VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Dolteka“ atstovui advokato padėjėjui Augustui Platūkiui, atsakovui A. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,  

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (2024 m. gegužės 23 d. ir birželio 19 d.) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dolteka“ ieškinį atsakovui A. J. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. liepos 16 d. 11:00 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2024 m. kovo 20 d. pateikė teismui ieškinį registracijos Nr. CBP-4519, kuriuo pateikė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti A. J. atleidimą iš darbo UAB „Dolteka“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį teisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2024 m. sausio 8 d.;

2) pripažinti, kad A. J. dėl atleidimo iš darbo nepatyrė jokios neturtinės žalos;

3) priteisti ieškovės UAB „Dolteka“ naudai iš atsakovo A. J. visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti proceso metu.

Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2024 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė A. J. prašymą tenkinti:

1) pripažinti A. J. atleidimą iš darbo iš UAB „Dolteka“ pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu;

2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo A. J. ir atsakovo UAB „Dolteka“ nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną 2024 m. kovo 21 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį;

3) priteisti ieškovo A. J. naudai iš atsakovo UAB „Dolteka“ 3491,91 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 1431,02 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją už dvejus darbo santykių trukmės metus.

1.2.  Tarp šalių 2021 m spalio 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 778 (toliau – Darbo sutartis, priedas Nr. 2), kurios pagrindu atsakovas ėjo vairuotojo–kurjerio (kvalifikacijos sudėtingumo lygis 2) pareigas. Ieškovas pagal atsakovo pateiktą grafiką privalėjo išvežioti siuntas, vairuojant atsakovo transporto priemonę.

1.3. Atsakovo darbo pas ieškovą metu, ieškovas sulaukė daugybinių nusiskundimų dėl netinkamai atsakovo suteiktų paslaugų, neetiško atsakovo elgesio ir kt. Nusiskundimų atsakovo darbo etika, jo elgesiu darbe ieškovas sulaukdavo telefonu, visgi, ieškovas apsiribojo tik žodinio pobūdžio įspėjimais bei tikėjosi, jog atsakovo elgesys pasitaisys.

1.4. 2023 m. gruodžio 27 d. po atsakovo darbo dienos, ieškovo patalpose įvyko pokalbis, kurio metu atsakovo buvo paprašyta savo darbo sutartimi sutartas funkcijas vykdyti kitame UAB „Dolteka“ kuruojamame projekte – Lietuvos pašto projektas. Atsakovui buvo paaiškinta, jog darbo pobūdis nesikeis, darbo sutarties sąlygos, darbo vieta, apmokėjimo tvarka ir kitos būtinosios ir papildomos darbo sąlygos išliks tokios pat, o atsakovui reikės tiesiog dėvėti kita žyma pažymėtą aprangą bei vairuoti kitomis spalvomis žymėtą transporto priemonę. Atsakovas vykdyti ieškovo pavestas funkcijas atsisakė, tokio sprendimo priežasčių nenurodė. Ieškovas, siekdamas neeskaluoti situacijos, ir atsižvelgti į atsakovo (darbuotojo) poziciją, atsakovui nurodė, jog šis lieka darbuotis tame pačiame kuruojamame DPD projekte ir toliau yra laukiamas darbe. Visgi, jau sekančią dieną,   t. y. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovas dėl ieškovui nežinomų priežasčių darbe nepasirodė bei neatliko darbo funkcijų. Tik susisiekus su atsakovu telefonu, paaiškėjo, jog atsakovas neva galvojo, jog yra atleistas ir jam neva buvo liepta nebeateiti į darbą ir rašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Ieškovė siekdama sąžiningumo, 2023 m. gruodžio 28 d. telefoninio pokalbio metu nurodė, jog atsakovas nėra atleistas, privalo atvykti į darbą, ir atsakovui bus sudaromos visos sąlygos dirbti tame pačiame „DPD“ projekte. Ieškovas siekdamas geranoriškai išspręsti šį nesusipratimą, atsakovui 2023 m. gruodžio 28 d. pravaikštos nežymėjo ir tikėjosi, jog po telefonu įvykusių pokalbių atsakovas suprato susidariusią situaciją bei darbe pasirodys. Visgi, 2023 m. gruodžio 29 d. atsakovas darbe ir vėl nepasirodė, savo darbo funkcijų neatliko. Atsakovui pakartotinai antrą dieną iš eilės neatvykus į darbą, ieškovas buvo priverstas pažymėti pravaikštą bei atsakovui išsiuntė reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo (priedas Nr. 6). Atsakovas buvo informuotas, jog per nustatytą 7 dienų terminą nepateikus paaiškinimo, arba nenurodžius realios pateisinamos priežasties, darbo sutartis su A. J. bus nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atsakovas darbe nepasirodė. 2024 m. sausio 2 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kuriuo nurodė, jog 2023 m. gruodžio 27 d. buvo atleistas iš darbo, nes R. K. pareiškė, jog į atsakovo vietą buvo surastas kitas darbuotojas; atsakovui buvo liepta išskalbti darbinę apranga ir grąžinti į ofisą. Aprangą grąžino 2023 m. gruodžio 28 d. Pokalbio metu atsakovui taip pat buvo pasakyta parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva, tačiau atsakovas atsisakė.

1.5. Net ir po 2023 m. gruodžio 27 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2023 m. gruodžio 29 d. vykusių telefoninių pokalbių, kurių metu atsakovui buvo nurodyta, jog šis privalo pasirodyti darbe ir toliau eiti savo darbo sutartimi sulygtas pareigas, taip pat ir po to, kai buvo gautas 2023 m. gruodžio 29 d. reikalavimas pasiaiškinti, atsakovas darbe nepasirodė, taip pat papildomai nenurodė ir kitų priežasčių, kodėl atsakovas net nesiruošia atvykti į darbą. Taigi, atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki pat 2024 m. sausio 8 d. (jo atleidimo iš darbo diena) net ir po pakartotinių raginimų atvykti į darbą, darbo vietoje nepasirodė ir darbo funkcijų neatliko, dėl ko ieškovas nuo 2023 m. gruodžio 29 d. buvo priverstas žymėti pravaikštas (priedas Nr. 7).

1.6. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo pat 2023 m. gruodžio 29 d. be pateisinamų priežasčių nepasirodė darbe bei įvertinęs, jog 2024 m. sausio 2 d. paaiškinime pateiktos aplinkybės yra melagingos, neatitinka tikrovės, o pats atsakovas akivaizdžiai nepripažįsta savo kaltės, nesupranta savo pažeidimo esmės bei dėl to visiškai nesigaili, 2024 m. sausio 8 d. UAB „Dolteka“ direktoriaus įsakymo pagrindu nutraukė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas).

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas 2024 m. balandžio 8 d. pateikė atsiliepimą (DOK-55378), prašė:

1) ieškovo ieškinį atmesti;

2) pripažinti atsakovo 2024-01-08 atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu;

3) laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; atsakovo į darbą negrąžinti;

4) priteisti iš ieškovo atsakovui po 68,47 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos;

5) priteisti iš ieškovo 1431,02 Eur kompensaciją uz? kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus;

6) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1.1. Atsakovas pažymėjo, kad:

1) ieškovas faktines aplinkybes pateikia selektyviai. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovas padare? tai, kas jam buvo liepta, is? ryto pristatė? darbo darbužius, atsakovui buvo nurodyta laukti skambučio dėl formalumų ir atleidimo įforminimo. 2023 m. gruodžio 29 d. atsakovui nesulaukus skambučio, jis pats paskambino darbdaviui. Atsakovui buvo pasakyta, kad jis padare? pravaikštą ir buvo pateiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą. 2024 m. sausio 2 d. atsakovas pateikė? paaiškinimą;

2) atsakovas nesulaukęs jokio atleidimo dokumento, 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir apie tai informavo darbdavį, todėl 2024 m. sausio 8 d. gavo pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovas nesiekė? nutraukti darbo sutarties, dirbo pavyzdingai, visada klausė? darbdavio. Atsakovo darbo apranga visada buvo nepriekaištinga, kadangi darbo apranga buvo z?yme?ta gerai žinomo prekių ženklo DPD, todėl šiuo atveju pac?iam ieškovui paliepus atiduoti darbo aprangą, atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie transporto naudojimą asmeniniams tikslams, taip pat atsakovas negavo nei vieno kliento susiskundimo. Šios aplinkybės laikytinos gynyba, kuri tapo žinoma tik po Darbo ginčų komisijos sprendimo.

3) ieškovas siekdamas pateisinti darbuotojo „išvarymą” iš darbo tuo, kad neva buvo pasiūlyta dirbti Lietuvos pašto projekte, tačiau šios aplinkybės yra visiškai neatitinkančios tikrovės, niekuomet atsakovas negavo nurodyto pasiūlymo, taip pat ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytus teiginius.

2.2. Ieškovas papildomai pateikė paaiškinimus (DOK-80537), nurodė, kad:

1) prieš priimdamas sprendimą atleisti atsakovą, tinkamai įvertino darbuotojo veiksmus, jo ryšį su atliktu pažeidimu, įvertino ar ateityje darbdavys gali tikėti, kad asmuo pasitaisys bei įvertino ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas atleisdamas atsakovą elgėsi itin apdairai bei įvertinusi visas aplinkybės;

2) ieškovas siekdamas įvertinti atsakovo elgesį bei atlikto esminio darbo pareigų pažeidimo pobūdį, 2024 m. sausio 5 d. sutelkė komisiją, kuri įvertino nagrinėjamu atveju susidariusias aplinkybes, įvertino A. J. elgesį po pažeidimo, pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarinius ir rizikas, kurias sukėlė darbuotojas savo aplaidžiu elgesiu.

2.3. Atsakovas DOK-89683, DOK-94740 pateikė teismui duomenis apie tai, kada telefonu bendravo su darbdavio atstovais.

2.4. Ieškovas DOK-89803 papildomai pateikė paaiškinimą, kad nėra išsaugojęs 2024 m. sausio 8 d. protokolo WORD formato versijos. Dokumentas buvo rengiamas ant ieškovo turimo blanko, kuriame yra nurodomi tik ieškovo rekvizitai.

2.5. Ieškovas DOK-94740 papildomai pateikė skambučių duomenis apie tai, kada bendravo su atsakovu telefonu.

2.6.. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovas paaiškino iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, pažymėjo, kad atsakovo elgesys iki 2023 m. gruodžio 28 d. nebuvo nepriekaištingas, atsakovas darydavo darbo drausmės pažeidimų, tačiau nebuvo baudžiamas, o nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 8 d. atsakovas dėl nepaaiškintų priežasčių neatvyko į darbą, todėl buvo atleistas už pravaikštą. Atsakovui 2023 m. gruodžio 27 d. buvo pasiūlyta dirbti kitame darbo projekte, kur esminės darbo sutarties sąlygos nebūtų pasikeitę, atsakovui nesutikus, jam buvo siūloma toliau dirbti įprastą darbą, tačiau jis vis tiek į darbą neatėjo.

3.2. Atsakovas ir jo atstovas paaiškino iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Atsakovas pažymėjo, kad jį žodžiu atleido 2023 m. gruodžio 27 d.,  jis 2023 m. gruodžio 28 d. grąžino aprangą ir darbo priemones. Darbdavys jį atleido, nes žinojo apie tai, kad jam reikalinga sveikatos operacija. Bendravo tiek su tiesioginiu koordinoriumi R. K., tiek su atsakingu už jo darbą M. U.. Jis klausė kodėl jis yra atleidžiamas, tačiau R. K. siūlė kalbėti su M. U., pastarasis taip ir nepaaiškino kodėl, vis sakė, kad reikia palaukti kol viską išspręs, kol galiausiai gavo rašytinę informaciją apie atleidimą. Jam buvo siūloma parašyti prašymą dėl išėjimo savo noru, tačiau jis tokio prašymo rašyti nesutiko. Po 2023 m. gruodžio 27 d. ieškovas nei karto jam nepasakė, kad reikia ateiti ir dirbti, t. y. jam nedavė darbo.

3.3. Liudytoju apklaustas R. K. paaiškino, kad pas ieškovą dirba nuo 2017 m. vairuotojų koordinatoriumi, 2023 m. gruodžio 27 d. paprašė atsakovo po darbo užeiti, kai šis užėjo, pasiūlė jam dirbti vairuotoju kitame projekte – Lietuvos pašto projekte, nes ten reikėjo vairuotojų. Atsakovas iš pradžių sutiko, paskui nesutiko, t. y. vėliau vakare paskambino jam atsakovas ir pasakė, kad nesutinka kitame projekte dirbti vairuotoju ir kad kitą dieną grąžins aprangą ir transporto priemonę. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovas grąžino aprangą ir transporto priemonę ir pasakė, kad kalbės su M. U., kuris yra jų vadovas.

3.4. Liudytoju apklaustas M. U. paaiškino, kad pas ieškovą dirba projektų vadovu, jis taip pat siūlo įmonės vadovui dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo. Su atsakovu bendravo 2023 m. gruodžio 28 d. ir kitomis dienomis, atsakovui paaiškino siūlymą dirbti Lietuvos pašto projekte vairuotoju, tačiau jam nesutikus, buvo siūloma toliau dirbti esamame DPD projekte vairuotoju, tačiau ir čia jau nesutiko dirbti atsakovas ir neatėjo į darbą. Vėliau buvo sudaryta komisija, kuri pasiūlė atleisti atsakovą už pravaikštas. Atsakovui neatvykus į darbą 2023 m. gruodžio 28-29 d., buvo atsakovui aiškinama, kad jis nėra atleistas, ir prašoma pasiaiškinti kodėl šis neatvyksta į darbą, nesant pateisinamų priežasčių buvo atleistas.

3.5. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovas pasirinko labai gerą taktiką, kad neva jį kažkas atleido ir nepagrįstai neatvyko į darbą, todėl darbdavys neturėjo kito pasirinkimo tik atleisti atsakovą iš darbo, nes šis neatvyko nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 8 d.

Prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2) Atsakovas ir jo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad atsakovas buvo atleistas nepagrįstai, ieškovas neturėjo jokio Lietuvos pašto projekto, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tai vien tik gynybinė pozicija, kuri esmingai pasikeitė nuo pozicijos išsakytos darbo ginčų komisijoje. Atsakovui buvo nurodyta išeiti iš darbo savo noru, tačiau jam nesutikus, buvo įformintos pravaikštos ir neteisėtai atleistas. Nei karto po 2023 m. gruodžio 27 d. atsakovui nebuvo nurodyta ateiti į darbą.

Prašė ieškinį atmesti, pripažinti jo atleidimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir neturtinę žalą 1000 Eur.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovo reikalavimai tenkintini iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2021 m. spalio 8 d. buvo sudaryta neterminuota (2 punktas) darbo sutartis Nr. 778 (e. t. 1, b. l. 21), pagal kurią ieškovas nuo 2021 m. spalio 11 d. (6 punktas) ėjo vairuotojo – kurjerio pareigas (1.2 papunktis); mėnesio atlyginimas 650 Eur bruto (1.3 papunktis). Darbo sutartyje pažymėta, kad nutraukus darbo sutartį, darbuotojas įsipareigoja nedelsiant, ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną, grąžinti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui visą darbdaviui priklausantį turtą <...> (5.5 papunktis). Įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas (9 punktas).

4.2. Ieškovas 2023 m. gruodžio 29 d. atsakovui pateikė reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo (e. t. 1, b. l. 28)) bei atsakovui nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 8 d. pažymėjo pravaikštas (e. t. 30-31). 2024 m. sausio 2 d. atsakovas el. paštu pateikė pasiaiškinimą (e. t. 1, b. l. 32), kuriuo atsakovas nurodė jog: „buvau atleistas iš darbo 2027-12-21023. Atidirbus pamainą, buvau iškvėštas į ofisą kur R. K. pareiškė, kad buvo surasti žmonės mane pakeisti, man darbo nėra, man buvo liepta išskalbti darbinę aprangą ir grąžinti į ofisą. Aprangą grožinau 28/128/2023, man buvo pasiūlyta pasirašyti darbo sutarties nutraukimą savo valia, aš atsisakiau. Jaučiu, kad manęs tiesiog atsikratė be jokio perspėjimo dėl <..> planuojamos operacijos 2024/02/08. Tvirtinu, kad buvo pažeistas Darbo kodeksas ir mano darbuotojo teisės“. UAB „Dolteka“ direktoriaus 2024 m. sausio 8 d. įsakymu „Dėl A. J. atleidimo iš darbo“ (e. t. 1, b. l., 33-34) atsakovas nuo 2024 m. sausio 8 d. atleistas iš vairuotojo–kurjerio pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas).

4.3. Atsakovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 68,47 Eur (e. t. 1, b. l. 72), o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1431,02 Eur (68,47*20,09). Teismas minėtus skaičiavimus atliko vadovaudamasis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir 2023 m. mėnesio vidutiniu darbo dienų skaičiumi (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. A1-744 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“).

4.4. Tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-131-246/2024, kurioje 2024 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. DGKS (registracija 2024-02-23 Nr. DGKS-1335) nutarė:

1) ieškovo prašymą – pripažinti atleidimą neteisėtu – tenkinti, dėl neturtinės žalos – atmesti;

2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu;

3) priteisti A. J. naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Dolteka“: 3491,97 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį; 1431,02 Eur kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus.

Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, išskyrus dėl  atmesto darbuotojo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis) tik dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbuotojas nustatytu terminui ieškinio teismui nepateikė. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinės teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai su atsakovu nutraukė darbo sutartį ir jį atleido iš darbo, 2) ar atsakovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacija, neturtinė žala, 3) ar šalys darbo santykių metu tinkamai bendradarbiavo, ar buvo sąžiningos viena kitos atžvilgiu ar buvo pakankamai rūpestingos ir atsargios (Darbo kodekso 24 straipsnis) ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškinys ir atsakovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo reikalavimas - pripažinti A. J. atleidimą iš darbo UAB „Dolteka“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį teisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2024 m. sausio 8 d., atmestinas; atsakovo reikalavimas - pripažinti atsakovo 2024 m. sausio 8 d. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu, tenkintinas, nes ieškovas pakeitė darbo sąlygas, atsakovas pagrįstai su jomis nesutiko ir todėl pagrįstai neatvyko į darbą:

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika.

6.1.1. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

6.1.2. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

6.1.3. Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

6.1.4. Darbo kodekso 57 straipsnio:

1) 1 dalies 3 punktas nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;

2) 6 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis;

6.2. Nagrinėjamu atveju:

1) ieškovas laikė, kad atsakovas neatvyko į darbą nuo 2023 m. gruodžio 28 d. (2023 m. gruodžio 28 d. nors atsakovas ir neatvyko, nelaikė pravaikšta) iki 2024 m. sausio 8 d. ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 58 straipsnyje. Pagrindinė priežastis, dėl ko atsakovas po 2023 m. gruodžio 27 d. nebeatvyko į darbą, anot atsakovo, buvo ta, jog po pokalbio su tiesioginiu vadovu vyr. kurjeriu R. K. jis suprato, kad yra atleistas iš darbo. Šiuo atveju teismo vertinimu aktualūs yra R. K. parodymai duoti darbo ginčų komisijoje (garso įrašas prie DOK-48415, DGKIII_APS_131-246_2024-02-21 (3), 55:40-1:01:00)), kurie patvirtina, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 27 d. nusprendė pakeisti darbo sąlygas (liudytojas nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. dirbs kitur ir, kad atsakovo vietoje yra priimtas kitas darbuotojas, todėl atsakovas privalo dirbti kitame projekte), su kuriomis atsakovas nesutiko ir byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas realiai būtų pakeitęs savo poziciją ir siūlęs atsakovui toliau dirbti įprastą darbą. R. K. parodymus duotus šioje byloje teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius anksčiau duotų parodymų darbo ginčų komisijoje;

2) nors dėl minėtų aplinkybių atsakovas suprato, jog darbo santykiai su juo yra nutraukti ir vykti į darbą daugiau nėra prasmės, tačiau minėtais veiksmais iš esmės buvo keičiamos darbo sąlygos su atsakovu (siūloma dirbti vairuotoju kitame projekte, kurio pagrindinė darbo vieta taip pat būtų buvusi kita, liudytojo M. U. paaiškinimai teismo posėdžio metu). Atsakovas turėjo teisę atsisakyti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis bei neatvykti į darbą, tikėtis atleidimo iš darbo įforminimo Darbo kodekso 57 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau ieškovas/darbdavys, netinkamai kvalifikavęs atsakovo elgesį, kaip neatvykimą į darbą dėl nepateisinamų priežasčių, nepagrįstai sprendė ir dėl atsakovo pravaikštos. Ieškovas, gavęs darbuotojo 2024 m. sausio 2 d. pasiaiškinimą, būdamas stipresnioji darbo santykių pusė, netinkamai vykdė jam priskirtas darbuotojo informavimo formos (informuoti darbuotoją raštu) pareigas aptartas Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, t. y. netinkamai informavęs apie darbo sąlygų pakeitimą, tinkamai darbuotojui neišaiškino darbuotojo teisių ir garantijų, taip nulėmė netinkamą komunikaciją su darbuotoju ir netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius darbo teisinius santykius;

3) byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų vertinęs kitų asmenų (savo darbuotojų) veiksmų teisėtumą bei kitas svarbias aplinkybes darbuotojo apsisprendimui neatvykti į darbą. Ieškovas neanalizavo tarp atsakovo ir vyr. kurjerio R. K. ir projektų vadovo M. U. pasakytų žodžių, komunikacijos turinio. Nors ieškovas pateikė į bylą 2024 m. sausio 8 d. komisijos sprendimo protokolą (e. t. 1, b. l. 158-159), tačiau kadangi minėtas protokolas nebuvo pateiktas atsakovui jo atleidimo dieną darbo ginčų komisijai, ieškovas nepateikė teismui minėto protokolo registracijos bei parengimo metaduomenų, teismas minėtą protokolą vertinai kritiškai ir nesiremia, kaip įrodymu byloje. Be to aptartas protokolas nepaneigia teismo išvados, kad ieškovas netinkamai apskritai kvalifikavo atsakovo veiksmus, kurie turėjo būti vertinami, kaip darbuotojo teisė nesutikti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o ne kaip neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių;

4) sprendžiant dėl darbuotojo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti nustatoma ir darbuotojo padaryta žala darbdaviui. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas nurodė, kad atsakovo neatvykimas į darbą galėjo lemti jo verslo sutarties nutraukimą su UAB DPD Lietuva (e. t. 1, b. l. 160-167), tačiau tokie ieškovo teiginiai vertintini kritiškai, nes viešais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_dolteka/darbuotoju-skaicius/) pas ieškovą 2023 m. gruodžio 28 d. – 2024 m. sausio 8 d. dirbo virš 180 darbuotojų, todėl vieno darbuotojo neatvykimas į darbą negalėjo niekaip įtakoti ieškovo verslo santykių rezultatų. Be to ieškovo atstovai 2023 m. gruodžio 17 d. nematė jokio poreikio ar būtinybės atsakovui dirbti (e. t. 2, b. l. 23), nes laikė, kad yra pakankamai darbuotojų;

5) vertinant atsakovo elgesį neatvykstant į darbą 2023 m. gruodžio 28 – 2024 m. sausio 8 d., teismas daro išvadą, kad jis buvo nulemtas netinkamos ieškovo komunikacijos turinio ir netinkamo komunikacijos formos, todėl dėl susiklosčiusios situacijos negali būti kaltinamas vien tik darbuotojas. Neaiškumai vertinami darbuotojo naudai (Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą (Darbo kodekso 58 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) neteisėtai ir nepagrįstai, todėl ieškovo UAB „Dolteka“ direktoriaus 2024 m. sausio 8 d. įsakymas naikintinas, tarp ieškovo ir atsakovo 2021 m. spalio 8 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 778 laikytina nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis). Atsakovas jo grąžinti į darbą neprašė. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo atsakovo grąžinti į darbą, nes dėl tarp šalių susiklosčiusio nesusikalbėjimo, darbo santykiai negalės būti racionalūs bei atsakovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atitinkamai toliau aptariamos neteisėto atleidimo pasekmės.

7. Atsakovo ketvirtas reikalavimas priteisti iš ieškovo po 68,47 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos tenkintinas iš dalies, t y. priteisiant atsakovui vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius: 

7.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalys nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negrąžinus darbuotojo į darbą, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus <...>;

2) pagal kasacinio teismo praktiką Darbo kodekso 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus Darbo kodekso nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

3) teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012);

4) po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, nustačius maksimalų 12 mėnesių priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį priteisiama aptariama išmoka, kasacinis teismas konstatavo, jog taikant ankstesnį reglamentavimą suformuota teismų praktika nesikeičia, t. y. teismui yra suteikta teisė (o kartu ir pareiga) įvertinti išmokos adekvatumą, atitikimą šalių interesų pusiausvyros principui (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-945/2023, 19 p.);

7.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 6 punkte nustačius, kad atsakovas atleistas iš darbo neteisėtai bei nusprendus atsakovo negrąžinti į darbą taikytinos Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.3 punkte atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 1431,02 Eur, nuo 2024 m. sausio 9 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo momento (yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, o iki sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti ir metai). Teismo vertinimu, vidutinis darbo užmokestis už visus metus sudarytų 17 172,24 Eur ir būtų pernelyg didelė suma, neatitiktų priteistinos sumos socialinės paskirties, šalių interesų pusiausvyros principo, todėl ją pagrįsta yra mažinti iki trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio;

2) vidutinis darbo užmokestis už tris mėnesius sudarytų 4293,06 Eur (3*1431,02) (neatskaičius mokesčių) ir teismo vertinimu labiau atitiktų Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių paskirtį, užtikrintų mokėjimo termino stabilumą, dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės nelemtų nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui, tuo pačiu laikytina protinga ir pakankama kompensuojančia suma atsakovo/darbuotojo praradimams dėl neteisėto atleidimo. Be to atsakovui papildomai priteistina kompensacija pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį.

8. Atsakovo penktas reikalavimas priteisti iš ieškovo 1431,02 Eur kompensaciją uz? dvejus darbo santykių trukmės metus tenkintinas visiškai, nes:

8.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, o darbuotojas į darbą negrąžinamas, darbuotojui priteisiamas ne tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1444-1097/2023, 65, 66 punktus). 

8.2. Nagrinėjamu atveju darbuotojo/atsakovo nepertraukiamasis darbo stažas pas ieškovą skaičiuotinas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2024 m. sausio 8 d. Atsakovo nepertraukimas darbo stažas yra daugiau kaip 2 metai, tačiau mažiau nei keturi metai, atitinkamai atsakovas turi teisę į vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių kompensaciją – 1431,02 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteistina vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 1431,02 (neatskaičius mokesčių, kompensacija apmokestinama kitaip nei darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391224/GPM+aktualus+komentaras+%28aktuali+redakcija+2023-12-28%29.docx/e332bcfa-2d51-1014-7182-3a7a1fe89eb8?t=1703830627143).

9. Atsakovo reikalavimas (baigiamųjų kalbų metu) priteisti iš ieškovo 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atmestinas, nes visų pirma šį reikalavimą jau buvo išsprendusi darbo ginčų komisija, be to atsakovas neįrodė, kad būtent dėl atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus:

9.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais;

2) neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

3) darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

8.2. Nagrinėjamu atveju byloje:

1) visų pirma aktualu, kad atsakovas reikalavimo, reikšto Darbo ginčų komisijai dėl neturtinės žalos priteisimo, teisme tinkamai nepareiškė bei nepalaikė, todėl laikytina, kad su Darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos atsakovas sutiko. Atitinkamai laikytina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-246/2024 (registracijos duomenys 2024-02-23 Nr. DGKS-1335) dalyje dėl neturtinės žalos įsiteisėjo 2024 m. kovo 21 d.;

2) visų antra, nepaneigiant darbuotojo teisės prašyti priteisti neturtinę žalą, ar teismo iniciatyva spręsti šį klausima,  nors nustatyta, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, tačiau, taip pat vertintina, kad atsakovo elgesys komunikuojant su ieškovu, taip pat nebuvo nepriekaištingas (atsakovas išsamiai nepaaiškino ieškovui savo teisės nesutikti dirbti su pakeistomis darbo sąlygomis), sudaręs pagrindą darbdaviui abejoti atsakovo teisės neatvykti į darbą pagrįstumu. Atitinkamai neturtinės žalos dėl atleidimo iš darbo taikymo pasekmėms šiuo atveju yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nustato, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. teismo vertinimu atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie kilusių pasekmių, sudarė prielaidas ieškovui priimti sprendimą dėl jo atleidimo, todėl vien neteisėtas atleidimas negali būti pagrindu neturtinei žalai iš ieškovo priteisti;

2) teismo sprendimui įsiteisėjus, bus atkurta teisinė taika tarp šalių,  ieškovas atsakovui turės sumokėti darbo užmokestį už priverstinę pavaikštą, kompensaciją, o tai bus kartu ir pakankama neturtinė satisfakcija atsakovui dėl jo neteisėto atleidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo nėra faktinio pagrindo.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

9.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

9.2. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad byla iš esmės išspręsta atsakovo naudai:

1) laikant, kad byla iš esmės išspręsta atsakovo naudai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo (DOK-95545) patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį ZM92291) atmestinas. Be to aktualu ir tai, kad bet koks atstovavimo išlaidų ieškovo naudai priteisimas neatitiktų proporcingumo, atsakovas kaip buvęs darbuotojas prarastų iš esmės jo naudai priteistas sumas, būtų paneigta atsakovo, kaip darbuotojo teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus <...> gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“ (taip pat žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024);

2) atsakovas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl atsakovui jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

11. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį (žyminio mokesčio užduoties kodas ZM92291). Patenkinus atsakovo reikalavimus iš dalies, atsakovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) laikytina, kad ieškovas sumokėjo iš esmės tinkamą dydį žyminio mokesčio.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217, 231 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo UAB „Dolteka“ (j. a. k. 300776430) ir atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-9082-1159/2024 kilusį ginčą ir ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y.:

1) Pripažinti atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 8 d. atleidimą iš darbo UAB „Dolteka“ (j. a. k. 300776430) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir panaikinti ieškovo UAB „Dolteka“ direktoriaus 2024 m. sausio 8 d. įsakymą „Dėl A. J. atleidimo iš darbo“ (e. t. 1, b. l., 33).

2) Laikyti, kad 2021 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. 778 tarp atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo UAB „Dolteka“ (j. a. k. 300776430) nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

3) Priteisti atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Dolteka“ (j. a. k. 300776430) 4293,06 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus 6 centus) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai).

4) Priteisti A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Dolteka“ (j. a. k. 300776430) 1431,02 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 2 centus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį.

Kitoje dalyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-246/2024 (registracijos duomenys 2024-02-23 Nr. DGKS-1335) dalyje dėl neturtinės žalos įsiteisėjo 2024 m. kovo 21 d., likusioje dalyje neįsiteisėjo, o, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-246/2024.   

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys