Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-898/2018 (S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15426-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R EN D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
sekretoriaujant Simonai Peršinai,
dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,
nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Aleksander Višnevski,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta trečdaliu, R. Š. skirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
R. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- R. Š. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. kovo 31 d., apie 18.51 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Ateities g. 91, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
- Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuosprendį pakeisti ir R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos – 5 600 Eur, konfiskavimą valstybės naudai; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio, numatančio turto konfiskavimą. R. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, pirmiau nurodytas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Transporto priemonių vairavimo ar mokymo vairuoti, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kriminalizavimu buvo siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nėra įmanomas. Todėl teismo argumentai, kad R. Š. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, bei teisingumo ir proporcingumo principai, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės.
- Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis R. Š. prašo nuosprendį palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jis Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jam inkriminuotą nusikaltimą padarė ne dalyvaudamas eisme kelyje, o automobilių stovėjimo aikštelėje. Ši aplinkybė iš esmės sumažino galimą pavojų kitiems eismo dalyviams. Paskirta bausmė nuteistajam nelaikytina per švelnia, nes ir bauda, ir vairavimo teisių atėmimas jam sukėlė labai rimtas pasekmes: jo dabartinė materialinė padėtis sunki, po vairuotojo teisių atėmimo jis neteko darbo, kuris buvo susijęs su galimybe naudotis automobiliu ir vairavimo teisėmis. Prokurorės argumentai, kad BK 72 straipsnyje nustatytas turto konfiskavimas visais atvejais yra imperatyvus, yra nepagrįsti.
- Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
- Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
- Skunde keliamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo šioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
- Ginčo dėl to, kad automobilis „Toyota Hilux“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, byloje nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog šis automobilis priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (18 b. l.). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nėra. Taigi pagrindinis klausimas yra tai, ar šiuo atveju teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš R. Š. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimą neišieškoti iš R. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos motyvavo tuo, kad R. Š. atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam traukiamas pirmą kartą, praeityje neteistas, todėl vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais teismas nusprendė, kad šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas netaikytinas. Patikrinusi nustatytas šioje baudžiamojoje byloje aplinkybes, prokurorės skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytos nepagrįstai.
- Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
- Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).
- Spręsdama dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės teisėjų kolegija visų pirma vertina padarytos veikos aplinkybes. Nors automobilį būdamas neblaivus R. Š. vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, kas galėtų rodyti mažesnį veikos pavojingumą, pažymėtina, jog vairuodamas automobilį jis sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, t. y. atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį, kuriame tuo metu buvo ne tik vairuotoja, bet ir ant galinės sėdynės miegantis vaikas. R. Š. kraujyje buvo rasta 2,28 promilės etilo alkoholio, nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam ir žymiai viršija ribą, nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1,5 promilės). Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, R. Š. grįžęs namo pastatė automobilį, nuėjo į namus ir ten vartojo alkoholį, kadangi buvo dar nusipirkęs butelį, kuris buvo automobilyje, grįžo į automobilį ir dar išgėrė, tuomet ir sugalvojo automobilį perstatyti į kitą vietą.
- Sprendžiant, ar veikos padarymo priemonės vertės išieškojimas yra proporcinga priemonė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju nėra itin didelė (5 600 Eur). Nors R. Š. gaunamas darbo užmokestis taip pat nėra didelis (2017 m. pirmoje pusėje vidutinis atlyginimas buvo 300 Eur, 2018 m. pirmuosius tris mėnesius R. Š. gavo apie 500 Eur per mėnesį), vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Byloje nenustatyta, jog R. Š. finansinė padėtis būtų itin bloga, nenustatyta, jog turėtų išlaikomų asmenų, jis turi išlaikyti tik save ir žmoną, apie kurios pajamas duomenų byloje nėra.
- Galiausiai teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, R. Š., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.
- Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Tokios pačios pozicijos laikomasi skiriant baudą ir turto konfiskavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi, darytina išvada, jog vien tai, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.
- Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria iš R. Š. nebuvo konfiskuota automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti piniginė suma, yra neteisėta bei nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė (šiuo atveju nepritaikė esant būtinosioms sąlygoms) BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Minėta nuosprendžio dalis keistina – iš R. Š. konfiskuotina automobilio „Toyota Hilux“ vertę atitinkanti – 5 600 eurų – dydžio piniginė suma.
- Atsižvelgdama į tai, kad konfiskuotina iš R. Š. 5600 Eur suma bus didesnė finansinė našta jam ir jo šeimai, teisėjų kolegija mano esant tikslinga sudaryti galimybę nuteistajam 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą sumokėti ne per metus, o per ilgesnį laikotarpį – 2 (dvejus) metus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš R. Š. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 600 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi nustatyti R. Š. 2 (dvejų) metų terminą savanoriškai sumokėti paskirtą 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Arūnas Budrys
Jurgita Kolyčienė
Ernestas Rimšelis