Civilinė byla Nr. 2-1711-196/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45629-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3350-912/2018 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl nuostolių atlyginimo. 

Teisėjas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė teismo įsakymą priteisti iš skolininko V. L. kreditoriaus G. S. naudai 81 500 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 483 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi kreditoriaus G. S. reikalavimams užtikrinti areštuoti skolininkui V. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neviršijant 81 500 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti šio turto vertę. Gavus skolininko prieštaravimus ir kreditoriaus ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, byla perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys 2015 m. spalio 27 d. sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 31 d. pastatyti butą (duomenys neskelbtini), ir jį kartu su žemės sklypu parduoti atsakovui už 81 500 Eur kainą. Ieškovas sumokėjo kainą, bet atsakovas iki 2016 m. rugsėjo 31 d. nepastatė buto ir nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovas negrąžino ieškovui pastarojo sumokėtų 81 500 Eur.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovui iš atsakovo 81 500 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas, taip pat 1863 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo V. L. 786 Eur žyminio mokesčio; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą – kita laikinąja apsaugos priemone – įrašyti Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo draudimo.

3.       Ieškovas 2018 m. birželio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi patenkino atsakovo V. L. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą; išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad nuo kito mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos atsakovas kas mėnesį moka ieškovui tokias įmokas: 8 000 Eur, 10 000 Eur, 10 000 Eur, 10 000 Eur, 20 000 Eur, 23 500 Eur.

5.       Ieškovas 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatant atsakovui teisę parduoti visą arba dalimis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims bei nustatant, kad iš bet kurio sandorio gautus pinigus už parduotą žemės sklypą ir (ar) jo dalį atsakovo V. L. turto pirkėjas pirmiausia privalo sumokėti kreditoriui G. S. ne mažiau kaip 81 500 Eur, o esant mažesnei nei 81 500 Eur turto pardavimo kainai, visus iš tokio sandorio gautus pinigus, bet ne daugiau nei 81 500 Eur; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.   

6.       Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 81 500 Eur nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų ir 1 863 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalis dėl 81 500 Eur nuostolių priteisimo 2018 m. birželio 12 d. įsiteisėjo, bet atsakovas nesumokėjo nė vieno euro ieškovui. Atsakovas pateiktame prašyme dėl vykdymo išdėstymo neteisingai nurodė savo sunkią turtinę padėtį, nes tuo pat metu įregistravo daiktines teises į 312 000 Eur vertės poilsio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymą.                                                                 

7.       Atsakovas 2018 m. liepos 20 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo: 1) ieškovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą; 2) nelaukiant, kol bus išnagrinėtas ieškovo apeliacinis skundas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą – kita laikinąja apsaugos priemonę – įrašyti Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo draudimo.

8.       Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nuolat teikia teismui įvairius skirtingus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės painiotų notarus ir pirkėjus, nes į 6 kotedžų pirkimo–pardavimo sutartis būtų įrašyta papildoma sąlyga sumokėti pinigus ieškovui. Ieškovas nenurodo, kokiu būdu turėtų būti sumokėti jam pinigai, nenurodo savo sąskaitos numerio. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas teismui nurodė jo turtinę padėtį neatitinkančius duomenis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė duomenis apie turimus nekilnojamuosius daiktus, t. y. žemės sklypą ir beveik pastatytus kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės kelis kartus viršija ieškinio sumą, apsunkina atsakovo galimybę atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo atstovas nesutiko bylą baigti taikos sutartimi, kuria atsakovas siūlė atlyginti visus nuostolius, bylinėjimosi išlaidas ir papildomą 5 000 Eur kompensaciją, pradedant mokėti nuo 2018 m. birželio mėn., bet teikia įvairius skundus ir siekia toliau bylinėtis, atitolina teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas suinteresuotas greičiau įvykdyti teismo sprendimą, nes turės sumokėti procesines palūkanas.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė ieškovo G. S. prašymą.

10.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymas yra užtikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone – žemės sklypo areštu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas pateikė teismui duomenis pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad siekia įregistruoti nuosavybės teisę į statomus kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nurodė jo turtinę padėtį neatitinkančius duomenis.

11.       Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, nustatant įpareigojimus byloje nedalyvaujantiems asmenims sumokėti už perkamą turtą atsakovui, užtikrintų operatyvesnį teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškovo prašymą atmetė.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas G. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo teismo įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus byloje nedalyvaujančius asmenis.

12.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, tiesiogiai kenkia teisingumui, nes trukdo ieškovui naudotis teise priverstine tvarka vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

12.3.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto atsakovo veiksmus dėl atsakovo turtinės padėties, nes atsakovo V. L. pranešimas apie tai, kad atsakovas siekia įregistruoti nuosavybės teisę į statomus kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini), netolygus asmens pranešimui apie jo realią turtinę padėtį.

12.4.       Teismas netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nes jų pakeitimu siekiama užtikrinti operatyvų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą. Teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi iš esmės prieštaravo savo kitam procesiniam sprendimui, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo daliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Minėta sprendimo dalimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos taip, kad dalis atsakovo areštuoto turto būtų atlaisvinta ir taip atsakovui būtų suteikta veiksmų laisvė disponuoti savo turtu, tačiau niekaip atsakovo neįpareigojant vykdyti savo prievoles ieškovui. Iš esmės ieškovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones palankus atsakovui, tačiau iš atsakovo atsiliepimo į prašymą galima spręsti, kad atsakovo pagrindinis siekis yra kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą išvengti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymo.

13.       Atsakovas V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Ieškovas, nuolat teikdamas procesinius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo), piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

13.2.       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas teismui teikė melagingo turinio prašymą, kuriame nurodė savo blogą turtinę padėtį, neatitinkančią tikrovės. Atsakovas nenuslėpė nuo pirmosios instancijos teismo apie savo turtinę padėtį, nes teismui kartu su savo 2018 m. birželio 4 d. prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jis pateikė visus tuo metu turimus atsakovo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus (išrašus iš visų valstybinių registrų; paskolos sutartis su kredito įstaigomis; išrašus iš savo bankinių sąskaitų; pažymas apie darbo užmokestį iš darboviečių ir t.t.). Tokie ieškovo teiginiai, neva atsakovas buvo nesąžiningas ir nuslėpė nuo teismo savo tikrąją turtinę padėtį yra nepagrįsti.

13.3.       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones palankus atsakovui.

13.4.        Ieškovas nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą bei atsakovą siekiant vilkinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą.

Teisėjas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

15.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1266-943/2017).

16.       Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1266-943/2017).

17.       Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita; apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

18.       Nagrinėjamu atveju ne atsakovas kreipėsi dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ieškovas, pirmosios instancijos teismui išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjusios teismo sprendimo, kuria tenkinti ieškovo reikalavimai, dalies vykdymui užtikrinti. Atsakovas su ieškovo prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko.

19.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymas yra užtikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone – žemės sklypo areštu, taip pat konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, nustatant įpareigojimus byloje nedalyvaujantiems asmenims sumokėti už perkamą turtą atsakovui, užtikrintų operatyvesnį teismo sprendimo įvykdymą, ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

20.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų užtikrintas operatyvesnis teismo sprendimo vykdymas, pateikė atskirąjį skundą.

21.       Iš ieškovo 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad ieškovas prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatant atsakovui teisę parduoti visą arba dalimis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims bei nustatant, kad iš bet kurio sandorio gautus pinigus už parduotą žemės sklypą ir (ar) jo dalį atsakovo V. L. turto pirkėjas pirmiausia privalo sumokėti kreditoriui G. S. ne mažiau kaip 81 500 Eur, o esant mažesnei nei 81 500 Eur turto pardavimo kainai, visus iš tokio sandorio gautus pinigus, bet ne daugiau nei 81 500 Eur; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo nustatyti įpareigojimą atsakovo turto pirkėjui, kuris byloje nedalyvavo, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teismo prašo nustatyti įpareigojimus ir byloje nedalyvaujantiems asmenims.

23.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymas nustatyti atsakovui teisę parduoti visą arba dalimis žemės sklypą tretiesiems asmenims, nustatant sąlygą, kad pinigai už parduotą turtą, bet ne daugiau nei 81 500 Eur turto pirkėjo ne ginčo tvarka būtų sumokėti ieškovui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą, kai sprendimo dalis dėl 81 500 Eur yra įsiteisėjusi, yra akivaizdžiai susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškovo reikalavimai, vykdymo procesu ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti galbūt palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

24.       Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą, ieškovui sumokėjo 27 000 Eur, taip pat teismo sprendimo įvykdymas užtikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria areštuotas atsakovo žemės sklypas.

25.       Nagrinėjamu atveju beveik trečdaliu įvykdžius įsiteisėjusią teismo sprendimo dalį ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakankant likusios įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies vykdymui užtikrinti, vien ieškovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą.

26.       Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas nuo teismo nuslėpė aplinkybę, jog 2018 m. birželio 13 d. įregistravo savo daiktines teises į poilsio paskirties pastatą, esantį Palangoje, Ošupio 1B, kai trečdalis įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies įvykdyta ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakankant likusios įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies vykdymui užtikrinti, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

27.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                      Konstantinas Gurinas