Civilinė byla Nr. 3K-3-332/2007 Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.1; 11.9.12; 27.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir
Algirdo Taminsko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D.
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos
dujos“ dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už
priverstinį pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą,
nurodydamas, kad AB „Lietuvos dujos“ dirbo nuo 1983 m. lapkričio 15 d.;
reorganizavus VĮ „Lietuvos dujos“ į akcinę bendrovę, teisinių santykių
tęstinumas buvo įformintas pagal Darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 32
straipsnį, ieškovą skiriant AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo
direktoriumi, kuriuo jis dirbo iki atleidimo iš darbo 2006 m. sausio 3 d.
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2005 m. gegužės 17 d. darbo metu jis patyrė
traumą, todėl nuo 2005 m. gegužės 17 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d. buvo
laikinai nedarbingas; 2006 m. sausio 3 d. ieškovas, grįžęs į darbą,
turėjo pasirašyti 2006 m. sausio 3 d. darbo sutarties nutraukimą, kuriame buvo
parašyta, jog darbo sutartis nutraukta 2006 m. sausio 3 d., vadovaujantis AB „Lietuvos
dujos“ valdybos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimų priėmimo apklausos būdu
protokolu Nr. 16 , Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies
8 punktu, AB „Lietuvos dujos“ įstatų (toliau – Įstatai) 3.2 punktu,
Klaipėdos filialo nuostatų 4.1 punktu ir Darbo kodekso (toliau – DK) 124
straipsnio l dalyje nustatytais pagrindais. Ieškovas mano, kad iš darbo jis
buvo atleistas be teisėto pagrindo, atsakovo valdybos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimas
yra nepagrįstas, nes nenurodytos atleidimo priežastys bei motyvai, be to,
priimtas ieškovo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu; atsakovas pažeidė DK 35
straipsnį. Nei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatose, nei Įstatų 3.2 punkte, nei Klaipėdos filialo nuostatų 4.1
punkte neįtvirtinta filialo vadovo atleidimo pagrindų. Atsakovas filialo vadovo statusą nepagrįstai sutapatino su
administracijos vadovo statusu, nes filialo vadovo teisės ir pareigos
nustatytos atsakovo vidaus aktuose, o ne įstatyme, skiriasi filialo vadovo ir
administracijos vadovo įgaliojimų ribos ir atsakomybė. Be to, filialo vadovas
yra tik filialo, o ne bendrovės valdymo organas. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė darbo, o ne civiliniai
teisiniai santykiai, nes jis įsipareigojo eiti Klaipėdos filialo vadovo
pareigas, privalėjo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams,
tuo tarpu sudarant civilines sutartis tarp šalių pavaldumo nėra; ieškovas už
darbą gaudavo atlyginimą, buvo aprūpintas reikiamomis darbo priemonėmis, jam
buvo suteikta įrengta darbo vieta; atsakovas santykius su ieškovu laikė darbo
santykiais, nes visuose atsakovo dokumentuose ieškovas įvardijamas kaip
darbuotojas; jokių civilinių sutarčių su atsakovu dėl atliekamo darbo nebuvo sudaryta;
į darbą ieškovą priėmė ne atsakovo valdyba, o generalinis direktorius; per visą
darbo laikotarpį ieškovui nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl atliekamo darbo
kokybės, atsakovą, kaip darbdavį, tenkino ieškovo išsilavinimas, kvalifikacija.
Ieškovas taip pat pažymėjo, kad su kitų filialų vadovais darbo sutartys buvo
nutraukiamos vadovaujantis DK, o ne Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir atsakovo
vidaus aktais. Nutraukiant darbo sutartį ir apskaičiuojant 14 555,94 Lt
kompensaciją ir 6421,94 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, buvo
pažeisti lygiateisiškumo ir teisingo apmokėjimo už darbą principai, nes, nutraukiant
darbo santykius su kitų filialų direktoriais, šiems buvo išmokėtos nuo 8 iki 24
mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinės kompensacijos, o ieškovui – tik 2
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Ieškovas, atsižvelgdamas į
nurodytas aplinkybes, prašė panaikinti atsakovo AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2005
m. lapkričio 30 d. sprendimą ir pripažinti, kad jis buvo atleistas iš darbo be
teisėto pagrindo; grąžinti jį į darbą – AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo
direktoriaus pareigas, nes nėra jokių tam trukdančių aplinkybių; atsižvelgiant
į tai, kad ieškovui iki senatvės pensijos liko mažiau nei ketveri metai, tai būtų
tinkamiausias jo teisių gynimo būdas; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“
vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo
įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
esmė
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2006 m.
birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino AB
„Lietuvos dujos“ valdybos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl AB „Lietuvos
dujos“ Klaipėdos filialo direktoriaus, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo
neteisėtu, grąžino ieškovą į darbą – AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo
direktoriaus pareigas, priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ ieškovui
vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo
iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 37 762,81 Lt, vidutinį
darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo
priėmimo dienos 2006 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 1983 m. lapkričio 15 d.
iki 2006 m. sausio 3 d., per visą darbo laikotarpį ieškovui nebuvo skirta
jokių drausminių nuobaudų, atsakovo atstovai patvirtino, kad ieškovas tiko einamoms
pareigoms. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog AB
„Lietuvos dujos“ valdybos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimas dėl AB „Lietuvos
dujos“ Klaipėdos filialo direktoriaus atleidimo priimtas šiurkščiai pažeidžiant
teisės normas, be teisinio pagrindo, nemotyvuojant ieškovo atleidimo
priežasčių, suabsoliutinus bendrovės valdybos teisę atšaukti bendrovės filialo
valdymo organą. Teismas konstatavo, kad valdyba jai vidaus norminiais aktais
suteiktą teisę atleisti filialo direktorių iš pareigų turi įgyvendinti
vadovaudamasi DK nuostatomis, nes negalima suvienodinti filialo direktoriaus ir
bendrovės administracijos vadovo atšaukimo procedūros. Teismas nesivadovavo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio
25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. P. v. AB „Stumbras“,
bylos Nr. 3K-3-563/2004, nes šios bylos ir
nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Teismas,
vadovaudamasis CK 2.53 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad bendrovės
filialo vadovą su bendrove sieja darbo teisiniai santykiai, ir pažymėjo, kad
filialo atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles savaime nesuponuoja filialo
vadovybės ir bendrovės santykių kaip pavedimo teisinių santykių. Teismas,
vadovaudamasis DK 14–16 straipsniais, Įstatais ir Klaipėdos filialo nuostatais,
konstatavo, kad ieškovas dirbo pagal darbo sutartį, gaudamas atlyginimą, kaip
darbuotojas, iš atsakovo, kaip darbdavio, įgyvendinančio darbo teises ir
pareigas per savo organus. Teismas nustatė, kad atsakovo nuorodos į Akcinių
bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 8 punktą, Įstatų 3.2 punktą ir
Klaipėdos filialo nuostatų 4.1 punktą neparodo konkretaus atleidimo pagrindo,
nes šiose normose įtvirtinta abstrakti valdybos teisė skirti ir atšaukti
filialų valdymo organus, ir, tuo remdamasis, konstatavo, jog ieškovas buvo
atleistas iš darbo neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo elgesys priimant
įsakymus dėl išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dėl
Klaipėdos filialo turto, dokumentų perdavimo–priėmimo ieškovo nedarbingumo
laikotarpiu, yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo teises. Teismas, pripažinęs
ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nenustatęs DK 297 straipsnio 4 dalyje
nustatytų aplinkybių, konstatavo, jog yra pagrindas ieškovą grąžinti į darbą.
Teismas, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 3 dalimi, priteisė iš atsakovo
vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš
darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 23
d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują
sprendimą – ieškinį atmetė, netenkino atsakovo prašymo dėl pirmosios
instancijos teismo sprendimo vykdymo atgręžimo. Kolegija, nurodžiusi, kad, 1995
metais reorganizavus valstybės įmonę „Lietuvos dujos“ į akcinę bendrovę ir VĮ
„Lietuvos dujos“ 1995 m. birželio 2 d. įsakymu įforminus darbuotojų darbo
tęstinumą pagal DSĮ 32 straipsnį, ieškovas dirbo akcinės bendrovės „Lietuvos
dujos“ firmos „Vakarų dujos“ direktoriumi, nustatė, jog 1995 m. rugpjūčio 8 d.
buvo įregistruoti šios nuostatai, pagal kuriuos firma yra AB „Lietuvos dujos“
filialas, firmos direktorius yra valdymo organas (nurodytas filialas vėliau
pavadintas Klaipėdos filialu). Kolegija pažymėjo, kad tuo metu, kai įmonė buvo
reorganizuota į akcinę bendrovę, galiojusio DSĮ 1 straipsnio 3 dalyje buvo
nustatyta, jog darbo santykių, atsiradusių akcinėse bendrovėse, ypatumus
nustato šių bendrovių veiklą reglamentuojantys įstatymai, įstatai, todėl
ieškovas, pradėjęs dirbti akcinės bendrovės filialo direktoriumi, žinojo, kad
jo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja ne tik darbo
sutartis, bet ir Akcinių bendrovių bei kiti įstatymai, reglamentuojantys šios
įmonės veiklą. Kolegija, remdamasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio
2 dalimi, pagal kurią bendrovės valdyba atšaukia bendrovės vadovą, ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16
d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono
savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001, kurioje nurodyta, kad kai tarp
administracijos vadovo ir bendrovės sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš
esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius,
kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos,
administracijos vadovo ir bendrovės santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai
santykiai ir vadovo atleidimą iš pareigų reglamentuoja Akcinių bendrovių
įstatymas; darbo teisė šiems santykiams taikytina tik galimybės ateityje
vadovui pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi
ir jos nutraukimu, užtikrinimo aspektu ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei
atsiskaitymo tvarką, o ne atleidimo pagrindus, išaiškino, jog nors Akcinių
bendrovių įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinta, kad bendrovės, kuri yra
juridinis asmuo, filialo vadovo teisinis statusas yra toks pats kaip ir
juridinio asmens valdymo organo, filialo vadovui taikomos teisės normos,
reglamentuojančios juridinio asmens vadovo veiklą. Kolegija pažymėjo, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis tuo, kad nagrinėjamos
bylos faktinės aplinkybės netapačios, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartimi,
priimtoje civilinėje byloje V. P. v AB „Stumbras“, bylos Nr.
3K-3-563/2004, kurioje išaiškinta, kad filialo valdymo organo teisinis statusas
yra toks pats, kaip ir juridinio asmens valdymo organo. Nurodytoje nutartyje
filialo valdymo organo teisinis statusas apibrėžtas neatsižvelgiant į tai, kad
struktūrinio padalinio vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. filialo
valdymo organo teisinis statusas buvo išaiškintas, vadovaujantis CK normomis,
reglamentuojančiomis juridinio asmens filialo teisinį statusą. Kolegija,
remdamasi CK nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad juridinio asmens filialas yra
struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis
visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 straipsnio 1 dalis); filialui
ir jo veiklai yra taikomos CK antrosios knygos II dalies normos, kiek jos
neprieštarauja filialo esmei (CK 2.55 straipsnio 1 dalis); filialas yra
registruojamas juridinių asmenų registre tokia pačia tvarka kaip ir juridiniai
asmenys, nes filialas yra savarankiškas juridinio asmens padalinys, turintis
teisę sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus, filialo veiksmai sukuria
teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui; filialas, kaip ir
juridinis asmuo, turi turėti valdymo organus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4
punktas); juridinio asmens nuostatuose turi būti nurodomas juridinio asmens
valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti filialo valdymo organus (CK
2.54 straipsnio 2 dalis); juridinis asmuo įgyja teises ir pareigas per savo
organus (CK 2.81 straipsnis), o filialo veiksmai sukuria teisinius padarinius
jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, todėl filialo valdymo organo veiksmai
sukuria teises ir pareigas juridiniam asmeniui, nurodė, jog AB „Lietuvos dujos“
Klaipėdos filialas yra įregistruotas juridinių asmenų registre, ieškovas
juridinių asmenų registre nurodytas kaip filialo vadovas, veikiantis juridinio
asmens vardu; 2002 m. gruodžio 18 d. įregistruotų AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos
filialo nuostatų 4.1 punkte nustatyta, kad filialo vienasmenis valdymo organas
yra filialo vadovas – direktorius, filialo direktorių skiria ir atšaukia
bendrovės valdyba (Įstatų 3.2 punktas); ieškovas organizuoja, vadovauja
filialo veiklai, atsako už ją, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai netaikė CK 2.81 straipsnio nuostatų. Kolegija taip pat
nurodė, kad tai, jog AB „Lietuvos dujos“ laikinajame administracijos darbo
reglamente įtvirtintas ieškovo tiesioginis atskaitingumas bendrovės
generaliniam direktoriui, kad pagal Klaipėdos filialo nuostatus apribota
galimybė ieškovui sudaryti kai kuriuos sandorius, nesudaro pagrindo teigti, jog
ieškovas nebuvo filialo valdymo organas, o buvo tik atsakovo darbuotojas, kuris
savo pareigas atliko vien tik pagal darbo sutartį, t. y. kad tarp ieškovo ir
atsakovo nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Šios nuostatos
nepaneigia ir atsakovo dokumentuose nurodyti duomenys apie ieškovo darbo
teisinius santykius, nei tai, kad šalių sudaryta darbo sutartis – atsakovo ir ieškovo
santykiai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad ir tuo
atveju, kai administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis,
šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius
teisinius santykius. Kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir
išaiškinimais, konstatavo, kad atsakovo AB „Lietuvos dujos“ valdyba pagrįstai
ir teisėtai 2005 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą dėl darbo sutarties su
ieškovu nutraukimo pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo
34 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 8 punktą. Kadangi pagal Akcinių bendrovių
įstatymo normas ieškovas iš Klaipėdos filialo direktoriaus pareigų galėjo būti
atšauktas bet kuriuo metu nepriklausomai nuo jo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo,
atsakovas neprivalėjo laikytis Darbo kodekso ir kitų darbo teisinius santykius
reglamentuojančių teisės aktų, kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios
instancijos teismo išvadą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas šiurkščiai
pažeidžiant darbo teisės normas, o atleidimas iš darbo skubotu ir nemotyvuotu
valdybos sprendimu ieškovo nedarbingumo laikotarpiu buvo neteisėtas. Kolegija taip
pat pažymėjo, kad atsakovas, atšaukdamas ieškovą iš pareigų, neprivalėjo
motyvuoti šio atšaukimo ar, prieš priimdamas sprendimą, išklausyti ieškovą;
atsakovo ir kitų darbuotojų sudaryti susitarimai dėl darbo sutarčių nutraukimo
neturi įtakos atšaukiant ieškovą iš Klaipėdos filialo vadovo pareigų.
III.
Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos
teismo sprendimą dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo
ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taikyti apeliacinės
instancijos teismo sprendimo vykdymo atgręžimą ir priteisti ieškovui iš
atsakovo vykdant sprendimą išieškotą 1237,88 Lt sumą; priteisti iš atsakovo
išlaidas už advokato pagalbą apeliacinėje ir kasacinėje instancijose apmokėti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl filialo vadovo teisinio statuso. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai išaiškino, kad filialo direktoriui ir bendrovės vadovui
taikytina ta pati atšaukimo iš einamų pareigų tvarka. Tarp
bendrovės vadovo ir bendrovės susiklostantys santykiai savo esme yra
įstatyminio atstovavimo santykiai, tuo tarpu nei CK, nei Akcinių bendrovių
įstatyme nėra jokių nuostatų dėl bendrovės filialo vadovo teisių ir pareigų:
ieškovo, kaip filialo vadovo, teisės ir pareigos, jo
atšaukimo procedūra buvo nustatyti atsakovo vidaus aktuose, o ne įstatyme.
Filialo vadovo ir administracijos vadovo įgaliojimų ribos nesutampa: atsakovo
įstatų 9.5 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad generalinis direktorius
savarankiškai atlieka jam pavestas funkcijas, tuo tarpu filialo vadovo galimybės
savarankiškai priimti sprendimus yra ribojamos filialo nuostatų (Klaipėdos
filialo nuostatų 4.2, 4.2.2, 4.2.8, 4.2.14, 4.3 ir 4.5 punktai), administracijos
darbo reglamentu (pagal šį reglamentą filialo direktoriai net nebuvo priskirti
administracijos vadovybei ar pačiai administracijai (reglamento 2.1 -2.3
punktai); ieškovas bendrovės vardu galėjo veikti tik vieneriems metams
generalinio direktoriaus išduodamų atskirų įgaliojimų pagrindu; sandorių,
kuriuos filialo vadovas galėjo savarankiškai sudaryti, sudarymo tvarka buvo
detaliai reglamentuota atsakovo vadovo tvirtinamais dokumentais (2004 m.
birželio 30 d. generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1-61, 2004 m. rugsėjo 30
d. įsakymas Nr. 1-80); filialo vadovas be administracijos vadovybės leidimo
neturėjo teisės priimti darbuotojų Klaipėdos filiale. Pagal filialo nuostatų
4.1 punktą filialo vadovas yra tik filialo, o ne bendrovės valdymo organas;
atsakovo įstatuose yra baigtinis atsakovo valdymo organų sąrašas, kuriame
filialo direktorius nenurodytas. Skirtingai nei įmonės vadovo atveju, vien
asmens paskyrimas filialo vadovu, nesuteikia jam teisės veikti įmonės vardu. Be
to, Civiliniame kodekse įtvirtintos dvi skirtingos sąvokos: juridinio asmens
valdymo organas ir juridinio asmens filialo valdymo organas (pvz., CK 2.54
straipsnio 2 dalis).
Iš esmės skiriasi filialo vadovo ir
bendrovės vadovo atsakomybė ir jos reglamentavimo tvarka. Filialo nuostatuose
ir kituose atsakovo vidaus norminiuose aktuose nėra jokių filialo vadovo
atsakomybei nustatyti skirtų nuostatų; tokių neįtvirtinta nei CK, nei Akcinių
bendrovių įstatyme; administracijos vadovo subsidiarioji atsakomybė už
įgaliojimų viršijimą atsakovo įstatuose yra nustatyta (įstatų 9.7, 9.8 punktai);
administracijos vadovo atsakomybė detaliai reglamentuota tiek Akcinių bendrovių
įstatyme, tiek CK.
Nepagrįstai suabsoliutinta
bendrovės valdybos teisė atleisti iš darbo filialo direktorių. Atsakovas,
atleisdamas ieškovą, rėmėsi Įstatų 3.2 punktu – „bendrovės valdyba taip pat
skiria ir atšaukia bendrovės filialų ir atstovybių valdymo organus“, Klaipėdos
filialo nuostatų 4.1. punktu – „Filialo direktorių skiria ir atšaukia Bendrovės
valdyba“, tačiau šiose nuostatose nenustatyta jokių darbo sutarties su
filialo vadovu nutraukimo pagrindų, tik nurodyta valdybos teisė; savaime tokios
vidaus akto nuostatos neleidžia daryti išvados, jog filialo direktoriaus
atleidimo atveju netaikomi darbo įstatymai. Priešingai, pagal atsakovo Įstatų
9.5 punkto 5 papunktį būtent atsakovo generalinis direktorius priima ir
atleidžia visus atsakovo darbuotojus, išskyrus vyriausiąjį finansininką, ir sudaro
darbo sutartis; atsakovui teikiant ieškovui du pasiūlymus nutraukti darbo
sutartį šalių susitarimu nebuvo priimta jokių valdybos sprendimų, tokius
pasiūlymus savo nuožiūra teikė atsakovo generalinis direktorius.
Aplinkybę, kad ieškovą ir atsakovą
siejo darbo santykiai, patvirtina tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo
susiklostę pavaldumu grįsti santykiai (atsakovo įstatų 3.3 punktas, Klaipėdos
filialo nuostatų 1.8, 3.1.5, 3.2.6, 4.2, 4.2.2, 4.2.8, 4.2.14, 4.5 punktai); atlikdamas
darbo funkciją, ieškovas privalėjo laikytis atsakovo nustatytos darbo tvarkos
ir paklusti darbdavio nurodymams; ieškovas buvo tiesiogiai atskaitingas
bendrovės generaliniam direktoriui (laikinojo administracijos darbo reglamento
9.4 punktas); sprendimus dėl bendrovės veiklos (taip pat ir dėl filialo
veiklos) teisę priimti turėjo generalinis direktorius ir jo pavaduotojai;
atsakovo darbas buvo tam tikrų tęstinių funkcijų atlikimas, už darbą mokamas
atlyginimas buvo apmokestinamas kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Atsakovas taip pat santykius su ieškovu laikė darbo santykiais (visuose
dokumentuose ieškovas įvardijamas kaip darbuotojas), be to, kitų filialų vadovų
darbo sutartys buvo nutraukiamos vadovaujantis DK nuostatomis. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių įmonės vadovo ir
filialo vadovo teisinio statuso skirtumus, apeliacinės instancijos teismo
išvada, kad ieškovas, pradėjęs dirbti filialo direktoriumi žinojo, jog jo ir
atsakovo santykius reglamentuoja ne tik darbo sutartis, bet ir Akcinių
bendrovių bei kiti įstatymai, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes ieškovas
visiškai pagrįstai, teisėtai ir protingai iki pat savo atleidimo laikė, kad jį su
bendrove siejo darbo santykiai.
2.
Dėl DK 124 straipsnio 1 dalies taikymo
ginčo teisiniams santykiams. Apeliacinės
instancijos teismas, nenurodydamas, kodėl buvo atmesti ieškovo argumentai dėl
nurodytos DK nuostatos taikymo nagrinėjamoje byloje ir dėl DK 35 straipsnio 1
dalies, 133 straipsnio pažeidimų, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3
punktus, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktus. Atsakovas
atleido ieškovą iš darbo vadovaudamasis DK 124 straipsnio 1 dalimi, kuria
remiantis matyti, kad darbo sutartis negali būti nutraukta be teisinio,
įstatymuose nustatyto, pagrindo. DK nenustatyta jokių savarankiškų pagrindų
nutraukti darbo sutartį su struktūrinio padalinio vadovu, todėl šiuo atveju
atsakovas ir apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nuostata, kad darbo
sutartis su ieškovu nutraukta kitais įstatyme nurodytais pagrindais, t. y. Akcinių
bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 8 punktu, tačiau pagal
savo prasmę ir turinį nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo normos yra skirtos
valdybos kompetencijai apibrėžti ir nėra darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Ta
aplinkybė, kad įstatymas filialo vadovo skyrimą ir atšaukimą priskyrė lokalinio
akto reguliavimo sričiai, neabejotinai parodo, jog įstatymų leidėjas nenustatė
savarankiškų filialo vadovo darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Tik aiškios ir
nedviprasmiškos įstatymo (o ne lokalinio akto) normos, nustatančios bendrovės
filialo direktoriaus skyrimą ir atleidimą, gali būti pagrindas taikyti DK 124
straipsnio 1 dalį; šios nuostatos negali būti numanomos ar išvedamos iš kitų Akcinių bendrovių
įstatymo normų, reguliuojančių bendrovės administracijos vadovo atleidimą. DK
124 straipsnyje nustatyta, kad įstatymuose būtų įtvirtintas ne subjektas,
galintis priimti sprendimą, bet darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Ši DK
norma negali būti aiškinama plečiamai, nes toks įstatymo normos aiškinimas iš
esmės pažeistų darbuotojų teises, garantuotas Darbo kodekse. Jei būtų laikoma,
kad atsakovo Įstatai ir filialo nuostatai suteikia ieškovui papildomą darbo
sutarties su filialo vadovu nutraukimo pagrindą – atleisti darbuotoją nesant jo
kaltės, nenurodant atleidimo priežasčių, neįspėjus, nepasiūlius kito darbo ir
be DK nustatytų kompensacijų, tai tokia nuostata pablogintų darbuotojo (filialo
vadovo) padėtį, todėl pagal DK 4 straipsnio 4 dalį pripažintina negaliojančia.
Atsakovo valdybos sprendimas
atleisti ieškovą iš darbo neteisėtas taip pat dėl to, kad buvo priimtas ieškovo
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, nes pagal DK 133 straipsnio 1 dalį
darbdaviui yra draudžiama ne tik nutraukti su darbuotoju, netekusiu darbingumo
dėl sužalojimo darbe, darbo sutartį, bet ir imtis bet kokių iniciatyvų dėl
darbo sutarties nutraukimo nedarbingumo laikotarpiu.
3.
Dėl teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo
remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. gruodžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje V.
P. v. AB „Stumbras“, bylos Nr.
3K-3-563/2004, nes iš esmės skiriasi nurodytos civilinės bylos ir nagrinėjamos
bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje ieškovas buvo visiškai savarankiško
gamybinio padalinio direktorius, kuris buvo atleistas dėl drausminių nuobaudų.
4.
Dėl kitų aplinkybių. Kasatorius skunde nurodo, kad, atsižvelgiant
į ieškovo amžių ir kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovas, pripažinus jo
atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, nes
tai yra tinkamiausias jo teisių gynimo būdas, o aplinkybių, trukdančių tai
įgyvendinti, nėra (DK 297 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio
skundo netenkinti, palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą
ir priteisti iš ieškovo atsakovui atstovavimo išlaidas. Atsiliepime nurodoma,
kad Klaipėdos filialo valdymo organo – direktoriaus
statusas sutampa su atsakovo (juridinio asmens) valdymo organo statusu, nes
filialo vadovo, kaip ir bendrovės vadovo, pareigos yra reglamentuojamos įstatyme.
Vadovaujantis CK 2.55 straipsnio 1 dalimi, filialams ir jų veiklai
taikomos visos CK antrosios knygos II dalies nuostatos, išskyrus tas, kurios
prieštarauja filialo esmei, t. y. CK 2.82, 2.83, 2.85, 2.87 straipsniai ir kt.
Tarp juridinio asmens ir jo filialo vadovo susiklosto ir darbo, ir civiliniai
teisiniai santykiai, nes, viena vertus, filialo vadovas pripažįstamas
darbuotoju, su juo sudaroma darbo sutartis, kita vertus, jo teisinį statusą
reglamentuoja CK 2.53-2.55 straipsnių normos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, sprendžiant Darbo
kodekso ir darbo įstatymų taikymo akcinių bendrovių vadovams klausimus, net
tais atvejais, kai tarp bendrovės ir administracijos vadovo sudaryta darbo
sutartis, jų santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o
civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį
reguliuojančios teisės normos, ir darbo teisės įstatymai yra taikomi labai
ribota apimtimi.
Dėl antrojo kasacinio skundo argumento atsakovas nurodo, kad
atsakovo Įstatų 3.2 punkte, filialo nuostatų 4.1
punkte nustatyta absoliuti Bendrovės valdybos teisė skirti ir atšaukti filialo
vadovą, ši teisė negali būti saistoma jokių aplinkybių (Akcinių bendrovių
įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 8 punktas), dėl to valdyba savo teisę
atšaukti Klaipėdos filialo direktorių iš pareigų galėjo įgyvendinti
nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo. Filialo vadovas, kaip bendrovės fiduciarinis
atstovas, privalo veikti bendrovės vardu kvalifikuotai, protingai, rūpestingai,
sąžiningai, todėl, atsižvelgiant į filialo vadovui suteiktų įgaliojimų visumą,
atsiradus menkiausiems nepasitikėjimo požymiams, bendrovės valdymo organai gali
įgyvendinti savo teisę atšaukti iš pareigų filialo vadovą. Taip pat pažymėta,
kad dokumentuose vartojama terminija negali keisti ir nekeičia tarp ginčo šalių
susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacijos, nes tai lemia ginčijamų
santykių teisinė prigimtis ir esmė; siūlymai nutraukti darbo sutartį su ieškovu
šalių susitarimu, išmokant ieškovui 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio
dydžio kompensaciją, nepaneigia šalis siejusių sutartinių teisinių santykių
pobūdžio, o ta aplinkybė, kad buvo siūloma sudaryti susitarimą dėl darbo
sutarties nutraukimo sąlygų, nereiškia, jog, šalims nesusitarus, ieškovo
atžvilgiu negali būti taikomas jo atšaukimas iš einamų juridinio asmens filialo
vienasmenio vadovo pareigų kompetentingo valdymo organo, t. y. bendrovės
valdybos sprendimu. Su kitų filialų vadovais darbo sutartys buvo nutrauktos ir
kompensacijos išmokėtos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir tuo metu
veikusių valdymo organų sprendimus, todėl ieškovas, pasikeitus įstatyminiam
reglamentavimui (DSĮ nustatė galimybę darbdavio iniciatyva atleidžiamiems
darbuotojams išmokėti iki 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas,
DK šios nuostatos neliko) negalėjo tikėtis, kad jam bus taikomos tos pačios
atleidimo sąlygos. Be to, ieškovas, pasirašydamas ir pateikdamas tvirtinti
bendrovės valdybai Klaipėdos filialo nuostatus, turėjo žinoti apie besąlyginę
valdybos teisę atšaukti filialo vadovą. Atsakovas
nurodo, kad ieškovas klaidingai aiškina DK 133 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kadangi
filialo vadovą ir bendrovę sieja ne tik darbo, bet ir civiliniai teisiniai
santykiai, tai šios DK nuostatos taikymas pagal ieškovo aiškinimą neatitiktų
pavedimo instituto esmės, apimančios įgaliotojo teisę panaikinti įgaliojimą (CK
6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat pažeistų Akcinių bendrovių
įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalyse juridinio asmens valdybai suteiktas teises.
Be to, tai, kada buvo priimtas valdybos sprendimas, nereiškia, kad tą pačią
dieną su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje V. P. v. AB „Stumbras“,
bylos Nr. 3K-3-563/2004, nes šioje nutartyje buvo iš esmės apibrėžtas filialo
vadovo teisinis statusas, aiškinant CK antrosios knygos normas loginiu ir
sisteminiu būdais, nepriklausomai nuo kitų šalutinių byloje nustatytų faktinių
aplinkybių. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kasacinio skundo
argumentai, jog nėra jokių aplinkybių, trukdančių grąžinti ieškovą į buvusias
pareigas, nepagrįsti, nes atsakovo ir ieškovo fiduciariniai santykiai nutrūko,
o be pasitikėjimo grąžinti į buvusias pareigas nėra galimybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t
u o j a :
IV.
Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovas dirbo pas atsakovą
nuo 1983 m. lapkričio 15 d. iki 2006 m. sausio 3 d., per visą darbo
laikotarpį ieškovui nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų. AB „Lietuvos
dujos“ valdyba 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu atleido ieškovą iš AB
„Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo direktoriaus pareigų. Pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad ieškovo atleidimas buvo neteisėtas, priimtas šiurkščiai
pažeidžiant teisės normas, be teisinio pagrindo, nemotyvuojant ieškovo
atleidimo priežasčių, suabsoliutinus bendrovės valdybos teisę atšaukti
bendrovės filialo valdymo organą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad,
ieškovui pradėjus dirbti akcinės bendrovės filialo direktoriumi, jo ir
atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius reglamentavo ne tik darbo
sutartis, bet ir Akcinių bendrovių bei kiti įstatymai, reglamentuojantys šios
įmonės veiklą; filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats, kaip ir
juridinio asmens valdymo organo. Dėl to, teismui nustačius, kad ieškovas
juridinių asmenų registre buvo nurodytas kaip filialo vadovas, veikęs juridinio
asmens vardu, buvo konstatuota, kad AB „Lietuvos dujos“ valdyba pagrįstai ir
teisėtai 2005 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą dėl darbo sutarties su
ieškovu nutraukimo pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, Akcinių bendrovių
įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 8 punktą, nes pagal Akcinių bendrovių
įstatymo normas ieškovas iš Klaipėdos filialo direktoriaus pareigų galėjo būti
atšauktas bet kuriuo metu nepriklausomai nuo jo kaltų veiksmų buvimo ar
nebuvimo, atsakovas neprivalėjo laikytis Darbo kodekso ir kitų darbo teisinius
santykius reglamentuojančių teisės aktų.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra
išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai
yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias filialo vadovo teisinį statusą ir jo atleidimo tvarką, ar
nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2
dalies 1, 2 punktai).
Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas
buvo paskirtas į AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo direktoriaus
pareigas. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad jis buvo tik bendrovės
filialo, o ne visos bendrovės vadovas; CK 2.54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos
dvi skirtingos sąvokos: juridinio asmens valdymo organas ir juridinio asmens
filialo valdymo organas, todėl šalių ginčo teisiniams santykiams turėjo būti
taikomos ne CK ar Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, o vidaus aktai. Bylą
nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors Akcinių bendrovių
įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinta, jog bendrovės, kuri yra juridinis asmuo,
filialo vadovo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo
organo, tačiau filialo vadovui taikomos teisės normos, reglamentuojančios
juridinio asmens vadovo veiklą. Filialo teisinei veiklai taip pat taikomos CK
antrosios knygos II dalies normos, kiek jos neprieštarauja filialo esmei (CK
2.55 straipsnio 1 dalis).
CK 2.53 straipsnyje
įtvirtintas juridinio asmens filialo sąvokos turinys, t. y. šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio
asmens funkcijų. Šias funkcijas filialas įgyvendina, t. y. įgyja teises ir
pareigas, per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių
asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81
straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas juridinių
asmenų registre buvo nurodytas kaip AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo
vadovas, veikiantis juridinio asmens vardu, 2002 m. gruodžio 18 d. įregistruotų
AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo nuostatų 4.1 punkte tiesiogiai nurodyta,
jog filialo vienasmenis valdymo organas yra filialo vadovas – direktorius, kurį
skiria ir atšaukia bendrovės valdyba (Įstatų 3.2 punktas) ir kuris
organizuoja, vadovauja filialo veiklai, atsako už ją. Teisėjų kolegija,
remdamasi teismo nustatytomis aplinkybėmis, CK 2.81 straipsnio nuostata,
konstatuoja, kad šioje byloje pagrįstai buvo taikytas nurodytas straipsnis. Filialo
veiksmai, kuriuos atlieka filialo valdymo organai ir per kuriuos juridinis
asmuo įgyvendina savo funkcijas bei teises ir pareigas, sukuria teisinius
padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, todėl pripažintina, kad filialo
valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo
organo.
Teisėjų
kolegijai pripažinus, kad filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks
pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK ir Akcinių bendrovių įstatymo
normas, todėl atmestinas kasatoriaus argumentas dėl DK 124 straipsnio 1 dalies
netaikymo šioje byloje. Ieškovas buvo AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo
vadovas, kurį su bendrove siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai,
todėl atleidžiant ieškovą iš einamų pareigų turėjo būti taikomos ne DK, o CK ir
Akcinių bendrovių įstatymo normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, Nr.
3K-7-760/2001, kategorija 2.11). Darbo teisės normos galėtų būti taikomos
šiems teisiniams santykiams sprendžiant filialo vadovo socialinių garantijų
dydžius, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties
nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką (šie
klausimai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja), o ne
atleidimo iš pareigų pagrindus.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės
normas, reglamentuojančias filialo vadovo teisinį statusą ir atleidimo iš einamų
pareigų tvarką.
Kiti kasacinio
skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamam
apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl jie nesudaro
pagrindo naikinti šį teismo sprendimą kasacine tvarka pagal skunde nurodytus
argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti
apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo
atsakovui atstovavimo išlaidas. Kasacinis teismas, netenkindamas kasacinio
skundo, palikdamas nepakeistą skundžiamą teismo procesinį dokumentą ir esant
kitos šalies prašymui, pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis gali priteisti šaliai,
kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš
antrosios šalies, tačiau tokiu atveju teismui turi būti pateikti bylinėjimosi išlaidų
dydį patvirtinantys dokumentai. Atsakovas prie atsiliepimo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių
jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme dydį, todėl kasacinis teismas
nesprendžia šio atsakovo prašymo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i
a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir
įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas