Civilinė byla Nr. A2-2415-324/2011;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė;

Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 124.1; 124.2.2; 124.2.3.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7774-886/2011 pagal pareiškėjo S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7720-657/2008 pagal D. L. ir S. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

nustatė:

pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7720-657/2008 pagal D. L. ir S. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; skirti 2007 m. rugsėjo 26 d. originalaus susitarimo, pasirašyto S. L. ir D. L., 2010 m. lapkričio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu D. L. pateikto į bylą, ekspertizę, kuri nustatytų, ar šis dokumentas nėra suklastotas, byloje dalyvaujantiems asmenims skirti 7 dienų terminą ekspertams užduotiniems klausimams suformuluoti ir pateikti teismui; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7720-657/2008 – sutuoktinių S. L. ir D. L. pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trečiajame punkte įrašytą 60 200 Lt sumą pakeisti 30 100 Lt suma ir nustatyti, jog S. L. šią skolą (likusią antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/08/01010/S-07603 neišieškotą jos dalį) D. L. sumokės per tris mėnesius nuo pakeisto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pareiškėjas nurodė, kad jį atstovavusi advokatė L. R. ilgą laiką buvo nedarbinga dėl sunkios ligos, todėl laiku neparuošė ir nepateikė teismui prašymo dėl proceso atnaujinimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Nurodė, kad nutraukdamas santuoką ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas rėmėsi 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimu tarp S. L. ir D. L. Šiame dokumente nėra trečiosios pastraipos, kuri buvo originaliame šalių pasirašytame susitarime. Dėl galimai suklastoto susitarimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno m. VPK EENTS, tačiau D. L. atsisakius pateikti susitarimo originalą, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Pareiškėjas nebūtų pasirašęs tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7720-657/2008, tokio 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo, kokį į bylą pateikė D. L., nes tai jam būtų buvę nenaudinga. Pareiškėjas pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįsigilinęs į jos tekstą, nes tuo metu buvo labai sutrikęs dėl stresinės asmeninio gyvenimo situacijos. Teigia, kad paaiškėjusios esminės aplinkybės teismui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismui paskyrus ekspertizę ir paaiškėjus dokumento klastojimo faktui, pareiškėjas galės kreiptis į kompetentingas įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iškėlus baudžiamąją bylą, dokumento suklastojimo faktas būtų patvirtintas teismo nuosprendžiu.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7720-657/2008 pagal pareiškėjų S. L. ir D. L. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimu, priteisė iš pareiškėjo D. L. 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei 91,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetė pareiškėjo teiginius, kad aplinkybė, jog byloje buvo pateiktas suklastotas susitarimas, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma sprendimo priėmimo metu, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas, byloje esant būtent tokiam susitarimui, kurį pareiškėjas laiko suklastotu, t. y. be trečios pastraipos. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės bylai, nes teismo sprendimu patvirtintas ne ginčijamas 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimas, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nėra sąlygos apie 60 200 Lt skolos sumažinimą pusiau. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje yra vienintelė nuoroda į 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimą –  S. L. patvirtinimas apie jo gautą 60 200 Lt sumą iš D. L. 2007 m. rugsėjo 26 d., padarė išvadą, kad net jei būtų atlikta ekspertizė, kurios išvados patvirtintų trečiosios pastraipos iš 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo teksto pašalinimą, tai nesudarytų pagrindo koreguoti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir keisti teismo sprendimą. Sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti jam nenaudingą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo 2008 m. gegužės 7 d. teismo sprendimu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjui nepateikus įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo suklastojimas, nuo 2010 m. lapkričio 17 d. nesikreipus dėl galimo šio dokumento suklastojimo į ikiteisminio tyrimo institucijas, konstatavo, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą. Nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 ir 3 punktuose numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, sprendė, jog netikslinga detaliai svarstyti visus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytus argumentus dėl termino atnaujinimo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nutartis pripažintina absoliučiai negaliojančia CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nes, konstatavus, jog pareiškėjo nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, šis klausimas neišspręstas – nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, ar praleistas terminas pareiškėjui buvo atnaujintas, ar ne.

Pažeistas proceso koncentruotumo principas – pirmiausia teismas turėtų aiškiai nuspręsti, atnaujinti ar ne praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ir tik terminą atnaujinus, nagrinėti patį prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nepagrįstai spręsta, kad net paaiškėjus 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo suklastojimo faktui, tai nesudarytų pagrindo koreguoti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei ją tvirtinantį teismo sprendimą, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta būtent 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo pagrindu.

Nors nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo suklastojimo faktas, tačiau pareiškėjas, 2010 m. lapkričio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu susipažinęs su suinteresuoto asmens teismui pateiktu jo originalu, neabejoja, jog jis yra suklastotas (galimai cheminiu ar kitokiu būdu panaikinta trečioji pastraipa arba visas dokumentas ar jo dalis (-ys) yra ne originali (-os), išgauta (-os) galimai kopijavimo ar kitokiu būdu), ir šiam faktui patvirtinti prašė teismo skirti ekspertizę. Paaiškėjus dokumento klastojimo faktui, pareiškėjas turėtų galimybę iš naujo kreiptis į kompetentingas įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tam, kad, iškėlus baudžiamąją bylą, dokumento suklastojimo faktas būtų patvirtintas teismo nuosprendžiu. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikšto reikalavimo skirti ekspertizę galimam 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo suklastojimui nustatyti. Šis pažeidimas yra dar vienas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkte.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą D. L. prašo nutarties nekeisti, priteisti iš pareiškėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas pasisakė dėl pareiškėjo pareikšto prašymo nagrinėjimo netikslingumo, taip išspręsdamas pareiškėjo reikalavimą atnaujinti praleistą terminą. Priimant nutartį, nebuvo pažeistos procesinės teisės normos, sudarančios pagrindą absoliučiam sprendimo negaliojimui, todėl byla turi būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriame būtų nustatytas dokumento suklastojimo faktas, nesiėmė jokių veiksmų net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą pateikė 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo originalą, kurį pareiškėjas įvardija kaip suklastotą. Pareiškėjas neįrodė, kad yra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos dėl šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra įrodymų, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimas yra suklastotas, todėl teismas to negalėjo pripažinti. D. P. (L.) pateikė teismui 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo originalą, kurį yra pasirašiusios abi šalys ir iš kurio yra akivaizdu, kad šiame dokumente nėra ir niekada nebuvo prierašo. 2008 m. kovo 28 d. pareiškėjas pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta pareiškėjo 60 200 Lt skola, jis dalyvavo teismo posėdyje, kuriame žodinio proceso tvarka išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje yra S. L. įsipareigojimas sumokėti 60 200 Lt suinteresuotam asmeniui. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2008 m. birželio 9 d., nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. vykdomas 60 200 Lt skolos išieškojimas iš pareiškėjo ir jam apie tai yra žinoma. Pareiškėjo skola suinteresuotam asmeniui atsirado ne teismo sprendimo pagrindu, o 2007 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pasirašyto susitarimo pagrindu. Visi byloje pateikti dokumentai privalėjo būti žinomi pareiškėjui. Prašymas skirti ekspertizę negali būti laikomas vienu iš prašyme atnaujinti procesą pareikštų reikalavimų, pareiškėjas už šį reikalavimą nemokėjo ir žyminio mokesčio, todėl teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neturėjo jo spręsti.

Atskirasis skundas netenkintinas.

S. L. prašymas atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1  dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri S. L. tapo žinoma vykdymo proceso metu 2008 m. rugsėjo mėn. ir kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu  nagrinėjimo metu, nurodomas 2007 m. rugsėjo 26  d. susitarimo trečiosios pastraipos, kuria abi šalys susitarė banko paskolą mokėti lygiomis dalimis, pašalinimas iš 2007 m. rugsėjo 26 d. S. L. ir D. L. sudaryto susitarimo ( t. 1 b.l. 83-84).

Bylos medžiaga rodo pareiškėją teigus, kad teismas, nutraukdamas santuoką ir tvirtindamas sutartį dėl jos nutraukimo pasekmių, vadovavosi į bylą pateiktu pastarojo susitarimo variantu, pagal kurį šalys nurodė esančios susitarę dėl D. L. prisidėjimo prie S. L. įsigyto būsto, esančio (duomenys neskelbtini), apstatymo ir remonto 60200 litų suma asmeniškai, su sąlyga, jog ištuokos ar minėto būsto pardavimo atveju jai bus grąžinti 28 procentai šio būsto piniginės vertės, o grąžintina suma turės būti ne mažesnė kaip šiame susitarime nurodyta pinigų suma, t.y. 60200 Lt. S. L. susitarime pasirašė, jog 60200 Lt gavo, susitarimą suprato ir sutinka vykdyti. Trečiąja susitarimo pastraipa šalys susitarė kartu mokėti banko paskolą už įsigytą būstą lygiomis dalimis ( t. 1 b.l. 83-84). Buvo pasirašytas ne vienas susitarimas ( mažiausiai – trys), tačiau nei ištuokos byloje esančio susitarimo, nei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pareiškėjas nebūtų pasirašęs, nes tai jam nenaudinga.

Spręsdamas apie ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika. Pagal ją naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę bylai, jei būtų buvusi žinoma jos nagrinėjimo metu. Esminė šių aplinkybių reikšmė reiškia pareiškėjo nurodomų faktų ar įrodymų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma faktinė aplinkybė šių reikalavimų neatitinka.

Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog aukščiau minėta faktinė aplinkybė jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nors jis teigė, kad su bylos medžiaga susipažino vėliau, tai nepaneigia fakto dėl aplinkybės, kuria remiasi pareiškėjas, galėjimo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Prašymą pasirašę abu sutuoktiniai prie jo pridėjo 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo, kuriame nėra S. L. nurodomos trečiosios pastraipos, nuorašą.

Atmestinas apelianto argumentas, kad, paaiškėjus 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo suklastojimo faktui, tai sudarytų vadą koreguoti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei ją tvirtinantį teismo sprendimą, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta būtent 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo pagrindu. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog prašymo atnaujinti bylos procesą pagrindu nurodoma aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes teismo sprendimu patvirtintas ne 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimas, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Pareiškėjas yra pripažinęs, jog su D. L. buvo pasirašęs ne vieną susitarimą ( t. 2 b.l. 9). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog  susitarimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo tarp tų pačių asmenų faktas reiškia, „...kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo ir pasirašymo metu S. L. labai gerai buvo žinomi visi abiejų sutuoktinių tarpusavio susitarimai, nesvarbu ar jie buvo minimame 2007-09-26 susitarime, ar ne. Todėl santuokos pasekmių sutarties sudarymui jokios įtakos neturi aplinkybė, ar 2007-09-26 susitarime buvo trečia pastraipa, ar ne. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos tik trys sąlygos: 1) kad šalys santuokos metu neįgijo jokio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) kad 2007 m. birželio 22 d. povedybine sutartimi nustatytas sutuoktinių asmeninio turto režimas; 3) kad S. L. įsipareigoja iki 2008 m. rugsėjo 1 d. grąžinti D. L. 60 200 Lt sumą, kurią iš jos buvo gavęs 2007 m. rugsėjo 26 d. susitarimo pagrindu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra jokios sąlygos apie 60 200 Lt skolos sumažinimą pusiau.“

Vertinant aptariamos aplinkybės reikšmę svarbu ir tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties teksto 6 punktą apie S. L. asmeniškai vykdytinus įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį jis ranka įrašė pats. Tai paneigia pareiškėjo siekį įrodyti sąsają tarp pusiau mažesnės D. L. mokėtinos sumos ir 2009 m. rugsėjo 26 d. trečiojoje pastraipoje ( t. 1 b.l. 84) nurodytų šalių įsipareigojimų paskolą bankui grąžinti lygiomis dalimis.

Iš argumentų, kuriais pareiškėjas grindžia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymą - psichologiniu sutrikimu, pasinaudojimu juo kaip silpnesne šalimi - matyti, kad jie nėra susiję su proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybe.

Proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatytas dokumento klastojimas, o ne prielaida apie tokio nuosprendžio galimumą.  Dokumento ekspertizės paskyrimas civilinėje byloje būtų aktualus tik tuo atveju, jei pareiškėjo nurodyta  susitarimo klastojimo aplinkybė turėtų bylos išsprendimui esminę reikšmę.

Nustatęs nebuvimą aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas prašė atnaujinti bylos procesą, teismas netaikė CPK 368 straipsnio pirmosios dalies nuostatų dėl praleisto termino pasekmių ( CPK 370 str. 3 d.), tačiau tai nėra apelianto nurodomas proceso koncentruotumo principo pažeidimas ar absoliuti teismo procesinio sprendimo negaliojimo vada ( įstatymai nenumato tokių absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų). Tinkamo bylos išnagrinėjimo principas reiškia, jog tam tikrais atvejais, priklausomai nuo konkrečių prašymą grindžiančių aplinkybių, termino eigos pradžia gali būti nustatyta, prašymą iš esmės išnagrinėjus. Pirmosios instancijos teismo pasirinkta pozicija termino klausimu pareiškėjo teisių nepažeidė, priešingai – jas apsaugojo daugiau, nei tiesiogiai taikant CPK 368 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas, apie proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas aplinkybes sužinojęs 2008 m. rudenį, o prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs 2010 m. pavasarį, praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti dėl to, kad jį atstovavusi advokatė dėl susirgimų ilgą laiką prašymo neparengė ( CPK 338, 302 straipsniai). . 

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Virginija Gudynienė