Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-360/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23154-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;

 (S)

1.2.4.4.2.8.; 2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, 

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei,

nuteistajam A. F. ir jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. (A. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-08-04 nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-16 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nuosprendžiu nuteisti ir J. K. bei I. Š., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Nuosprendžiu iš A. F., J. K. ir I. Š. solidariai nukentėjusiajam A. M. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą. Nuosprendžiu iš A. F., J. K. ir I. Š. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 134,36 Eur turtinei žalai atlyginti, o J. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą. Taip pat nuosprendžiu iš A. F. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 57,07 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš A. F., J. K. ir I. Š. nukentėjusiajam A. M. priteista po 166,67 Eur iš kiekvieno turėtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o J. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       A. F. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su J. K. ir I. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą: jie 2020-06-13, apie 21.50 val., viešoje vietoje, t. y. gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, veikdami bendrai, po autobuse įvykusio konflikto su A. M., pastarajam pradėjus bėgti, pašalinių žmonių, praeivių akivaizdoje pasivijo A. M. ir bendrais veiksmais pargriovę jį ant žemės, kartu spardė, pataikydami į galvos sritį bei viršutinę kūno dalį, padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, dešinio skruosto odos nubrozdinimą, dešinio stipinkaulio galvos lūžimą, kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžimą, abiejų plaštakų odos nubrozdinimus, tai sukėlė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat A. F. A. M. bandžiusiai apginti V. M. vieną kartą kumščiu smogė į dešinę galvos pusę, padarydamas jai galvos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.       Nuteistasis A. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalies pagrindu šią bylą perduoti prokurorui, netenkinus šio prašymo, panaikinti nuosprendį dalyje ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 284 straipsnį neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat panaikinti iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas ieškinių sumas: A. M. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 134,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Netenkinus ir šio prašymo, prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba ją sušvelninti.

2.1. Nurodo, kad minėtą įvykio dieną su dviem draugėmis V. ir J. vyko miesto autobusu nuo jūros, buvo blaivus. J. K. ir I. Š. įvykio metu nepažinojo. Jie, kiek pamena, į autobusą įlipo toje pačioje stotelėje, kaip ir jis su draugėmis. Pripažįsta, kad autobuse tiek jis su draugėmis, tiek ir minėti vaikinai sėdėjo gale, juokėsi, triukšmavo. Autobuso priekyje sėdėjęs nukentėjusysis A. M., kuris aiškiai buvo girtas ir agresyvus (jam nustatytas 2,84 promilių girtumas, tai yra sunkus girtumas), grasindamas pradėjo juos raminti. Tada autobusas sustojo (duomenys neskelbtini) stotelėje, vairuotojas užgesino variklį ir atidarė abejas autobuso duris. A. M. išlipęs pro priekines autobuso duris, pačiupo priėjusį benamį už striukės ir kelis kartus kumščiu trenkė jam į veidą, nuo ko benamis nukrito ant žemės. Šias faktines aplinkybes (kad A. M. be jokios priežasties sumušė benamį) patvirtino J. K. ir I. Š., o taip pat liudytojai V. M., J. P., J. N. ir G. K.. Pažymėtina tai, kad pats nukentėjusysis A. M. pripažino, kad buvo incidentas su benamiu, tačiau aiškino, kad, išlipdamas iš autobuso, užkliudė benamį, o ne smogė jam. Taip pat šias aplinkybes, kad minėtu laiku ir vietoje įvyko A. M. incidentas su benamiu, patvirtino apklausta nukentėjusiąją jo motina V. M. ir apklausta liudytoja V. M. sesuo S. J.. Norėdamas apginti tą benamį, jis, A. F.,  iškišo galvą pro autobuso vidurines duris ir paklausė nukentėjusiojo, ką jis čia daro. Tada A. M. atsisukęs pasakė, kad ir jam suduosiąs ir, įlipęs į autobusą, čiupo jam už marškinėlių ir pradėjo tempti lauk iš autobuso. Nuo tempimo suplyšo marškinėlių apykaklė. Tada A. M. išlipo iš autobuso. Jis, A. F., taip pat išlipo iš autobuso, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis taip elgiasi, kadangi buvo supykęs ant jo dėl suplėšytų marškinėlių. Išlipęs iš autobuso, su A. M. tarpusavyje susistumdė ir sudavė vienas kitam po kelis smūgius. Tuo metu iš autobuso išlipo du vaikinai, tai yra kiti kaltinamieji, kurių iki incidento nepažinojo. A. M., pamatęs juos, pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) namo, o minėti vaikinai pradėjo vytis nukentėjusįjį. Jis, A. F., norėdamas viską išsiaiškinti iki galo (kodėl trenkė benamiui ir suplėšė marškinėlius), taip pat vijosi A. M., tačiau greit nepabėgo, nes buvo su pliažinėmis šlepetėmis. Vejantis pamatė, kaip bėgančiam nukentėjusiajam pradėjo smukti kelnės ir jis pargriuvo ant žemės. Apelianto nuomone, nukentėjusysis griūdamas ir patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus. Jam pribėgus prie A. M., jis atsikėlė nuo žemės ir pasislėpė už savo motinos bei dar vienos moters ir pradėjo grasinti, kad mus visus užmuš. Tuo metu dėl A. M. grasinimų jis buvo labai susinervinęs, todėl norėjo apeiti minėtas moteris ir suduoti A. M. dėl jo grasinimų, tačiau smūgio metu nukentėjusiojo mama pasisuko ir jis netyčia pataikė vieną smūgį jai į dešinę galvos pusę, nors, kaip minėjo, norėjo suduoti A. M.. Apeliantas teigia, jog sudavęs smūgį V. M., jis apsisuko ir nuėjo atgal link stotelės ir laukė kito autobuso. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė iš autobuso išlipusius minėtus vaikinus. Apeliantas nurodo nuėjęs prie policijos pareigūnų ir jiems pasakęs, kad šie vaikinai nieko nepadarė. Tada policijos pareigūnai šiuos vaikinus paleido ir sulaikė jį, A. F., ir jo drauges. Tuo metu matė, kaip prie policijos pareigūnų priėjo anksčiau minėtas benamis ir policijos pareigūnams nurodė, kad A. M. jam trenkė, tačiau policijos pareigūnai į tai nekreipė dėmesio ir liepė jam pasišalinti.

2.2. Apelianto teigimu, iš faktinių aplinkybių, kurias iš esmės patvirtino kiti nuteistieji bei liudytojai ir iš dalies patys nukentėjusieji, aiškiai matyti, kad incidentas su nukentėjusiaisiais A. M. ir V. M. įvyko išskirtinai dėl nukentėjusiojo A. M. nusikalstamų veiksmų, nes būtent jis, būdamas girtas, smogė benamiui ir suplėšė jo, A, F., marškinėlius. Ir tik po to gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje įvyko incidentas su nukentėjusiaisiais A. M. ir V. M.. Todėl negali būti inkriminuojama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra, kad A. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, tai yra be jokios dingsties. Iš faktinių bylos aplinkybių aiškiai matyti, kad jo, apelianto, veika tiek A. M., tiek V. M. atžvilgiu buvo padaryta iš asmeninių paskatų, tai yra po to, kai A. M. smogė benamiui ir suplėšė marškinėlius. Todėl, pasak apelianto, jam turėtų būti pripažinta atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

2.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino priežasties, aplinkybių bei motyvų dėl ko įvyko incidentas su A. M., jis, A. F., ir kiti kaltinamieji buvo apkaltinti viešosios tvarkos sutrikdymu ir dėl A. M. padaryto nesunkaus sveiktos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nebuvo nustatytas ir apklaustas minėtas benamis, nors iš esmės tiek kaltinamieji, tiek ir liudytojai, matę incidento pradžią, ir net patys nukentėjusieji patvirtino, kad buvo A. M. konfliktas su šiuo asmeniu. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį pirmos instancijos teismas turėjo šią bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kadangi pagal šio straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Turėjo būti nustatytos ir ištirtos konflikto autobuse aplinkybės, tačiau to nebuvo padaryta ir tai leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta objektyviai, visapusiškai ir nešališkai.

2.4. Apeliantas taip pat teigia, jog inkriminuojamos veikos padarymo metu avėjo pliažines šlepetes, todėl jau vien dėl to (neapautomis kojomis) jis negalėjo A. M. nesunkiai sutrikdyti sveikatos, tai yra padaryti rankų kaulų lūžimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis išvis spardė gulintį nukentėjusįjį A. M.. Ir tai patvirtina tas faktas, kad pats pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nedetalizavo, kas konkrečiai ir kokius smūgius kojomis sudavė gulinčiam A. M., o buvo apsiribota tik abstrakčiu teiginiu, kad A. F. ir kiti kaltinamieji, veikdami bendrai, pasiviję A. M., bendrais veiksmais pargriovė jį ant žemės ir kartu spardė.

3.       Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

        Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. F. kaltės.

5.       Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, turėjo šią bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nenustatytos ir ištirtos konflikto autobuse aplinkybės, nebuvo nustatytas ir apklaustas minėtas benamis. Tokie apelianto argumentai atmestini.

6.       BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

7.       BPK

8.       Nagrinėjamu atveju aptarto pobūdžio kaltinamojo akto trūkumų nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, jog prokurorė 2020-12-14 A. F. bei dar dviem asmenims surašė kaltinamąjį aktą dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų. Kaltinamasis aktas su baudžiamąją byla buvo perduotas pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-18 nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, ši perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pradėjus bylos nagrinėjimą, 2021-04-01 teisiamajame posėdyje A. F. nurodė, jog kaltinamojo akto nuorašą gavo, su juo susipažino, o prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, A. F. patvirtino, jog supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus, kurie buvo susiję būtent su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Taigi kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kaip ir parodė bylos procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nebuvo suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei veiksmingai gintis nuo kaltinimo, nebuvo pažeistos teisingo proceso nuostatos.

9.       Apelianto argumentai, jog neištirtos konflikto autobuse aplinkybės, nebuvo nustatytas ir apklaustas minėtas benamis nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, analizavo įvykio eigą nuo nuteistųjų bei nukentėjusiojo susitikimo autobuse iki pat smurto panaudojimo gatvėje prieš nukentėjusįjį bei jo motiną, taip pat motyvuotai pasisakė ir dėl gynybinės versijos apie tariamą benamio sumušimą, kurią atmetė. Kita vertus, A. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios būtent su jo atliktais veiksmais, viešosios tvarkos sutrikdymu bei nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų, todėl benamio, jei toks ir buvo, nustatymas, nagrinėjamu atveju nepakeistų apelianto veiksmų kvalifikavimo. Aplinkybė, jog nuteistojo gynybinius argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

10.       Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde taip pat dėsto savo įvykio versiją, vertina, jog nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi, pasak nuteistojo, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jo veika tiek A. M., tiek V. M. atžvilgiu buvo padaryta iš asmeninių paskatų, tai yra po to, kai A. M. smogė benamiui ir suplėšė marškinėlius, todėl turėtų būti pripažinta ir atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Šių apelianto argumentų, kurie vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant sušvelninti savo atsakomybę, įrodymų visuma neatitinka. Kaip minėta, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, analizavo nuteistųjų keltą versiją dėl benamio sumušimo bei ją motyvuotai atmetė. Nesutikti su išsamiai išdėstytais bei bylos duomenimis paremtais pirmosios instancijos teismo argumentais, kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, aplinkybės, kad įvykio metu būtent nukentėjusysis A. M. būtų tyčia sumušęs kokį nors asmenį, jam trenkęs kumščiu į veidą, nepatvirtina jokie bylos duomenys, išskyrus pačių nuteistųjų ir kartu su jais buvusių draugų parodymus.

11.       Apeliantas akcentuoja nukentėjusiojo elgesį autobuse, kurį vertina kaip provokuojantį, turėjusį įtakos veikos padarymui, tačiau kolegija su tuo nesutinka. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu

12.       Nuteistasis apeliaciniame skunde, siekdamas sumenkinti savo indėlį nusikalstamų veikų padaryme, teigia, jog tuo metu avėjo pliažines šlepetes, todėl negalėjo padaryti rankų kaulų lūžimų, nėra duomenų, jog spardė nukentėjusįjį, o nuosprendyje nedetalizuota, kas ir kokius smūgius A. M. sudavė. Byloje objektyviai buvo nustatyti A. M. padaryti sužalojimai, detalizuotas jų mechanizmas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1134/2020 (03) konstatuota, kad A. M. buvo nustatytas galvos sumušimas, dešinio skruosto odos nubrozdinimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas, abiejų plaštakų odos nubrozdinimai; sužalojimai padaryti buka jėga, daugiausia sumušus, galėjo atsirasti spardant – mažiausiai trimis ar keturiais smūgiais; stipinkaulio galva dažnai lūžta griūnant ant ištiestos rankos su pasuktu į vidų dilbiu; pirštakaulio lūžis ir plaštakų odos nubrozdinimai galėjo atsirasti A. M. ginantis, prisidengiant galvą nuo spyrių. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotų įrodymų (tiek apklaustų asmenų parodymų, tiek rašytinės medžiagos), visumos pagrindu aptarti A. F. vaidmuo ir veiksmai, padaryta visiškai pagrįsta išvada, jog be kita ko ir A. F. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, ką iš dalies pripažįsta ir pats apeliantas, o taip pat nurodo nukentėjusioji V. M., liudytojai S. J., J. N., A. G., K. V.. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis avėjo pliažines šlepetes savaime nereiškia, jog jis negalėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį ir nepaneigia įrodymų visuma nustatytų aplinkybių, iš kurių pagrįstai sprendžiama, jog prie nukentėjusiojo sužalojimo prisidėjo ir A. F..

13.       Nuteistasis apeliaciniame skunde formuluoja prašymą dėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo arba jos sušvelninimo. Bausmės skyrimo klausimas nuosprendyje nuteistajam pakankamai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. A. F. praeityje ne kartą teistas, naujus tyčinius apysunkį bei nesunkų nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, dėl ko yra recidyvistas ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuteistasis dėl savo elgesio išvadų nedaro. Nuosprendžiu A. F. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (bausmė, skirta už šį nusikaltimą, ir turėjo esminę įtaką galutinei bausmei) skirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmė. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą  ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

14.       Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat užsimena apie iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteistų ieškinių sumų panaikinimą, tačiau, kadangi A. F. padarė nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupe, žalos atlyginimas pagrįstai iš kaltininkų priteistas solidariai.

15.       Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. F. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

        Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Dalius Jocys

                                                        Savinijus Katauskas

                                                        Aurelija Sadauskaitė