Civilinė byla Nr. e2A-773-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00499-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D i M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė „Tilta“, institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454 (toliau – Pirkimas) sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė tvirtino, kad pasiūlymų vertinimas pagal ekonominio naudingumo kriterijus T1 ir T2 iš esmės yra fikcija, kuria siekiama parinkti atsakovei palankų tiekėją, ekonominio naudingumo kriterijai niekaip nesisieja su Pirkimo objektu ir negarantuoja, kad darbai bus atliekami kokybiškai. Ieškovės teigimu, minėti vertinimo kriterijai nekuria jokios ekonominės naudos nei sutarties vykdymo laikotarpiu, nei po sutarties įgyvendinimo, o yra subjektyvi tiekėjų nuomonė dėl planuojamų atlikti darbų, kuri realiai ir vienodai tarp visų tiekėjų negali būti palyginta. Pirkimo sąlygose nurodyta pasiūlymų vertinimo tvarka neužtikrina nei lygiateisiškumo nei skaidrumo principų įgyvendinimo pasiūlymo vertinimo metu, o tokias formuluotes, kaip „išsamumas“, „detalumas“, „logiškai pagrįstas“, tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir aiškinti, kadangi jos abstrakčios. Aplinkybė, kad Pirkime dalyvavo tik du tiekėjai (UAB „Tilta“ ir UAB „HSC Baltic“), nors paprastai tokio pobūdžio pirkimuose dalyvauja penki – dvylika tiekėjų, ieškovės teigimu, tik patvirtina, kad dėl dviprasmiškų ir neaiškių pirkimo sąlygų, kai kurie tiekėjai atsisakė dalyvauti.
3. Taip pat ieškovė nurodė, kad viešojo pirkimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolas patvirtina, jog pasiūlymų ekspertinį vertinimą atliko vienas ekspertas – A. G., kas, ieškovės teigimu, suponuoja išvadą, jog pasiūlymų vertinimas buvo atliktas itin subjektyviai. Ieškovė pažymėjo, kad ekspertinį vertinimą atlikęs A. G. nėra įtrauktas į atestuotų statybos specialistų ir projektuotojų sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šį asmenį kaip architektą, todėl kyla abejonių dėl atsakovės pasitelkto eksperto tinkamumo, kadangi jis neturi išsilavinimo statybų srityje. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija, vertinusi tiekėjų pasiūlymus, nenurodė motyvų, kodėl UAB „Tilta“ skirta po 9 balus už kiekvieną ekonominio naudingumo kriterijų, prie viešųjų pirkimų komisijos susirinkimo protokolo nėra pridėta ekspertinio vertinimo išvada, kuriai pritarė visi komisijos nariai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Gensera“ 2 058,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygų 9.7 punkte pateikta vertinimo sistema yra aiški ir suprantama – atsakovė yra pakankamai detaliai aprašiusi subkriterijus ir numačiusi konkrečius balų intervalus už atitinkamo lygio kriterijų aprašymą.
6. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 27 straipsnio nuostatose, tiek Pirkimo sąlygų 7.1, 7.2, 7.3 punktuose numatyta tiekėjų teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentus, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama paaiškinti neva neaiškias Pirkimo sąlygas. Nors tai ir nepaneigia ieškovės teisės iš karto teikti pretenziją, tačiau tai, teismo nuomone, neatleidžia tiekėjos nuo pareigos savalaikiai rūpintis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
7. Atsižvelgdamas į Pirkimo objektą ir perkančiosios organizacijos tikslus, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė, nustatydama ginčijamus ekonominio naudingumo kriterijus, siekė trumpalaikių tikslų (vertinti tiekėjus pagal tai, kaip jie vykdys darbus), o ne ilgalaikių tikslų (vertinti tai, kokią ekonominę naudą objektas neš perkančiajai organizacijai ilgalaikėje perspektyvoje jau po to, kai darbai, kuriais sukurtas objektas, bus užbaigti). Teismo nuomone, nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad atsakovės nustatyti vertinimo kriterijai nekuria jokios ekonominės naudos nei sutarties vykdymo laikotarpiu, nei po sutarties įgyvendinimo.
8. Įvertinęs nurodytas Pirkimo sąlygas, teismas darė išvadą, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2 yra akivaizdžiai susieti su Pirkimo objektu ir ekonomine nauda objektui, nes objektas – statybos rangos darbai, sudėtingas, reikalaujantis daug specifinių techninių sprendinių, todėl tik esant nurodytiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, perkančioji organizacija gali įsitikinti tiekėjų pasirengimu tinkamai (kokybiškai) įvykdyti sutartį. Be to, teismas pažymėjo, kad visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios rengiant dokumentus, skirtus ekonominio naudingumo kriterijų įvertinimui.
9. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, jog pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1057-302/2017, 27 punktas; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1120-302/2017, 24 punktas; 2018 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-482-381/2018, 158 punktas).
10. Perkančiosios organizacijos sprendimas tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą, teismo vertinimu, atitiko Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų nuostatas. Nors nuo 2018 m. sausio 9 d. šios Rekomendacijos neteko galios, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertinamas atliktas dar galiojant minėtoms Rekomendacijoms.
11. Teismas nurodė, kad, kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo, sprendžiamas klausimas, ar perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų vertinimą atliko tinkamai. Teismo nuomone, esminę reikšmę tokiu atveju turi aplinkybės, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiūlymo vertinimas atitiko paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas, bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas (atitinkamai – ekspertas) faktiškai atliko pasiūlymo vertinimą ir kokia yra jo kvalifikacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-381/2016, 30 punktas), todėl teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės pasitelkto eksperto kompetencija.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „Gensera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į esminį bylos aspektą – ekonominio naudingumo vertinimo aprašymai sukuria itin didelę diskrecijos teisę vertintojams manipuliuojant šiuose aprašymuose pateiktomis sąvokomis ir žodžiais skirti prastesnį įvertinimą net ir kokybišką pasiūlymą pateikusiam tiekėjui. Vien tik cituodamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas neatskleidė bylos esmės, aiškiai nenurodė, kodėl vienus ar kitus šalių argumentus atmeta.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Pats teismas nurodė, kad Pirkimo objektas reikalauja specifinių žinių, todėl perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, kad tiekėjas yra tinkamas, gali nustatyti ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau galiausiai priėjo prie išvados, jog tokių darbų kokybei vertinti atsakovė gali pasirikinti bet kokį asmenį. Jeigu buvo konstatuota, kad siekiamiems įsigyti darbams atlikti reikalingos specifinės žinios, tai ir vertinti tai turi kompetentingas asmuo, o ne bet koks asmuo, net neturintis inžinerinio išsilavinimo ir kvalifikacijos atestato. Nagrinėjamu atveju ekspertinį vertinimą atliko vienas ekspertas. Nei protokole, nei prie protokolo nėra nurodyti motyvai, kodėl vienoks ar kitoms ekonominio naudingumo balas buvo skirtas vienam ar kitam tiekėjui.
13. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamą pasiūlymų vertinimo tvarką, teismų praktiką dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos bei visas kitas aplinkybes, todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovė tvirtina, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra prieštaringa. Lietuvos apeliaciniame teisme jau buvo nagrinėtas skundas dėl identiškų ekonominio vertinimo kriterijų ir jų parašymo atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijose organizuotame kita viešajame pirkime (civilinė byla Nr. e2A-1057-302/2017). Teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad ginčijamose pirkimo sąlygose pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiški ir suprantama.
2. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje reikalavo panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2, tai neužkirto kelio ieškovei pateikti pasiūlymą, tačiau ieškovė pasiūlymo ginčijamame Pirkime taip ir nepateikė. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nepateikusi pasiūlymo, nepagrįstai kelia abejones dėl galimai netinkamo kitų tiekėjų pasiūlymo vertinimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad ieškovas savo reikalavimus teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo įvardinti pretenzijoje. Kaip ir buvo minėta, pretenzijoje ieškovė reikalavo tik panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2, klausimas dėl ekspertinio vertinimo keliamas nebuvo. Įvertinusi eksperto pateiktas išvadas, atsakovės viešųjų pirkimų komisija protokole nurodė atitinkamus balus ir priėmė sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo, apie rezultatus buvo informuoti pasiūlymus pateikę tiekėjai, kurie šių rezultatų neginčijo.
14. Trečiasis asmuo UAB „Tilta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai skundžiamame sprendime pasisakė dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, tinkamai taikė ginčui reikšmingas teisės normas.
2. Pirkimo sąlygose pateiktas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų išaiškinimas yra aiškus, logiškas ir išsamus, todėl tiekėjams, kurie yra savo srities profesionalai, negalėjo būti sudėtinga suvokti ir aprašyti, kokios rizikos gali kilti ir kokių priemonių būtina imtis, siekiant šias rizikas suvaldyti, taip pat turėjo būti suprantami ir darbų organizavimo bei vidinės ir išorinės komunikacijos aspektai. Tiekėjai nepateikė jokių klausimų dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, todėl darytina išvada, kad visiems Pirkimo dalyviams ginčijamos Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir buvo sudarytos vienodos galimybės pateikti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir racionaliausią kainą. Nors ieškovė tvirtina, kad būtent neaiškūs ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 sutrukdė kitiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 24 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą konkursą „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454. Pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatė, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų išrenkant geriausią kainos ir kokybės santykį. Pasiūlymų vertinimo kriterijai yra trys: C – pasiūlymo kaina, T1 – rizikos valdymas, T2 – darbų organizavimas ir komunikacija. Pasiūlymai vertinami pagal kiekvieną kriterijų balais nuo 0 iki 10, vertinimas atliekamas pagal Pirkimo sąlygų 9.7 punkte pateiktą orientacinį aprašymą (e. t. 1, b. l. 18?32). Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo sąlygose įtvirtintų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo taisyklių, nes jos sudarytos neva pažeidžiant viešųjų pirkimų principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, tačiau perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 8 d. atmetė pretenziją (e. bylos t. 1, b. l. 33–37; 38–41).
16. 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovė UAB „Gensera“ pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė Pirkimo sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygų 9.7 punkte pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiški ir suprantama, todėl 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia dviem esminiais argumentais: pirma, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T2 aprašymai sukuria itin didelę diskrecijos teisę vertintojams manipuliuoti šiuose aprašymuose pateiktomis sąvokomis; antra, darbų kokybei vertinti buvo pasirinktas nekompetentingas ekspertas.

Dėl pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijų tinkamumo

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygose nustatytų pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aiškumo. Ieškovė tvirtina, kad atsakovės Pirkimo sąlygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo aprašymai sukuria itin didelę diskrecijos teisę vertintojams, manipuliuojant šiuose aprašymuose pateiktomis sąvokomis ir žodžiais, skirti prastesnį įvertinimą net ir kokybišką pasiūlymą pateikusiam tiekėjui.
18. VPĮ 55 straipsnio nuostatos numato, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį, kurį sudaro šios dalys: C – pasiūlymo kaina (turinti lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo įvertinime 80), T1 – rizikų valdymas, T2 – darbų organizavimas ir komunikacija. Kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra 80 procentų, rizikų valdymo – 10 procentų, darbų organizavimo ir komunikacijos – 10 procentų. Komisija (kiekvienas narys ar visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai) kiekvieną pasiūlymą įvertina pagal T1 ir T2 kriterijus suteikdami balus nuo 0 iki 10.
20. Pagal kriterijų T1 vertinamas rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas.
21. Apibūdinant T1 kriterijų 0–2 balai skiriami, jei neidentifikuotos rangos darbų (sutarties) rizikos ir nepateikta veiksnių analizė ar rizikos ir/ar jos veiksnių analizė pateikta, tačiau nepagrįsta ir nelogiška; nenumatytos rizikos valdymo priemonės ar numatytos priemonės yra nepagrįstos, nelogiškos, neefektyvios, sunkiai ar visai neįgyvendinamos; yra kitų esminių trūkumų (įvertinama silpnai). 3–5 balai skiriami, jei identifikuota tik bendra rangos darbų (sutarties) rizika, bet nepateikta veiksnių analizė ar ji nepagrįsta ir nelogiška, yra praktikos klaidų, apsirikimų; tik paviršutiniškai numatytos rizikos valdymo priemonės, būdai, jie neaprašyti ar nepagrįsti; numatytos priemonės ir būdai sunkiai įgyvendinami, jų efektyvumas žemas, jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas; pateiktos rizikos valdymo priemonės neatitinka ar tik iš dalies atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką; yra loginių klaidų (įvertinama patenkinamai). 6–8 balai skiriami, jei identifikuotos visos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo, atitikimo objektui, yra nežymių logikos klaidų; numatyti rizikos veiksniai, tačiau trūksta pagrįstumo, nenurodyti specifiniai veiksniai ar nenumatyta jų tikimybė, numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, būdai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir būdai nėra visiškai efektyvūs, turi įgyvendinamumo trūkumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas; pateiktos rizikos valdymo priemonės iš esmės atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką, tačiau tik iš dalies atitinka techninius, teisinius, aplinkosauginius aspektus; yra nežymių klaidų, netikslumų (vertinama gerai). 9–10 balai skiriami, jei identifikuotos visos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, jos logiškai pagrįstos, visiškai atitinkančios pirkimo objektą; numatyti rizikos veiksniai (taip pat ir specifiniai), jie pagrįsti; veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu, numatyta jų tikimybė; numatytos efektyvios ir pagrįstos, praktiškai reikšmingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, būdai; tiek būdai, tiek priemonės detalūs, pagrįsti, pateiktas jų įgyvendinimo ir taikymo planas, praktiniai aspektai; pateiktos rizikos valdymo priemonės ir būdai visiškai atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką techniniais, teisiniais aplinkosauginiais ir pan. aspektais (įvertinama labai gerai).
22. Pagal vertinimo kriterijų T2 vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas sutarties tikslams ir uždaviniams, rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas.
23. Apibūdinant T2 kriterijų 0–2 balai skiriami, jei nepateiktas resursų valdymo planas ir papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba pateikti nesusiję su objektu, abejotino efektyvumo tiekėjo darbo organizavimo aspektai; nepateiktas resursų valdymo planas; nepateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas; nepateiktas darbų tvarkaraštis, arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas darbų vykdymo etapiškumas ir/ar tvarkaraštis nerealus, neatitinkantis resursų valdymo plano; yra kitų esminių trūkumų; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, arba pateiktas planas neatitinka darbų specifikos, yra neefektyvus, neįgyvendinamas arba jo įgyvendinimas abejotinas (įvertinama silpnai).
24. 3–5 balai skiriami, jei pateiktas resursų valdymo planas, bet nepateikti papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba aspektai pateikti, tačiau dalis jų neatitinka objekto specifikos; pateiktas resursų valdymo planas, tačiau numatyti ne visi objekto specifiką apimantys resursai, trūksta pagrįstumo ir racionalum, pateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas, tačiau turiniui trūksta aiškumo, pagrįstumo ir logiškumo; pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiškumas, tačiau, neišskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, tačiau nevisiškai atitinkantis resursų valdymo planą; yra kitų trūkumų; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas arba pateiktas planas tik iš dalies atitinka darbų specifiką ar sunkiai įgyvendinamas (įvertinama patenkinamai).
25. 6–8 balai skiriami, jei numatyti techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai, tačiau jiems trūksta pagrįstumo, jie nevisiškai atitinka perkamų darbų specifiką; pateiktas resursų valdymo planas, apimantis resursus pagal objekto specifiką, tačiau trūksta pagrįstumo ir logiškumo; pateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas, tačiau turiniui trūksta logiškumo; pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiškumas, tačiau neišskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą; yra kitų neesminių trūkumų; pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas; planas atitinka darbų specifiką, tačiau sunkiai įgyvendinamas ar neracionalus (vertinama gerai).
26. 9–10 balai skiriami, jei numatyti techniniame projekte nedetalizuoti efektyvūs, pagrįsti bei nesunkiai įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, jie visiškai atitinka perkamų darbų specifiką; pateiktas realus ir racionalus resursų valdymo planas, apimantis resursus pagal objekto specifiką (žmogiškieji, technikos ir kt. resursai); pateiktas pagrįstas, aiškus, detalus ir logiškas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas; pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiškumas, išskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą; pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, kuris atitinka darbų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas (vertinama labai gerai).
27. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika).
28. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
29. Teisingumo Teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie yra lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš naujausių nutarčių taip pat akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
31. Nagrinėjamu atveju pagal T1 kriterijų vertinamas rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas, tačiau neaišku, kokiomis priemonėmis perkančioji organizacija matuos efektyvumą arba kaip bus vertinamas rizikų valdymo būdų įgyvendinamumas. Iš Pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių darytina išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, ar aiškiai nurodytos konkrečios rangos darbų (sutarties) rizikos, ar jų veiksnių analizė yra pakankamai pagrįsta ir logiška, kokiais atvejais numatytos rizikos valdymo priemonės yra pakankamai logiškos, efektyvios ir kokios jų įgyvendinamumo galimybės. Pavyzdžiui, įvertinimas „Patenkinamai“ skiriamas tuomet, kai „yra loginių klaidų“, o įvertinimas „Gerai“ skiriamas, kai „yra nežymių klaidų, netikslumų”. Teisėjų kolegijos nuomone, iš minėtų Pirkimo sąlygų formuluočių neaišku, kaip ekspertas be to, kad įvertins, jog tai yra logikos klaida, nuspręs, kad tokia klaida yra nežymi. Taip pat nėra pateikta jokio paaiškinimo, ką perkančioji organizacija vertins kaip efektyvias rizikos valdymo priemones ir būdus bei kaip bus nuspręsta, jog praktikoje siūlomos priemonės gali turėti įgyvendinimo trūkumų arba jų reikalingumas yra abejotinas. Pavyzdžiui, įvertinimas „Patenkinamai“ skiriamas, kai: „Numatytos priemonės ir būdai sunkiai įgyvendinami, jų efektyvumas žemas, jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas.“. Tuo tarpu įvertinimas „Gerai“ bus skirtas tuomet, kai: „Numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, būdai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir būdai nėra visiškai efektyvūs, turi įgyvendinimo trūkumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas.“. Atskirtis tarp sąvokų „jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas“ ir „turi įgyvendinimo trūkumų“ taip pat yra sunkiai objektyviai nubrėžiama.
32. Pagal kriterijų T2 vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; rangovo pasiūlyto darbo tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas sutarties tikslams ir uždaviniams. Vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo pagrįstumas. Tiekėjo parengtas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija vidinis ir išorinis komunikacijos planas, kuris turi būti efektyvus ir paprastai įgyvendinamas, tačiau niekur nedetalizuota, kokiu būdu perkančioji organizacija įvertins jo efektyvumą arba kaip nustatys, ar planas yra lengvai ar sunkiai įgyvendinamas ir ar jis yra racionalus. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad komunikacijos planas vertinamas „Patenkinamai“ jei: „Nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas arba pateiktas planas tik iš dalies atitinka darbų specifiką ar sunkiai įgyvendinamas”. Tuo tarpu įvertinimas „Gerai” skiriamas, jeigu: „Pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas. Planas atitinka darbų specifiką, tačiau sunkiai įgyvendinamas ar neracionalus.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų formuluočių neaišku, kaip perkančioji organizacija vertins, ar siūlomos komunikacijos priemonės tik iš dalies atitinka paslaugų specifiką, kai jokių nurodymų dėl komunikacijos pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, o taip pat neaišku, kaip perkančioji organizacija vertins, ar siūlomos priemonės yra sunkiai įgyvendinamos. Šios vertinamojo pobūdžio sąvokos „sunkiai įgyvendinamas“, „paprastai įgyvendinamas“, „neracionalus“, „efektyvus“ ir pan. yra pernelyg abstrakčios, todėl gali sąlygoti daug skirtingų subjektyvių interpretacijų jas pagal savo suvokimo lygį aiškinant skirtingiems tiekėjams ir perkančiajai organizacijai.
33. Teisėjų kolegija nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo aprašymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams.
34. Neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą jų turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos. Pastebėtina, kad papildomai šią poziciją pagrindžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. sausio 31 d. išvada Nr. 4S-162, kurioje taip pat keliamos abejonės dėl ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų formuluočių aiškumo ir suteikiamos pernelyg didelės erdvės vertintojui vertinti tiekėjų pasiūlymus.
35. Konstatavus Pirkimo sąlygų 9.7 punkte įtvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 neteisėtumą, apeliantės argumentai, susiję su perkančiosios organizacijos patelkto eksperto, vertinusio tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, kvalifikacija, tampa teisiškai nereikšmingi.
36. Bet kuriuo atveju, pažymėtina, kad pagal įstatymą pareigą įvertinti pasiūlymų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms turi perkančioji organizacija. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo, esminę reikšmę tokiu atveju turi aplinkybė, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiūlymo vertinimas atitiko paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas, bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas (atitinkamai – ekspertas) faktiškai atliko pasiūlymo vertinimą ir kokia yra jo kvalifikacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-381/2016, 30 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Tiek iš į bylą pateiktos sutarties, tiek iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtos viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos matyti, kad ginčo Pirkimas yra pasibaigęs 2018 m. sausio 18 d. atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoja UAB „Tilta“. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.
38. Atsižvelgdama į faktines ginčo aplinkybes, sudarytos viešojo pirkimo sutarties pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos ir Konkurso laimėtojos sudarytą viešąją darbų pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia būtų netikslinga, kadangi Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, todėl spręstinas klausimas dėl atsakovei skirtinos alternatyvios sankcijos – baudos.
39. VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo pobūdį, jo svarbą, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, sandorio vertė – 629 562,52 Eur), tai, kad VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, pažymėdama, jog skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 89 punktas), konstatuoja, kad atsakovei skirtina 10 000 Eur dydžio bauda, kuri priteistina valstybei.
41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454 sąlygų 9.7 punkte numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2 pripažintini neteisėtais ir atsakovei skirtina 10 000 Eur bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
43. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
44. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Gensera“, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 785 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (e. bylos t. 1, b. l. 10), apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat sudaro 785 Eur (e. bylos t. 2, b. l. 28).
45. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteistina 1 570 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454 sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2.

Skirti atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 288740810) 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gensera“ (j. a. k. 300584533) iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 288740810) priteisti 1 570 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visų instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                                              Romualda Janovičienė

                                                                                                                              Kazys Kailiūnas

                                                                                                                              Danguolė Martinavičienė