Civilinė byla Nr. e2A-1661-933/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05281-2020-9 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10247-1101/2020 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui E. E. dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė NEO Finance, AB ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. E.: i) 3 593,87 Eur negrąžinto kredito dalį; ii) 419,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos; iii) 27 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 593,87 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; iv) 1 534,76 Eur tarpininkavimo mokestį; v) 14,40 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019-10-09 iki kreipimosi į teismą dienos; vi) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; vi) 371,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovui pagal 2019-03-08 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. K692617320 (toliau – Kredito sutartis) suteikė 3 884,40 Eur vartojimo kreditą iki 2023-03-08 (48 mėnesiams), o atsakovas turėjo taip pat sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 507,76 Eur palūkanų ir 313,21 Eur tarpininkavimo mokestį. Kadangi atsakovas piniginių prievolių nevykdė, ieškovė 2020-02-05 atsakovui siųstu pranešimu nutraukė Kredito sutartį. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina ir tarpininkavimo mokestis. Kadangi atsakovas pažeidė įsipareigojimus ir tinkamai nevykdė prievolių, iš atsakovo turi būti priteistas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos (1 534,76 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-01 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo E. E. ieškovės naudai priteisė 3 593,87 Eur negrąžinto kredito dalį, 379,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 636,66 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistus 4 610,35 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 307,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.

3.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019-03-08 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K692617320 (Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3 884,40 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2 507,76 Eur palūkanų bei 313,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023-03-08. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020-02-05 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.

3.2.                      Apylinkės teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. negrąžino suteikto kredito ir pagal sutartį prisiimtų kitų mokėjimų. Kadangi nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, ieškovei iš atsakovo priteisė 3 593,87 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. 

3.3.                      Apylinkės teismas nustatė, kad Kredito sutartyje numatyta, jog metinė palūkanų norma yra 27 procentai, kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 419,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-02-20. Apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020, nurodė, jog: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; aptarto aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip ir nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Ieškovė su atsakovu vartojimo kredito sutartį nutraukė 2020-02-05, o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas prašo priteisti iki 2020-02-20 ir 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 593,87 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020-02-05 ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas dėl 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestas.

3.4.                      Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 419,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-02-20, tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo 379,82 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-02-05 (Kredito sutarties nutraukimo dienos), atimant iš palūkanų sumos palūkanas nuo 2020-02-05 iki 2020-02-20, t. y. už 15 dienų (419,70 Eur - (3 593,87 Eur kreditas x 27 proc. palūkanos) / 365 x 15 dienos). 

3.5.                      Apylinkės teismas, vadovaudamasis aukščiau cituota kasacinio teismo nutartimi, nurodė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė aptartų reikalavimų byloje nereiškė. 

3.6.                      Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį. Kredito sutarties 1.27 papunktyje šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 papunktyje. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: i) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; ii) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 papunktyje nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktį vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. 

3.7.                      Apylinkės teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio suma pagal Kredito sutartį be nuolaidos yra 1 534,76 Eur. Tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 313,21 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties 5.11 papunktyje numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. 

3.8.                      Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą be nuolaidos – 1 534,76 Eur. Apylinkės teismas sprendė, kad toks mokestis iš esmės atitinka Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą pagal Kredito sutartį suteikto vartojimo kredito kainą. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų kredito sutartyje numatyto dydžio tarpininkavimo mokestį. Apylinkės teismas vertino, kad tarpininkavimo mokesčio padidinimą, jeigu skolininkas netinkamai vykdo sutartines prievoles, ieškovė sieja su poreikiu kompensuoti papildomas išlaidas (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktis). Pastarosios pagal savo turinį ir esmę yra ieškovės dėl netinkamo skolininko įsipareigojimų vykdymo patiriami nuostoliai. Tarpininkavimo mokesčio nuolaidos dydis yra iš anksto išreikštas konkrečiu dydžiu, t. y. kaip iš anksto žinoma nuostolių suma (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 papunkčiai). Tarpininkavimo mokesčio nuolaidos taikymas yra siejamas su tinkamu prievolių vykdymu, o nuolaidos panaikinimas savaime reiškia skolininko nubaudimą. Teismas sprendė, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamą dalį) kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netesybas. 

3.9.                      VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pagal Kredito sutartį kintama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri, atsižvelgiant į konkrečias šio ginčo aplinkybes, galėtų būti priteista iš atsakovo, negali būti didesnė kaip 323,45 Eur (3 593,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Apylinkės teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo kintamą tarpininkavimo mokesčio dalį tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteista 323,44 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio nuolaida. Pripažinęs, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų pastovią tarpininkavimo mokesčio dalį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė pastovaus tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą – 313,21 Eur ir bendrai iš atsakovo ieškovei priteisė 636,66 Eur (313,21 Eur + 323,45 Eur) tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą. 

3.10.                      Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir 14,40 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už nuo 2019-10-09 iki kreipimosi į teismą dienos. Apylinkės teismas sprendė, kad aptariamos palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis analogiška kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinęs tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, teismas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkino.

3.11.                      Pagal ieškovės ieškinį buvo patenkinta 83 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistos 307,94 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-01 sprendimą už akių pakeisti: i) dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 400,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-02-11; ii) dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 593,87 Eur, nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-08); iii) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 12,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019-10-09 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-02-11; iv) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 371,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; v) priteisti ieškovei iš atsakovo 27 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 593,87 Eur nuo Kredito sutarties termino pabaigos 2023-03-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-01 sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1.                      Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų. Apylinkės teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, Kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki precedento galiojusią kasacinio teismo praktiką. Teismas sprendimą grindė prieš 37 dienas iki sprendimo priėmimo sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus. Iki kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateikto išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas. Tai pagrindžia iki 2020-05-25 formuota teismų praktika. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek Kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir net likus 37 dienoms iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos vis dar galiojo priešingas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos.

4.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtas precedentas įsigaliojo jo priėmimo dieną. Ieškovei nebuvo suteiktas protingumo kriterijus atitinkantis terminas, per kurį ji būtų galėjusi susipažinti su nauju precedentu bei pateikti patikslintą ieškinį. Ieškovė tapo dviejų precedentų įkaite. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, ieškovei nebuvo pasiūlyta prisitaikyti prie aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų išaiškinimų.

4.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 593,87 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Ieškovė reikalavo priteisti 419,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-02-20 (kreipimosi į teismą dienos), 27 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 3 593,87 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 14,40 Eur sutartinių (kompensuojamąją funkciją atliekančių) palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019-10-09 iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 593,87 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje 27 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

4.4.                      Dėl kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 14,40 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019-10-09 iki kreipimosi į teismą dienos. Lietuvos banko 2017-10-02 redakcijos Vartojimo kredito gairėse pabrėžiama, kad vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, kai vartojimo kredito davėjas nenutraukęs vartojimo kredito sutarties, vartojimo kredito davėjas negali anksčiau vartojimo kredito sutartyje nustatyto termino reikalauti visos likusios vartojimo kredito sumos ir sutartinių palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, grąžinimo. Apeliantė nutraukė Kredito sutartį, todėl įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal Kredito sutartį.

4.5.                      Pagal Kredito sutarties 6.1 papunktį, kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys, sudarydamos Kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant Kredito sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės neįvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Ieškinyje aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius, jos netapačios. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, argumentuodamas tuo, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima. Kintama tarpininkavimo mokesčio dalis nepagrįstai lyginama su netesybomis, kurios apima ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

4.6.                      Negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, o priteistinos abi sumos. Apeliantės naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo. Pažeidus Kredito sutarties sąlygas ieškovė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, paskaičiuotų nuo Kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

4.7.                      Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020-09-29 nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas bei nustatė ieškovei (apeliantei) NEO Finance, AB terminą pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl Kredito sutarties sąlygų, nustatančių tarpininkavimo mokesčio apibrėžtį (sampratą) ir tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimą, taip pat 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 3 593,87 Eur sumą, skaičiuojamų nuo Kredito sutarties termino pabaigos 2023-03-08 iki visiško kredito grąžinimo, skaičiavimą bei pagrindimą, vertinant Kredito sutarties sąlygas kasacinio teismo 2020-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų teisės išaiškinimų kontekste.

6.       Ieškovė (apeliantė) NEO Finance, AB teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Juos grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

6.1.                      Dėl tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas bei paskirtis nurodyta Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 papunktyje. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas remiantis Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29, 5.3, 5.3.1–5.3.2, 5.4 ir 5.14 papunkčiais. Kadangi atsakovas laiku neatliko mokėjimo Kredito sutartyje numatytu metu, tai septintoje įmokoje buvo panaikinta nuolaida ir papildomai taikomas Kredito sutarties 5.3.2 papunktis. Nuo septintos įmokos buvo pradėtas taikyti kintamas tarpininkavimo mokestis, kuris yra ne didesnis nei 30 Eur. Nuolaida netaikoma, jeigu kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus. Skundžiamame sprendime neteisingai sutapatinama tai, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis savo esme laikytina netesybomis. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apskaičiuojama pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 papunktį savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas. Tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, kuri taikoma ir kredito gavėjo mokama tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, paskirtis bei tikslas yra padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Kredito sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 papunktyje numatyta, jog kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolesniam sutarties laikotarpiui, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengs susidariusį įsiskolinimą ir atstatys mokėjimus pagal grafiką. Tai rodo, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies skaičiavimo pabaiga nesusieta su prievolės įvykdymo momentu. Ieškovė atliko informavimo pareigą, atsakovas per protingą terminą iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su Kredito sutarties sąlygomis.

6.2.                      Dėl kompensuojamųjų palūkanų. Kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma sudaro 27 procentus. Kredito sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Kredito sutarties 6.1 papunktyje numatyta, jog kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Kredito sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (27 procentai) skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos. Reikalavimas priteisti po Kredito sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsakovei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolius, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir negrąžinta pinigų suma.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Byloje apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, o ginčas buvo išspręstas priėmus sprendimą už akių. CPK 313 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10.       Apeliacinės instancijos teismas apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas šalis informavo 2020-09-29 nutartimi, ta pačia nutartimi pasiūlė pateikti papildomus paaiškinimus. Ieškovė pasinaudojo teise pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiama ir į apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus raštu.

11.       Apeliacinis skundas teiktas dėl apylinkės teismo 2020-07-01 sprendimo už akių dalių (e. b. l. 19–24), susijusių su: 

11.1.                      20,22 Eur dalies pelno (mokėjimo) palūkanų nepriteisimu. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš viso 419,70 Eur pelno (mokėjimo) funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-02-20. Apylinkės teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 379,82 Eur pelno (mokėjimo) funkciją atliekančias palūkanas iki 2020-02-05 (Kredito sutarties nutraukimo). Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš viso 400,04 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų iki 2020-02-11 (faktiško Kredito sutarties nutraukimo);

11.2.                      atmestu ieškinio reikalavimu priteisti 27 procentus pelno (mokėjimo) palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-02-20) iki visiško kredito grąžinimo. Apeliaciniu skundu ieškovė modifikuoja aptartą ieškinio reikalavimą ir iš atsakovo prašo priteisti 27 procentų pelno (mokėjimo) palūkanas negautų pajamų forma už nuo Kredito sutarties nutraukimo (2020-02-11) iki Kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-08); 

11.3.                      atmestu 14,40 Eur reikalavimu priteisti sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019-10-09 iki kreipimosi į teismą 2020-02-20. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 12,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019-10-09 iki Kredito sutarties nutraukimo 2020-02-11; 

11.4.                      bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš viso 371,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas, tenkinęs 83 procentus ieškinio reikalavimų, priteisė 307,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (371,01 Eur).

11.5.                      Taip pat ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 3 593,87 Eur sumą, skaičiuojamas nuo Kredito termino pabaigos 2023-03-08 iki visiško kredito grąžinimo.   

Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui

12.       Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, tarp ieškovės ir atsakovo 2019-03-08 buvo sudaryta vartojimo Kredito sutartis Nr. K692617320 (Kredito sutartis). Kredito sutartimi ieškovė suteikė atsakovui 3 884,40 Eur kreditą. Aptartas kreditas buvo suteiktas su 27 procentų metine palūkanų norma, 34,39 procentų bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Atsakovas Kredito sutartimi įsipareigojo suteiktą 3 884,40 Eur kreditą grąžinti per 48 mėnesius nuo kredito suteikimo (kreditas išmokėtas 2019-03-08) (žr. 7 ieškinio priedą), taip pat sumokėti 313,21 Eur preliminarią tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida bei 2 507,76 Eur palūkanų. Galutinė atsakovo grąžintina suma – 6 705,37 Eur (3 884,40 Eur kreditas + 2 507,76 Eur palūkanos + 313,21 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida). Ieškovė 2020-01-10 pranešimu ragino atsakovą tinkamai vykdyti sutartines prievoles, o tinkamai piniginių prievolių nevykdant ieškovė įspėjo, jog per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos Kredito sutartis bus nutraukta (žr. 8 ieškinio priedą). Atsakovui ir po raginimo išsiuntimo tinkamai nevykdžius sutartinių prievolių, ieškovė informavo atsakovą, kad Kredito sutarties nutraukimas įsigalioja nuo 2020-02-11 (žr. 9 ieškinio priedą).      

13.       Kredito sutarties bendrojoje dalyje buvo sulygtos tokios aktualios apeliacinio skundo nagrinėjimui nuostatos:

13.1.                      „1.29. Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka“;

13.2.                      „5.2. Vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, Tarpininkavimo mokestį“;

13.3.                      „5.3. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų“;

13.4.                      „5.4. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu“.

Dėl pasikeitusios teisminės (kasacinio teismo) praktikos 

14.       Bylos duomenimis, ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui, apylinkės teisme gautas 2020-02-20 (el. b. l. 1). Ieškinys priimtas 2020-02-21 (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020-07-01 (el. b. l. 19–24). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, jau po ieškinio padavimo, o tiksliau – nuo 2020-05-25, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pasikeitė kasacinio teismo praktika, susijusi pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo praktika (iki kasacinio teismo 2020-05-25 nutarties pelno (mokėjimo) palūkanos paprastai būdavo priteistinos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo momento, nepaisant aplinkybės, ar sutartis, įpareigojanti šalis, buvo pasibaigusi ar ne, o po aptartos kasacinio teismo nutarties priėmimo išaiškinta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį neskaičiuojamos). Tokia aplinkybė sąlygojo tai, jog ieškinio padavimo momentu galiojo vieni kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais ir buvo grindžiamas ieškinys, o sprendimo priėmimo momentu jau egzistavo kita kasacinio teismo praktika. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitus kasacinio teismo praktikai apylinkės teismas nesuteikė papildomo termino susipažinti su precedentu ir, atsižvelgiant į naujus kasacinio teismo išaiškinimus, patikslinti ieškinio reikalavimų.

15.       CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aptarta teisės norma įtvirtina vadinamąjį teisminį precedentą. Teisminis precedentas teismų praktikoje reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2018, nutarties 37 punktas). Visgi, nei CPK 4 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos ar kiti įstatymai bei teisės aktai nenumato precedentų konkurencijos taisyklių. Precedentų konkurencijos taisyklės išplėtotos teismų praktikoje, t. y. teismų precedentų formavimas yra nuolatinis procesas, teismų praktika formuojama byla po bylos, ji plėtojama ir tobulinama, atsižvelgiant į kiekvienoje byloje kylančius naujus faktinio pobūdžio aspektus ir atsakant į naujus iškeltus teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020, nutarties 37 punktas).

16.       Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, nutarties 30 punktas).

17.       Bylos kontekste kilo precedento galiojimo (taikymo) laiko aspektu klausimas, t. y. ar kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas gali būti taikomas tais atvejais, kai ieškinys buvo teismui paduotas ir priimtas iki naujojo precedento priėmimo. Teisėjų kolegija, pasisakydama aptartu klausimu, pažymi, jog, pirma, bendroji taisyklė yra ta, kad teismas paprastai taiko naujesnį laiko atžvilgiu precedentą. Bylos kontekste ginčo nėra dėl to, kad kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas laiko atžvilgiu yra naujesnis, nei tie, kuriais remtasi ieškinyje. Tai reiškia, jog apylinkės teismas, taikydamas naujesnį, o ne senesnį precedentą, nuo bendrosios precedento konkurencijos laiko aspektu taisyklės nenukrypo. Antra, pažymėtina, jog Teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baigiamieji aktai (sprendimai, nutartys, nutarimai) skelbiami Teisės aktų registre. Iš teisės aktų registro matyti, jog kasacinio teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 teisės aktų registre buvo paskelbta 2020-06-02. Tokia aplinkybė reiškia, kad nuo 2020-06-02 kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluoti precedentai buvo paskelbti oficialiai šalies mastu. Paskelbus teisės aktą oficialiai nustatyta tvarka imama domėn konstitucinė maksima, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų buvusi objektyviai sukliudyta ar jai būtų neįmanoma susipažinti su nauju precedentu. Priešingai, ieškovė nuo 2020-06-02 iki 2020-07-01 (skundžiamo sprendimo priėmimo) turėjo daugiau nei pakankamai laiko, kad atsižvelgtų į teisminės jurisprudencijos (praktikos) pasikeitimus. Juolab, kad patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pagal ieškovės NEO Finance, UAB ieškinius išnagrinėtose ankstesnėse bylose dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo pagal kredito sutartis analizuojama kasacinio teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 jau ne kartą buvo cituota priimtuose teismų sprendimuose (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-16964-566/2020; Kauno miesto apylinkės teismo 2020-06-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12721-886/2020; Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6676-1079/2020; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-25 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5443-1115/2020). Aptarta aplinkybė rodo, kad naujojo, bylai aktualaus, kasacinio teismo precedento taikymas ieškovei negalėjo būti nežinomas ar siurprizinis. Trečia, CPK 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Teismo sprendimas priimtas 2020-07-01, todėl, paskelbus kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi būtent sprendimo priėmimo momentu galiojusiu precedentu. Ketvirta, kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog nepaisant to, kad precedentas neegzistavo priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme (šioje byloje precedentas priimant sprendimą jau egzistavo) ir teikiant apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis laiko atžvilgiu naujesniu precedentu spręsdamas bylą apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, nutarties 29 punktas). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-492/2015). Tokia aplinkybė rodo, kad teismas, taikydamas teisę, nesaistomas aplinkybės besąlygiškai vadovautis ankstesniais precedentais, kurie egzistavo ieškinio padavimo momentu. Penkta, analogiškos pozicijos laikosi ir apygardos teismai, kurie nurodo, kad teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo) (Kauno apygardos teismo 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-413/2020, nutarties 17 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1711-967/2020, nutarties 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1696-864/2020, nutarties 19 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1676-562/2020, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1634-967/2020, nutarties 12 punktas). Šešta, teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad naujojo precedento retrospektyvumas pasižymi tuo, kad toks precedentas taikomas bylose, kurios po naujojo precedento teisme dar neišnagrinėtos (žr. Baltrimas, J. Teismo precedentas: Autoritetas ir veikimas. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2017, p. 227–228). Pastebėtina, jog aptariamoje teisės doktrinoje taip pat akcentuojama, kad paprastai naujesnis precedentas dar neišnagrinėtoje byloje turėtų būti taikytinas tuo atveju, jeigu toks precedentas vienokiu ar kitokiu būdu palengvina asmens, kuris yra vartotojas (silpnesnioji šalis), teisinę padėtį (žr. p. 228–229).   

18.       Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitusi ankstesnę praktiką, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių buvo privaloma. Priešingai negu teigia ieškovė, aptariamu atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tiek materialiesiems, tiek procesiniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki skundžiamo sprendimo už akių priėmimo, neturi įtakos tokios aplinkybės, kaip ieškinio pateikimo ar sutarties sudarymo laikas bei galiojusi kitokia kasacinio teismo praktika. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo dar pakankamai laiko. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl aplinkybių, susijusių su galimybe ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus pagal kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, iki skundžiamo sprendimo priėmimo, plačiau nebeanalizuoja.

Dėl pelno (mokėjimo) funkciją atliekančių palūkanų dydžio

19.       Ieškovė ieškinyje iš atsakovo, be kita ko, prašė priteisti 419,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, ir 27 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 593,87 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apylinkės teismas skundžiame sprendime už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 379,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Aptartas mokėjimo (pelno) palūkanas apylinkės teismas paskaičiavo iki 2020-02-05 (Kredito sutarties nutraukimo dienos), atimant iš palūkanų sumos palūkanas nuo 2020-02-05 iki 2020-02-20, t. y. už 15 dienų (419,70 Eur - (3 593,87 Eur kreditas x 27 proc. palūkanos) / 365 x 15 dienos). Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, nurodė, kad Kredito sutartis buvo nutraukta 2020-02-11. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad Kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta ne 2020-02-05, o kaip jau nustatyta – nuo 2020-02-11. Tai reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotu precedentu, apylinkės teismas ieškovei turėjo priteisti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas nuo 2019-03-08 (kredito sumos suteikimo) iki 2020-02-11 (Kredito sutarties nutraukimo).

20.       Teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas piniginės prievolės nebevykdo nuo 2019-10-09. Byloje nustatyta, kad kredito sutartis nutraukta nuo 2020-02-11. Aptariamu atveju tai reiškia, kad iki Kredito sutarties nutraukimo Kredito sutartis nevykdyta 125 kalendorines dienas (2019-10-09 – 2020-02-11). Tai reiškia, kad iš viso apylinkės teismas turėjo priteisti 332,31 Eur (3 593,87 Eur X 27 proc.) / 365 x 125 kalendorinės dienos) mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, o  ne 379,82 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė aritmetinę (skaičiavimo) klaidą (apskaičiavo 47,51 Eur palūkanų daugiau, nei turėjo būti paskaičiuota). Aritmetinės klaidos ištaisymas į mažesnę pusę aptariamu atveju negali būti laikytinas blogesniu sprendimu ieškovei (CPK 313 straipsnis). Taip yra todėl, kad apylinkės teismas taikė teisingą matematinę palūkanų skaičiavimo formulę (analogišką formulę taiko ir apeliacinės instancijos teismas), tinkamai teisiškai kvalifikavo piniginį reikalavimą ir piniginio reikalavimo priteisimo pagrindą. Aritmetinė (skaičiavimo) klaida, kai skaičiuojama pagal tinkamą matematinę formulę ir tinkamai kvalifikavus reikalavimą, negali ieškovei (apeliantei) sukurti teisėto teisinio lūkesčio į didesnį reikalavimo patenkinimą, nei priklauso. Priešingu atveju, vartotojo sąskaita, tik dėl teismo padarytos aritmetinės klaidos, ieškovė gautų 47,51 Eur suma daugiau, nei priklauso. 

21.       Apylinkės teismas sprendė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria, jog, vadovaujantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/ 2020 pateiktas išaiškinimais, mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos nebepriteisiamos nuo sutarties nutraukimo momento. Aptariamu atveju ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanos priteistos iki Kredito sutarties nutraukimo momento 2020-02-11. Tai reiškia, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 27 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą 3 593,87 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-02-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliaciniame skunde pateikti nauji reikalavimai (priteisti 27 procentus negautų pajamų nuo 2020-02-11 (Kredito sutarties nutraukimo) iki 2020-03-08 (Kredito sutarties termino pabaigos) bei 27 procentų kompensuojamąsias palūkanas nuo Kredito sutarties termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami (CPK 312 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, kad nurodyti reikalavimai yra reiškiami vartotojo atžvilgiu.   

Dėl  teismo pareigos ex officio (liet. pagal pareigas) vertinti vartojimo kredito sąlygas sąžiningumo aspektu bei priteistino tarpininkavimo mokesčio 

22.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 1 534,76 Eur tarpininkavimo mokestį. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu už akių iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 636,66 Eur tarpininkavimo mokestį. Apylinkės teismas aptariamą reikalavimą tenkindamas iš dalies bei priteisdamas 636,66 Eur tarpininkavimo mokestį nurodė, kad: i) Kredito sutartyje nurodytos dvi rūšys tarpininkavimo mokesčio: tarpininkavimo mokestis su nuolaida (313,21 Eur) ir tarpininkavimo mokestis be nuolaidos (1 534,76 Eur); ii) reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamą dalį) kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti netesybas; iii) netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi; iv) kintama tarpininkavimo mokesčio dalis negali būti didesnė kaip 323,45 Eur (3 593,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.); v) ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų pastovią tarpininkavimo mokesčio dalį – 313,21 Eur.

23.       Nors ieškovė apeliacinio skundo dėl tarpininkavimo mokesčio dalies neteikė, tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad reikalinga pasisakyti dėl priteisto 636,66 Eur tarpininkavimo mokesčio, kuris susidėjo iš fiksuotos ir kintamos dalių sumos, kvalifikavimo iš esmės. Tuo tikslu Vilniaus apygardos teismas, jau minėta, ieškovę 2020-09-29 nutartimi informavo apie apeliacinio skundo ribų peržengimą bei pasiūlė pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus (el. b. l. 57–59). Ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus (el. b. l. 61–67).

24.       Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio (liet. savo iniciatyva) vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/ 2020 24 punktas). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

25.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aptarto reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kasacinio teismo praktikoje išskirti du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, nutarties 36 punktas).

25.1.                      Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos neišreikštos aiškiai ir suprantamai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1993-04-05 Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) taikymo aspektu suformuotą praktiką skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius bei nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad, net jeigu sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., 2015-02-26 sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-143/13; 2015-04-23 sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

25.2.                      Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nebaigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Kasacinio teismo pabrėžta, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, nutarties 48 punktas).

26.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui įtakos turėjusias aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Reikia atsižvelgti ir į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, nutarties 50 punktas). 

27.       CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytos teisinės pasekmės, kai sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (contra proferentem taisyklė). Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (nesąžiningos sąlygos negaliojimo ab initio taisyklė). Kokias teisines pasekmes taikyti, kai sutarties sąlyga yra neskaidri, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 38 punktas). Pasisakant dėl CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012-06-14 sprendimas byloje Banco Espa?ol de Crédito SA prieš Joaqu?n Calderón Camino, C-618/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

28.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės – vartojimo kredito davėjos – apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo iš atsakovo – vartojimo kredito gavėjo – priteista ne visa ieškovės prašytų kompensuojamųjų palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio suma, vadovaujamasi pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisės, taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, išaiškinimais.

29.       Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 313,21 Eur. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). 

30.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, teigė, kad Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 papunktyje nurodyta, iš ko susideda ir kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, o Kredito sutarties specialiosiose sąlygose kredito gavėjui aiškiai nurodyta, jog 313,21 Eur tarpininkavimo mokestis yra su nuolaida. Visgi, teismo proceso metu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 313,21 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Kredito sutarties 5.3.1–5.3.2 papunkčiuose numatytos vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą – neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3–5.4, 5.14 papunkčių sąlygas, taip pat 1.29 papunkčio dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Kredito sutarties 5.3 papunktyje numatyta tvarka, taip pat Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles turinį, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti aptartas sąlygas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), taip pat pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Tai, kad sutarčių sąlygos, kurios numato nuolaidas tik tuo atveju, jeigu sutartis bus vykdoma tinkamai, galimai pažeidžia skaidrumo principus pastebėta ir teisės doktrinoje (žr. Totoraitis, L. Interneto prieigos paslaugų teikėjo teisė reikalauti vartotojui suteiktų nuolaidų sutarties nutraukimo anksčiau termino atveju. Teisė. 2020, Vol. 116, pp. 106–119)  

32.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 313,21 Eur – aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (313,21 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis lieka galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas Kredito sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. 313,21 Eur. Jokia tarpininkavimo mokesčio nuolaida negalėjo būti priteista (konkrečiu atveju apylinkės teismas priteisė 323,44 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį). Pripažinus Kredito sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, pastarosios nuostatos netaikomos apskritai ir negali būti perkvalifikuojamos į netesybas.

34.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateikta priteisiamų sumų detalizacija, pastebi, jog tarpininkavimo mokestis su nuolaida (313,21 Eur suma) (nors detalizacijos stulpelyje „Preliminarus tarpininkavimo mokestis“ galutinė suma yra 313,98 Eur) turėjo būti sumokėtas per 48 mėnesius. Pateikta detalizacija rodo, jog atsakovas iki Kredito sutarties nutraukimo (2020-02-11) atliko 6 einamuosius mokėjimus (2019-04-08, 2019-05-08, 2019-06-08, 2019-07-08, 2019-08-08, 2019-09-08) pagal grafiką ir tokiu būdu iš viso sumokėjo 39,22 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį (žr. detalizacijos stulpelį „Sumokėta tarpininkavimo mokesčio“). Dėl šios priežasties apylinkės teismo priteista 313,21 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina jau sumokėta 39,22 Eur dalimi – iki 273,99 Eur.

Dėl kompensacinių palūkanų (ne)priteisimo

35.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 14,40 Eur sutartines (kompensuojamąsias) palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-10-09) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-02-20). Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu už akių nurodė, kad 14,40 Eur sutartinės palūkanos pagal sutartį atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, o kadangi iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkintas.

36.       Visų pirma, teismas pažymi, jog nors ieškiniu reikalauta 14,40 Eur kompensacinių palūkanų suma (žr. aptartų palūkanų apskaičiavimą detalizacijos stulpeliuose „Vėlavimo palūkanos“ ir „Apmokėta vėlavimo palūkanų“), tačiau apeliaciniu skundu prašoma priteisti 12,80 Eur sumą (tokia sutartinių palūkanų sumažinimo pozicija apeliaciniame skunde nepaaiškinta).

37.       Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

38.       Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo pažymėta, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

39.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 12,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-10-09), iki kreipimosi į teismą dienos (2020-02-20). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktyje nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta Kredito sutarties 6.1 papunkčio nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Vertinant aptariamą Kredito sutarties sąlygą kitų Kredito sutarties sąlygų kontekste galima daryti išvadą, kad Kredito sutarties 6.1 papunktyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 27 procentai, t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). 

40.       Teismo proceso metu ieškovė neteikė į bylą įrodymų, jog Kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 27 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo nurodyta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 73 punktas). 

41.       Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, nutarties 12 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 75 punktas). Sprendžiama, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 procento dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. 

42.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019, nutarties 87–88 punktai). Ieškovė, minėta, prašė priteisti 12,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų pagal 27 procentų metinę palūkanų normą (27 procentų metinė palūkanų norma sudaro 0,074 procento už kiekvieną uždelstą dieną (27 procentai/360 dienų pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 1.16 papunktį)). Aptartas palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną). Darytina išvada, kad Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi Kredito sutarties 6.1 papunkčio sąlyga nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, Kredito sutarties 6.1 papunkčio sąlyga, pažeidžianti VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

43.       Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 36 punktas). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad apylinkės teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovės prašytų priteisti 14,40 Eur (apeliaciniame skunde prašoma priteisti 12,80 Eur) kompensuojamųjų palūkanų turėjo būti ne įskaityta, o atmesta iš esmės. Visgi, apylinkės teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 14,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo teisinio rezultato aspektu priėmė teisingą sprendimą, o motyvų netikslumai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė taip pat perskirstyti ir apylinkės teismo priteistas 307,94 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisiant 100 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas reikalavimas negali būti tenkinamas.

45.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė reiškė iš viso 5 562,73 Eur turtinio pobūdžio savarankiškus reikalavimus (3 593,87 Eur + 419,70 Eur + 1 534,76 Eur + 14,40 Eur). Teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas turėjo ieškovei priteisti iš viso 4 200,17 Eur (3 593,87 Eur + 332,31 Eur + 273,99 Eur). Tai reiškia, kad iš viso patenkinta 75,51 procento ieškinio reikalavimo dalis, todėl, taikant proporciją, turėjo būti priteistos 280,15 Eur bylinėjimosi išlaidos ((125 Eur žyminis mokestis + 246,01 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti)  x 75,51 procentų) (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad patyrė 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). Tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu taip pat priteisiamos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-894-781/2019, nutarties 71 punktas). Aptariamu atveju patenkinta 75,51 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 5,66 Eur (7,50 Eur X 75,51 procentų) suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis (1,84 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl iš ieškovės valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu), nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

48.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl skundžiamas teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kitais, nei apeliaciniame skunde nurodytais, argumentais, nebus pažeistas draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in peius), nes apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas prieš tai apie apeliacinio skundo ribų peržengimą pranešęs ieškovei ir suteikęs teisę dėl tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo pasisakyti (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis), be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat tik ištaisė pirmosios instancijos teismo neteisingai atliktą aritmetinį skaičiavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

49.       Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškovės NEO Finance, AB ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019-03-08 vartojimo kredito sutarties Nr. K692617320 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.14 papunkčiuose, 1.29 papunkčio dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 papunktyje numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4.90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 punktas“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 27 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, 3 593,87 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 87 ct) negrąžintą kredito dalį, 332,31 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 273,99 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 99 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 200,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280,15 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,66 Eur (penkis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Teisėjai                                                          Irmantas Šulcas

        Žilvinas Terebeiza

        Tomas Venckus