Civilinė byla Nr. 2-758-83/2012
Proceso Nr. 2-10-3-00530-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;128.2.
(S)
PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMUI
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 23 d.
Palanga
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Liucija Paulauskaitė, sekretoriaujant V. V., dalyvaujant pareiškėjui A. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad V. D., mirusios 2001 m. rugsėjo 2 d., palikimą 2001 m. rugsėjo 2 d. A. D. pagal įstatymą priėmė įstatymo nustatytais terminais jį faktiškai užvaldydamas ir rūpindamasis juo kaip savo turtu bei disponuodamas.
Paaiškino, kad jis, būdamas savo sutuoktinės V. D. testamentiniu paveldėtoju ir teisių perėmėju 2001 m. rugsėjo 2 d. priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą – ½ buto, esančio(duomenys neskelbtini). Į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nurodo, kad santuokoje vaikų nesugyveno, palikėjos sūnus šeimos neturėjo, miręs 2003-08-26.
Suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškime nurodytų aplinkybių pripažinimo pagrįstomis.
Teisminėje praktikoje visuotinai pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą ar pateikti atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 42; 2002, Nr. 36-1340) 445 straipsniu, teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumas yra tai, kad bylose yra nurodomi netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d., juridinės reikšmės faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Pareiškėjo paaiškinimais, ištirtais bylos dokumentais, nustatyta, kad A. D., būdamas sutuoktinės V. D. įstatyminiu paveldėtoju ir teisių perėmėju 2001 m. rugsėjo 2 d. priėmė palikėjos turtą ir pradėjo valdyti ½ buto, esančio(duomenys neskelbtini).
Pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, gavus šalių atsiliepimus, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo liudijimo reikalu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., mirusios 2001 m. rugsėjo 2 d. palikimą 2001 m. rugsėjo 2 d. A. D. pagal įstatymą priėmė įstatymo nustatytais terminais jį faktiškai užvaldydamas ir rūpindamasis juo kaip savo turtu bei disponuodamas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo gavimo reikalu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Liucija Paulauskaitė