Baudžiamoji byla Nr. 2K–178/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.9.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Baumilo, Viktoro Aiduko ir
pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nukentėjusiosios
atstovui advokatui Mariui Griciui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios
Z. T. R. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009
m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties.
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio
27 d. nutartimi K. M. baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nutraukta
(BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusiosios ir prokuroro civiliniai
ieškiniai palikti nenagrinėti.
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi
nukentėjusiosios Z. T. R. apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios
atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
K. M. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį buvo
kaltinama tuo, kad 2008 m. gegužės 9 d., apie 17–18 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme,
asmeninio konflikto metu, neturėdama tyčios sužaloti nukentėjusiąją Z. T. R.,
tačiau, turėdama ir galėdama numatyti tokias pasekmes, du kartus ją pastūmė ir
dėl to, nukentėjusiajai nukritus bei atsitrenkus į kietą žemės pagrindą, jai
buvo padaryti galvos ir krūtinės sumušimai, kairės rankos spindulinio kaulo
lūžis tipinėje vietoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji Z. T. R. prašo
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
12 d. nutartį ir perkvalifikuoti K. M. padarytą
nusikalstamą veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2
dalies 8 punktą bei ją nuteisti, taip pat patenkinti nukentėjusiosios civilinį
ieškinį.
Skunde kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai nusprendė dėl faktinių bylos aplinkybių.
Ji atkreipia dėmesį į specialisto išvadą ir jo paaiškinimus, kurie patvirtina,
kad nukentėjusiosios viršugalvio srities sužalojimas nebūdingas griuvimui.
Z. T. R.
teigimu, įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, aiškiai matyti, kad
K. M. veiksmai buvo tyčiniai ir padaryti dėl chuliganiškų paskatų, o ne
neatsargūs ir padaryti ginantis nuo Z. T. R., todėl turėjo būti kvalifikuoti
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Toliau kasatorė tvirtina, kad byloje
padaryti šiurkštūs proceso pažeidimai. Teisminio nagrinėjimo metu jos atstovas
pateikė prašymą pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį pakeisti kaltinime nurodytos
veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę
nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą,
nurodydamas, kad jis neatitinka BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Nukentėjusiosios manymu, teismas netinkamai suprato
prašymą, nes jis buvo pareikštas pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį, kurioje
nenumatyta reikalavimų kaltinimo pakeitimui dėl naujų faktinių aplinkybių. Buvo
prašoma pakeisti veikos kvalifikaciją, nekeičiant veikos faktinių aplinkybių.
Anot kasatorės, teisme paaiškėjo, kad K. M.
veiksmai buvo tyčiniai, o ne neatsargūs, tačiau objektyvieji nusikalstamos
veikos požymiai nepasikėtė. Taip pat
nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog būtina
keisti kaltinimą pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį, turėjo atmesti prašymą,
pateiktą pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad būtina
keisti kaltinimą. Tačiau teismas atmetė prašymą kaip paduotą pagal BPK 256
straipsnio 1 dalį, bet netinkamą. Taip pat
kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio
1 dalies nuostatas dėl greito ir tinkamo bylos nagrinėjimo. Teismas, žinodamas, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas
turi būti atliekamas privataus kaltinimo tvarka, priėmė bylą iš prokuroro, nors
galėjo ją grąžinti, ir išnagrinėjo, apklausdamas kaltinamąją, nukentėjusiąją,
liudytojus, specialistą, o tada nutarė baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, nes BPK 417
straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas
manyti, jog kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos
veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką,
nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki
įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su
kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio kodekso 407 straipsnyje
nurodytus BK straipsnius. Nukentėjusiosios įsitikinimu, teismas, manydamas, kad jeigu ir nereikia perkvalifikuoti
pagal sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, turėjo pareigą paklausti
nukentėjusiosios, ar ši sutiktų susitaikyti su kaltinamąja, ir priimti
apkaltinamąjį nuosprendį, esant pakankamai įrodymų dėl kaltinamosios padarytos
nusikalstamos veikos. Šiuo atveju teismas pažeidė bylų koncentruotumo principą,
nes išnagrinėjo visą baudžiamąją bylą, surengdamas ne vieną posėdį ir
žinodamas, kad nagrinėja bylą, priskirtiną privataus kaltinimo kategorijai,
kurios neturėjo teisės priimti. Apeliacinės
instancijos teismas šiuo klausimu nutartyje nepasisakė, todėl pažeidė
BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neįvertino pirmosios
instancijos teismo veiksmų tiek priimant bylą savo žinion, tiek dėl BPK 417
straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo.
Nukentėjusiosios Z. T. R. kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies.
Dėl
privataus kaltinimo bylų proceso nuostatų taikymo (BPK 407, 409, 417
straipsniai)
Pagal BPK 407 straipsnį privataus kaltinimo bylose
procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo
teisėto atstovo pareiškimas; išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus
atvejus, šiose bylose ikiteisminis
tyrimas neatliekamas. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas paduodant
skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.
Pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį, jeigu šio kodekso 407 straipsnyje
nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala
asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų,
prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo
pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Taigi pagal šią
nuostatą prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą
esant bent vienai iš dviejų įstatyme
nurodytų aplinkybių, t. y. 1) jeigu veika turi visuomeninę reikšmę arba 2)
jeigu žala padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų
savo interesų. Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, kokia forma turi būti išreikštas prokuroro
reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas turi būti motyvuotas,
pagrindžiantis bent vienos BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės buvimą,
paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 straipsnis).
Bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje
ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius veikos, numatytos BK 180
straipsnio 1 dalyje. 2008 m. rugpjūčio 21 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis
tyrimas K. M. nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu –
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiajai apskundus šį nutarimą, 2008 m. rugsėjo 15 d. vyriausiosios
prokurorės nutarimu šis nutarimas panaikintas dėl ne iki galo bei
nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas.
Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, K. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą
padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Ji buvo apklausta
dėl šios veikos padarymo. Vėliau surašytas kaltinamasis aktas, kuriame K. M.
buvo kaltinama BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu.
Po to byla pagal šį kaltinimą perduota teismui.
Šie bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis
tyrimas, pradėtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vėliau buvo tęsiamas dėl
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Nusikalstama veika,
numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus
sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), pagal BPK 407 straipsnį priskiriama
veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Kaip minėta,
tokioje byloje ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Taigi šioje byloje procesas bendra tvarka galėjo būti
atliekamas tik pagal prokuroro motyvuotą nutarimą tęsti pradėtą baudžiamąjį
procesą esant bent vienai iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
Tokio prokuroro reikalavimo, išdėstyto nutarime, byloje nėra. Nesant prokuroro
reikalavimo, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis
BPK 417 straipsnio 1 dalimi, privalėjo išaiškinti nukentėjusiajai jos
teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje
numatytos nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas
turėjo būti nutrauktas. Tai nebuvo padaryta, todėl ikiteisminio tyrimo metu
nebuvo laikomasi BPK 407 straipsnio ir 417 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad byla,
kurioje K. M. buvo kaltinama BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos
veikos padarymu, buvo perduota Plungės rajono apylinkės teismui. Pirmosios
instancijos teismas, susipažinęs su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame
posėdyje ir bylą visiškai išnagrinėjo: apklausė kaltinamąją, nukentėjusiąją,
liudytojus, ekspertą, ištyrė rašytinę bylos medžiagą, išklausė baigiamųjų
kalbų, kaltinamosios paskutiniojo žodžio ir priėmė galutinį procesinį sprendimą
– nutartį, kuria nutraukė bylą K. M. dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje
numatytos veikos padarymo, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo
pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6
punktas).
Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinė
nutartis 2K-375/2008) ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos
iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas
pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Antai BPK numato galimybę teismui
priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad
kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos,
nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą
privataus kaltinimo tvarka. Tokiais atvejais teisiamojo posėdžio pirmininkas
iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su
kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje
nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (BPK 417
straipsnio 2 dalis). Sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso
nuostatas, darytina išvada, kad sutaikymo procedūra padeda išvengti tiek
teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo ir tam tikrais
atvejais panaikina kliūtis teismui priimti nuosprendį dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos
nusikalstamos veikos net ir tuo atveju, kai dėl jos buvo atliktas ikiteisminis
tyrimas.
Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus,
kad baudžiamasis procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos
nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo,
bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo
teisėtas atstovas. Pagal analogiją taikant BPK 417 straipsnio 2 dalį, tokiu
atveju turi būti užtikrinta galimybė nukentėjusiajam su kaltinamuoju susitaikyti.
Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti
procesą, procesas gali būti tęsiamas, jeigu tokią valią išreiškia prokuroras.
Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio
protokolas patvirtina, kad teismas šių reikalavimų nevykdė, o apeliacinės
instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą,
klaidų neištaisė. Teisme paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl
BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos buvo pradėtas ir daromas
nesant prokuroro reikalavimo, teismas privalėjo išsiaiškinti nukentėjusiosios
poziciją dėl baudžiamojo proceso vykdymo, taip pat, taikydamas kaip analogiją
BPK 417 straipsnio 2 dalį, dėl susitaikymo su kaltinamąją galimybės. Jeigu
nukentėjusioji ar jos teisėtas atstovas nepareikštų reikalavimo tęsti procesą,
procesas galėtų būti tęsiamas, jei to reikalautų prokuroras BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas
motyvus dėl privataus kaltinimo bylų proceso vykdymo ir remdamasis minėta
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2K-375/2008, pasisakė tik dėl prokuroro
galimybės šioje byloje reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą bendrąja tvarka,
tačiau ignoravo nukentėjusiosios poziciją šiuo klausimu ir dėl to apskritai
nepasisakė. Taigi, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės
instancijos teismas privalo išanalizuoti bylos duomenis, susijusius su
nukentėjusiojo pozicija dėl būtinybės vykdyti baudžiamąjį procesą ir
susitaikymo su kaltinamąja galimybės.
Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje padaryti esminiai BPK 407 straipsnio, 409
straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 2 dalies pažeidimai, taip pat nesilaikyta
BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo greitai ir išsamiai atskleisti
nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Dėl šių pažeidimų buvo
suvaržytos ir nukentėjusiosios teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir
teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl
nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10
dalis). Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų byla grąžintina iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Dėl kitų
skundo argumentų
Kitų BPK pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
Nukentėjusioji Z. T. R. tvirtina nesutinkanti su teismų nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis ir, savo nuožiūra lakoniškai vertindama bylos duomenis, teigia,
kad K. M. veiksmai buvo tyčiniai bei padaryti
dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, nes
baudžiamoji byla K. M. buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies
6 punkto pagrindu, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo
pareiškimo arba prokuroro reikalavimo, todėl bylos faktinės aplinkybės
apskritai nebuvo nustatinėjamos.
Dėl BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo
aiškiai ir išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Kolegija sutinka su teismo motyvais ir jų nekartoja. Be to, kasaciniame skunde
nukentėjusioji dėsto argumentus, visiškai neatsižvelgdama į apeliacinio teismo išvadas
šiuo klausimu ir jų nepaneigia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti
bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimas Baumilas
Viktoras Aidukas
Antanas Klimavičius