LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 12 d. paduotu ieškovų J. N., S. N. ir M. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas J. N., S. N. ir M. N. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovų apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir jiems grąžintas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovų paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 73, 78, 185 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl praleisto termino atnaujinimo, neatsižvelgė į Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtintą advokato teisę į atostogas. Ieškovų nuomone, teismas neatskyrė CPK nustatytų procesinių terminų nuo teismo nustatytų procesinių terminų, neįvertino šių terminų esmės ir skirtumų; tinkamai neįvertino ieškovų argumentų, kad jų atstovas (advokatas) išėjo atostogauti tikslu prižiūrėti naujagimę dukterį, dėl to nežinojo apie teismo priimtą nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo. Atsisakymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti teismas iš esmės motyvavo vienu sakiniu, t. y. kad ieškovai nesidomėjo bylos eiga ir neprašė pratęsti termino. Ieškovų įsitikinimu, jiems turi būti suteikta teisė į apeliaciją, nes byla susijusi su nepilnamečiams vaikams padarytos neturtinės žalos atlyginimu bei jų teisine apsauga, o tai yra viešasis interesas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė