dengė D. V. skolas.

3.       Atsakovas UAB „Centro kubas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad vekselio nepateikus apmokėjimui ir nesikreipus dėl vykdomojo įrašo laiduotojo atsakomybė pasibaigė. Taip pat prašo palikti ieškinį nenagrinėtą kaip pateiktą neįgalioto asmens.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Išvadoje nurodė, kad A. S. šeima skyriui yra žinoma, šeimai taikoma atvejo vadyba. Nepilnamečiui M. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 8 d. (po jo motinos mirties), jo tėvo prašymu buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta M. K. Panaikinus laikinąją globą, skyriuje buvo organizuojamas pokalbis, kurio metu sutarta, kad nepilnametis kurį laiką pagyvens su globėja, kol tėvas atkurs santykį su vaiku. Institucija nurodo, kad vaikas šiuo metu (2020 m. balandžio 15 d.) vis dar negyvena su tėvu. Paaiškina, kad vaiko turtas yra atskiras nuo jo tėvų, tėvai į vaiko turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 str. turi tik tvarkymo teisę (uzufruktas). Taip pat institucijos nuomone, šioje byloje galėtų būti skiriamas nepilnamečio atstovas ad hoc, nes tarp vaiko ir jo tėvo yra interesų konfliktas (CK 3.163 str. 1, 3 d.). Institucija pateikė išvadą, kad M. K. gali atlikti ieškovo nepilnamečio M. S. atstovo ad hoc pareigas šioje civilinėje byloje.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad pagal atsakovo A. S. pateiktus duomenis, jis yra padengęs D. V. 212 Eur dydžio skolą, todėl mano, jog yra pagrindas sumažinti ieškinio reikalavimą šia suma. Prašė netenkinti atsakovo prašymo įskaityti kaip skolos dengimą nepilnamečiui mokėtą išlaikymą, nes tai nesusijusios prievolės, - išlaikymą atsakovas privalėjo teikti pagal įstatymą. M. K. paaiškino, kad ji ir jos mama palaikė draugiškus santykius su D. V., prižiūrėdavo ir rūpindavosi nepilnamečiu M. S., kartais net po kelis mėnesius, kai D. V. išvykdavo į komandiruotes į užsienį. Teigė, jog ji žinojo apie vekselį iš D. V., apie vekselį žinojo ir nepilnametis M. S., kuriam šiuo metu yra 13 metų. Atstovė paaiškino, kad jos iniciatyva reikalavimo teisė pagal vekselį buvo įtraukta į paveldimo turto aprašą, nors A. S. siekė nuslėpti šią skolą. M. K. teigimu, jai iš D. V. yra žinoma, kad vekselį A. S. išdavė už realiai jam paskolintus pinigus, o ne kaip vaikui mokėtino išlaikymo užtikrinimą. D. V. tą pačią dieną kaip išduotas vekselis, t.y. 2008 m. gruodžio 19 d., išdavė atsakovui A. S. įgaliojimą parduoti žemės sklypą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas, veikdamas pagal šį įgaliojimą pardavė 2009 m. sausio 28 d. Tokiu būdu jai tenkanti dalis už parduotą butą 604 560,07 Lt buvo perduota ir paskolinta atsakovui. D. V. pardavusi butą, kito būsto neįsigijo, o pagal susitarimą kartu su sūnumi M. S. gyveno atsakovo A. S. suteiktame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas pinigus naudojo savo įmonės veikloje, todėl įmonė ir laidavo vekselyje. Ieškovo atstovų vertinimu, laidavimas nėra pasibaigęs nepaisant to, kad D. V. vekselio nepanaudojo kaip vertybinio popieriaus. Pažymi, kad tokios praktikos laikosi kasacinis teismas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atsakovų prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu netenkinamas.

6.       Atsakovai teigia, kad ši civilinė byla buvo pradėta nesant pagrindo, nes ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo.

7.       Byloje nustatyta, jog ši civilinė byla yra iškelta pagal nepilnamečio ieškovo M. S. laikinosios globėjos M. K. bei jos pavedimu veikiančios advokatės Vilijos Gražulytės 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nustatyta, kad nepilnamečiui ieškovui M. S. laikinoji globa buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2924/19 (e. bylos t. 1, b.l. 79), t.y. vėliau nei buvo iškelta civilinė byla.

8.       Be to, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi M. K. yra paskirta ieškovo nepilnamečio M. S. globėja ad hoc nagrinėjant šią civilinę bylą. Ieškovo globėja M. K. šioje byloje ieškinį palaiko, todėl teismas vertina, kad ieškinio trūkumai, susiję su nepilnamečio ieškovo tinkamu atstovavimu, yra visiškai pašalinti.

9.       Įstatyminio ieškovo atstovo A. S. pareiškimo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu teismas netenkina, nes toks pareiškimas yra pateiktas esant interesų konfliktui ir vaiko įstatyminiam atstovui aiškiai veikiant priešingai nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.159 str. 2 d.).

Ieškinys tenkinamas.

10.       Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. 2008 m. gruodžio 19 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (e. bylos t.1, b.l. 2), kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 144 810 Eur D. V. Vekselyje nurodyta, kad vekselis turi būti pateiktas apmokėjimui per 36 mėnesius nuo jo išrašymo dienos. Be to, vekselyje nurodyta, kad už vekselio davėją laiduoja UAB „Centro kubas“ (už laiduotoją pasirašė įmonės vadovas A. S.).

11.       Notaro išduotas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas rodo, kad po D. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) reikalavimo teisę pagal 2008 m. gruodžio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį paveldėjo įpėdinis M. S. (e. bylos t. 1, b.l. 4).

12.       Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) 2 str. 4 d. pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kurį išrašiusio subjekto valia yra nukreipta į mokėjimo prievolės sukūrimą. Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 44 punktas).

13.       Byloje neginčijama, kad A. S. 2008 m. gruodžio 19 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas apmokėti ir jo pagrindu nebuvo išduotas vykdomasis įrašas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019 ir kt.).

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas M. S., suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lemia ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiant tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio turėtojo susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 44 punktas). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus, t.y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 str., aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

15.       Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovo A. S. išduotas vekselis atitinka paskolos rašteliui taikomus formos ir turinio reikalavimus, t.y. šis vekselis kartu su kitais toliau aptartais įrodymais, patvirtina tiek paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, tiek paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolą. Teismas atmeta atsakovo A. S. paaiškinimus, kad vekselį jis išdavė kaip užtikrinimą, jog teiks išlaikymą sūnui M. S. Vekselyje yra padaryti trys įrašai „grąžinta 10 000 litų“, „grąžinta 2 500 litų“ ir „? 100 000“, kuriuos vertinant gramatiškai yra aišku, jog pinigai buvo grąžinami, o ne teikiamas išlaikymas. Be to, pats atsakovas A. S. patvirtino, kad išlaikymą sūnui jis teikė kitu būdu, t.y. leisdamas sūnui bei jo motinai D. V. gyventi jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad D. V. negalėjo paskolinti tokios pinigų sumos, nes neturėjo tokių pinigų ir kad realinė paskolos sutartis dėl to neįsigaliojo (CK 6.870 str. 2 d.). Ieškovo atstovų pateikti rašytiniai dokumentai, t.y. 2008 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtina, kad D. V. tą pačią dieną kaip ir išduotas vekselis, t.y. 2008 m. gruodžio 19 d., buvo išdavusi atsakovui A. S. įgaliojimą parduoti jai ir A. S. bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas, veikdamas pagal šį įgaliojimą pardavė 2009 m. sausio 28 d. (e. bylos t. 1, b.l. 172, zip priedas „Sutartis.pdf“). Iš pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dalį kainos (292 926,55 Lt) pirkėjas pervedė SEB bankui kaip D. V. ir A. S. bendros skolos grąžinimą, o likusi dalis (1 257 073,45 Lt) buvo sumokėta pardavėjams, atstovaujamiems A. S., iki sutarties sudarymo. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog tokiu būdu D. V. už parduotus nekilnojamuosius daiktus tenkanti kainos dalis buvo perduota atsakovui ir todėl vekseliu patvirtinta paskolos sutartis įsigaliojo (CK 6.870 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog A. S. pagal įgaliojimą sudaręs minėtą pirkimo–pardavimo sutartį, būtų perdavęs pinigus D. V. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. kito nekilnojamojo turto neįsigijo ir po jos mirties sudarytame paveldimo turto apraše taip pat nėra tokios vertės turto, kuris būtų artimas jos daliai, gautai iš 2008 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotų nekilnojamųjų daiktų (e. bylos t. 1, b.l. 42-43). Teismo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad tokias vekselio išdavimo aplinkybes jai yra nurodžiusi D. V., ir kad tokias aplinkybes iš savo motinos žino ir pats ieškovas nepilnametis M. S.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo A. S. pateiktus įrodymus apie tai, kad jis yra padengęs 212 Eur vertės skolą už D. V. (e. bylos t. 1, b.l. 85), ir į ieškovo atstovų pareiškimą teismo posėdžio metu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, tenkina ieškinį ir priteisia ieškovui M. S. iš atsakovo A. S. 112 015,75 Eur skolą (112 227,75 Eur – 212 Eur). Civilinė byla sumažinto ieškinio reikalavimo dalyje nutraukiama, teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo šio ieškinio reikalavimo (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

17.       Atsakovo prašymas išskaityti iš skolos kitas sumas, kurias, atsakovo A. S. teigimu, jis mokėjo kaip M. S. išlaikymą, netenkinamas, nes išlaikymą atsakovas turėjo teikti savo nepilnamečiui sūnui pagal įstatymą. Be to, išlaikymas buvo teikiamas M. S. ir todėl šie mokėjimai atsakovo skolos D. V., dėl kurios priteisimo yra pareikštas ieškinys, nemažina.

18.       Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo A. S. taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).

19.       Teismas taip pat tenkina ieškovo reikalavimą priteisti skolą ir iš atsakovo UAB „Centro kubas“ kaip solidaraus skolininko – laiduotojo (CK 6.81 str. 1 d.). Teismas atmeta atsakovo UAB „Centro kubas“ argumentus, kad laidavimas yra pasibaigęs. Teismo vertinimu, ieškovas nurodo aktualią kasacinio teismo praktiką, patvirtinančią, jog laidavimas pagal vekselį nepasibaigia vekselio nerealizavus kaip vertybinio popieriaus, bet galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad papildomas vekselio laidavimo pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Dėl termino pareikšti reikalavimą skolininkui pagal vekselį praleidimo laidavimo prievolė nepasibaigia, nes ĮPVĮ ir specialusis reglamentavimas to nenustato. Pagal bendrąsias nuostatas jis galioja tol, kol galioja prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20.       Patenkinus ieškinį, laikoma, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai ir teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 str.). Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis (30 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, e. bylos t. 1, b.l. 17) bei išlaidos už advokato pagalbą byloje 2 050,70 Eur (e. bylos t. 1, b.l. 168-169). Ieškovo nurodytas išlaidas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas vertina, jog išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovo prašymas tenkinamas. Kadangi bylinėjimosi išlaidas už ieškovą sumokėjo ieškovo atstovė M. K., bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos ne ieškovui, bet M. K. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis.

21.       CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovas M. S. buvo atleistas nuo  1787 Eu žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (e. bylos t. 1, b.l. 55-56). Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (nuo priteistos sumos 112015 Eur mokėtinas 1815 Eur žyminis mokestis, pateikiant procesinius dokumentus elektroniniu būdu) ir atėmus ieškovo sumokėtą žyminio mokesčio dalį (30 Eur), iš atsakovų lygiomis dalimis Lietuvos valstybei priteisiama 1785 Eur žyminio mokesčio (po 892,50 Eur iš kiekvieno).

22.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 13,28 Eur. Šios išlaidos taip pat priteisiamos Lietuvos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 6,64 Eur (CPK 96 str.)

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos

23.       CPK 271 str. 1 d. numato, jog priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą.

24.       Šiuo atveju, įvertinus jog atsakovas A. S. yra įstatyminis nepilnamečio ieškovo M. S. atstovas, teismas vertina, jog yra tikslinga nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, kuri padėtų išvengti kilusio interesų konflikto.

25.       Teismas vertina, kad siekiant, jog teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas, būtina nustatyti, kad teismo sprendimu priteista skola iš atsakovų būtų sumokama į nepilnamečio ieškovo M. S. vardu atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje.

26.       Taip pat teismas vertina, jog remiantis CK 3.163 str. 3 d. nuostatomis būtina pavesti teismo paskirtai nepilnamečio ieškovo M. S. globėjai ad hoc M. K. atstovauti nepilnamečio M. S. interesus ir teismo sprendimo vykdymo procese, įskaitant globėjos teisę nepilnamečio M. S. vardu atidaryti sąskaitą kredito įstaigoje, teisę gauti vykdomąjį raštą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu bei teisę atstovauti nepilnametį ieškovą priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese, jeigu tokiam procesui pradėti būtų pagrindas.

27.       Tuo pačiu teismas vertina, jog šiuo metu nėra būtinybės spręsti dėl kitokių disponavimo nepilnamečio ieškovo turtu apribojimų, nei jie yra numatyti įstatymo imperatyvais (CK 3.186 str., CK 3.188 str.). Byloje nėra duomenų (įskaitant vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą išvadą), kad nepilnamečio įstatyminis atstovas A. S. netinkamai naudotų tėvų valdžią ar veiktų priešingai vaiko interesais. Be to, CK 3.189 str. 2 d. numato, kad kilus interesų konfliktui dėl konkretaus sandorio, susijusios su nepilnamečio vaiko turtu, sudarymo gali būti skiriamas globėjas ad hoc konkrečiam sandoriui sudaryti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271 str. 1 d., 293 str. 4 p. teismas

n u s p r e n d ž i a:

Priimti ieškovo M. S. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimo priteisti 212 Eur nutraukti.

Kitą ieškinio dalį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Centro kubas“, juridinio asmens kodas 121994544, 112 015,75 Eur  (vieną šimtą dvylika tūkstančių penkiolika eurų, 75 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Centro kubas“, juridinio asmens kodas 121994544, 2 080,70 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt eurų, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti, kad teismo sprendimu ieškovui priteista skola iš atsakovų turi būti sumokama į nepilnamečio ieškovo M. S. vardu atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje.

Pavesti ieškovo M. S. globėjai ad hoc M. K. atstovauti nepilnamečio M. S. interesus teismo sprendimo vykdymo procese, įskaitant teisę nepilnamečio M. S. vardu atidaryti sąskaitą kredito įstaigoje, teisę gauti vykdomąjį raštą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu bei teisę atstovauti nepilnametį ieškovą priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese.

Priteisti Lietuvos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Centro kubas“, juridinio asmens kodas 121994544, 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t.y. po 6,64 Eur iš kiekvieno) ir 1785 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (t.y. po 892,50 Eur iš kiekvieno). Valstybei priteistos sumos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                               Andrius Verikas