VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės B. P. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02774. Nurodė, kad patvarkymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio reikalavimus dėl turto realizavimo, nes teismui priėmus pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paskelbtos pareiškėjo turto varžytinės nebegalėjo būti tęsiamos.
2. Antstolė B. P. pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad vykdymo veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.
3. Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės neatšaukti varžytinių teismui priėmus skolininko prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 28 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0171/19/02774 ir Nr. 0171/19/02775 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. S., išieškotojos Swedbank AB naudai, skolą išieškant iš įkeisto turto. 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. kovo 5 d. patvarkymais buvo paskelbtos įkeisto turto varžytinės. 2020 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-9458-925/2020 priimtas pareiškėjo prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 2020 m. balandžio 6 d. baigėsi įkeisto turto varžytinės. 2020 m. balandžio 7 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu leisti pabaigti įkeisto turto varžytines.
6. Teismas nurodė, jog atvejai, kuriems esant antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 703 straipsnio 1 dalyje. Remiantis jo nuostatomis, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėja CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu varžytynes gali atšaukti. Taigi CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016). Pagal aptariamą teisės normą atšauktos gali būti tik dar nepasibaigusios varžytynės, o varžytynėms jau esant pasibaigusioms, CPK 703 straipsnio 1 dalis nesuteikia antstoliui teisės jas atšaukti. Pažymėtina, jog prasidėjusios varžytinės gali būti tik atšaukiamos, o ne sustabdomas jų vykdymas.
7. Teismas pažymėjo, kad priėmus fizinio asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdymo procese privalu vadovautis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatomis. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Pagal CPK 710 straipsnio 1 dalies 4 punktą, norintys dalyvauti varžytynėse privalo sumokėti į specialią varžytynių sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį mokėjimo dokumente nurodant varžytynių numerį. Atšaukus varžytynes, varžytinių dalyvio mokestis grąžinamas potencialiam pirkėjui.
8. Teismas nurodė, jog grąžinus pinigus išnyksta galimybė taikyti FABĮ 20 straipsnio 1 dalį ir prašyti teismo užbaigti varžytinių procedūras, nes nebelieka būtinos sąlygos – iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos sumokėto varžytinių dalyvio mokesčio
9. Teismas pažymėjo, jog varžytinių vykimo iki pabaigos atveju nenukenčia jokių šalių interesai, nes teismas, nagrinėjantis fizinio asmens (skolininko) bankroto bylą, sprendžia ar leisti antstoliui baigti vykdymo procedūras ar ne, atsižvelgdamas tiek į skolininko, tiek į kreditorių interesus.
10. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų atlikęs vykdymo veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu po to kai gavo nutartį apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos skolininkui iškėlimo priėmimą. Ginčijamose varžytinėse pardavinėtas pareiškėjo nekilnojamasis turtas nebuvo realizuotas, kadangi nėra surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas ir nuosavybės teisės nekilnojamąjį turtą įsigijusiam pirkėjui nėra perėjusios (CPK 715 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėjas M. S. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – tenkinti apelianto atskirąjį skundą, panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02774.
14. Nurodo, kad antstolė neturėjo teisės tęsti apelianto turto varžytynių, elgėsi neteisėtai, buvo pažeistos FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi įtvirtintos normos.
15. Paaiškina, kad varžytynėse parduodamo buto pardavimo ir vertinimo kaina skiriasi itin ženkliai, o ginčas dėl antstolės atliekamų veiksmų - turto vertinimo yra dar neišspręstas, nėra priimtas šiuo klausimu galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
16. Pažymi, kad antstolė gavusi fizinio asmens bankroto byloje nutartį dėl turto išieškojimo veiksmų sustabdymo, privalėjo nutartį vykdyti nedelsiant, o ne toliau tęsti turto pardavimo varžytynėse veiksmus, parduoti turtą trečiajam asmeniui, ir tik po to kreiptis į teismą dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmus. Antstolė iš teismo ir iš apelianto yra gavusi teismo fizinio asmens bankroto byloje priimtą nutartį, kuria tolesni išieškojimo veiksmai, apelianto turto realizavimas turėjo būti sustabdyti.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. su apelianto pateiktais argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
18. Nurodo, kad reikalavimas stabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą nėra absoliutus. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis, jog jeigu atliekant vykdymo veiksmus, varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Šios nuostatos nustato, jog tik teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti (Klaipėdos apylinkės teismas nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1138-163/2017).
19. Paaiškina, kad paskelbtas varžytynes antstolis turi teisę tik atšaukti, tačiau ne jas sustabdyti. CPK 710 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog potencialus varžytynių dalyvis sumoka dalyvio įmoką į registrų centro sąskaitą. Atšaukus jau paskelbtas varžytynes, minėtas dalyvio mokestis grąžinamas jas sumokėjusiam asmeniui. Remiantis tuo ir asmeniui grąžinus sumokėtą dalyvio įmoką, FABI 20 straipsnio 1 dalis tampa realiai neįgyvendinama.
20. Pažymi, kad po varžytynių pabaigos, vykdomosios bylos buvo sustabdytos, o turto pardavimo aktas nebuvo surašytas, tokiu būdu užtikrinant skolininko interesą ginti galimai pažeistas teises.
21. Paaiškina, kad byloje nėra duomenų, kad atliktas turto vertinimas yra ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos, o kieno nors kito vertė. Taip pat, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 birželio 16 d. nutartyje Nr. 2FB-9458-925/2020, kuria iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nurodė, kad skolininko turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 71 580 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykusiose varžytynėse, skolininko turtas parduotas už maksimalią 88 300 Eur (butas) ir 12 668 Eur (garažas) sumą.
22. Pažymi, kad apeliantas, piktnaudžiaudamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nuolat teikia skundus dėl antstolės veiksmų, prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip siekdamas vykdomųjų bylų stabdymo ir vilkinimo. Iš viso skolininkas jau yra pateikęs 7 skundus. Skolininkas, jau buvo iniciavęs fizinio asmens bankroto bylą, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Identiškoje situacijoje apeliantas jau prasidėjusiose varžytynėse vėl iniciavo fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina, kad šioje byloje antstolė teismui pateikė prašymą leisti užbaigti visas turto pardavimo iš varžytynių procedūras. Nors prašymas pirmos instancijos teisme šiose stadijoje yra atmestas, tačiau nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Teismas, atmesdamas antstolės prašymą leisti užbaigti pradėtas turto pardavimo iš varžytynių procedūras, formaliai nurodė, kad bankroto byla dar nėra iškelta, todėl toje stadijoje nėra tikslinga spręsti leidimo išdavimo klausimo. Taip pat, teismas nurodė, kad nėra pasibaigęs skolininko skundų nagrinėjimas civilinėse bylose dėl nustatytos turto vertės. Pažymima, kad 2020 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismas galutinai išnagrinėjo skolininko skundą dėl nustatytos turto vertės ir papildomos ekspertizės skyrimo bei nusprendė apelianto skundą bei prašymą atmesti. Remiantis tuo nėra jokių kliūčių užbaigti turto pardavimo iš varžytynių procedūras, išskyrus fizinio asmens bankroto bylą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolės veiksmų.
25. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
26. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Tai reiškia, jog iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos priverstinio vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti, iki fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas nuspręs, ar leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
27. Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecija yra leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. Tam reikia nustatyti: 1) ar pradėti vykdymo veiksmai; 2) ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016). Be to, teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016).
28. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. S., išieškotojos Swedbank AB naudai, skolą išieškant iš įkeisto turto. Išieškojimas buvo nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą: butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu buvo paskelbtos įkeisto turto varžytinės. 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi teismas tenkino skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, 2019 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas patvarkymas, kuriuo atšauktos pirmosios varžytynės bei sustabdytos vykdomosios bylos. 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmetė skolininko prašymą kaip nepagrįstą. 2020 m. kovo 5 d. paskelbtos antrosios turto pardavimo varžytynės. 2020 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-9458-925/2020 priimtas pareiškėjo prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 2020 m. balandžio 6 d. baigėsi įkeisto turto varžytinės. 2020 m. balandžio 7 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu leisti pabaigti įkeisto turto varžytines. Antstolė 2020 m. balandžio 8 d. surašė skundžiamą Patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių.
29. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. vyko nurodyto turto antrosios varžytynės Nr. 187286 ir Nr. 187285, jos baigėsi 2020 m. balandžio 6 d. paskelbiant Nr. 187286 varžytynių garažo, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), laimėtoja V. A., pasiūliusią didžiausią kainą – 12668 Eur ir paskelbiant Nr. 187285 varžytynių buto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), laimėtoju V. G., pasiūliusį didžiausią kainą – 88300 Eur. Abejos varžytynės įvyko 2020 m. balandžio 6 d., varžytynių dalyvių mokesčiai sumokėti iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
30. Apeliantui argumentuojant, jog antstolis turi pareigą stabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą net ir tais atvejais, kai turto realizavimo procedūros yra prasidėjusios, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimas stabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą nėra absoliutus ir, minėta, išimtis įtvirtinta FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą.
31. FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, o nagrinėjamu atveju turtas įkeistas AB „Swedbank“ naudai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis. Priešingai, iš naujo pradėjus turto realizavimo procedūras fizinio asmens bankroto byloje, būtų vilkinamas kreditorių reikalavimų patenkinimas, o tai neatitiktų nei kreditorių, nei skolininko interesų.
32. Pažymėtina ir aplinkybė, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11866-1019/2020 taip pat panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, antstolė 2020 m. balandžio 8 d. surašė skundžiamą Patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių, kuriuo tik konstatavo turto pardavimo iš varžytinių faktą, varžytinių rezultatus, tačiau, neturėdama fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo leidimo tęsti vykdymo veiksmų, jokių vykdymo veiksmų toliau neatliko. Darytina išvada, kad skundžiamas patvarkymas apeliantui nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių. Juolab, kad fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje 2FB-9458-925/2020 antstolės B. P. prašymą leisti baigti pradėtas įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūras vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 nutarė atmesti.
33. Atskiruoju skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
35. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
apelianto M. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Mikonienė