Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-29-174/2017
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01042-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.4.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. vasario 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas:
pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį – 28 Eur bauda;
pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį – 1 000 Eur bauda atimant teisę medžioti dvejiems metams bei konfiskuojant: ginklą MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optiką LAGER S-12x50; 1 šovinį 7,62x54; diržą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda atimant teisę medžioti dvejiems metams bei konfiskuojant ginklą MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optiką LAGER S-12x50; 1 šovinį 7,62x54 ir diržą.
Teismas
n u s t a t ė:
2016 m. spalio 9 d. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. spalio 9 d., apie 20.30 val., medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Vainuto sen., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) miško pakraštyje, neteisėtai medžiojo medžioklės plotuose, medžioklės metu naudodamas draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9, 74.1 punktų reikalavimus. Be to, A. M. medžioklės metu neturėjo galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimo. Tuo A. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.3 punkto reikalavimus. Tokie A. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 7 dalį.
Skundžiamu 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu Šilutės rajono apylinkės teismas A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 85 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaudė pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį 1 000 Eur bauda atimant teisę medžioti dvejiems metams bei konfiskuojant ginklą MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optiką LAGER S-12x50; 1 šovinį 7,62x54; diržą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir A. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda atimant teisę medžioti dvejiems metams bei konfiskuojant ginklą MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optiką LAGER S-12x50; 1 šovinį 7,62x54 ir diržą.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį ir dėl šio pažeidimo administracinę bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad jo veiksmuose yra ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, A. M. prašo už šio nusižengimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos ir nekonfiskuoti ginklo MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optikos LAGER S-12x50; 1 šovinio 7,62x54 ir diržo.
Apelianto A. M. teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiškai juos įvertinus bei padarius tarpusavyje visiškai prieštaringas išvadas.
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje
ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis arba atsisakyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
A. M. teigia, kad 2016-10-09 jis turėjo leidimą medžioti, tačiau nemedžiojo ir nesirengė medžioti. Atvykę gamtos aplinkos apsaugos pareigūnai jokių medžiojimo faktų nerado ir nenustatė, kad jis būtų medžiojęs, nes nieko nebuvo sumedžiota ir nebuvo šaudoma iš jo ginklo. Šias aplinkybes jis nuosekliai nurodė tiek gamtos apsaugos pareigūnams, tiek apklausiamas teisme. Pasak A. M., naktinio matymo priedėlį jis nusipirko panaudotą Rietavo turguje prieš savaitę laiko iki šio įvykio, t. y. iki 2016-10-09 kaip naktinius žiūronus, kad galėtų stebėti žvėris. Jokio tikslo konstruoti naktinio matymo priedėlį ant savo turimo ginklo jis neturėjo ir nebandė to daryti bei negali pasakyti, ar jį galima uždėti ir ar uždėjus galima naudoti. Gamtos apsaugos pareigūnai tikrai nematė ir nenustatė, kad jis būtų uždėjęs naktinio matymo priedėlį ant jam priklausančio ginklo, jie patys tai padarė ir tada ginklą su priedėliu nufotografavo. Visos fotonuotraukos, kurios yra pateiktos byloje, yra padarytos aplinkos apsaugos pareigūnams patiems uždėjus ant jam priklausančio ginklo naktinio matymo priedėlį. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas aplinkos apsaugos pareigūnas V. G. pripažino, kad būtent jis su kitu pareigūnu A. T. uždėjo naktinio matymo priedėlį prie jam, A. M., priklausančio ginklo ir tada nufotografavo bei parodė teismui savo mobiliajame telefone darytas fotonuotraukas. Tai, kad naktinio matymo priedėlis buvo rastas atskirai nuo ginklo, t. y. nesukonstruotas ir nepridėtas prie ginklo, nurodyta pareigūno A. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 11–12). Todėl, A. M. įsitikinimu, pareigūnų nurodyti nubrozdinimai ant jam priklausančio ginklo atsirado būtent tuo metu, kai jie konstravo naktinio matymo priedėlį ant ginklo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pridėjus naktinio matymo priedėlį prie jo ginklo būtų galima jį naudoti, t. y. šaudyti, nes niekas nebandė to daryti.
Apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis buvo sukonstravęs naktinio matymo priedėlį prie savo ginklo ir juo naudodamasis medžiojo. Gamtos apsaugos pareigūnai V. G. ir A. T. nerado ant jo ginklo sumontuoto naktinio matymo priedėlio, o jį uždėjo patys, tačiau ginklo neišbandė, t. y. nepatikrino, ar uždėjus tokį priedėlį būtų galima naudoti ginklą pagal paskirtį, taip pat nenustatė ir paties medžiojimo fakto.
Išvadą, kad jis, A. M., buvo uždėjęs naktinio matymo priedėlį ant savo ginklo ir juo medžiojo, pirmosios instancijos teismas padarė tik remdamasis prielaidomis, o ne realiais ir objektyviais įrodymais.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-12-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, kurios pareigūnai nenustatė, kad jis, A. M., būtų uždėjęs ant savo ginklo naktinio matymo priedėlį, o jį uždėjo ant jo ginklo patys pareigūnai, bei nenustatė, kad jis su ginklu, ant kurio uždėtas naktinio matymo priedėlis, medžiojo, todėl, apelianto teigimu, akivaizdu, kad šioje administracinėje byloje Institucija, rinkusi įrodymus ir surašiusi jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįrodė, kad jis buvo uždėjęs ant savo ginklo naktinio matymo priedėlį ir su tokiu ginklu medžiojo. Dėl to Institucijos pareigūnai padarė tik prielaidas, prieš tai patys ant ginklo uždėję naktinio matymo priedėlį, ir tokiu būdu, apelianto teigimu, padarydami pažeidimus ant jo ginklo. Todėl, A. M. teigimu, šioje byloje nėra įrodyta, kad jo veiksmuose yra ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.
A. M. nurodo, jog neneigia fakto, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių (toliau „Taisyklės“) 58.5.9 punkto, draudžiančio medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose, reikalavimus, t. y. jis buvo atsinešęs į medžioklės plotą, kuriame turėjo teisę medžioti, naktinio matymo priedėlį (kad jis nemedžiojo, panaudodamas naktinio taikiklio ar jo priedėlio, minėta anksčiau), tačiau taip atsitiko dėl to, kad jis nežinojo minėtos Taisyklių nuostatos. Nors Taisyklių nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, tačiau, A. M. nuomone, turėjimas naktinio matymo priedėlio ir jo nenaudojimas medžioklėje, uždėjus ant savo ginklo, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį. Šiame straipsnyje atsakomybė numatyta už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, o ne už turėjimą naktinio matymo priedėlio medžioklės plotuose. Esant šioms aplinkybėms, tas faktas, kad jis buvo atsinešęs į apžvalgos bokštelį naktinio matymo priedėlį, tačiau jo nebuvo užsidėjęs ant jam priklausančio ginklo ir jo medžioklėje nenaudojo, apelianto vertinimu, neužtraukia jam atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį.
LVAT ir apygardos teismai ne kartą nutartyse yra pasisakę, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose trauktino administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuotini administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-2160/2010, Nr. N575-578/2012).
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje
A. M. nurodo, kad nors 2016-10-09, apie 20.30 val., realiai jis nemedžiojo, nešaudė, niekas nenustatė, kad būtų sumedžioti kokie nors žvėrys, tačiau medžioklės plotuose jis buvo ir turėjo ginklą, todėl formaliai jis turėjo vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių 16.3 punkto reikalavimus ir su savimi turėti galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą bei ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. A. M. teigimu, šiuos dokumentus jis turėjo, tačiau tuo metu, kai gamtos apsaugos inspektoriai pareikalavo šių dokumentų, jie buvo įkritę į žoles ir jis jų nepateikė. Todėl formaliai jis pažeidė minėto Taisyklių 16.3 punkto reikalavimus. Šias aplinkybes jis nuoširdžiai pripažino ir dėl savo formaliai padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Nors šiuos dokumentus vėliau jis surado žolėse, tačiau pateikti gamtos apsaugos inspektoriams jau nebegalėjo. Todėl jam paskirtos nuobaudos pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį jis neginčija.
Dėl nuobaudos dydžio
Jeigu būtų įrodyta, kad naktinio prietaiso turėjimas apžvalgos bokšte yra prilyginamas medžiojimui ir teismas nustatytų, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, apelianto nuomone, jam už šio pažeidimo padarymą paskirta nuobauda yra aiškiai per didelė.
ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyta nuobauda – bauda nuo 579 Eur iki 1 737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad, A. M. teigimu, jis nemedžiojo ir nieko nesumedžiojo, bei į tai, kad ant ginklo nebuvo užsidėjęs naktinio matymo priedėlio ir jo nenaudojo medžioklei, taip pat į tai, kad už analogiškus nusižengimus anksčiau niekada nebuvo baustas, nors medžioja jau virš 30 metų, tačiau Medžioklės taisyklių niekada nebuvo pažeidęs, apelianto nuomone, jam pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį turėjo būti paskirta minimali nuobauda.
A. M. pažymi, kad jis nesumedžiojo jokių gyvūnų ir jiems sumedžioti nebuvo panaudotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginklas. Jam priklausančiam ginklui jis turi leidimą ir jo įsigijimo dokumentus, jo turimas ginklas nėra uždraustas. Šiuo atveju uždraustas yra tik naktinio matymo priedėlis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas naktinio matymo priedėlį jam grąžino ir jo nekonfiskavo, o daiktus, kuriems jis turi leidimą laikyti, nešiotis ir naudoti, konfiskavo.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymus, reglamentuojančius nuobaudų skyrimą už administracinius teisės pažeidimus.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas prašo atmesti kaip nepagrįstą A. M. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis.
ANK 290 straipsnio 5 dalis už veiką, dėl kurios A. M. buvo nubaustas šioje byloje ir kurią jis ginčija apeliaciniu skundu (ATPK 85 straipsnio 7 dalis), numato baudą nuo 600 Eur iki 1 700 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų, o šio straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
ATPK 85 straipsnio 7 dalis už veiką, dėl kurios padarymo A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn irk kurią jis ginčija savo apeliaciniame skunde, numatė baudą nuo 579 Eur iki 1 737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. teisinės padėties ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal ATPK, galiojusį iki 2017-01-01.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. neskundžia ir sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįsta medžioklės metu neturėjęs galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimo, tačiau ginčija ir pateikia argumentus, susijusius su kito jam inkriminuoto teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį bei už šį pažeidimą paskirta nuobauda. Būtent šiais klausimas apygardos teismas ir pasisako.
Dėl ATPK 85 straipsnio 7 dalies taikymo
Skundžiamu nutarimu A. M. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai medžiojo medžioklės plotuose, medžioklės metu naudodamas draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9, 74.1 punktų reikalavimus.
A. M. su jo nubaudimu pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį nesutinka, aiškina, kad nors 2016-10-09 jis turėjo leidimą medžioti, tačiau nemedžiojo ir neketino to daryti. Naktinio matymo priedėlį jis nusipirko panaudotą Rietavo turguje kaip žiūronus žvėrims stebėti ir jokio tikslo konstruoti šį priedėlį prie savo turimo ginklo jis neturėjo, net nebandė to daryti, patys pareigūnai uždėjo jį ant jo turimo ginklo, tačiau nenustatė, ar uždėjus tokį priedėlį būtų galima naudoti ginklą pagal paskirtį, t. y. pareigūnai nenustatė paties medžiojimo fakto. Todėl, A. M. teigimu, jis pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį yra nubaustas nepagrįstai ir ši bylos dalis jam turi būti nutraukta. Su šiais apelianto skundo argumentais sutikti negalima.
Visų pirma dėl apelianto skundo argumento, kad jis 2016-10-09 nemedžiojo, pažymėtina, kad tai paneigia ne tik paties A. M. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis aiškiai nurodė: „Šių metų spalio 9 d. 20 val. medžiojau <...> Apie 21 val. atvyko gamtos apsaugos inspekcija kurie paėmė iš manes naktinio matymo prietaisa <...>“. (b. l. 9), bet ir byloje esantis medžioklės lapas, kuriame A. M. savo parašu patvirtino, kad 2016-10-09 medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ ploto vienete jis medžiojo (b. l. 11). Tai, kad A. M. 2016-10-09 medžiojo, patvirtina ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų A. T. bei V. G. 2016-10-10 tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad vykdant medžioklės kontrolę medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete: „(duomenys neskelbtini) miško pakraštyje buvo patikrintas medžioklės bokštelis, kuriame medžiojo A. M.. Pilietis teigė, kad medžioja šernus prie kukurūzų lauko.“ (b. l. 12). Kaip liudytojas teisme apklaustas V. G., be kita ko, nurodė: „<...> bokštelyje pastebėjom medžiotoją <...> paraginus nusileido <...> Nulipo ir sakė, kad medžiojo ir pateikė medžioklės lapą ir bilietą, leidimo ginklui neturėjo.“ (b. l. 31). Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad patikrinimo metu A. M. turėjo su savimi medžioklinį šautuvą, jis A. M. tikrinusių pareigūnų buvo nufotografuotas ir nuotraukos pridėtos prie bylos (b. l. 14–18). Šių duomenų kontekste nekyla abejonių, kad A. M. 2016-10-09 medžiojo. A. M. nurodomos aplinkybės, kad nebuvo šaudoma iš jo ginklo ir žvėrių nebuvo sumedžiota, medžioklės fakto nepaneigia. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte apibrėžtą sąvoką, medžiojimas – tai aktyvūs veiksmai, medžiojamus gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. M. medžiojo tykodamas bokštelyje. Kita vertus, kaltinimas A. M. pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį dėl neteisėtos medžioklės suformuluotas dėl to, kad jis medžiojo draudžiamomis naudoti priemonėmis, t. y. medžioklės metu naudojo draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio.
Remiantis Medžioklės taisyklių 58.5.9. punktu, draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais: naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Kaip matyti, ši teisės norma numato du atvejus – medžiojimas draudžiamais būdais bei medžioklėje draudžiamų įrankių ir priemonių turėjimas. A. M. inkriminuotas medžiojimas su draudžiamomis naudoti priemonėmis, t. y. kad jis medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – naktinio matymo priedėliu prie optinio taikiklio. Atsakomybė už tokią veiką kyla pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį.
A. M. neneigia patikrinimo metu turėjęs su savimi naktinio matymo priedėlį, tačiau neigia jį naudojęs ar ruošęsis naudoti medžioklėje, pritvirtinęs šį įrenginį prie šautuvo optiniu taikiklio, teigdamas, kad jį naudojo tik kaip žiūronus žvėrims stebėti. Tokią jo versiją apygardos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip matyti iš medžioklės kontrolę vykdžiusių Šilutės gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų A. T. ir V. G. 2016-10-10 tarnybinio pranešimo, jame užfiksuotos tokios aplinkybės: „(duomenys neskelbtini) miško pakraštyje buvo patikrintas medžioklės bokštelis, kuriame medžiojo A. M.. Pilietis teigė, kad medžioja šernus prie kukurūzų lauko. Medžiotojas buvo paprašytas išpilti iš bokštelio ir kartu pasiimti medžioklinį ginklą. Pastarasis tada pradėjo tvarkyti daiktus, delsė išpilti iš bokštelio, pasigirdo pertraukiamos spynos garsas. Išlipus A. M. iš bokštelio pastebėta, kad medžiotojas neturi medžioklinio prožektoriaus. Todėl nutarta patikrinti patį medžioklės bokštelį, kuriame rastas draudžiamas naktinio matymo priedas prie optinio taikiklio juodos spalvos be pavadinimo su infrarudonųjų spindulių pašvietimu (IR), kuris pagal technines savybes puikiai tinka prie A. M. naudojamo šautuvo optinio taikiklio. Šis prietaisas tvirtai prisijungia prie optinio taikiklio sudarydamas vientisą įrenginį taip sudarydamas galimybę šauti naktį, tamsoje, tamsiu paros metu nenaudojant papildomo šviesos šaltinio.“ (b. l. 12). Kaip liudytojas teisme apklaustas V. G., patvirtindamas tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad patikrinimo metu liepus A. M. nulipti žemyn iš bokštelio, šis delsė nusileisti, „kažką ten krapštėsi“, ir tik paragintas antrą kartą: „<...> Nulipo ir sakė, kad medžiojo ir pateikė medžioklės lapą ir bilietą, leidimo ginklui neturėjo. A. T. bokštelyje rado naktinio matymo prietaisą. <...> Šį prietaisą ant šautuvo uždėti ir nuimti galima per vieną minutę. <..> prietaiso tvirtinimo žymės <...> sutampa su jo šautuvo optinio taikiklio tvirtinimais ir jokių kitų įbrėžimų nėra.“ (b. l. 31). Netikėti pareigūnų A. T. ir V. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis ir pareigūno V. G. parodymais teisme nėra pagrindo, nes jų parodymai išsamūs ir nuoseklūs, visiškai sutampa su kita byloje surinkta medžiaga, be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad pareigūnai pažinojo A. M. ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti.
Įvertinus tai, kad pareigūnams liepus A. M. išlipti iš bokštelio, jis nulipo ne iš karto, o tik paragintas antrą kartą, taip pat tai, kad A. M. būnant bokštelyje pareigūnai girdėjo pertraukiamos spynos garsą, o šiam nulipus iš bokštelio ir pareigūnams pastebėjus, kad jis neturi medžioklinio prožektoriaus, pareigūnui A. T. patikrinus bokštelį, jame buvo rastas naktinio matymo priedėlis, šio prietaiso tvirtinimo žymės visiškai sutapo su A. M. turimo šautuvo optinio taikiklio tvirtinimais ir jokių kitų įbrėžimų nebuvo, o, kaip minėta, A. M. jokio kito tinkamo apšvietimui šaltinio naktinei medžioklei neturėjo (tai savo paaiškinime pripažino ir pats A. M., nurodydamas: „Eidamas iki mašinos prožektoriu skirta medžioklėj pamečiau“ (b. l. 9), nekyla abejonių, kad A. M. medžiodamas naudojo draudžiamą medžioklėje naudoti naktinio matymo įrenginį, kuris, kaip nustatė pareigūnai, pagal technines savybes puikiai tiko prie A. M. naudojamo šautuvo optinio taikiklio, tai matyti ir iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 14–18). Nors, kaip teisingai nurodo A. M. savo apeliaciniame skunde, naktinio matymo priedėlis buvo rastas bokštelyje ir patys pareigūnai uždėjo šį prietaisą ant A. M. turimo medžioklinio šautuvo optinio taikiklio ir tada nufotografavo, tačiau, kaip minėta, pareigūnams pamačius A. M. bokštelyje ir liepus nulipti, jis iš karto nenulipo ir kažką veikė bokštelyje, tuo metu pareigūnai girdėjo pertraukiamos spynos garsą, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. M. turėtą naktinio matymo priedėlį sąmoningai paliko bokštelyje, žinodamas, kad tai yra draudžiamas naudoti medžioklėje įrenginys. Nors apeliantas tai neigia, tvirtindamas, jog nežinojo, kad Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktas draudžia medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus arba turėti juos medžioklės plotuose, bei aiškina, kad naktinio matymo priedėlį buvo atsinešęs į apžvalgos bokštelį, tačiau jo nebuvo užsidėjęs ant jam priklausančio ginklo ir jo medžioklėje nenaudojo, tačiau A. M. veiksmai, pasiimant su savimi tik šautuvą, tačiau paliekant bokštelyje naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio, kai pareigūnai pareikalavo nulipti iš bokštelio, rodo, kad jis aiškiai suprato, kad tai draudžiamas naudoti medžioklėje įrenginys ir jį paliko sąmoningai, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad A. M. pareigūnams apie bokštelyje paliktą naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio nieko nesakė, šis įrenginys buvo rastas tik pareigūnui A. T. patikrinus bokštelį po to, kai buvo nustatyta, kad A. M. tamsiu paros metu neturi medžioklinio prožektoriaus. Kaip minėta, pareigūno A. T. bokštelyje rastas naktinio matymo priedėlis, kaip nustatė pareigūnai, pagal technines savybes puikiai tiko prie A. M. naudojamo šautuvo optinio taikiklio, jo tvirtinimo žymės visiškai sutapo su A. M. turimo šautuvo optinio taikiklio tvirtinimais, kaip nurodė liudytojas V. G., šį prietaisą ant šautuvo galima uždėti ir nuimti per vieną minutę, tai ir buvo padaryta A. M. akivaizdoje, be to, kaip matyti, jokių papildomų priedų, leidžiančių tinkamai sujungti naktinio matymo įrenginį su optiniu taikikliu, nereikėjo, todėl akivaizdu, kad A. M. bet kuriuo metu turėjo galimybę šį neleistiną įrankį tiek užsidėti, tiek nusiimti, t. y. juo naudotis. Atsižvelgiant į tai, kartu įvertinus tai, jog jokio kito tinkamo naktinei medžioklei apšvietimo šaltinio, išskyrus draudžiamą naktinio matymo įrenginį, A. M. neturėjo, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad A. M. medžiojo naudodamasis draudžiamu naudotis medžioklėje naktinio matymo priedėliu prie optinio taikiklio. Tokiu būdu daroma išvada, kad byloje esančiais duomenimis visiškai įrodyta, jog A. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau neteisėtu.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. M. kaltės padarius ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir priėmus teisingą procesinį sprendimą. Dėl šio pažeidimo nutraukti A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl nuobaudos
ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, skiriama bauda nuo 579 Eur iki 1 737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrė artimą sankcijos vidurkiui baudą – 1 000 Eur – ir atėmė teisę medžioti ilgesniam terminui nei nustatytas minimalus – dvejiems metams bei konfiskavo ginklą MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optiką LAGER S-12x50; 1 šovinį 7,62x54; diržą.
Apelianto nuomone, jam pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį nepagrįstai paskirta didesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 1 000 Eur bauda atimant teisę medžioti dvejiems metams bei konfiskuojant ginklą MA3A1AT, 7,62x54 Nr. M96815; optiką LAGER S-12x50; 1 šovinį 7,62x54 ir diržą. A. M. nurodo, kad jis turi leidimą ginklui ir įsigijimo dokumentus, jo turimas ginklas nėra uždraustas, yra uždraustas tik naktinio matymo priedėlis, tačiau teismas naktinio matymo priedėlio nekonfiskavo, o daiktus, kuriems jis turi leidimą laikyti, nešiotis ir naudoti, konfiskavo. Be to, A. M. prašo atsižvelgti į tai, jog jis nemedžiojo ir jokių gyvūnų nesumedžiojo, ant savo ginklo naktinio matymo priedėlio užsidėjęs nebuvo ir jo medžioklei nenaudojo, taip pat į tai, kad už analogiškus nusižengimus praeityje jis nebuvo baustas, nors medžioja jau virš 30 metų, tačiau Medžioklės taisyklių niekada nebuvo pažeidęs. Su šiais apelianto skundo argumentais sutikti negalima.
Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad A. M. medžiojo, pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimą, draudžiantį medžioti naudojant naktinius taikiklius ir jų priedus, todėl apelianto skundo argumentai, kad jis ant savo ginklo naktinio matymo priedėlio užsidėjęs nebuvo ir jo medžioklei nenaudojo, toks draudimas įtvirtintas ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, atmestini kaip nepagrįsti. Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimų pažeidimas pagal Medžioklės taisyklių 74. punktą priskiriamas prie šiurkščių Medžioklės taisyklių pažeidimų. Be to, kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą, A. M., priešingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, už Medžioklės taisyklių pažeidimą baudžiamas nebe pirmą kartą, t. y. jis 2005-11-20 buvo baustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį už tai, kad medžioklės metu su savimi neturėjo medžioklės bilieto (b. l. 43).
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pagal ATPK 30 straipsnį, reglamentuojantį administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Skiriant administracinę nuobaudą A. M. atsižvelgta į ATPK 30 straipsnio 1 dalies pagrindus ir nuobauda už ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimai taip pat nepažeisti. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad A. M. yra specialusis subjektas – medžiotojas, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys ir vadovas (b. l. 11), tad jam administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu – paskirta pagrįstai. Ši papildoma administracinė nuobauda, kuri ATPK 85 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta kaip privaloma, nėra per griežta. Ji yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir būtina administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams užtikrinti.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas administracinei nuobaudai skirti aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl tokia nuobauda nelaikytina aiškiai per švelnia ir dėl to neteisinga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį A. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė