Adm.
byla Nr. I-3456-171/2010
Teisminio
proceso Nr. 3-61-3-02609-2010-3
Procesinio
sprendimo kategorija 12.3.4; 74
(S)

VILNIAUS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos
Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir
Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant
pareiškėjui P. L.,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą
atsakovei VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas
asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1),
prašydamas panaikinti 2010-08-19 VĮ
Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą
Nr. 178 ir įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti jo skundą dėl teritorinio
registratoriaus sprendimo Nr. RS-1248.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija
atsisakė priimti jo 2010-08-05 skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo
2010-06-07 priimto sprendimo Nr. RS-1248, motyvuodama tuo, kad buvo praleistas
terminas skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad teritorinio
registratoriaus priimtas sprendimas jam nebuvo įteiktas tinkamu būdu, t. y. jis
nebuvo siųstas registruotu laišku, pareiškėjui pačiam teko vykti ir atsiimti
sprendimą iš teritorinio registratoriaus. Teigia, kad todėl laikytina, kad
terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31
str. 2 d. nenumato teisės atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl praleisto termino,
t. y. atsakovė privalo priimti skundą, jį išnagrinėti iš esmės ir priimti
sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas
nenumato atsakovės teisės atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, jei skundo
turinys ir forma atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus
reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus
argumentus (b. l. 30).
Atsakovė VĮ registrų centras su pareiškėjo skundu
nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 8) nurodė, kad priimtas
sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Paaiškino, kad pareiškėjo teiginys, jog terminą
skundui paduoti jis praleido dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas
registruotu laišku, nepagrįstas, kadangi 2010-05-24 pateiktame prašyme Nr.
1611034 buvo numatyti darbų įvykdymo terminai bei padarytas įrašas, kad dokumentus
atsiims pats pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Pažymėjo, kad Centrinis
registratorius turi priimti skundą tuo atveju, kai yra praleistas terminas
apskųsti teritorinio registratoriaus sprendimą, tik tuo atveju, kai kartu su
pareiškėjo skundu yra paduotas ir pareiškimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.
Teigia, kad šiuo atveju ginčijamame sprendime konstatuota, jog pareiškėjas
prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė.
Atsakovė teigia, kad Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 31 str. 2 d. yra speciali norma, numatanti Centrinio registratoriaus
veiksmus tuo atveju, kai skundas paduodamas nesilaikant šiame straipsnyje
nustatytų taisyklių, o pareiškėjas netinkamai aiškina minėto straipsnio
nuostatas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime
išdėstytus argumentus (b. l. 30).
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro
Vilniaus filialas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo,
apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas
nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 25).
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė,
kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010-06-07 priėmė sprendimą Nr. RS-1248
(b. l. 4, 12), kuriuo nusprendė atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises
Nekilnojamojo turto registre, kadangi kartu su prašymu pateikta valstybinės
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka įstatymų nustatytos formos.
Pareiškėjas su sprendimu nesutiko ir su skundu
2010-08-05 kreipėsi į VĮ Registrų centrą (b. l. 3, 11), kurio Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-08-19 priėmė sprendimą Nr. 178
(b. l. 2, 10), kuriuo atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis paduotas
praleidus vieno mėnesio terminą, o pareiškėjas praleisto termino neprašo
atnaujinti.
Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimto spendimo teisėtumo ir
pagrįstumo.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d.
numatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam
registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
To paties įstatymo 31 str. 2 d. įtvirtinta, kad
skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo
teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas
asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių,
kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus
sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo
termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas
yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl
skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas, sistemiškai aiškindamas Nekilnojamojo turto
registro įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad Centrinis registratorius tais atvejais, kai
skundas paduotas praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašoma šį
terminą atnaujinti, skundo nenagrinėja. Panašiai skundo padavimo terminų
praleidimo pasekmės nustatytos ir kai kuriuose kituose išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Mokesčių
administravimo įstatymo 152 straipsnis). Toks teisinis
reglamentavimas nėra betikslis, jis nustatytas atsižvelgiant į reglamentuojamų
santykių svarbą ir būtinumą garantuoti jų stabilumą bei šių santykių dalyvių
užtikrintumą esama padėtimi, galimybę jiems planuoti ūkinę veiklą ar tvarkyti
nuosavybę, tuo pačiu paliekant galimybę kitiems asmenims ginti savo teises ir
tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių to padaryti negalėjo įstatymo nustatytu laiku.
Pozicijos, kad Centrinis registratorius privalo patikrinti,
ar pareiškėjo paduotas skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme
numatytus reikalavimus skundo formai ir turiniui bei ar nėra praleistas skundo
padavimo terminas, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31
straipsnis ir 32 straipsnio 3 dalis, laikosi ir Lietuvos vyriausiais
administracinis teismas (pvz., 2007-11-05 sprendimas adm. byloje Nr. A-2-955/2007,
2010-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-583/2010).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo Centriniam registratoriui
turinį (b. l. 11), konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti
pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas skunde Centriniam registratoriui neprašė
atnaujinti praleisto skundo padavimo termino.
Nors skunde VĮ Registrų centrui pareiškėjas apskritai
nenurodė skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, teismui pateiktame
skunde (b. l. 1) pareiškėjas jau nurodo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus
filialo sprendimo apskundimo terminą praleido dėl to, kad nebuvo tinkamai
informuotas apie priimtą sprendimą, t. y. registruotu paštu negavo sprendimo,
jį turėjo pats atsiimti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale.
Iš byloje esančio 2010-05-24 pareiškėjo VĮ Registrų
centro Vilniaus filialui pateikto parašymo Nr. 1611034 (b. l. 21) matyti, kad
jame nurodyta data, kada bus priimtas sprendimas, t. y. 2010-06-07 14:21 val. Prašyme
taip pat nurodyta: „Dokumentus atsiimsiu Vilniaus filiale“ ir „Apmokėjimą už
atliktus darbus garantuoju“. Prašymą pasirašė pats pareiškėjas, to jis neginčijo
ir teismo posėdyje (b. l. 30). Kaip matyti iš bylos medžiagos, VĮ Registrų
centro Vilniaus filialas sprendimą, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės
teises į nekilnojamąjį daiktą, priėmė būtent tą dieną, kuri ir buvo nurodyta
pareiškėjo pasirašytame prašyme, t. y. 2010-06-07 (b. l. 12). Šiame sprendime aiškiai
nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas VĮ Registrų centrui per vieną mėnesį
nuo priėmimo dienos. Taigi 2010-06-07 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo
sprendimas Nr. RS-1248 Centriniam registratoriui galėjo būti apskųstas iki
2010-07-07, o pareiškėjas skundą padavė tik 2010-08-05, t. y. beveik po mėnesio(b.
l. 11).
Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro
išvadą, kad pareiškėjas turėjo žinoti terminą, kada bus priimtas sprendimas dėl
jo prašymo, turėjo būti aktyvus ir domėtis savo teisių įgyvendinimu, t. y.
laiku atsiimti priimtą sprendimą ir laiku pateikti skundą dėl jo. Atsižvelgęs į
tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog jis apie priimtą
sprendimą buvo informuotas netinkamai, kadangi, kaip matyti iš VĮ Registrų
centro Vilniaus filialui pateikto prašymo, jis vienokį ar kitokį sprendimą
turėjo pats atsiimti Vilniaus filiale.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro
išvadą, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo
komisija priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą,
t. y. panaikinti 2010-08-19 sprendimą Nr. 178 ir įpareigoti VĮ Registrų centrą
išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo Nr.
RS-1248, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos
įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo P. L. skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas
per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos
teismui.
Teisėjai
Irena Paulauskienė
Gintaras Dzedulionis
Liudmila Zaborovska