Administracinė byla Nr. eA-732-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01673-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „STV“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „STV“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, 373-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ dėl administracinio akto panaikinimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir Prokuroras) padavė teismui pareiškimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Prokuroras pareiškime nurodė, kad:
1.1. Prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą paduoti pareiškimą administraciniam teismui ginčyti Įsakymą.
1.2. Ginčijamas Įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „STV“ (toliau – ir Žemės sklypas), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), yra prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl yra naikintinas.
1.3. Detaliuoju planu patvirtintas Žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis viršija leistiną intensyvumą, kurio maksimalus dydis yra numatytas Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (toliau – ir Bendrasis planas), ir yra 1,6.
1.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Nagrinėjamo ginčo atveju Detaliojo plano užstatymo intensyvumas net pusantro karto viršija Bendrajame plane numatytą užstatymo intensyvumą, todėl Detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui.
1.5. Žemės sklype planuojamas pastatas yra 24 m aukščio, todėl atstumas tarp šio statinio ir jau esančių namų turėjo būti ne mažesnis kaip 24 m, bet planuojami atstumai yra tik 17 m ir mažiau. Detaliuoju planu numačius, kad Žemės sklype ketinamas statyti pastatas iki gretimų daugiabučių namų stovės arčiau nei yra planuojamas jo aukštis, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatos. Detaliuoju planu suplanuotame Žemės sklype planuojamas statyti daugiabutis itin pablogintų šalia esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygas, būtų mažinama apžvalga ir insoliacija.
2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo prareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas vadovaujasi užstatymo intensyvumo rodikliu, kuris nustatytas daugiaaukščiams 6 aukštų gyvenamiesiems pastatams. Detaliajame plane numatyta, kad leistinas Žemės sklypo aukštingumas yra 24 m. Tačiau nagrinėjamu atveju iki 8 aukštų pastato Žemės sklypo užstatymo intensyvumas Bendrajame plane nėra nustatytas, atitinkamai nėra jokio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu užstatymo intensyvumo rodikliu, nustatytu 6 aukštų pastatams. Kita vertus, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrajame plane nurodyti užstatymo intensyvumo rodikliai yra vidutiniai ir nustatyti ne atskiram Žemės sklypui, o tam tikrai miesto teritorijos daliai. Priešingu atveju, Bendrojo plano sprendinius vertinant taip, kaip nurodoma pareiškėjo pareiškime, nebūtų galimybės suformuoti žemės sklypų aukštesniems kaip 6 aukštų pastatams eksploatuoti, nes Bendrojo plano sprendiniai tokių žemės sklypų užstatymo intensyvumo rodiklių nenumato.
2.2. Kaip matyti iš Detaliojo plano brėžinio, pastatas suplanuotas pakopiniu principu: nuo 3 m aukščio statybinės zonos didinant aukštingumą iki 24 m. Detaliajame plane yra nurodyti atstumai nuo kiekvienos statybinės zonos iki gretimų pastatų: nuo 3 m zonos atstumas yra 17 m, nuo 18 m zonos atstumas yra 23 m, nuo 21 m zonos atstumas yra 21–23 m, nuo 24 m zonos atstumas yra 24–26 m. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, planuojamas pastato aukštis neviršija leistino atstumo iki esamų gretimų pastatų.
2.3. Pareiškėjo argumentai, kad planuojamas daugiabutis žymiai pablogina šalia esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygas, t. y. mažinama apžvalga ir insoliacija, nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais.
2.4. Prokuroras nagrinėjamu atveju praleido Teritorijų planavimo įstatymo (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 6 dalyje nustatytą senaties terminą pareiškimui šioje byloje pareikšti.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo 373-čioji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bendrija atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Iš Detaliojo plano sprendinių matyti, kad Žemės sklypui nustatytas užstatymo intensyvumas ženkliai viršija Bendrajame plane nustatytą maksimalų užstatymo intensyvumo rodiklį daugiaaukščių statinių teritorijai.
3.2. Kadangi planuojamas pastatas yra 24 m aukščio, tai atstumas tarp šio pastato ir jau esančių namų turėjo būti nemažesnis kaip 24 m, tačiau planuojamas atstumas yra apie 5 kartus mažesnis lyginant su atstumais tarp kitų šalia esančių pastatų. Planuojamo pastato atstumas nuo esančių namų didėja tik didėjant pastato aukščiui (pagal pastato vertikaliąją liniją), o žemesnių aukštų atstumas pagal pastato horizontaliąją liniją lieka nepakitęs ir yra ženkliai mažesnis už reikalaujamą. Atsižvelgiant, kad viso pastato numatomas aukštis 24 m, darytina išvada, kad atitinkamai ir atstumas nuo planuojamo pastato pirmojo aukšto turėjo būti nemažesnis kaip 24 m.
3.3. Planuojamas daugiabutis žymiai pablogina šalia esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygas, nes mažinama apžvalga ir insoliacija, ypač apatinių aukštų butų. VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba 2014 m. birželio 30 d. rašte „Dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) techninio projekto“ nurodė, kad patikrinusi pateiktus insoliacijos skaičiavimus nustatė, kad projektuojamas pastatas neužtikrina normatyvinės minimalios insoliacijos.
3.4. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, kadangi Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2010 metais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ atsiliepimu konkrečios pozicijos dėl pareiškėjo pareiškimo neišreiškė.
5. UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ nurodė, kad Bendrajame plane užstatymo intensyvumas nustatytas 6 aukštų pastatams, aukštesniems pastatams Bendrojo plano sprendiniai užstatymo intensyvumo nenustatė, todėl užstatymo intensyvumas buvo nustatytas konkrečiam Žemės sklypui, analizuojant šio sklypo užstatymo galimybes. Kadangi Detaliuoju planu pastatas suplanuotas pakopiniu principu, t. y. nuo 3 m aukščio zonos iki 24 m, todėl atstumai nuo statybinės zonos iki gretimų pastatų yra išlaikyti tinkamai. Detalusis planas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu konkrečios pozicijos dėl pareiškėjo pareiškimo neišreiškė.
7. Inspekcija nurodė, kad rengiant Detalųjį planą nebuvo vadovautasi Bendrojo plano sprendiniais, nustatančiais leistiną Žemės sklypo užstatymo intensyvumą, tačiau atstumai nuo planuojamo statyti kiekvienos daugiapakopio pastato skirtingo aukščio dalies statybinės zonos iki gretimų daugiabučių išlaikyti tinkamai.
II.
8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą.
9. Teismas pabrėžė, kad akivaizdu, jog Prokurorui buvo būtina surinkti papildomą medžiagą, kuri leistų įvertinti ir pagrįsti bylai aktualias aplinkybes. Prokuroras pagrįstą ir pakankamą informaciją dėl Bendrijos 2016 m. liepos 1 d. prašyme „Dėl viešojo intereso gynimo“ (toliau – ir Prašymas) nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir viešojo intereso gynimo gavo 2016 m. rugpjūčio 22 d., kai iš Inspekcijos gavo jos parengtą 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvadą Nr. (15.17)-2D-11774 (toliau – ir Išvada). Taigi nuo šio momento, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad Žemės sklypo Detalusis planas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžią viešąjį interesą, prasidėjo terminas skundžiamam administraciniam aktui ginčyti. Nagrinėjamo ginčo atveju termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2016 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgęs į tai, kad Prokuroras 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Įsakymą, teismas konstatavo, kad termino pareiškimui paduoti pareiškėjas nepraleido, dėl to nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.
10. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bendrasis teritorijos planas pagal hierarchiją yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas lyginant su teritorijos detaliuoju planu, todėl detalaus planavimo organizatorius negali nukrypti nuo nustatytų bendrajame plane teritorijos vystymo, naudojimo ir apsaugos krypčių. Konkretus žemės sklypo užstatymo intensyvumas detaliajame plane negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo maksimalų rodiklį, nurodytą galiojančiame teritorijos bendrajame plane.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Detaliuoju planu nustatytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas (2,4) viršija maksimaliai leistiną užstatymo intensyvumo rodiklį, numatytą Bendrajame plane, kuriame nurodytas leistinas užstatymo intensyvumo rodiklis daugiaaukštėje gyvenamoje teritorijoje yra tik 1,6. Liudytojos G. K. parodymai patvirtino, kad, rengiant Detalųjį planą, užstatymo intensyvumas buvo numatytas didesnis nei Bendrajame plane, kadangi buvo statomas aukštesnis nei 6 aukštų pastatas. Tačiau, teismo nuomone, aukštingumas Bendrajame plane yra numatytas tik orientaciškai vidutinis ir negali nulemti teritorijos maksimalaus užstatymo intensyvumo rodiklio imperatyvaus pobūdžio, numatyto konkrečiais rodikliais (skaičiais) Bendrajame plane, kuris privalo būti taikomas kiekvienai planuojamai daugiaaukščių statinių teritorijai be jokių išimčių, išskyrus rekonstrukcijos atvejus istorinėse miesto dalyse bei pramonės ir sandėliavimo teritorijas.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Detaliajame plane nustatytas didesnis užstatymo intensyvumo rodiklis, nei numatytas Bendrajame plane, o tai iš esmės prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams – daugiaaukštės teritorijos maksimaliam užstatymo intensyvumo rodikliui, – bei tuo pačiu pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nuostatas (2 str. 1, 3 ir 49 d., 9 str. 1 d. 3 ir 4 p., 23 str. 1 d. 4 p., 26 str. 3 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (įsakymas neteko galios nuo 2014 m. sausio 25 d.) (25, 50 p.) imperatyvias nuostatas, įpareigojančias suderinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, yra neteisėtas, nes iš esmės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Bendrojo plano sprendiniams.
13. Teismas kitų Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo teisės aktų reikalavimams nenustatė. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Detaliajame plane nustatytas didesnis užstatymo intensyvumo rodiklis, nei numatytas Bendrajame plane, ir tokiu būdu Detalusis planas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, teismas Prokuroro pareiškimą tenkino ir ginčijamą Įsakymą panaikino.
III.
14. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. Teismas nagrinėjamoje byloje gynė ne viešąjį, o privatų šių asmenų interesą.
14.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo išvadai, kad prokuroro sprendimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo lėmė pareiškėjo atlikto tyrimo (t. y. gautos Inspekcijos Išvados) rezultatas. Pareiškėjas praleido tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, tiek Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatytą 2 metų senaties terminą, kurių atnaujinti nėra teisinio pagrindo, nes pirmenybė turi būti teikiama teisinių santykių stabilumui.
14.3. Teismas nevertino planuojamos teritorijos ir planuojamo žemės sklypo sampratos skirtumų. Užstatymo intensyvumas bendruosiuose planuose nėra nustatomas atskiriems žemės sklypams kaip privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, tai daroma rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius planus. Bendrajame plane užstatymo intensyvumo rodikliai nustatyti tam tikro naudojimo būdo teritorijoms. Detaliuosiuose planuose nustatomas užstatymo intensyvumas yra tam tikras konkretaus žemės sklypo (t. y. teritorijos dalies) naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimas.
14.4. Neaišku, dėl kokių priežasčių teismas rėmėsi Bendrajame plane nustatytu rodikliu, kuris taikytinas 6 aukštų gyvenamiesiems pastatams. Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad leistinas Žemės sklypo aukštingumas yra 24 m ir numatoma statyti 8 aukštų pastatą. Tačiau 8 aukštų pastato statybai Žemės sklypo užstatymo intensyvumas Bendrajame plane nėra nustatytas, atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Bendrajame plane nurodytu užstatymo intensyvumo rodikliu, nustatytu 6 aukštų pastatams. Šie argumentai tik patvirtina, kad Bendrajame plane nurodyti užstatymo intensyvumo rodikliai yra vidutiniai ir nustatyti ne atskiram žemės sklypui, o tam tikrai miesto teritorijos daliai. Priešingu atveju, Bendrojo plano sprendinius vertinant taip, kaip nurodoma pareiškėjo pareiškime, nebūtų galimybės suformuoti žemės sklypų aukštesniems kaip 6 aukštų pastatams eksploatuoti, nes Bendrojo plano sprendiniai tokių žemės sklypų užstatymo intensyvumo rodiklių nenumato.
14.5. Šioje byloje tikslinga vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu išaiškinimu, kad formalus teisės aktų taikymas ne visada yra teisingas. Todėl, įvertinus nuoseklią visų institucijų Bendrojo plano sprendinių taikymo ir aiškinimo praktiką (priešingą suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016), taip pat tai, kad teismas nenurodė sprendžiamo ginčo įtakos viešajam interesui, kokias realias neigiamas pasekmes visuomenei ar jos daliai gali sukelti Detaliajame plane nustatytas užstatymo intensyvumo rodiklis, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti Detaliojo plano neteisėtumą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „STV“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „STV“ apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Pareiškėjas įrodinėdamas, kad Detalusis planas pažeidžia Bendrąjį planą 1) turi pagrįsti, koks vidutinis aukštingumas yra teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, kuriam parengtas Detalusis planas ir 2) pateikti įrodymus, kad realizavus Žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius t. y. nustačius Žemės sklypo užstatymo intensyvumą (2,4), visos teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, užstatymo intensyvumas viršys Bendrajame plane nustatytą maksimalų teritorijos užstatymo intensyvumą. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl jo teiginys, kad Detaliajame plane nustatytas užstatymo intensyvumas pažeidžia Bendrąjį planą, laikytinas nepagrįstu.
15.2. Teismas neatskleidė, ar iš tiesų byloje buvo ginamas viešasis interesas, o ne privačių asmenų interesas, o tai lemia, kad galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.
15.3. Detaliojo plano panaikinimas praėjus daugiau nei 7 metams po jo patvirtinimo iš esmės pažeistų UAB „STV“ teisėtus lūkesčius ir teisinių santykių stabilumą, lemtų ženklius UAB „STV“ piniginius nuostolius. Detaliojo plano sprendinių galima prieštara teisės aktams yra tik formali, nes nei Prokuroras, nei Bendrija nenurodė, kaip Detaliajame plane nustatytas užstatymo intensyvumas pažeistų jų ar kitų asmenų teises ir visuomenes teises, lūkesčius ar vertybes.
15.4. Skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo iš esmės panaikinamas jokių neigiamų pasekmių negalintis sukelti Detalusis planas, lemiantis skaudžias neigiamas pasekmes UAB „STV“, negali būti laikomas atitinkančiu proporcingumo ir teisingumo principus.
16. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepimu prašo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo prie administracinės bylos prijungti Inspekcijos 2016 m. liepos 25 d. raštą Nr. 2D-10670. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad:
16.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis susiklosčiusia teismų praktika, konstatavo, kad Detalusis planas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi juo nustatytas užstatymo intensyvumas gerokai viršijo Bendruoju planu nustatytą maksimalų užstatymo intensyvumą (1,6). Priimant Įsakymą tvirtinti Detalųjį planą, jau galiojo Bendrasis planas ir Detaliojo plano sprendiniai turėjo jį atitikti, taigi užstatymo intensyvumas galėjo būti nustatytas tik 1,6, o Detaliajame plane buvo nustatytas 2,4 užstatymo intensyvumas, kuris net pusantro karto viršija leistiną intensyvumą. Bendrajame plane numatytas užstatymo intensyvumas taikytinas konkretaus žemės sklypo detaliajam planui, o ne, kaip teigia apeliantai, tam tikrai teritorijai, kurioje yra konkretus žemės sklypas.
16.2. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinių skundų motyvai, kad Bendruoju planu nustatyto užstatymo intensyvumo pažeidimas laikytinas formaliu pažeidimu. Nustatytas pažeidimas ne tik nesuderinamas su bendru Kauno miesto teritorijos planavimu, funkcionaliu ir efektyviu jos vystymu bet ir akivaizdžiai daro neigiamą įtaką didelės grupės aplinkinių daugiabučių namų gyventojų gyvenimo sąlygoms.
16.3. Paskutinė informacija dėl šiai bylai aktualių aplinkybių pagrįstumo Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauta 2016 m. rugpjūčio 22 d. (Inspekcijos Išvada), taigi nuo šio momento ir turėjo būti skaičiuojamas terminas administraciniam aktui ginčyti. Į Inspekciją dėl Bendrijos Prašyme ginti viešąjį interesą nurodytų aplinkybių patvirtinimo arba paneigimo buvo kreiptasi dar 2016 m. liepos 11 d. Tai patvirtina pridedamas Inspekcijos 2016 m. liepos 25 d. raštas Nr. 2D- 10670.
16.4. Būtinybė apginti viešąjį interesą turi prioritetą prieš UAB „STV“, inicijavusio Detaliojo plano rengimą ir turėjusio realias galimybes užtikrinti, kad jis atitiktų Bendrojo plano reikalavimus, teisėtus lūkesčius. Apeliantai taip pat be pagrindo nurodo, kad teismas nekonkretizavo, kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas. Administracijos direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino imperatyvioms teisės aktų normoms prieštaraujantį Detalųjį planą, todėl darytina išvada, kad, prašant panaikinti neteisėtą Įsakymą, yra ginamas viešasis interesas.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepimu prašo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bendrija atsiliepime nurodo, kad:
17.1. Prokuroras, kreipdamasis į teismą šioje byloje, gina viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad nėra ginamas viešasis interesas šioje byloje, yra nepagrįsti.
17.2. Kaip teisingai konstatavo teismas, nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d., kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog Žemes sklypo Detalusis planas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą, skaičiuojamas terminas skundžiamam administraciniam aktui ginčyti. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 30 d., tai termino pareiškimui paduoti nepraleido.
17.3. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostata (nustatytas terminas) gali būti taikoma tik tuo atveju, jei pareiškėjo kreipimosi į teismą metu butų buvę išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriais būtų įgyvendinami (realizuojami) Detaliojo plano sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu būtų buvę išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriais būtų įgyvendinami (realizuojami) ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai, ginčo teisiniams santykiams Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju nėra taikoma.
17.4. Priimant Įsakymą tvirtinti Detalųjį planą, jau galiojo Bendrasis planas ir Detaliojo plano sprendiniai turėjo atitikti Bendrąjį planą. Taigi užstatymo intensyvumas galėjo būti nustatytas tik 1,6, o Detaliajame plane nustatytas 2,4 užstatymo intensyvumas, kuris net pusantro karto viršija leistiną intensyvumą.
17.5. Bendruoju planu nustatyto Žemės sklypo užstatymo intensyvumo pažeidimo negalima laikyti formaliu pažeidimu, nes leistinas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo elementų (reikalavimų), kuris nagrinėjamu atveju buvo pažeistas.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime konkrečios pozicijos dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundu neišreiškė.
19. Inspekcija sutiko su teismo išvada, kad Prokuroras pareiškimą panaikinti Įsakymą grindė Inspekcijos Išvada. Detaliuoju planu nustatytas 2,4 užstatymo intensyvumas yra didesnis už Bendrajame plane nurodytą maksimalų užstatymo intensyvumo rodiklį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į apeliacinius skundus suformulavo prašymą prijungti prie administracinės bylos papildomus duomenis (įrodymus), kurie nebuvo teikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 25 d. raštą Nr. 2D-10670.
21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo siekiamas pateikti dokumentas, datuotas dar 2016 m. liepos 25 d., nors byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik 2017 metais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl aptariamų duomenų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, nors Inspekcijos 2016 m. liepos 25 d. raštas Nr. 2D-10670 buvo parengtas dar gerokai anksčiau prieš bylos posėdį pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų pateiktų duomenų (kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, nors nepaneigta galimybė, kad šie duomenys galėjo būti pateikti ir įvertinti dar pirmosios instancijos teisme) apeliacinio proceso stadijoje vertinti neturi pagrindo. Dėl to aptariamas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
V.
22. Nagrinėjamoje byloje
ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. 23. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Prokuroro pareiškimą ir panaikino ginčijamą Įsakymą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, konstatavęs, kad Detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas viršija Bendrajame plane nustatytą užstatymo intensyvumą.
24. Atsakovas Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „STV“, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus, kuriuos grindžia šiais argumentais: 1) teismas nagrinėjamoje byloje gynė ne viešąjį, o privatų interesą; 2) pareiškėjas Prokuroras praleido tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, tiek Teritorijų planavimo įstatymo (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 6 dalyje nustatytą 2 metų senaties terminą kreiptis į teismą, kurių atnaujinti nėra teisinio pagrindo; 3) užstatymo intensyvumas bendruosiuose planuose nėra nustatomas atskiriems žemės sklypams kaip privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, tai daroma rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius planus; 4) neaišku, dėl kokių priežasčių teismas rėmėsi Bendrajame plane nustatytu užstatymo intensyvumo rodikliu, kuris taikytinas 6 aukštų gyvenamiesiems pastatams; 5) šioje byloje tikslinga vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad formalus teisės aktų taikymas ne visada yra teisingas; 6) Detaliojo plano panaikinimas praėjus daugiau nei 7 metams po jo patvirtinimo iš esmės pažeistų UAB „STV“ teisėtus lūkesčius ir pažeistų teisinių santykių stabilumo imperatyvą, lemtų ženklius piniginius nuostolius, dėl to būtų pažeisti ir proporcingumo bei teisingumo principai.
25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Atsižvelgiant, kad apeliantai nekvestionuoja skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria teismas konstatavo, kad kitų Prokuroro pareiškime nurodytų Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams, išskyrus Detaliajame plane nustatytą Žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklį, nėra pagrindo nustatyti, darytina išvada, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl tos skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad Detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis prieštarauja Bendrajame plane nustatytam teritorijos užstatymo intensyvumo rodikliui. Taigi šios bylos apeliacinio proceso stadijoje tikrinamas minėtos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas vertinant apeliantų nurodytus argumentus.
27. Dėl viešojo intereso. Įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra pateikęs viešojo intereso apibrėžimo, todėl jo egzistavimas turi būti nustatomas teismo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausioji administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3318/2011), jog viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1678/2008, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2032-525/2015). Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014). Taigi darytina išvada, kad teritorijų planavimo procedūrų teisėtumas taip pat yra viešojo intereso svarbos.
29. Atsižvelgiant į tai, kad Prokuroras pareiškimu šioje byloje siekė nuginčyti Administracijos direktoriaus Įsakymą, kuriuo, jo nuomone, patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai, yra prieštaraujantys Bendrojo plano sprendiniams, o teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti viešąjį interesą, dėl to ir pačios teritorijų planavimo procedūros teisėtumas yra viešojo intereso svarbos, konstatuotina, kad Prokuroras šioje byloje pareiškimu gina ne tik tam tikros asmenų grupės interesus (pvz., šalia Žemės sklypo esančių daugiabučių namų gyventojų interesus), bet ir viešąjį interesą užtikrinti teritorijų planavimo procedūros teisėtumą.
30. Dėl terminų pareiškimui pateikti. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1678-2008).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-25-415/2018). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016).
32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Prokurorui nagrinėjamu atveju buvo būtina surinkti papildomą medžiagą, kuri leistų įvertinti ir pagrįsti Bendrijos 2016 m. liepos 1 d. prašyme „Dėl viešojo intereso gynimo“ nurodytas aplinkybes. Nėra pagrindo išvadai, kad Prokuroras delsė surinkti papildomą medžiagą, o pagrįsta ir pakankama informacija dėl minėtame Bendrijos Prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir viešojo intereso gynimo buvo gauta 2016 m. rugpjūčio 22 d. gavus iš Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvadą Nr. (15.17)-2D-11774 dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo (neatitikimo) Bendrojo plano sprendiniams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino pareiškimui paduoti pradžia laikė 2016 m. rugpjūčio 22 d. (minėtos Inspekcijos Išvados gavimo Kauno apygardos prokuratūroje dieną) ir pagrįstai konstatavo, kad termino pareiškimui šioje byloje paduoti pareiškėjas nepraleido.
33. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatyto 2 metų senaties termino šioje byloje netaikymo nagrinėdamas Prokuroro ir Bendrijos atskiruosius skundus aiškiai ir išsamiai pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017, dėl to minėtoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai nebekartojami.
34. Dėl Detaliajame plane nustatyto Žemės sklypo užstatymo intensyvumo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu, teisės taikymu ir prieita išvada dėl Detaliojo plano, kaip prieštaraujančio Bendrajam planui, neteisėtumo, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų (žr. šios nutarties 10–12 p.) nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nieko nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nuostatos (pvz., 2 str. 49 d., 7 str. 2 d. 5 p., 23 str. 1 d. 4 p.) implikuoja, kad konkretus užstatymo intensyvumo dydis, nustatytas bendruosiuose planuose, nėra taikomas atskiriems žemės sklypams, kurie suplanuojami detaliaisiais planais. Nors Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus nustatomas leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, bet detaliuoju planu nustatytas sklypo užstatymo intensyvumas turi atitikti tos teritorijos, kuriame yra žemės sklypas, bendrajame plane nustatytus konkrečius užstatymo intensyvumo parametrus, kurie privalėjo būti nustatyti bendruosiuose planuose pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 2 d. 5 p. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016 išaiškino, kad konkretaus žemės sklypo detaliuoju planu nustatomas užstatymo intensyvumas negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo rodiklį, nurodytą Bendrajame plane. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, neturi pagrindo į šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą neatsižvelgti nagrinėjant šią bylą.
36. Iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad Žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, o pagal Bendrojo plano 3.9.2 poskyrio 10 lentelę „Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai“ maksimalus daugiaaukščių statinių teritorijos užstatymo intensyvumas yra 1,6 (I t., b. l. 110). Šioje byloje nėra jokio pagrindo nesivadovauti minėtu rodikliu, nustatytu Bendrajame plane. Taigi, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti, be kita ko, savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų sprendiniams, ir remiantis minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad konkretaus žemės sklypo detaliuoju planu nustatomas užstatymo intensyvumas negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo rodiklį, nurodytą Bendrajame plane, darytina išvada, kad Žemės sklypo užstatymo intensyvumas nagrinėjamu atveju negalėjo viršyti Bendrajame plane nustatyto galimo maksimalaus teritorijos, kuriai priskirtas Žemės sklypas, užstatymo intensyvumo rodiklio.
37. Administracijos argumentas, kad Inspekcija buvo viešai paskelbusi kitokią poziciją dėl užstatymo intensyvumo, nepaneigia šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo prieitos išvados dėl galimo Žemės sklypo maksimalaus užstatymo intensyvumo, nes teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str. 1 d. ir 2 str.). Be to, Inspekcija tiek Prokurorui teiktoje Išvadoje, tiek šioje bylos teiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad Detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo intensyvumo rodiklis yra didesnis už užstatymo intensyvumo rodiklį, nustatytą Bendrajame plane.
38. Dėl formalaus pažeidimo. Niekuo nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo intensyvumo rodiklio neatitikimas Bendrojo plano sprendiniams yra formalus pažeidimas ir dėl to šioje byloje būtų galima remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad formalus teisės aktų taikymas ne visada teisingas. Nustatytas pažeidimas yra padarytas pažeidus imperatyvias teisės aktų nuostatų normas. Šis pažeidimas ne tik akivaizdžiai pažeidžia šalia Žemės sklypo esančių kitų namų gyventojų teisėtus interesus, kad Žemės sklypo užstatymo intensyvumas atitiktų Bendrojo plano sprendinius dėl užstatymo intensyvumo, t. y. vieną iš pagrindinių teritorijų planavimo elementų, bet ir viešąjį interesą, kad teritorijų planavimo procedūros metu priimti (patvirtinti) teisės aktai (šiuo atveju patvirtintas Detalusis planas) būtų teisėti, nes tik tai gali užtikrinti teritorijų planavimu (nustatytu teisiniu reguliavimu) siekiamą įgyvendinti viešąjį interesą, jog teritorija bus naudojama racionaliu būdu. Todėl nustatyto pažeidimo nėra jokio pagrindo laikyti formaliu.
39. Dėl teisėtų lūkesčių (teisinio stabilumo), proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimo. Teisėtų lūkesčių principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti teisėtų lūkesčių principo pažeidimą dėl UAB „STV“ teisių, įgytų patvirtinus Detalųjį planą, paneigimo, nes Įsakymu Detalusis planas (kuriame nustatytas ženkliai didesnis užstatymo intensyvumas nei Bendrajame plane) buvo patvirtintas neteisėtai, t. y. teisės įgytos ne pagal galiojusius teisės aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo šioje byloje pripažintu neteisėtu Įsakymo priėmimo, kad būtų galima konstatuoti teisinio stabilumo imperatyvo pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje apgintas viešasis interesas, o minėtoje Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatytas senaties terminas tokiam interesui apginti nėra suėjęs.
40. Vadovaujantis proporcingumo principu taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1580-756/2019). Vertintina, kad ginčijamo Įsakymo (juo patvirtinto Detaliojo plano) panaikinimas nepažeidžia proporcingumo principo, t. y. neriboja UAB „STV“ teisių labiau nei reikia, nes sprendimu panaikinti Įsakymą yra apginamas ne tik asmeninis, bet ir viešasis interesas, o tai apginti kitu būdu, nei panaikinant Įsakymą, šiuo atveju nėra objektyvios galimybės. Taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti teisingumo principo pažeidimą nagrinėjamu atveju.
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, tinkamai laikėsi proceso teisė normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo Prokuroro pareiškimą tenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.
VI.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „STV“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija taip pat pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).
44. Šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „STV“ apeliacinis skundas atmestas, t. y. jo teisės šioje byloje nebuvo patenkintos ir apgintos, dėl to UAB „STV“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šio asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
45. Priešingai nei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „STV“ atveju, trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos teisės šioje byloje buvo apgintos – ginčijamas Įsakymas, kuriuo patvirtintas Bendrajam planui prieštaraujantis Detalusis planas, panaikintas. Todėl Bendrija turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
46. Bendrija pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.
47. Dėl Bendrijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 straipsnio ir ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 20 d.) nuostatas bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas, kuriam prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo dar gali pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties Bendrijos prašymas priteisti išlaidas, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra netenkinamas.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija prašo priteisti 1 260,42 Eur sumą atlyginti bylinėjimosi išlaidoms, pairtoms apeliacinės instancijos teisme.
49. Bendrijos (jos atstovo) pateikta 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra ir 2018 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Bendrija realiai patyrė išlaidas už advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrijos nurodytos išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimu, išskyrus prašomas priteisti išlaidas už advokato pokalbį su Bendrijos atstovu dėl Inspekcijos pateikto atsiliepimo į apeliacinius skundus, kuris įvyko jau po Bendrijos pateikto atsiliepimo į apeliacinius skundus.
50. Prašoma atlyginti suma, susijusi su atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimu, sudaro 1 234,2 Eur (įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), kuriomis vadovaujamasi ir administracinėse bylose, 7 ir 8.11 punktus maksimali galima priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 1 090,31 Eur (838,7 Eur x 1,3). Taigi Bendrijos siekiama prisiteisti suma, susijusi su atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimu, viršija pagal Rekomendacijas galimą priteisti sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šioje byloje nesivadovauti Rekomendacijomis ir Bendrijai priteisti mažesnę ar didesnę, nei rekomenduojama, sumą už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Todėl Bendrijai priteistina 1 090,31 Eur suma už advokato parengtą Bendrijos atsiliepimą į apeliacinius skundus šioje byloje.
51. Minėtas advokato pokalbis telefonu su Bendrijos atstovu jau po atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimo vertintinas kaip kita teisinė paslauga Rekomendacijų 20 punkto prasme. Kadangi aptariamas pokalbis truko tik 0,27 val. t. y. iki 30 minučių, todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą nėra pagrindo atlyginti Bendrijai išlaidų, patirtų dėl šio pokalbio.
52. 1 090,31 Eur suma Bendrijai priteistina iš atsakovo Administracijos, kadangi jos direktoriaus patvirtintas Įsakymas nulėmė ginčo kilimą šioje byloje, o Administracija buvo viena ir iš apeliacinio proceso šioje byloje iniciatorių, t. y. iš esmės atsakovo veiksmai lėmė, kad Bendrija patyrė bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „STV“ apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotajam asmeniui, 373-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, iš atsakovo, Kauno miesto savivaldybės administracijos, 1 090,31 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų ir trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas