Civilinė byla Nr. e2S-1150-656/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00326-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovių ieškinio priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT), trečiajam asmeniui Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, prašo:

1.1.       pripažinti negaliojančiais NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 18 d. įsakymus ir atstatyti valstybinės žemės nuomos sutarčių registraciją Nekilnojamojo turto registre:

1.1.1.                      Nr. 49VĮ-460 (14.49.2 E) dėl 62054 m2 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995-11-02 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 33 N01/96-9373, sudarytą su UAB „Posūkis“ (pakeistą 2005-09-14 susitarimu Nr. K01/2005-984, 2008-11-06 Nr. N01/2008-193), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (toliau tekste NTR) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.1.2.                      Nr. 49 VĮ-461 (14.49.2 E) dėl 122400 m2 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2005-09-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-987 (pakeistą 2010-06-28 susitarimu Nr. K01/2010-181), sudarytą su UAB „Geruda“, įregistruotą NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.1.3.                      Nr. 49 VĮ-462 (14.49.2 E) dėl 57200 m2 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2005-09-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-985 (pakeistą 2010-06-28 susitarimu Nr. K01/2010-180), sudarytą su UAB „Geruda“ įregistruotą NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.1.4.                      Nr. 49 VĮ-463 (14.49.2 E) dėl 23000 m2 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010-08-03 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/2010-2, sudarytą su UAB „Geruda”, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.1.5.                      Nr. 49 VĮ-464 (14.49.2 E) dėl 8744 m2 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2008-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2008-192, sudarytą su UAB „Posūkis“, įregistruotą NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.1.6.                      Nr. 49 VĮ-465 (14.49.2 E) dėl 54771 m2 valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2005-09-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-986, sudarytą su UAB „Jurgena“, įregistruotą NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.2.       Įpareigoti Lietuvos Respubliką sudaryti palankias sąlygas ieškovėms įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis (Įgyvendinimo sutarties 3.1.1.1 punktas), tai yra sudaryti sąlygas ieškovėms užtikrinti 12 000 veikiančių darbo (verslo) vietų (duomenys neskelbtini) įgyvendinus Projektą (Įgyvendinimo sutarties 2.5.3 punktas).

1.3.       Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar 2019-04-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 402 atitinka Investicijų įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą.

2.       Ieškovės prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad terminas atnaujintinas dėl teisinių santykių neapibrėžtumo, kliudžiusio ieškovėms priimti teisiškai pagrįstus sprendimus dėl savo pažeistų teisių gynimo. Turi būti pripažinta, kad ieškovės nenutrūkstamai nuo 2021 m. kovo 18 d. iki šiol gynė ir gina savo teises į valstybinės žemės nuomą ir (duomenys neskelbtini) teisę veikti, nes tai užtikrina virš 12 000 darbo vietų smulkiems ir vidutiniams verslininkams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi: atmetė ieškovių prašymą atnaujinti terminą ieškiniui dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 18 d. įsakymų teisėtumo ir patikslintą ieškinį atsisakė priimti.

4.       Ieškinio reikalavimams dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 18 d. įsakymų panaikinimo taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.

5.       Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

6.       Ieškovės prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti grindžia teisinių santykių neapibrėžtumu, kliudžiusiu priimti teisiškai pagrįstus sprendimus dėl savo pažeistų teisių gynimo bei aplinkybe, jog ieškovės nenutrūkstamai nuo 2021 m. kovo 18 d. iki šiol gynė ir gina savo teises į valstybinės žemės nuomą ir (duomenys neskelbtini) teisę veikti.

7.       Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl 2021 m. kovo 18 d. įsakymų panaikinimo pareikštas praleidus įstatyme nustatytą kreipimosi į teismą terminą beveik dvejais metais. Iš procesinio dokumento, kartu su juo pateiktų priedų akivaizdu, kad ieškovės apie įsakymus buvo informuotos juos priėmus, juos jau ginčijo, pareiškiant ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 per įstatymo nustatytą terminą. Ieškovės byloje buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl argumentas dėl teisinių santykių neapibrėžtumo, kuris kliudė priimti teisiškai pagrįstus sprendimus dėl savo teisių gynimo, nepripažintinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, įvertinus tai, kad ieškovės savo teisę ginti pažeistas teises jau realizavo. Tai, kad ieškovės įsakymus prašo panaikinti kitais motyvais, nesudaro pagrindo termino atnaujinimui, priešingu atveju, teisinėje sistemoje būtų sukurta neapibrėžta situacija, jog asmenys, jų manymu, pažeistas savo teises galėtų ginti iš esmės neterminuotai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį dalyje dėl įsakymų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių registracijos atstatymo Nekilnojamojo turto registre teismas atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8.       Ieškovės patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką sudaryti palankias sąlygas ieškovėms įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis (Įgyvendinimo sutarties 3.1.1 punktas), tai yra sudaryti sąlygas ieškovams užtikrinti 12000 veikiančių darbo (verslo) vietų (duomenys neskelbtini) įgyvendinus Projektą (Įgyvendinimo sutarties 2.5.3 punktas). Iš esmės analogišką reikalavimą, tik nurodydamos kitą atsakovą, ieškovės buvo pareiškusios ir pirminiu ieškiniu.

9.       Tokį reikalavimą 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jau buvo atsisakyta priimti, kadangi toks ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi konstatavo, kad tokį reikalavimą atsisakyta priimti pagrįstai. Nurodė, kad 2005 m. liepos 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, o jo pagrindu pasirašyta 2005 m. rugpjūčio 19 d. projekto įgyvendinimo sutartis. Nutarime nurodyta, kad jis parengtas taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Tuometinės galiojusios Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijoje (2004 m. lapkričio 17 d.) nurodyta, kad investavimas skatinamas dėl ne mažesnių kaip 20 mln. litų, o rajonuose, kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį, oficialiai skelbiamą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios, t. y. pripažinta, kad valstybinės svarbos projektas yra įgyvendintas. Dėl to apelianto reikalavimas iš esmės grindžiamas ne Investicinės sutarties sąlygomis, o 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 402 taikymo ginčijimu. Atsižvelgus tiek į nutarimo Nr. 808, tiek ir įgyvendinimo sutarties tikslus, turinį, matyti, jog tikslas buvo įsteigti paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parką, projektas glaudžiai susijęs su valstybės politikos tikslais: smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, infrastruktūros, būtinos smulkiam ir vidutiniam verslui, sukūrimu, nedarbo mažinimu, verslumo ir naujų verslų skatinimu, paslaugų kūrimu, socialinių ekonominių regionų skirtumų mažinimu. Šiuose santykiuose valstybė veikia ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas, siekiantis asmeninės naudos, o kaip viešojo administravimo subjektas, siekiantis įgyvendinti viešojo administravimo sričiai priskirtinus valstybės politikos tikslus.

10.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti palankias sąlygas ieškovėms įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis, teismas atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11.       Teismas pažymėjo it tai, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Todėl abstraktus reikalavimas įpareigoti sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis negalėtų būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12.       Ieškovės atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį, atnaujinti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir priimti ieškovių patikslintą ieškinį. Atskirojo skundo argumentai:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės teisminės gynybos buvo kreipusios kitais faktiniais pagrindais, o tai reiškia, kad nėra absoliutaus pagrindo nepriimti teikiamo ieškinio, nes ieškinio pagrindas yra kitas nei jau išnagrinėtoje byloje.

12.2.       Teisinių santykių neapibrėžtumas yra tas pagrindas, kuriuo remiantis ieškovėms turi būti užtikrinta teisė į teisminę gynybą.

12.3.       Pirmosios instancijos teismas laikosi nuostatos, kad procedūrinių terminų pažeidimas leidžia palikti galioti galimai neteisėtai sureguliuotus teisinius santykius.

12.4.       Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos nuostatos, kad teismas turi įvertinti, kada asmuo sužinojo apie esminius administracinio akto turinį sudarančius elementus. Baigtinį administracinį aktą Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasirašė tik 2023 m. sausio 19 d. ir šis faktas leidžia galvoti, kad procedūrinis terminas iš viso nebuvo praleistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą administraciniams aktams ginčyti ir atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ieškinys atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti visa apimtimi. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 18 d. įsakymus ir atstatyti valstybinės žemės nuomos sutarčių registraciją Nekilnojamojo turto registre panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti palankias sąlygas ieškovėms įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį paliko nepakeistą.

17.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kas reiškia, kad taikant šiuos terminus netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017). ABTĮ įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas).

18.       Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

19.       Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020, 71 punktas).

20.       Ieškovės šioje byloje ieškinį dėl NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 18 d. įsakymų pateikė 2023 m. sausio 6 d. Ieškovės prašė teismo atnaujinti terminą įsakymams ginčyti. Prašymą grindė teisinių santykių neapibrėžtumu, kliudžiusiu priimti teisiškai pagrįstus sprendimus dėl savo pažeistų teisių gynimo, bei aplinkybe, jog ieškovės nenutrūkstamai nuo 2021 m. kovo 18 d. iki šiol gynė ir gina savo teises į valstybinės žemės nuomą ir (duomenys neskelbtini) teisę veikti.

21.       Atskirajame skunde ieškovės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad terminas individualiems administraciniams aktams ginčyti yra praleistas beveik dvejus metus. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovės jau yra realizavusios savo teisę ginčyti jų nurodytus administracinius aktus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022, kurioje ieškovių ieškinys buvo atmestas, o teismo sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą. Ieškovių ginčijamais įsakymais buvo nutrauktos su ieškovėmis ne aukciono tvarka sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Nurodytoje išnagrinėtoje byloje ieškovės rėmėsi tuo, kad su ieškovėmis sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos prieš terminą neteisėtai ir nepagrįstai – nesant tam teisinio pagrindo, neatsižvelgiant į sutartyse nustatytą nuomos terminą; ieškovių tvirtinimu, ieškovėms išnuomoti valstybinės žemės sklypai (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra užstatyti ieškovėms priklausančiais statiniais, todėl valstybinė žemė šiems statiniams eksploatuoti ieškovėms gali būti nuomojama be aukciono ir ginčo nuomos sutartys turėjo būti ne nutrauktos, o keičiamos (modifikuojamos). Atsakovė rėmėsi tuo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys nutrauktos išnykus teisiniam pagrindui ieškovėms nuomoti valstybinę žemę be aukciono, todėl ginčo sutarčių nutraukimas buvo privalomas procedūrinis veiksmas, atliktas teisėtai bei pagrįstai.

22.       Šioje gi byloje ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 18 d. įsakymų teisėtumo grindžiamas Įgyvendinimo sutarties nuostatomis ir valstybės pareiga įvykdyti investuotojų atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus.

23.       Nors naujas ieškinys šioje byloje yra grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nei nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022, tačiau apeliantės nepagrindė kada sužinojo apie jų nurodomas kaip naujas faktines aplinkybes, kodėl jomis negalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

24.       Apeliantės atskirajame skunde remiasi tuo, kad baigtinį administracinį aktą Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasirašė tik 2023 m. sausio 19 d. ir šis faktas, jų manymu, leidžia teigti, kad procedūrinis terminas iš viso nebuvo praleistas. Ieškovių byloje pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministrės 2023 m. sausio 19 d. raštas, kuriame išdėstyti argumentai dėl ieškovių skundo. Tačiau iš rašto turinio negalima spręsti, kad jame ieškovių atstovui pateikta informacija, kuri ieškovėms (jų atstovui) nebuvo žinoma. Be to, nėra pagrindo sutikti su ieškovių argumentu, kad tai yra baigtinis administracinis aktas, nes jis ieškovėms nesukelia teisinių pasekmių. Todėl nurodytas raštas neturi teisinės reikšmės klausimo dėl termino atnaujinimo ieškiniui pateikti nagrinėjimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinį teismui yra pateikusios 2023 m. sausio 6 d., taigi iki jų minimo ministrės rašto gavimo.

25.       Ieškovės nurodo, kad jos negalėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisių dėl teisinių santykių neapibrėžtumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodytas ieškovių argumentas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, įvertinus tai, kad ieškovės savo teisę ginti pažeistas teises jau realizavo kitoje byloje, kuomet buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų. Ieškovės nepagrindė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-823-1097/2022 nagrinėjimo metu joms nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kuriomis remiasi naujame ieškinyje, ginčijant administracinius aktus.

26.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovių nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, atsisakė atnaujinti ieškovėms terminą ginčyti administracinius aktus (CPK 78 straipsnio 1 dalyje) bei atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl įsakymų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių registracijos atstatymo Nekilnojamojo turto registre (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27.       Dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti palankias sąlygas ieškovėms įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį

28.       Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti palankias sąlygas ieškovėms įgyvendinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį paliko nepakeistą (žr. nutarties 15 punktą). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šis ieškinio reikalavimas atsisakytas priimti pagrįstai, nes tokio ginčo nagrinėjimas nėra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Pakartotinas tokio ieškinio reikalavimo teikimas patikslintame ieškinyje (nors šiuo atveju atsakove ir nurodyta kita institucija) nelaikytinas tinkamu procesinių teisių įgyvendinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, atsižvelgiant į abstrakčiai suformuluotą ieškinio reikalavimą, jis net negalėtų būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos baigties

30.       Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė argumentuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

          Teisėjas                                                                                                           Andrius Ignotas