Administracinė
byla Nr. N62-6713/2010
Procesinio sprendimo kategorija
39.2; 45.4.7.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d.
nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija)
pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G.
R. už tai, kad jis 2010 m. gegužės 2 d., apie
13.45 val., Klaipėdoje, vairavo automobilį Toyota Corolla būdamas
neblaivus (nustatytas 2,13 promilės girtumas) ir prieš tai baustas pagal
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir
ATPK) 127 straipsnio 3 dalį (2008 m. rugpjūčio 6 d.
nutarimas), kai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių
(toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Administracinę atsakomybę už tai
numato ATPK 1302 straipsnis (b. l. 3).
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino G. R. kaltu padarius ATPK 1302 straipsnyje
numatytą teisės pažeidimą, ir, įvertinęs pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę,
jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio
1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nebuvimą, skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones
atėmimą trejiems metams su transporto priemonės Toyota Corolla
konfiskavimu (b. l. 29-30).
Apeliaciniu skundu G.
R. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d.
nutarimą ir netaikyti jam papildomos administracinės nuobaudos – automobilio,
kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo.
Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą automobilio
Toyota Corolla savininkės M. R. ir nesiaiškino, ar minėta
transporto priemonė buvo panaudota su jos žinia (b. l. 36-37).
Klaipėdos apskrities vyriausiasis
policijos komisariatas atsiliepime nesutinka su G. R. apeliaciniu
skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad tretiesiems asmenims priklausančio
daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas
prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę
susigrąžinti jį natūra.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad G. R. padarė ATPK 1302 straipsnyje numatytą
veiką, t. y. būdamas neblaivus (b. l. 8, 9) ir 2008 m. rugpjūčio 6 d.
baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (b. l. 15-16), vairavo transporto
priemonę Toyota Corolla (b. l. 3). Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, tačiau
apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos
individualizavimo klausimas.
ATPK 1302 straipsnis (2007 m.
gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių
vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo
paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje,
ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129
straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti
transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės
konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones,
administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto
priemonės konfiskavimu. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 1302
straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju
daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali
būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas
priklauso.
Iš
aptariamo teisinio reguliavimo matyti, kad įstatyme neįtvirtinta galimybė neskirti
transporto priemonės konfiskavimo, kuris taikomas neatsižvelgiant į tai, kas
yra transporto priemonės savininkas. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje
Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė,
ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises
ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar
visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo
to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra
perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims
perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku,
todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl
jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės
pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės)
yra ribojama. Todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo
administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo
faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio
daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė
nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą
padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi
įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės
pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30
straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto
teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad G. R. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas
neblaivus, kai teisė vairuoti yra atimta, tuo padarydamas itin pavojingą ir
šiurkščią veiką, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios,
nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų
tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės
pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats
savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą
švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės
pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme
įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes,
teisėjų kolegija pripažįsta, kad įstatyme numatytos privalomos papildomos
poveikio priemonės apeliantui neskyrimas pažeistų teisinės tvarkos užtikrinimo
ir socialinio teisingumo tikslus. Bylos medžiaga rodo, kad automobilio
Toyota Corolla savininkei M. R. buvo įteiktas teismo šaukimas, skirtas G.
R. (b. l. 17). Remiantis tuo darytina išvada, jog ji žinojo apie
teismo procesą, tačiau pati savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, o G. R. įgaliojimų atstovauti jos interesų teisme neturi, todėl
apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d.
nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius