Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-453/2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00056-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.10.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.; 1.2.20.15.; 2.4.1.5.; 2.4.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Justinai Aidukaitei,

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,

nuteistajam Š. A.,

gynėjui advokatui Arūnui Koskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. A. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Š. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 245 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį trisdešimties parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl paskolos sutarties ir kasos išlaidų orderio suklastojimo ir panaudojimo) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kasos pajamų orderio kvito suklastojimo ir panaudojimo) vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Š. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Š. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimas. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš Š. A. LVšĮ „A.“ priteista 115848 eurų turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Š. A. nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: būdamas VšĮ „A.“, (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovu, nevykdė 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti VšĮ „A.“ bankroto bylą įpareigojimo, įmonės vadovui per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei R. A. (bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 845) VšĮ „A.“ visus dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir 2011-08-11 įsiteisėjus nutarčiai, per nustatytą 10 dienų terminą neperdavė bankroto administratoriui VšĮ „A.“ turto ir visų dokumentų.

Š. A. nuteistas už tai, kad jis būdamas VšĮ „A.“, (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už VšĮ „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-05-31 aplaidžiai tvarkė VšĮ „A.“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatyta tvarka nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: pažeisdamas Inventorizacijos taisyklių 1 dalies 3 punktą, neinventorizavo įstaigos turto ir įsipareigojimų už 2010-12-31 ir 2011-05-31; pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II dalies 11 punktą, 2011-02-23 kasos išlaidų orderyje nenurodė ir nepateikė apskaitos dokumento, kurio pagrindu 2011-02-23 R. Š. buvo išmokėta 5500 Lt; pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalį, 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymą Nr. V-100, kuris numato, kad minimalus kasos operacijų, žurnalų ir apskaitos registrų saugojimo terminas yra 10 metų, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos knygos ir Didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. gegužės mėn., todėl negalima iš dalies nustatyti VšĮ „A.“ įsipareigojimų dydžio, turto ir nuosavo kapitalo už 2010 m., 2011 m. sausio – gegužės mėn.

Š. A. nuteistas už tai, kad jis būdamas VšĮ „A.“, (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovu, laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2010-12-15, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš VšĮ „A.“ kasos pasiėmė iš viso 577000 litų, kurių paėmimą įformino 8 kasos išlaidų orderiais: 2010-02-20 netikru kasos išlaidų orderiu Nr. 10-53 - 300 000 Lt, 2010-03-30 netikru kasos išlaidų orderiu Nr.10-102 - 100 000 Lt, 2010-05-26 kasos išlaidų orderiu Nr. 10-157 - 30 000 Lt, 2010-06-18 kasos išlaidų orderiu Nr. 10-161 - 30 000Lt, 2010-06-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 10-163 - 30 000 Lt, 2010-07-15 kasos išlaidų orderiu Nr.10-166 - 30 000 Lt, 2010-08-10 kasos išlaidų orderiu Nr.10-169 - 30 000 Lt, 2010-08-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 10-171 - 27 000 Lt sumą, šias išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir šios sumos negrąžino į VšĮ „A.“, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą VšĮ „A.“ turtą - 577 000 Lt.

Š. A. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010-02-20 iki 2010-03-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus – atspausdino ir savo parašu patvirtino 2010-02-20 paskolos sutartį tarp paskolos gavėjo A. Z. ir paskolos davėjo VšĮ „A.“, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad VšĮ „A.“ suteikė A. Z. 400 000 Lt paskolą, atspausdino, ranka užpildė ir savo parašu patvirtino 2010-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. 10-53, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. Z. buvo išmokėta 100000 Lt, 2010-03-30 kasos išlaidų orderį Nr. 10-102, jame įtvirtindamas neatitinkančius duomenis, kad A. Z. buvo išmokėti 300000 Lt, dokumentuose suklastojo A. Z. parašą, bei šiuos žinomai netikrus dokumentus, panaudojo, pridėdamas juos prie VšĮ „A.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) dokumentų.

Š. A. ir K. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013-04-26, pagamino netikrą dokumentą – atspausdino ir pasirašė 2011-01-31 kasos pajamų orderio, serija ANB Nr. 0000019, kvitą, kuriame įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad K. A. perdavė VšĮ „A.“ kasininkui už A. Z. grąžinamą paskolą – 414000 Lt, o Š. A., kaip VšĮ „A.“ kasininkas, priėmė iš K. A. už A. Z. grąžinamą paskolą 414000 Lt ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2013-04-26, pateikiant ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, adresu: Šiauliai, Aušros al. 19.

Nuteistasis Š. A. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Koskus apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį bei dėl minėtų veikų jį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje numatytos veikos požymių bei neįrodyta, kad Š. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Š. A. priteista 115 848 Eur LVšĮ „A.“ turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Taip pat prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tai yra taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Taip pat panaikinti paskirtos bausmės subendrinimą su Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir už minėtas veikas paskirti bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu, tai yra taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Š. A. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, kadangi jo veikoje teismas nenustatė tiesioginės tyčios. Teismas Š. A. pripažindamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, atsižvelgė ir vertino tik tuos nuteistojo parodymus, kuriuose jis teigė, kad jis buvo įsitikinęs, jog bankroto procedūra yra neteisėta. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai nevertino nuteistojo parodymų, kuriuose jis teigė, jog jis žinojo, kad aukštesnės instancijos teismuose vyksta bankroto procedūros teisėtumo patikrinimas. Skundžiamame nuosprendyje minėti nuteistojo parodymai nebuvo aptarti ir nebuvo vertinami, todėl dėl nepakankamos nuteistojo parodymų analizės apygardos teismas padarė netinkamas išvadas, kad Š. A. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos perduoti dokumentus, jos nevykdė ir to norėjo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Š. A. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliantų teigimu, teismas be pagrindo atmetė nuoseklius ir logiškus Š. A. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad minėtos veikos jis nepadarė, nes VšĮ „A.“ neturėjo piniginių lėšų, kurias jis būtų galėjęs pasisavinti. Š. A. teigimu, jis padarė kitą nusikalstamą veiką, tai yra sukčiaudamas kartu su V. Š., D. K., E. G., Ą. P. ir R. G., pasirašydamas fiktyvias sutartis dėl tariamų darbų atlikimo, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius, pasisavino PVM, juos gaudamas grynaisiais pinigais, o ne pinigines sumas už atliktus darbus, nes VšĮ „A.“ jokių darbų neatliko. Teismas be pagrindo nurodytas aplinkybes pripažino kaip nuteistojo gynybinę versiją. O apkaltinamąjį nuosprendį grindė specialiųjų liudytojų E. G., R. G., D. K., Ą. P., V. Š. parodymais, taip pat specialisto išvada, nemotyvuodamas kokią įrodomąją reikšmę ji turi bei kokias aplinkybes ji patvirtina bei kokias paneigia. Su atliktu apygardos teismo įrodymų vertinimu apeliantai nesutinka motyvuodami tuo, kad aukščiau nurodyti asmenys teisme turėjo būti apklausti ne liudytojais, o asmenimis, kurie apklausiami apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas; turėjo būti atsižvelgta į tai, jog asmenų kurie buvo apklausti kaip liudytojai vadovaujamos įmonės, praėjus trims - keturiems mėnesiams po sandorių bankrutavo, o viena buvo restruktūrizuota, prieš tai tikėtina išgryninusios pinigus, kurie buvo gauti iš su VšĮ „A.“ sudarytų sandorių bei tikėtina padarė žalą ne tik bankrutuojančių įmonių kreditoriams, bet ir valstybei; nevertino gynybos pateiktų įrodymų apie tai, kad sutarčių su VšĮ „A.“ sudarymo ir tariamo vykdymo metu nebuvo atlikti jokie pakeitimai internetiniuose puslapiuose justluka.lt, viziris.lt, migdolas.lt, jumor.lt, cocert.lt, o juo labiau, šių internetinių puslapių kūrimas; nebuvo paneigti nuteistojo Š. A. parodymai, kuriuose jis teigė, kad VšĮ „A.“ neturėjo pakankamai lėšų nurodytiems darbams atlikti ir neturėjo jokių sąnaudų, susijusių su šių darbų atlikimu. Minėtos aplinkybės paneigia aukščiau nurodytų liudytojų parodymus ir patvirtina, jog pagal VšĮ „A.“ sudarytas sutartis su UAB „Justrama“, UAB „Justluka“, UAB „Ambersofa“, UAB „Viziris“, UAB „Reklamos verslo grupė“, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderiai buvo fiktyvūs, taip pat patvirtina, kad jokie darbai pagal pasirašytas sutartis nebuvo atliekami ir kad jokie pinigai pagal sąskaitas ir orderius nebuvo mokami.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog apygardos teismas nekreipė dėmesio į Š. A. parodymus, kad aukščiau nurodytiems darbams atlikti VšĮ „A.“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų. Dėl minėtos priežasties apygardos teismui 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo specialistei pavedus atlikti objektų tyrimą, tai yra ištirti VšĮ „A.“ apskaitos dokumentus, siekiant išsiaiškinti VšĮ „A.“ veiklos sąnaudas, susijusias su reklamos paslaugų teikimu įmonėms UAB „Ambersofa“, UAB „Justrama“, UAB „Justluka“, UAB „Reklamos verslo grupė“ bei pavedus nustatyti ekonominį šių sandorių pagrįstumą, įvertinant darbų kainų atitikimą rinkos kainomis, tačiau specialistei atlikus tyrimą ir neatsakius į pateiktus klausimus, apygardos teismas nepaisydamas to, netenkino gynėjo prašymo tyrimą pavesti kitam specialistui arba paskirti ekspertizę. Nurodytos aplinkybės teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliantai aptardami byloje pateiktus prašymus dėl teisėjui B. K. pareikšto nušalinimo bei dėl Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto prašymo dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui teigia, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir tuo buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimas, kuriuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, tai yra kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taip pat apygardos teismas nepagrįstai netenkino gynėjo prašymo perduoti bylą prokurorui, kadangi po Š. A. apklausos, kaltinamasis aktas neatitiko Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio reikalavimų.

Apeliantai nurodo, jog apygardos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ankstesniais Š. A. priimtais nuosprendžiais. Teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, jog tiriamas nusikalstamas veikas Š. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nes Š. A. apkaltinamąjį nuosprendį Šiaulių rajono apylinkės teismas priėmė 2014 m. balandžio 14 d., o skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už veikas padarytas 2010-2011 metais. Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas klaidingai nurodė Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo datą, tai yra nurodė, kad nuosprendis buvo priimtas 2011 m. balandžio 14 d. Apeliantų manymu dėl minėtos klaidos buvo padarytos neteisingos išvados, kad veikas Š. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas dėl minėtos klaidos taip pat nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas be jokio teisinio pagrindo Š. A. netaikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų. Taip pat apeliantų teigimu apygardos teismas be jokio pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstiucijos 109 straipsnį teismas klauso tik įstatymo. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis neriboja kiek kartų nuteistajam gali būti atidėtas bausmės vykdymas. Apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Š. A. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, jis nepateisino teismo pasitikėjimo, nerodė pagarbos įstatymui ir padarė kelias naujas nusikalstamas veikas. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes skundžiamu nuosprendžiu Š. A. buvo nuteistas už veikas padarytas 2010-2011 metais. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmės tikslai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog bankroto administratorė R. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, už 3000 Lt tretiesiems asmenims pardavė reikalavimo teisę į Š. A. skolą, tačiau teismo apie tai neinformavo. Atsižvelgiant į tai, jog buvo parduota reikalavimo teisė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniais ieškovais turėjo būti pripažinti reikalavimo teisę įsigiję asmenys. Be to, baudžiamojoje byloje turėjo būti pateikti dokumentai apie reikalavimo teisės perleidimą. Apeliantų teigimu, turi būti panaikinta nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, nes civilinį ieškinį pareiškė ir jį palaikė asmuo, nuosprendžio priėmimo metu neturėjęs reikalavimo teisės į Š. A. skolą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas atsisakė dalies apeliacinio skundo ir prašė patenkinti tą apeliacinio skundo dalį, kuri yra susijusi su nuteistajam paskirta bausme, o prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo Š. A. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 316 straipsnio taikymo

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis ir kokiais klausimais.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis Š. A. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Koskus atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl Š. A. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei dėl civilinio ieškinio tenkinimo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo nuteistasis ir jo gynėjas palaikė tik apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam Š. A. paskirtos bausmės (t. 10, b.l. 45-49). Lietuvos Respublikos BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Kadangi nuteistasis Š. A. ir jo gynėjas avokadas Arūnas Koskus apeliacinio skundo dalį atšaukė iki baudžiamojo proceso įstatyme numatyto momento, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl Š. A. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, dėl priteisto civilinio ieškinio bei dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo Š. A. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus aukščiau aptarta apeliacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta ir procesas šioje dalyje nutraukiamas (Lietuvos Respublikos BPK 316 straipsnio 5 dalis).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) taikymo

Apeliaciniame skunde apeliantai prašo Š. A. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) taikymo Š. A. tenkinamas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Š. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Š. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas. Apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Š. A. už atskiras nusikalstamas veikas atitinkamai paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos. Taip pat skiriant bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 ir 41 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, todėl keisti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Š. A. nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo, vieno sunkaus ir trijų nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas nuteistajam taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas esant formaliam pagrindui atidėti bausmės vykdymą vis dėl to nutarė Š. A. netaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų. Apygardos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad Š. A. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo, nerodė pagarbos įstatymui ir įvykdė keletą nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog paminėtos aplinkybės yra svarbios sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau buvo atidėtas bausmės vykdymas arba jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra turi būti vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Š. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bauda (bauda sumokėta); Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu - paskirtos septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (bausmė atlikta); Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu - paskirtos dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (bausmė neatlikta) (t. 10, b.l. 19-22), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nurodytos aplinkybės iš tiesų neigiamai apibūdina nuteistąjį Š. A., tačiau tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, teisėjų kolegija vertindama nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes atkreipia dėmesį į tai, jog tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek paskutiniais dviem apkaltinamaisiais nuosprendžiais (2011 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. sausio 28 d.) Š. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tai yra nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog Š. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nėra toks didelis, tai yra padarytos nesmurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos; nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas tris nusikalstamas veikas - dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl dokumentų klastojimo (dvi nusikalstamos veikos) bei nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę sunkinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė; Š. A. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (paskutinį kartą buvo nubaustas 2009 m. rugsėjo 30 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą) (t. 4, b.l. 23-31); yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba (t. 4, b.l. 33-34), todėl turi realią galimybę užsidirbti ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį; turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir turi mažametį vaiką (t. 4, b.l. 32). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos nuteistojo asmenybę, jo šeiminę padėtį bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors Š. A. anksčiau jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šiuo atveju vis tik yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog Š. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą ir paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas). Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo Š. A. turimus teigiamus socialinius ryšius - netektų darbo, negalėtų auginti savo mažamečio vaiko, taip pat negalėtų padėti savo šeimai.

Dėl bausmių subendrinimo, ankstesnio nuosprendžio datos

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Š. A. anksčiau buvo nuteistas 2011 m. balandžio 14 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi nuosprendis buvo priimtas ne 2011 metais, o 2014 metais.

Iš apeliacinės instancijos teismui informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų apie įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų įrašo apie fizinį asmenį matyti, jog Š. A. buvo nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, o ne 2014 m. nuosprendžiu, kaip teigiama apeliaciniame skunde (t. 10, b.l. 19-22). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodė, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2011 m. balandžio 14 d. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyta minėto nuosprendžio priėmimo data, todėl ši skundžiamame nuosprendyje padaryta klaida ištaisoma apeliacinės instancijos teismo (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi (t. 9, b.l. 188) kaip rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo data. Minėta teismo nutartis neapskųsta, tačiau apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą nustatyta, jog Š. A. buvo nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, o ne 2014 m. nuosprendžiu (t. 10, b.l. 19-22), kaip nurodyta minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje. Taigi, Šiaulių apygardos teismas nesant jokio pagrindo priėmė nutartį ir skundžiamame nuosprendyje ištaisė klaidą, kuri net nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuri faktiškai yra laikytina skundžiamo nuosprendžio dalimi, yra nepagrįsta, todėl panaikinama (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nepagrįstai buvo subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka.

Kaip matyti skundžiamame nuosprendyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Š. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimas.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog Š. A. nusikalstami veiksmai, už kuriuos nagrinėjamoje byloje jis pripažintas kaltu, padaryti laikotarpiais: 1) nuo 2009 rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d.; 2) nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2010 m. kovo 30 d., tai yra iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio priėmimo; 3) nuo 2010 spalio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.; 4) 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsiteisėjus nutarčiai, per nustatytą 10 dienų terminą neperdavė bankroto administratoriui VšĮ „A.“ turto ir visų dokumentų; 5) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 26 d., tai yra po Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi akivaizdu, kad dalį nusikalstamų veikų Š. A. padarė iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio priėmimo, dalį veikų padarė jau po minėto nuosprendžio priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos tiek Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatos.

Pagal suformuluotą teismų praktiką, teismas, nuteistajam skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra ir su atlikta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014). Šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal suformuluotą teismų praktiką Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostata dėl bausmių subendrinimo pagal šio straipsnio taisykles turi būti aiškinama sistemiškai su kita to paties straipsnio dalies taisykle, kad šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi teismas privalo nustatyti, kokia pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ar ji visiškai ar iš dalies atlikta, jei buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tuomet ji įskaitoma į paskirtos bausmės laiką, o kitos paskirtos ir atliktos bausmės įskaitomos taikant Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-9-693/2016). Taip pat ir Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnyje nustatyta, kad teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą subendrindamas bausmes, prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies prideda neatliktą bausmę, tai yra teismas subendrindamas paskirtas bausmes turi nurodyti kokia yra neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-581-693/2015, Nr. 2K-81-696/2016).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo 2011 m. gegužės 4 d.) Š. A. buvo nuteistas septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus (t. 4, b.l. 8-10). Pagal apeliacinės instancijos teismui informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis nustatyta, kad 2012 m. liepos 9 d. Š. A. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (t. 10, b.l. 20). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminas, laikomas atlikusiu bausmę. Taigi šiuo atveju, kadangi suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui Š. A. buvo išregistruotas ir probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, jis yra laikomas atlikusiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustačius šias aplinkybes, nebuvo teisinio pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, todėl minėta skundžiamo nuosprendžio dalis panaikinama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas). Tokios nuomonės dėl nusikalstamų veikų bendrinimo yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-9-693/2016).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog Š. A. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. vasario 18 d.), tačiau skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja tik pagal nuteistojo Š. A. ir jo gynėjo Arūno Koskaus apeliacinį skundą, negali subendrinti minėtais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių, kadangi taip galėtų būti pasunkinta nuteistojo padėtis (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo Š. A. ir jo gynėjo Arūno Koskaus apeliacinio skundo dalį dėl Š. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, dėl priteisto civilinio ieškinio bei dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų palikti nenagrinėtą ir teismo procesą šioje dalyje nutraukti.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Š. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimas.

Š. A. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams – vykdymą atidėti trejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įpareigoti nuteistąjį Š. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti nuteistajam Š. A. baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje teiginį „Š. A. teistas 2014 m. balandžio 14 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu“ pakeisti teiginiu „Š. A. teistas 2011 m. balandžio 14 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu“.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Aloyzas Kruopys

Teisėjai                                                                      Kęstutis Jucys

                                                                      Daiva Pranytė-Zalieckienė