Civilinė byla Nr. 2A-870-640/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03687-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Alvydo Barkausko,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui G. N., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. N. išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad 2001-03-14 teismo sprendimu yra nutraukta jos ir atsakovo santuoka, išlaikymas sūnui priteistas nebuvo, tačiau gera valia ji su atsakovu susitarė, kad atsakovas mokės sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. Nuo šio susitarimo praėjo daugiau kaip 10 metų, sūnaus poreikiai išaugo. Sūnui šiuo metu yra 13 metų, jis mokosi 6 klasėje. Atsakovo teikiamas 400 Lt dydžio išlaikymas faktiškai nepatenkina net minimaliausių vaiko poreikių. Tam, kad nepilnametis sūnus būtų tinkamai aprūpintas, mėnesiui išlaidos sudaro apie 2000 Lt.  Jai vienai išlaikyti sūnų sunku, jos mėnesio pajamos yra 1796 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes nurodė, kad 2000 Lt išlaikymui vaikui suma yra per didelė, ieškovė nepagrindė šios sumos rašytiniais įrodymais. Odontologo paslaugos sūnui nėra teikiamos kas mėnesį. Nurodė, kad vaikai neturi nuosavybės teisių į tėvų turtą, todėl neatsako pagal tėvų skolinius įsipareigojimus, todėl ir pinigų tam atsakovas skirti neturi. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesais. Ieškovė imdama kreditą nekilnojamajam turtui, tenkino savo poreikius, o dalindama patiriamas išlaidas ir nepilnamečiam sūnui, siekia palengvinti savo finansinę naštą bei nepagrįstai praturtėti. Taigi, ieškovės siekimas atsakovui uždėti pareigą ją išlaikyti, kompensuoti ieškovės ir jos sutuoktinio išlaidas kredito dengimui yra neteisėtas ir pažeidžiantis atsakovo interesus. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Orientacinis kriterijus priteisiant išlaikymą vaikui yra mėnesio minimali alga. Ieškovė nepateikia duomenų ir įrodymų, kad vaikui be įprastinių išlaidų būtų reikalingas išlaikymas specifiniams poreikiams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji išleidžia vaikui būtent po 2000 Lt per mėnesį išlaikymui. Nurodė, kad be sūnaus Dominyko jis išlaiko dar tris vaikus: A. D., M. N., U. N..  Jo gaunamos mėnesio pajamos per mėnesį sudaro 832 Lt. Jis papildomai dirba pagal Verslo liudijimą, tačiau nuo 2012-05-01 verstis individualia veikla negalės, negaus papildomų pajamų. Nurodė, kad jis neturi nekilnojamojo turto, jo sutuoktinė A. N. taip pat neturi nekilnojamojo turto. Gyvena savo motinos bute. Įgyvendindamas galimybę gauti papildomas pajamas pagal verslo liudijimą, jis privalo mokėti mokesčius – po 100 Lt kas mėnesį už galimybę verstis veikla, po 55 Lt privalomąjį sveikatos draudimą. Jis neturi jokių santaupų, jokių vertybinių popierių. Nurodė, kad akivaizdu, jog jo turtinė padėtis neleidžia užtikrinti ieškovės reikalaujamo išlaikymo sūnui D. N.. Sūnaus poreikiams tenkinti šiai dienai užtenka 800 Lt kas mėnesį. Sutinka, kad iš jo būtų priteista po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-19 sprendimu (b.l. 204-209, 1 tomas) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. N. nepilnamečio sūnaus D. N. išlaikymui išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 600 Lt (šešis šimtus litų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2012-03-19) iki sūnaus pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai dėl vaiko sveikatos problemų bei ieškovės paaiškinimai patvirtina nurodytas aplinkybes dėl papildomai sūnui reikalingų piniginių lėšų sveikatos sutrikimams gydyti, susirgimai tiesiogiai įtakoja didesnes išlaidas vaikui išlaikyti. Iš pateiktos vaiko išlaikymo skaičiuotės (b.l. 156-157, 1 tomas) matyti, kad viso per mėnesį maistui, sveikatos problemoms, vitaminams bei papildams vaikui yra reikalinga 886,02 Lt suma. Teismas įvertinęs vaiko specialiuosius poreikius dėl sveikatos problemų, daro išvadą, kad šių poreikių patenkinimo suma nėra nepagrįstai užaukštinta. Nurodė, kad kredito sumos įskaičiavimas į vaiko poreikius vertintinas kritiškai, kadangi vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą ir dėl to neatsako pagal tėvų skolinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad motina galėtų mažiau išleisti sūnaus aprangai, pasinaudoti išpardavimais akcijų metu ir pan. Teismas, įvertinęs vaiko specialiuosius ir bendruosius poreikius teismas padarė išvadą, kad vaiko poreikių patenkinimui turėtų būti pakankama 1400 Lt suma per mėnesį. Taip pat nurodė, kad yra nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad jo darbingumas būtų apribotas ar dirbti trukdytų šiai dienai jo sveikatos būklė. Kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, atsakovo gaunamos mėnesio pajamos „į rankas“ sudaro 2400 Lt. Atsakovas turi iš viso keturis išlaikytinius. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro 1796 Lt. Teismas, įvertinęs atsakovo finansinę galimybę, padarė išvadą, kad jis vaiko išlaikymui gali skirti didesnio nei minimalių poreikių tenkinimo išlaikymo dydį. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis neturėjo ir neturi jokių objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą priteisti iš atsakovo 600 Lt sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 1-8, 2 tomas) prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimą, t.y. priteisti iš atsakovo G. N. nepilnamečio sūnaus D. N. išlaikymui po 425 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį iki kol sūnus sulauks pilnametystės. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos papildomai teikiamus įrodymus. Nurodo, kad ieškovė pateikdama vaiko poreikių sąrašą akcentavo sūnaus sveikatos būklę bei reikalingus vaistus, vitaminus, papildus, odontologo paslaugas, tačiau teismui nepateikė nei konkrečių medikamentų reikalingumą patvirtinančių dokumentų, nei išlaidų, turėtų kiekvieną mėnesį perkant vaistus, pagrindžiančių pirkimo kvitų, t. y. ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog pati iki šiol yra išleidusi po 2000 Lt kas mėnesį nurodytiems sūnaus poreikiams tenkinti, o teismas šios aplinkybės nevertino ir jai svarbos nesuteikė. Apeliantas taip pat ginčija išlaikymo išlaidų dydį bei pagrįstumą, nurodydamas kad jos nėra būtinos. Nurodo, kad pateikti įrodymai nebuvo tinkamai teismo vertinti, dėl ko pagrįstai manytina, kad nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas vaiko poreikių būtinybei. Taip pat nurodo, kad tiek įstatymo leidėjas, tiek teismas apibendrinant daro išvadą, jog vieno minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio suma yra pakankama tenkinant būtinuosius vaiko poreikius, o 1400 Lt suma nėra adekvati vaiko būtiniems ir protingiems poreikiams. Nurodo, kad teismu praktikoje nurodyta, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, o nustatant tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Be ieškovės sūnaus D. N., atsakovas išlaiko dar tris savo nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas nurodė, jog jo gaunamos nuolatinės pajamos per mėnesį sudarė 832 Lt bei tuo metu atsakovas gavo 1960 Lt pagal individualios veiklos pažymą. Pažymi, jog teismas, matydamas jog atsakovas papildomai dirbo pagal Verslo liudijimą ir pagal individualios veiklos pažymą turėjo vertinti faktą, kad pajamos dirbant šia darbo forma nebuvo pastovios ir nuolatos svyravo. Antra, teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas turėjo galiojančių aptarnavimo sutarčių iki 2012 m. balandžio 30 d. ir kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. verstis veikla pagal Verslo liudijimą nebegalėjo. Nurodo, kad šiuo metu dirba 1,25 etato pagal 3 darbo sutartis, viso uždirba 2684,25 Lt. Iš šios sumos atsakovas sūnui A. D. moka po 300 Lt, sūnui Mykolui ir dukrai Upei – viso 850 Lt išlaikymui, 165 Lt atsakovas moka gyvybės draudimo, 100 Lt pensijų savanoriško draudimo, apie 250 Lt mėnesiui kuro išlaidos automobiliui, 15 Lt telefono abonentinis mokestis, 200 Lt komunalinės paslaugos – viso lieka 804,25 Lt. Jei pagal dabartinį teismo sprendimą teismas priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui 600 Lt, atsakovui lieka tik 204, 25 Lt suma per mėnesį. Pažymi, kad teismo priteistas išlaikymo dydis (600 Lt), vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis ir varžantis atsakovo turtinius interesus ir ši suma yra nepagrįstai maža atsakovui kaip suaugusiam asmeniui, kad tenkintų savo būtinuosius poreikius. Nurodo, kad atsižvelgdamas į sūnaus poreikius bei savo ir ieškovės turtinę padėtį sutinka, jog šiai dienai vaiko poreikiams tenkinti užtenka 850 Lt per mėnesį, taigi, laikantis tėvų lygybės principo, kai tėvas ir motina lygiomis dalimis prisideda prie savo vaiko išlaikymo, sūnaus D. N. išlaikymui sutinka kas mėnesį skirti po 425 Lt periodinių išmokų. Nurodo, kad jeigu teismas mano, kad vaikui yra būtinas išlaikymas viso 1400 Lt sumoje, tuomet ieškovė, kurios šeimos pajamos sudaro 6000 Lt, turi skirti nepilnamečiam vaikui po 975 Lt.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 50-53, 2 tomas) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad byloje yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, kad nepilnametis sūnus D. N. turi gana rimtų sveikatos problemų, o tai ir yra specialūs vaiko poreikiai. Nurodo, kad institucija, teikianti išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje taip pat konstatavo, kad nepilnametis D. N. turi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų, kad tam būtinos papildomos išlaidos ir viena vaiko motina neturi jokių galimybių šias problemas išspręsti. Nurodo, kad atsakovas neįsigilino į bylos medžiagą, kadangi vaiko išlaikymo paskaičiavimo I lentelėje tiek vaistai, tiek higienos priemonės, tiek akiniai paskaičiuoti vienam mėnesiui (pvz. akiniams nurodyta mėnesiui suma yra 20,67 Lt., pateikus naujų akinių pirkimo kvitą 391,75 Lt, akiniams mėnesiui reikia 65,28 Lt.-dveji akiniai per metus ir t.t.). Nurodo, kad į bylą pateikti kasos kvitai buvo suklijuoti ant popieriaus, padarytos jų kopijos visiems proceso dalyviams, kaip ir numato LR CPK, šios kopijos patvirtintos, todėl jie yra tinkami. Nurodo, kad proceso metu buvo pasiūlyta atsakovui ir jo atstovui pateikti pastabas dėl to, kokias vaiko išlaikymo pozicijas būtų galima sumažinti, tačiau jokių pastabų gauta nebuvo. Taip pat nurodė, kad vaikui būtina sudaryti sąlygas lavintis, būtina jo laiką planuoti taip, kad jis būtų užimtas. Nurodo, kad ieškiniu ir su juo pateiktais rašytiniais įrodymais nebuvo ir nėra prašoma priteisti visas sumas, kurias įrodo rašytiniai įrodymai, pirkus bilietus į atitinkamas pramogas. Išlaidų paskaičiavimo lentelėje nurodytos pačios minimaliausios sumos mėnesiui, kurios skirtinos paauglio laisvalaikiui (filmai, spektakliai-40 Lt mėnesiui; šokių užsiėmimai-50 Lt mėnesiui; vasaros stovykla mėnesiui-50 Lt (sumokėta 600 Lt ir padalinta iš 12 mėnesių)). Taip pat nurodė, kad teismas tik dalinai patenkino ieškinio reikalavimus, praktiškai ir gaudama priteistus nepilnamečio sūnaus išlaikymui 600 Lt, didesnę išlaikymo dalį teks skirti ieškovei, vaiko motinai. Taip pat nurodo, kad atsakovo gaunamas atlyginimas yra 2684,25 Lt (į rankas), tai daugiau nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, o tai yra ženkliai daugiau nei ieškovės gaunamas atlyginimas. Atsakovas, vaiko tėvas, yra darbingas, sveikatos problemų neturi, kaip jau minėta, jo profesija yra labai paklausi, jis yra ganėtinai jauno amžiaus, todėl priteistas 600 Lt išlaikymas yra teisingas ir protingas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą pridėjo naujų įrodymų, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Kolegija juos prijungia prie bylos, siekdama visapusiškai, išsamiai išspręsti bylą, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises į tinkamą išlaikymą (CPK 314 str.).

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo  iš atsakovo yra priteistas 600 Lt išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui D. N..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-24 nutarimas Nr.718). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis – 425 Lt būtų minimalus išlaikymo dydis, tam tikrais atvejais taikytinas vaikui neturinčiam specialiųjų poreikių. Tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus ir išklausęs šalių parodymus, nustatė, kad vaikas turi sveikatos problemų, kas tiesiogiai įtakoja didesnes išlaidas vaikui išlaikyti. Su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutikti nėra pagrindo. Nors apeliantas skunde ir teisingai nurodo, kad tam tikros išlaidos (kaip akiniai ar apsilankymai pas odontologą) nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, tačiau kaip ieškovė patikslindama skaičiavimus nurodė, tai išlaidos vaikui išlaikyti susidaro per tam tikrą laiko tarpą, kartais per mėnesį yra išleidžiama mažiau pinigų, o kartais daugiau, todėl teikdama ieškinį ji ir pateikė prašymą priteisti išlaidas nepilnamečiam vaikui išlaikyti tenkančias vienam mėnesiui.

LR CK 3.201 str. numato galimybę vaiko tėvų prašymu pakeisti išlaikymo dydį ar formą, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar pasikeitė vaiko poreikiai.

2001-03-14 teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių, išlaikymas priteistas nebuvo, tačiau šalys geranoriškai susitarė, kad ieškovas nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokės po 400 Lt. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu uždirbo 832+1960 Lt, t.y. 2792 Lt. Iki 2012-04-30 turėjo galiojančių aptarnavimo sutarčių ir po šio termino verstis veikla pagal verslo liudijimą nebegali. Taip pat nurodė, kad šiuo metu uždirba 2684,25 Lt. Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl jo turtinės padėties pablogėjimo. Kaip matyti apelianto deklaruojamas uždarbis sumažėjo 100 Lt, tačiau toks uždarbio sumažėjimas teismui kelia pagrįstų abejonių, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas vis dar tęsia individualią veiklą, nors nurodė, kad nuo 2012-05-01 jos nebevykdo. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimta išvada, kad apeliantas vaiko išlaikymui gali skirti didesnio nei minimalių poreikių tenkinimo išlaikymo dydį.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2001-03-14 susitarimo teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt, nepilnamečio D. N. poreikiai padidėjo, nes praėjo pakankamas laiko tarpas, vaikas užaugo (šiuo metu jam yra 13 metų), turi sveikatos problemų, todėl jo poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ieškovės turtinės padėties vertinimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nevertino jo galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą ir priėmė sprendimą vadovaudamasis vien vaiko interesais nekreipdamas dėmesio į apelianto poreikius.

Kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje buvo pateikti ir įvertinti visi duomenys susiję su šalių turtine padėtimi. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių objektyvas priežastis, dėl ko jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui. Priešingai, ieškovo pateiktos kelių darboviečių darbo sutarčių kopijos tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovo specialybė yra paklausi. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų nedarbingas ir dėl to negalėtų dirbti. Vien argumentas, jog jis dirba 1,25 etato, tačiau gauna ne itin didelį uždarbį, negali būti priežastimi neteikti vaikui nustatyto išlaikymo. Ieškovas yra darbingo amžiaus, todėl gerai apmokamo darbo neturėjimas negali būti argumentu mažinti priteistą vaikui išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada ir pakartotinai nurodo, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas paklausią ir pakankamai gerai apmokamą specialybę ir geros sveikatos, negali teisintis aplinkybėmis, kad jis turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnamečiam sūnui jam reikalingo išlaikymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl darytina išvada, jog šiuo metu turėdamas darbą ir gaudamas darbo užmokestį, ieškovas turi galimybes vaikams skirti didesnį išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas vertino tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, priteisto išlaikymo dydį ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nepakanka tenkinti tik minimalius D. N. poreikius ir yra būtina skirti jam didesnį išlaikymą atsižvelgiant į tai, kad jis paaugo ir turi sveikatos problemų, todėl pagrįstai iš atsakovo G. N. priteisė 600 Lt dydžio periodinių išmokų išlaikymą kas mėnesį sūnui Dominykui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš apelianto ieškovės naudai priteistina 500 Lt (b.l. 54, 2 tomas) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. N. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. N. naudai.

Teisėjai                                                                              Rūta Veniulytė-Jankūnienė

           Neringa Švedienė

           Alvydas Barkauskas