Civilinė byla Nr. e2-1414-254/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.2.7.1.

Kauno

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant D. N.,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai J. J.,

atsakovės atstovui advokatui E. S.,

trečiajam asmeniui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kurtas service“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. L..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė BUAB „Energijos servisas“ kreipėsi į teismą ir 2020 m. sausio 20 d.  patikslintu ieškiniu  prašo UAB „Energijos servisas“ atliktus mokėjimus:

– 4 313,00 Eur sumai, atliktą 2016-09-07 pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 17 000 Eur sumai, atliktą 2017-03-01 pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 12 313 Eur sumai, atliktą 2017-07-05 pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2016-10-12 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 25 000 Eur sumai, atliktą 2016-09-28 pagal 2016-09-12 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-23 Nr. (duomenys neskelbtini);

– 10 000 Eur sumai, atliktą 2017-07-26 pagal 2016-10-12 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini);

– 6 325 Eur sumai, atliktą 2017-08-08 pagal 2016-12-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 2 300 Eur sumai, atliktą 2017-08-29 pagal 2016-12-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“

– 4 920,24 Eur sumai, atliktą 2017-12-27 pagal sąskaitas faktūras Serija KUR Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 

pripažinti negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją (atliktų mokėjimų 4 313.00 Eur, 17 000 Eur, 12 313 Eur ir 6 325 Eur – atžvilgiu dalinę restituciją), priteisiant iš atsakovo UAB „Kurtas Service“ ieškovo BUAB „Energijos servisas“ naudai 80 379,36 Eur. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1614-896/2018 iškėlė ieškovei UAB „Energijos servisas" bankroto bylą (toliau Ieškovė arba BUAB „Energijos servisas"). Teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 674 869,37 Eur. 2019 m. vasario 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Laikotarpiu nuo 2013-04-11 iki 2017-12-29 bendrovės vieninteliu akcininku buvo UAB „Kurtas Service“ (toliau Atsakovė arba UAB „Kurtas Service"), o laikotarpiu nuo 2017-12-29 iki bankroto bylos iškėlimo – vieninteliu akcininku buvo UAB „Maerus“.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2016-09-07, 2017-03-01 ir 2017-07-05 atlikti mokėjimai pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2016-10-12 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia kreditorių interesus, nes iš pateiktų į bylą BUAB „Energijos servisas“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad ginčijamų mokėjimų metu BUAB „Energijos servisas“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems kreditorių reikalavimams, kuriems buvo suėję terminai, patenkinti, kai tuo tarpu BUAB „Energijos servisas“ prievolių įvykdymo terminai UAB „Kurtas Service“ dar net nebuvo suėję. Taip pat šių mokėjimų atlikimo dieną ieškovė turėjo skolų ir kitiems kreditoriams, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus, tačiau prievolės įvykdymo terminas jiems dar nebuvo suėjęs (Žr. priedas Nr. 9 ir Nr. 11, Nr. 34), t. y. 56 806.65 Eur 2016-09-07 dienai, 47 665.18 Eur 2017-03-01 dienai, 333 564.13 Eur 2017-07-05 dienai. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamų mokėjimo metu mokėjimo terminas pagal paskolos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) dar nebuvo suėjęs, todėl ieškovė net neturėjo pareigos atlikti ginčijamų mokėjimų. Tačiau ginčijami mokėjimai buvo atlikti, nepaisant kitų kreditorių teisėtų interesų, taip pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumą bei sąžiningumo ir teisingumo principus, tuo pačiu nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo.

4.       Dėl 25 000 Eur sumai atlikto 2016-09-28 mokėjimo pagal 2016-09-12 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodė, kad 2016-09-28 „Energijos servisas“ turėjo iš viso 46 011,73 Eur piniginių lėšų (Darbinės atskaitomybės lentelės grafa, periodo pradžiai), taip pat iš teikiamų apskaitos dokumentų matyti, kad ieškovei /pareikšti reikalavimai 2016-09-28 dienai sudarė 58 394,13 Eur (pagal gautus mokėjimo dokumentus, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs). Atliktas mokėjimas UAB „Kurtas Service" turėjo būti vykdomas penktąja eile, t. y. atsiskaitymas pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš pateiktų BUAB „Energijos servisas“ buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad ginčijamų mokėjimo metu, įmonė turėjo daug vienos eilės kreditorių, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus ir kurių prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs. Taigi jeigu nebūtų atlikta ginčijamo 25 000 Eur mokėjimo atsakovui, būtų atsiskaityta su 32 kreditoriais iš 65, kurių mokėjimo dokumentai buvo pateikti anksčiau nei UAB „Kurtas Service“ pagal paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kuriuos terminai jau buvo suėję. Taip pat BUAB „Energijos servisas" 2016-09-28 turėjo 63 585,33 Eur skolinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus, tačiau prievolės įvykdymo terminas jiems dar nebuvo suėjęs arba turėjo sueiti 2016-09-28 (žr. priedas Nr. 16). Atliekant 2016-09-28 mokėjimą visų pirma turėjo būti atsiskaityta su įmonės kreditoriais, kurių prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs, atsižvelgiant į mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinį eiliškumą, tačiau tai padaryta nebuvo. Buvo pasirinktas vienas kreditorius – vienintelis įmonės akcininkas, su kuriuo buvo atsiskaityta. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo mokėjimo metu mokėjimo terminai pagal paskolos sutartis 2016-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-23 Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suėję, todėl BUAB „Energijos servisas“ net neturėjo pareigos atlikti ginčijamo mokėjimo. Tačiau ginčijamas mokėjimas buvo atliktas, nepaisant kitų kreditorių teisėtų interesų, taip pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumą bei sąžiningumo ir teisingumo principus.

5.       Dėl 2017-08-08, 2017-08-29, 2017-07-26 atliktų mokėjimų pagal 2016-12-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodė, kad 2017-07-26 ieškovė turėjo iš viso 28 780,74 Eur piniginių lėšų (Darbinės atskaitomybės lentelės grafa – periodo pradžiai); 2017-08-08 ieškovė turėjo iš viso 178 199,72 Eur piniginių lėšų (Darbinės atskaitomybės lentelės grafa, – periodo pradžiai); o 2017-08-29 – 270,55 Eur piniginių lėšų (Darbinės atskaitomybės lentelės grafa – periodo pradžiai). Ieškovės  skolos/pareikšti reikalavimai 2017-07-26 dienai sudarė 190 016,59 Eur (pagal gautus mokėjimo dokumentus, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs); 2017-08-08 – 185 752,13 Eur (pagal gautus mokėjimo dokumentus, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs); 2017-08-29 – 297 524,90 Eur (pagal gautus mokėjimo dokumentus, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs). Todėl 2017-08-08, 2017-08-29, 2017-07-26 ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

6.       Jeigu nebūtų 2017-07-26 atliktas 10 000 Eur mokėjimas UAB „Kurtas Service“, kuris turėjo būti vykdomas penktąja eile, būtų atsiskaityta su šiais 11 kreditorių iš 94, kurių mokėjimo dokumentai buvo pateikti anksčiau nei atsakovės pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kuriuos terminai jau buvo suėję. Taip pat ieškovė 2017-07-26 turėjo 269 031,91 Eur skolinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus, tačiau prievolės įvykdymo terminas jiems dar nebuvo suėjęs (Žr. priedas Nr. 20). Buvo pasirinktas vienas kreditorius - vienintelis įmonės akcininkas, su kuriuo buvo atsiskaityta, nors ginčijamo mokėjimo metu mokėjimo terminas pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suėjęs, todėl ieškovė net neturėjo pareigos atlikti ginčijamo mokėjimo.

7.       Jeigu nebūtų 2017-08-08 atliktas 6 325 Eur mokėjimas UAB „Kurtas Service“, kuris turėjo būti vykdomas penktąja eile, būtų atsiskaityta su 9 kreditoriais iš 73, kurių mokėjimo dokumentai buvo pateikti anksčiau nei atsakovės pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kuriuos terminai jau buvo suėję. Taip pat BUAB „Energijos servisas“ 2017-08-08 turėjo skolinių įsipareigojimų už 301 771,75 Eur ir kitiems kreditoriams, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus, tačiau prievolės įvykdymo terminas jiems dar nebuvo suėjęs arba suėjo 2017-08-08 (žr. priedas Nr. 26). 

8.       Ieškovės 2017-08-29 atliktas 2 300 Eur sumai mokėjimas UAB „Kurtas Service“ turėjo būti vykdomas penktąja eile, t. y. atsiskaitymas pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš pateiktų BUAB „Energijos servisas“ buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad ginčijamų mokėjimo metu, įmonė turėjo daug vienos eilės kreditorių, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus ir kurių prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs. Taigi, jeigu nebūtų atlikta ginčijamo mokėjimo atsakovei, būtų atsiskaityta su 7 kreditoriais iš 86, kurių mokėjimo dokumentai buvo pateikti anksčiau nei atsakovės pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kuriuos terminai jau buvo suėję. Taip pat ieškovė 2017-08-29 turėjo skolinių įsipareigojimų už 74 052,74 Eur ir kitiems kreditoriams, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus, tačiau prievolės įvykdymo terminas jiems dar nebuvo suėjęs (žr. priedas Nr. 25).

9.       Dėl 2017-12-27 atlikto 4 920,24 Eur sumai mokėjimo pagal sąskaitas ieškovė nurodė, kad BUAB "Energijos servisas" skolos/pareikšti reikalavimai 2017-12-27 dienai sudarė 515 449,96 Eur (pagal gautus mokėjimo dokumentus, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs). Taip pat ieškovė 2017-12-27 turėjo skolinių įsipareigojimų už 83 062,67 Eur ir kitiems kreditoriams, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus, tačiau prievolės įvykdymo terminas jiems dar nebuvo suėjęs. 2017-12-27 ieškovė turėjo iš viso 5 920.97 Eur piniginių lėšų (Darbinės atskaitomybės lentelės grafa – periodo pradžiai). Taigi akivaizdu, jog 2017-12-27 ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Jeigu nebūtų atlikta ginčijamo 4 920,24 Eur mokėjimo atsakovei, būtų atsiskaityta su 7 kreditoriais iš 106, kurių mokėjimo dokumentai buvo pateikti anksčiau nei UAB „Kurtas Service“ ir pagal kuriuos terminai jau buvo suėję. Taigi, atliekant 2017-12-27 mokėjimą, visų pirma turėjo būti atsiskaityta su įmonės kreditoriais, kurių prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs, atsižvelgiant į mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinį eiliškumą, tačiau tai padaryta nebuvo. Buvo pasirinktas vienas kreditorius – vienintelis įmonės akcininkas, su kuriuo ir buvo atsiskaityta.

10.       Ieškovės bankroto administratoriaus manymu, atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė prarado realią galimybę savo turto masę padidinti 80 379.36 Eur suma ir minėtą sumą panaudoti atsiskaitant su kitais kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs. Tuo tarpu UAB „Kurtas Service“, vienintelis ieškovo akcininkas, gavo pirmenybe prieš kitus kreditorius sumažinti savo kreditorini reikalavimą ieškovei. Šiuo metu atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovei bankroto byloje siekia vos 951,16 Eur, kai tuo tarpu kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai siekia net kelis šimtus eurų, pavyzdžiui, UAB „Terma“ kreditorinis reikalavimas – 181 992,15 Eur, UAB „Castrade" – 106 066,80 Eur, UAB „Statybos servisas“ – 17 914,74 Eur. Akivaizdu, jog atlikti ginčijami mokėjimai turėjo neigiamos įtakos ieškovo gebėjimui atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais, su jais vėluota atsiskaityti arba išvis neatsiskaityta.

11.       Nurodydama argumentus dėl atsakovės pareigos sudaryti ginčytinus sandorius ieškovė pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sutarties, įstatymo, teismo sprendimo ar kitų pagrindu, buvo privaloma atlikti ginčijamus mokėjimus. Priešingai, BUAB „Energijos servisas“ atliekant ginčijamus UAB „Kurtas Service“, net nebuvo suėjęs terminas šiems mokėjimams atlikti, kai tuo tarpu buvo daug kitų kreditorių, su kuriais jau seniai turėjo būti atsiskaityta pagal gautus mokėjimo dokumentus.

12.       Apibendrindama ieškovė nurodė, kad atliekant ginčijamus 2016-09-07, 2017-03-01, 2017-07-05, 2016-09-28, 2017-07-26, 2017-08-08, 2017-08-29, 2017-12-27 mokėjimus buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kadangi ji prarado realią galimybę savo turto masę padidinti 80 379.36 Eur ir minėtą sumą panaudoti atsiskaitant su kitais kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminas ginčijamų mokėjimų metu jau buvo pasibaigęs. Ieškovė atstovė teisme paaiškino, kad įmonė buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d., ji neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, kurie reikalavimui buvo suėję terminai, pagal 2016 m. balansą, kurį pasirašė įmonės vadovas, pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę įmonės turimo turto, vėliau įmonės finansinė padėtis tik blogėjo, todėl UAB „Kurtas Service“, vienintelis ieškovės akcininkas, gavo pirmenybę prieš kitus kreditorius sumažinti savo kreditorinį reikalavimą ieškovei, nors ieškovės prievolių atsakovei vykdymo terminai net nebuvo suėję. Dėl atsakovės nurodomų kreditorių ieškovės atstovė paaiškino, kad jų sutikimai buvo duoti 2018 m. kovo mėn., kai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jie neįtakojo ieškovės prievolių vykdymo ginčijamų sandorių atlikimo metu. Byloje nėra aplinkybių, kad ieškovė privalėjo atlikti mokėjimus atsakovei. Ieškovės ir atsakovės nesąžiningumas preziumuojamas, kadangi ginčijami mokėjimai atlikti nesuėjus terminui juos atlikti, kai tuo tarpu buvo daug kitų ieškovės kreditorių, kuriems mokėjimai terminai jau seniai buvo suėję, t. y. jie turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Be to šalys žinojo, kad atliekant ginčijamus mokėjimus bus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai. Todėl pripažinus negaliojančiais piniginių lėšų išmokėjimą ab initio, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteistina 80 379,36 Eur (82 171,24 Eur - 1 791,88 Eur) suma, kadangi atliekant ginčijamus mokėjimus buvo suėję ir atsakovės kai kurių pateiktų mokėjimų dokumentų terminai. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-537-464/2017 yra pažymėjęs, kad vien konstatavus niekinio sandorio faktą pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį šalys turi būti grąžinamos į iki šio teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. turi būti gražinama visa tai, kas gauta pagal neteisėtu pripažintą sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).  Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškovės atstovė paaiškino, kad jo nepraleido, nes ieškinį pateikė 2019 m. kovo 26 d., o ieškovei bankroto b yla buvo iškelta 2018 m. kovo 28 d. nutartimi. Atsakovės pozicija, kad termino pabaiga sietina su patikslinto ieškinio pateikimu, yra neteisinga.

13.       Atsakovė UAB „Kurtas Service“ nesutinka su 2020 m. sausio 20 d. patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Į šią bylą ieškovė kartu su 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo pateikė 2019 m. sausio 10 d. BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriaus D. T. ataskaitą BUAB „Energijos servisas“ kreditoriams (priedas Nr.2), kurios VIII dalyje „Sandorių analizė“ (15 - 21 puslapiai) yra įvardintos visos paskolos sutartys, kuriomis atsakovė skolino pinigines lėšas ieškovei, o ataskaitos 223 puslapyje esančioje lentelėje nurodomi visi ieškovės atsiskaitymai, tame tarpe, ir ginčijami šioje byloje atsiskaitymai su atsakove. Ieškovė šioje byloje patikslintą ieškinį pareiškė 2020 m. sausio 20 d., tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai 2018 m. balandžio pabaigoje BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriui buvo perduoti visi ieškovės dokumentai, bei praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai 2019 m. sausio 10 d. BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius D. T. pasirašė ataskaitą BUAB „Energijos servisas“ kreditoriams. Taigi, ieškovė akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti. Ieškovė, kaip ir kitose bylose, taip ir šioje byloje galėjo ieškinį reikšti keliais pagrindais, ne tik CK 6.9301 straipsnio pagrindu, todėl 2020 m. sausio 20 d. pateikus patikslintą ieškinį CK 6.66 str. pagrindu, ieškinio senaties terminas yra praleistas, atsakovė prašo jį taikyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

14.       Atsakovės vertinimu, siekiant nustatyti, ar ieškovė būdama nemoki suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei, visų pirma turi būti nustatytas momentas, kada ieškovė tapo nemokia. Ieškovė to neįrodinėja patikslintame 2020 m. sausio 20 d. ieškinyje,  nei ieškovės bankroto byloje, nei jokiose kitose bylose ieškovės nemokumo atsiradimo momentas nėra nustatytas. Atsakovės nuomone, ieškovės turto reali vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo ženkliai didesnė, nei nurodoma apskaitos dokumentuose. Akivaizdu, kad veikiantis ekskavatorius ir važiuojantys automobiliai negali kainuoti nei 29, nei 53 centus. 2016 metų UAB „Energijos servisas“ balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė neatitinka tikros šio turto rinkos vertės dėl buhalterinio nusidėvėjimo skaičiavimo. Iš ieškovės sudarytų sandorių – 2017 m. birželio 01 d. ekskavatorius parduotas už 37 000,00 Eur, kurio buhalterinė vertė buvo 20 080,32 Eur (įsigijimo savikaina 46 339,20 Eur – nusidėvėjimas 26 Eur; 2017 m. birželio 01 d. už 5 000,00 Eur buvo parduotas UAB „Energijos servisas“ automobilis, kurio buhalterinė vertė buvo 2761,18 Eur (įsigijimo savikaina 6 371,64 Eur – nusidėvėjimas 3'610,46 Eur). Taigi, vien aukščiau įvardintais sandoriais parduoto UAB „Energijos servisas“ turto vertė viršija to paties turto buhalterinę vertę 25 193,52 Eur.

15.       Nustatant įmonės nemokumą būtina atsižvelgti ir į tai, kad šioje byloje yra visos eilės kreditorių sutikimai atidėti UAB „Energijos servisas“ įsipareigojimų mokėjimus net iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Tačiau 2016 m. gruodžio 31d. ieškovė kaip pradelstus skaičiuoja įsipareigojimus ir šiems kreditoriams, o būtent: UAB „Castrade“, UAB „Rywal LT“, UAB „Soldas“, UAB „Terma“, UAB „Žanrida“, kurie atidėjo 86 353, 49 Eur sumai prievolių įvykdymą. Nenustačius ieškovės nemokumo atsiradimo momento, bei ieškovei net neįrodinėjant faktinės aplinkybės, kada apie tai sužinojo atsakovė bei trečiasis asmuo, laikytina, jog ieškovės patikslinto ieškinio teiginiai apie tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, bei žinodami apie ieškovės nemokumą, suteikė vienam iš kreditorių pirmenybę prieš kitus kreditorius, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti.

16.       Kaip atsakovė jau nurodė šioje byloje, ne atsakovė UAB „Kurtas Service“ buvo išskirta iš kitų kreditorių sąrašo, o UAB „Castrade“, UAB „Terma“ ir UAB „Eskovara“, kurioms per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 01 d. iki 2018 m. sausio 05 d., neturint jokios pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, viso buvo sumokėta 1 105 583,37 Eur. Be to, nurodyta faktinė aplinkybė aiškiai rodo, jog ieškovės ginčijamų mokėjimų metu UAB „Energijos servisas“ turėjo visas galimybes atsiskaityti net ir su didžiausiais savo kreditoriais, ką ji ir darė, atlikdama mokėjimus vien tik aukščiau nurodytoms įmonėms viso daugiau nei vieno milijono eurų sumai, o nė vienas iš atliktų mokėjimų UAB „Castrade“, UAB „Terma“ ir UAB „Eskovara“ iki pat šios dienos nėra ginčijamas.

17.       Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Jau paminėtos 2019 m. sausio 10 d. BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriaus D. T. ataskaitos BUAB „Energijos servisas“ kreditoriams 21 puslapyje nurodoma: „/.../ administratorius, susipažinęs su aukščiau nurodytomis sutartimis nenustatė sutarčių, kurių sudarymas galimai prieštaravo Bendrovės veiklos principams, galimai pažeidė kreditorių interesus ar buvo žalingas, todėl darytina išvada, kad įmonės nemokumas susijęs ne su nuostolingų sandorių sudarymu, o su bendrovės vidiniais kaštais, apyvartinių lėšų trūkumu. Naujasis UAB „Energijos servisas“ vadovas, naujasis akcininkas, net 2018 metais matė perspektyvas tolimesnei UAB „Energijos servisas“ veiklai bei ėmėsi veiksmų inicijuoti šios bendrovės restruktūrizavimą vietoje jos bankroto. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį pateikė įrodymus, kurie jos nuomone įrodo realiai ieškovės UAB „Energijos servisas“ vykdytą veiklą tuo metu, kai buvo atliekami ieškovės ginčijami mokėjimai, kuriai vykdyti ieškovei buvo pastoviai reikalingos didelės apyvartinės lėšos, kurias teikė atsakovė bei įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė negalėjo atsisakyti pateiktų pasiūlymų dėl dalyvavimo viešuosiuose konkursuose. Bylą nagrinėjant paskutiniame teismo posėdyje atsakovės atstovas apibendrintai paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus; neįrodė, kad sandorių šalys buvo nesąžiningos; praleido vienerių metų ieškinio senatį; prašo restitucijos didesnei sumai, nes pagal ginčijamus sandorius nebuvo atsiskaityta tik 7591,78 Eur sumai.

18.       Trečiasis asmuo M. L. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad mokėjimai, kuriuos ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais ab initio, neįtakojo ieškovės mokumo, nenulėmė jos bankroto, ir nepažeidė kreditorių interesų. Per 2014 - 2015 metus Lietuvos Respublikoje nebuvo skelbiami viešieji pirkimai objektams, dalinai finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Dėl to įmonės, eksploatuojančios šilumos tinklus, vykdė pirkimus iš savo lėšų maža apimtimi, buvo didelė konkurencija, daugelis bendrovių darbus vykdė žemiau savikainos, kas iškreipė tikras darbų apimtis ir kainas, jos krito apie 30-40%. 2016 metais situacija pasikeitė iš esmės. UAB „Energijos servisas“ 2016 m. gegužės 12 d. pateikė pasiūlymą pagal viešąjį pirkimą 271450: „ŠTT rekonstravimas tarp ŠK 5T-14 ir ŠK 5T-17 (duomenys neskelbtini), I(duomenys neskelbtini); ŠTT rekonstravimas tarp ŠK 5T- 19 ir ŠK 5T-21 (duomenys neskelbtini), P(duomenys neskelbtini)e“. Tik praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, tai yra 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pranešimas, kad laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Energijos servisas“ ir UAB „Eskovara“ bendras pasiūlymas. Vien dėl tokio ilgai užsitęsusio viešojo pirkimo pasiūlymų svarstymo UAB „Energijos servisas“ dalyvavo ir kituose viešuosiuose pirkimuose, skelbtuose per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir trijuose įmonė buvo paskelbta laimėtoja.

19.       Jeigu pirmojo konkurso laimėtojas būtų paskelbtas anksčiau, o ne praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po pasiūlymo pateikimo, UAB „Energijos servisas“ kituose viešuosiuose pirkimuose net nebūtų dalyvavęs. Tačiau realiai susiklosčiusioje situacijoje UAB „Energijos servisas“ buvo priverstas dalyvauti vėlesniuose viešuosiuose pirkimuose, nes įmonė turėjo vykdyti veiklą ir įmonei natūraliai iškilo poreikis didesnių apyvartinių lėšų. UAB „Kurtas Service“ dėka, kuri reguliariai suteikdavo ieškovui UAB „Energijos servisas“ trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms, UAB „Energijos servisas“ vykdė įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius konkursus. Jeigu ieškovė nebūtų grąžinusi bent vienos trumpalaikės paskolos atsakovei, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti įsipareigojimų. Dauguma įmonės verslo partnerių gera valia sutiko nukelti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymo terminus, o su kai kuriais kitais verslo partneriais ieškovė delsė atsiskaityti ne dėl įmonės nemokumo, o dėl visiškai kitos priežasties – būtinybės vykdyti įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius pirkimus. Dėka laimėtų viešųjų pirkimų UAB „Energijos servisas“ apyvarta 2017 metais padidėjo 4 kartus, lyginant su 2016 metais. 2017 metais darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 30%, lyginant su 2015 - 2016 metais. O ženkliai padidėjus darbų apimčiai, atsirado poreikis dar ir didinti darbuotojų skaičių, kas sąlygojo dideles papildomas išlaidas. Be to, vykdant didelės apimties statybos darbus buvo reikalinga turėti savo sunkiasvorį transportą, žemės kasimo techniką, todėl įmonė privalėjo įsigyti brangiai kainuojančios įrangos, dalį technikos bei kranų teko nuomotis. 

20.       Trečiasis asmuo atsiliepime sudarė 2018 m. turimų įsipareigojimų lentelę, iš kurios matyti, kad pagal pasirašytas sutartis UAB „Energijos servisas“ 2018 metais turėjo įgyvendinti likusius projektus, kurių bendra vertė 570 965,07 Eur be PVM. Ieškovė nors 2016 – 2017 metais dirbo nuostolingai, tačiau įmonės pasirašytų sutarčių vertė 2017 - 2018 metams viršijo 2,6 mln. Eur be PVM., įmonė jokių mokestinių įsiskolinimų ar įsiskolinimų darbuotojams neturėjo, visuomet buvo atsiskaitoma ir su darbuotojais, ir su valstybės biudžetu. Bylą nagrinėjant paskutiniame teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad įmonės balansas buvo sudaromas pagal buhalterinę programą, todėl ir turimo turto vertė jame buvo apskaityta ne pagal rinkos kainas. Trečiojo asmens vertinimu, įmonė tapo nemokia tik gal 2017 m. pabaigoje – lapkričio mėn. O 2017 m. balandžio mėn. pasirašant ir VĮ Registrų centrui pateikiant balansą už 2016 m. į teismą jis nesikreipė todėl, kad įmonė turėjo turto, dirbo toliau ir su pirmesniais kreditoriais atsiskaitinėjo, o apie naujus kreditorius nežinojo. Atsiskaityti su jais negalėjo todėl, kad įmonė už atliktus darbus dar negavo pajamų, nes nebuvo suėję mokėjimo terminai.

21.       Trečiasis asmuo visiškai sutiko su atsakovo atsiliepimo teiginiais, jog ieškovas šioje byloje yra nesąžiningas, nes tuo atveju, kai UAB „Energijos servisas“ grąžina skolą, o po kiek laiko UAB „Kurtas Service“ iš naujo paskolina tas pačias pinigines lėšas (kartais kiek daugiau), ieškovas reikalauja šias sumas tiesiog sudėti aritmetiškai ir priteisti jam aritmetinę sumą, nors akivaizdu, kad dalį iš naujo suteiktos paskolos sudarė grąžintos ir iš naujo perskolintos ankstesnės paskolos lėšos. Todėl atsakovės skolinti pinigai leido ieškovei vystyti veiklą ir įgyvendinti likusius projektus, kurių bendra vertė 570 965,07 Eur be PVM. Todėl negalima vertinti mokėjimus atsakovei, kuri matydama, jog suteiktos paskolos yra grąžinamos, toliau be problemų skolino pinigines lėšas, kaip sąmoningą ieškovės kreditorių interesų pažeidimą ir dėl to juos pripažinti negaliojančiais. 

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

22.       Byloje nagrinėjamas bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus actio Pauliano (CK 6.66 straipsnis) ieškinys dėl bankrutavusios įmonės kaip skolininkės sudarytų vienašalių atsiskaitymo sandorių kaip pažeidžiančių įmonės kreditorių teises pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

23.       Ieškovė UAB „Energijos servisas“  ginčija 2016 m. rugsėjo 7, 28 d., 2017 m. kovo 1, 5 ir 26 d., rugpjūčio 8, 29 d., gruodžio 27 d. atliktus atsiskaitymus pagal penkias ieškovės ir atsakovės UAB „Kurtas Service“ 2016 m. liepos 19 d., rugsėjo 12, 23 d., spalio 12 d. ir gruodžio 15 d. sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 577 – 579, 588-589, 2019-03-26 ieškinio, reg. Nr. CBP-231 priedas) ir pagal keturias 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 561-564) dėl atsiskaitymo už automobilių remontą.  Dėl 2017 m. liepos 26 d. 10 000 Eur atsiskaitymo ieškovė patikslino, kad jis atliktas pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. liepos 5 d. 12 313 Eur atsiskaitymas – pagal 2016 liepos 19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes po 2017 m. sausio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo su UAB „Creditum“ (4 t., b. l. 58-60), atsiskaitymai pagal šiuose sandoriuose papildomai nurodytą 2016 m. spalio 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jau negalėjo būti atliekami.     

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonei dėl nemokumo atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 36 punktas).

25.       Ieškovės tvirtinimu įmonė nemoki buvo jau 2016 m. gruodžio 31 d. Pagal 2016 m. balansą (pateiktas į bylą su 2019-12-23 raštu, reg. Nr. DOK-37041), įmonė turėjo turto iš viso už 357 914 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo įsipareigojimų kreditoriams 263 331,46 Eur sumai, iš jų pradelstų – 203 988, 98 Eur sumai (2020-01-30 rašto, reg. Nr. DOK 3526, 1 ir 2 priedai), todėl pradelsti įmonės įsipareigojimai 25 031,98 Eur suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumo būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8  dalis). Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovės balanse jos turtas buvo apskaitomas nerealia verte, nes turto vertė neatitiko realios rinkos kainos, kuri buvo gauta 2017 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. birželio 1 d. pardavus įmonės turtą – automobilius bei ekskavatorių. Šio turto pardavimo kaina viršijo balanse apskaitomo turto kainą 25 193,52 Eur, todėl šių asmenų vertinimu, 2016 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, sprendžiant dėl nemokumo, turi būti įvertinta tai, kad penki kreditoriai sutiko atidėti 86353,49 Eur įsipareigojimų įvykdymą net iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

26.       Teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo būsenos, neturi pagrindo kitaip vertinti 2016 m. balanso duomenis ir apie balanse įrašyto turto kiekį spręsti pagal gerokai vėliau sudarytų įmonės turto perleidimo sandorių rinkos kainą. Tačiau net ir padidinus įmonės turto buhalterinę vertę atsakovės ir trečiojo asmens nurodoma 25 193,52 Eur suma, už kurią buvo perleisti automobiliai bei ekskavatorius, iki 383107,52 Eur (357 914 Eur + 25 193,52 Eur), įmonės 203 988,98 Eur pradelsti įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. vis tiek viršijo pusę taip atsakovės apskaičiuoto įmonės turto vertę (383 107,52 Eur : 2 = 191553,76 Eur). Todėl teismas sutinka su ieškove, kad byloje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ buvo nemokumo būsenos, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

27.       Dėl atsakovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimų apie kreditorių sutikimus atidėti ieškovės 86353,49 Eur įsipareigojimų įvykdymą net iki 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymėtina, kad šie sutikimai buvo gauti 2018 m. kovo mėn. 12-16 d. (2 t., b. l. 28-37), kuomet ieškovės vadovas, trečiasis asmuo M. L. jau buvo pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Dublike ieškovė nurodė ir byloje nebuvo ginčo dėl to, kad sutikimai dėl skolų atidėjimo buvo duoti tuo tikslu, jog ši įmonė būtų restruktūrizuota, nes jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, ir paprašius įmonės vadovui, su juo susitarus, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių (2 t., b. l. 53- 59).

28.       Trečiasis asmuo M. L. paaiškino, kad jo manymu ieškovė nemokia tapo galbūt 2017 m. pabaigoje, o ne 2016 m. gruodžio 31 d., nes toliau vykdė veiklą, gavo pajamų, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Energijos servisas“ vadovas M. L., kuris nagrinėjamoje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, 2018 m. vasario 20 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kuri buvo iškelta 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-267-896/2020 (nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 10 d.). Įmonės vadovas pareiškime nurodė, kad pagal 2018-02-14 dienos balanso duomenis bendrovės turto vertę sudaro 217 712,00 Eur, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 622 013,00 Eur, todėl įmonė yra nemoki. Pažymėjo, kad didžiąją dalį įsiskolinimų kreditoriams sudaro skolos tiekėjams (599 070,40 Eur), su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 10 384,00 Eur, o valstybės biudžetui (VMI ir SODRA) įsipareigojimų nepriskaičiuota. Taigi, 2018 m. pradžioje įmonės įsipareigojimai jau beveik tris kartus viršijo įmonės turimą turtą.

29.       Teismas iš nagrinėjamoje byloje esančios 2017 m. pelno nuostolių ataskaitos nustatė, kad per 2016 m. įmonė buvo patyrusi 320 621 Eur nuostolių, o per 2017 m. jie išaugo iki 410 777 Eur. 2017 m. pagrindinė įmonės veikla generavo nuostolius, kurie lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu išaugo nuo 31 767 Eur iki 139 807 Eur. Pagal 2017 m. balansą, ieškovės turtas sumažėjo nuo 357 914 Eur iki 217 712 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai išaugo nuo 351 438 Eur iki 622 013 Eur. Todėl atmestini trečiojo asmens argumentai apie tai, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo nemoki ir 2017 m. veikė pelningai, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie jau 2016 m. gruodžio 31 d. viršijo puse į balansą įrašyto turto vertės, per 2017 m. ne tik, kad nesumažėjo, tačiau išaugo beveik dvigubai. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinė padėtis gerėjo, nes net atsiskaičius su iki šios datos buvusiais kreditoriais, atsirado naujų kreditorių, kuriems įvykdyti įsipareigojimus ieškovė jau neturėjo finansinių galimybių.  O pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir sprendimo 24 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, bankroto byla juridiniam asmeniui keliama ir kai įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

30.        Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė UAB „Energijos servisas“ jau ir 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. ginčijamų vienašalių atsiskaitymo sandorių sudarymo metu turėjo sunkumų dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pagal Darbinės atskaitomybės parengimo lentelę (priedai prie 2019 m. gruodžio 23 d. rašto, reg. Nr. DOK-37041), 2016 m. rugsėjo 7 d. piniginių įmonė lėšų turėjo tik 11 802,39 Eur (Sąskaita 27), kai buvo suėję mokėjimo terminai 43 329,52 Eur sumai, todėl jeigu nebūtų atliktas ginčijamas mokėjimas, tai ieškovė turėjo galimybę atsiskaityti tik su 10 kreditorių iš 61 kreditoriaus, kurie turėjo galiojančią reikalavimo teisę. 2016 m. rugsėjo 28 d. ginčijamo mokėjimo dieną įmonė turėjo 46 011,73 Eur  piniginių lėšų (sąskaita Nr. 27), nors skoliniai įsipareigojimai buvo 58 394,13 Eur (suėjęs įvykdymo terminas) ir  63 585,33 Eur (pateikti mokėjimo dokumentai) (1 t., b. l. 532-535) ir tokių lėšų būtų pakakę atsiskaityti tik su 32 kreditoriais iš 65 turimų kreditorių. Tačiau ieškovė neteigė ir byloje nėra pakankamų duomenų nustatyti, kad šių sandorių sudarymo momentu įmonė jau buvo nemokumo būsenos.

31.       Vertinant ieškovės UAB „Energijos servisas“ finansinę padėtį pagal byloje pateiktus ir pirmiau aptartus duomenis teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje pagrindė savo argumentus, kad įmonė tapo nemokia 2016 m. gruodžio 31 d. (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, konstatavus ieškovės negalėjimą vykdyti įsipareigojimų ir jos nemokumą šiam momentui, spręstina dėl būtinųjų aktio Pauliana ieškinio sąlygų buvimo skolininkės sudarytų vienašalių atsiskaitymo su atsakove sandorių sudarymo metu.  

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

33.       Actio Pauliana taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

34.       Bankroto administratorius, įrodinėdamas aptariamos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesat vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

35.       Apie kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą ir kreditoriaus galiojančią teisę byloje galima spręsti pagal ieškovės pateiktas lenteles apie kiekvieno ginčijamo atsiskaitymo dieną turėtas skolas kreditoriams. Iš lentelėse esančių duomenų taip pat galima nustatyti, ar kreditoriams skola buvo sumokėta bankroto bylos įmonei iškėlimo dieną – 2018 m. kovo 28 d. Šių duomenų pagrindu galima spręsti apie kreditorių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, kurią nagrinėjamoje byloje gina bankroto administratorius.

36.       Teismas nustatė, kad iki ieškovės ginčijamų 2016  m. rugsėjo 7 d. atsiskaitymų su atsakove, reikalavimo teisę į ieškovę turėjo 61 kreditorius, o iki 2016 m. rugsėjo 28 d. – 65 kreditoriai. Tačiau ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus šiems kreditoriams, turėtus iki ginčijamų atsiskaitymų momento, ir kreditoriai jau neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės  2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo momentui, t. y. ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintų jų kreditorinių reikalavimų, kurie atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo momento (5 t., b. l. 175-184, 185-194). Be to pažymėtina, kad šių atsiskaitymų momentu įmonė dar nebuvo nemoki, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovės 4 313,00 Eur ir 25 000 Eur atsiskaitymų metu buvę kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią teisę, kurią bankroto administratorius galėtų ginti CK 6.66 straipsnio pagrindu.

37.       Dėl likusių ieškovės ginčijamų atsiskaitymo sandorių teismas negali padaryti tokios pačios išvados dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkei, kaip dėl 4 313,00 Eur ir 25 000 Eur atsiskaitymų. Bylos duomenimis nustatyta, kad yra kreditorių, kurie turėjo reikalavimo teises tiek iki vėlesnių ieškovės ginčijamų atsiskaitymo sandorių sudarymo momento, tiek turi jas iškėlus ieškovei bankroto bylą, t. y. bankroto byloje yra patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai. Visi likę atsiskaitymai atlikti jau įmonei esant nemokiai, todėl ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, dargi, nesuėjus įsipareigojimų vykdymo terminui, neišvengė neteisėto pranašumo jai suteikimo, sumažindama kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Tokiu atveju, pagal pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką,  nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas pagal bankroto administratoriaus ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

38.       Ieškovė 2017 m. kovo 1 d. 17000 Eur atsiskaitymo momentui turėjo 79 kreditorius, 6 kreditoriams įsipareigojimų, bendrai 3565,99 Eur sumai, ieškovė neįvykdė, jų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti įmonės bankroto byloje.  2017 m. liepos 5 d. 12 313 Eur atsiskaitymo momentui ieškovė turėjo 89 kreditorius, iš kurių 8 kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdė įsipareigojimų bendrai 6251,28 Eur sumai. 2017 m. liepos 26 d. atlikto 10 000 Eur atsiskaitymo momentui ieškovė turėjo jau 94 kreditorius, kurių bendra reikalavimo suma sudarė 269031,91 Eur. Iš jų ieškovės bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo įvykdyti įsipareigojimai 11 kreditorių, bendrai 7078,87 Eur sumai. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė atlikto 6325 Eur mokėjimą atsakovei, kai tuo momentu turėjo 73 kreditorius, kurių buvo suėję reikalavimų įvykdymo terminai. Iš šiai dienai vykdytinų įsipareigojimų iki bankroto bylos liko neįvykdyti įsipareigojimai 10 kreditorių, bendrai 6535,52 Eur sumai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. atlikto 2300 Eur atsiskaitymo su atsakove momentui ieškovė turėjo 86 kreditorių vykdytinus reikalavimus. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė neįvykdė įsipareigojimų 13 kreditorių, bendrai 7591,78 Eur sumai. 2017 m. gruodžio 27 d. atlikto 4 920,24 Eur atsiskaitymo momentui ieškovė turėjo jau 106 kreditorius, kurių reikalavimų suma sudarė 515 449,96 Eur. Iki bankroto bylos ieškovė neįvykdė įsipareigojimų virš 90 kreditorių, bendrai 419 720,34 Eur  sumai.

39.       Apibendrindamas pirmiau nurodytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog ieškovės ginčijamų vienašalių atsiskaitymo su atsakove sandorių sudarymo metu, išskyrus atsiskaitymus, atliktus 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d., buvo kreditorių, kurie turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, todėl ieškovė įrodė pirmąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą.

Dėl privalėjimo sudaryti sandorį

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

41.       Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai apie tai, kad atsiskaitymai su atsakove pagal paskolos sutartis buvo vykdomi prioritetiškai todėl, kad atlikus vieną mokėjimą pagal paskolos sutartį prieš jos įvykdymo terminą, ieškovė  galėjo tikėtis naujos paskolos, kuomet vykdyti veiklą įmonei trūko apyvartinių lėšų. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, dar iki šio momento turėjo finansinių sunkumų vykdyti įsipareigojimus, nes juos pradelsė. Atsakovė atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė eilę aplinkybių, jos nuomone įrodančių, kad atsakovė 2016 m. vykdė veiklą. Tačiau net ir neneigiant šių argumentų yra akivaizdu, kad jos veikla generavo nuostolius, pradelsti įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. viršijo puse balande įrašyto turto vertės. Atsakovė nurodo, kad 2017 m. lapkričio mėn. AB Kauno energija“ priėmė darbų už 74 454, 43 Eur., tačiau pats įmonės vadovas, trečiasis asmuo teisme paaiškino, kad įmonė buvo nemoki 2017 m. pabaigoje. Jau minėta, kad atsakovė per 2017 m. vykdydama įprastinę veiklą patyrė didelius nuostolius. Nors ir laimėjo kelis viešuosius pirkimus, tačiau kaip paaiškino trečiasis asmuo teisme, jiems įgyvendinti neturėjo finansinių ir žmogiškųjų resursų, todėl daugėjo įsipareigojimų kreditoriams, nes įmonė negaudama atsiskaitymo už darbus dėl mokėjimo terminų nesuėjimo, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl toks ieškovės elgesys, kai atsiskaitoma prioritetiškai su atsakove, kuriai įsipareigojimų vykdymo terminai dar nesuėję, kai yra neįvykdyti įsipareigojimai ankstesniems kreditoriams, neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams tik didėja, o įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. yra nemokumo būsenoje, neatitinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Todėl konstatuotina, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti jos ginčijamų sandorių, išskyrus 4 313,00 Eur ir 25 000 Eur atsiskaitymus, kuriuos ji sudarė dar nebūdama nemokumo būsenoje, o turėdama tik finansinių sunkumų. Taigi, ieškovė įrodė ir trečiąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, išskyrus sandorius, kuriuos sudarė 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d.  

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

42.       Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems. Šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 43, 44 punktai).

43.       Nagrinėjamu atveju nenustačius teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nuo 2017 m. kovo 1 d. sudaryti sandoriai, nors ir sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau jau esant nemokumo būsenoje, atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą, konstatuotina, kad prioritetinis atsiskaitymas su atsakove, pažeidė kitų kreditorių interesus, nes sumažėjo jų galimybėms patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies. Pažymėtina, kad teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai ieškovės bankroto byloje sudaro 674 869,37 Eur sumą, kai pagal paskutinio iki bankroto bylos sudaryto 2018-02-14 balanso duomenis bendrovės turto vertę sudaro 217 712,00 Eur.  

Dėl ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė (skolininkė) neprivalėjo nuo 2017 m. kovo 1 d. sudaryti ginčijamų atsiskaitymų sandorių, todėl ieškovė buvo nesąžininga.  

45.       Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. vieninteliu ieškovės akcininku buvo atsakovė UAB „Kurtas“. Taigi, sudarant visus ieškovės ginčijamus sandorius,  atsakovė buvo vienintelė ieškovės akcininkė. Objektyvusis sąžiningumo principo kriterijus – ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, – CK 6.66 straipsnio kontekste suponuoja trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai, t. y. domėtis skolininko turtine padėtimi, galima sandorio įtaka skolininko ir jo kreditorių interesams. Atsakovė sąžininga galėtų būti laikoma, jeigu ji būtų pasidomėjusi, ar ieškovė neturi kreditorių ir ar ieškovei atliekant mokėjimus nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamu atveju, būdama ieškovės vienintele akcininke turėjo realias galimybes įvertinti ieškovės finansinę padėtį, tame tarpe, ir pagal 2016 m. balanso duomenis, gauti duomenis apie įmonės pradelstus įsipareigojimus, o ieškovei suteikus atsiskaitymo pirmenybę atsakovei suprasti, kad tokiu atsiskaitymo sandoriu yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Teismas pažymi, kad pagal ieškovės ieškinyje sudarytas lenteles galima spręsti, jog jeigu nebūtų sudarytų ginčijamų sandorių, ieškovės kreditoriai būtų turėję galimybes gauti dalį savo reikalavimų patenkinimo.

46.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovei neatlikus ginčijamų atsiskaitymų, toks ieškovės elgesys būtų nulėmęs analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes atsakovei ar jos kreditorių turtiniams interesams. Todėl pripažintina, kad atsakovė buvo nesąžininga įgijėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 punktas). 

47.       Teismas taip pat pažymi, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas yra išsamus ir negali būti plečiamas, tačiau vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ieškovės vienintelė akcininkė, tokios šalių tarpusavio sąsajos ir padėtis yra artima numatytai CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Todėl atsakovė ne tik turėjo informaciją apie kitos sandorio šalies ekonominės veiklos rezultatus, įsiskolinimus kreditoriams, bet ir galėjo daryti jiems įtaką. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, ginčijamais sandoriais nuo 2017 m. kovo 1 d. atsiskaičiusi su atsakove, tiek šių sandorių pagrindu pinigines lėšas įgijusi atsakovė, buvo nesąžiningos.

48.       Atsakovės įsitikinimu, UAB „Kurtas Service“, kaip UAB „Energijos servisas“ akcininko veiksmai – suteikimas apyvartinių lėšų paskolų forma, susitarus su UAB „Energijos servisas“ direktoriumi, kad paskolintos lėšos bus grąžintos kai tik tam bus galimybių, bei tolimesnis UAB „Energijos servisas“ veiklos finansavimas ir palaikymas, vis skiriant lėšų apyvartai, tai yra tolimesnei veiklai, žinant, kad atsiradus pirmai galimybei, jos bus grąžintos, negali būti traktuojami kaip neteisėti, nesąžiningi, ar pažeidžiantys UAB „Energijos servisas“ kreditorių teises ir teisėtus interesus veiksmai, nes tik tokie veiksmai leido UAB „Energijos servisas“ vystyti savo veiklą. Tačiau atsakovė nepaneigė, kad toks nemokios įmonės finansavimas ir nurodomų susitarimų dėl atsiskaitymo pagal paskolas, net nesuėjus sutartyse numatytam terminui, neigiamai įtakojo įmonės kreditorių teises, nes jie prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto.

49.       Dėl atsakovės argumentų, kad ne tik atsakovė UAB „Kurtas Service“ buvo išskirta iš kitų kreditorių sąrašo, o UAB „Castrade“, UAB „Terma“ ir UAB „Eskovara“, kurioms per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 01 d. iki 2018 m. sausio 05 d., neturint jokios pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, viso buvo sumokėta 1 105 583,37 Eur, neduoda pagrindo atsakovę – turto įgijėją pagal ieškovės ginčijamus sandorius, laikyti sąžininga, ar kitaip vertinti ieškovės turtinę padėtį 2016 m. gruodžio 31 d., ar konstatuoti, kad per 2017 m. atsakovės veikė pelningai, jos turtas didėjo, o įsipareigojimai mažėjo. O tai, ar ieškovė (ne)ginčija atsiskaitymo sandorius paminėtiems kreditoriams, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo rezultatui.

50.       Teismas pažymi, kad nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygų dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. vienašalių atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas, o likusių sandorių ginčijimo atžvilgiu ieškovės reikalavimas tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).  Teismas turi pažymėti, kad byloje ieškovė yra pateikusi įrodymus, kuriais grindė pradinio ieškinio aplinkybes dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimo, tačiau patikslintu ieškiniu nepalaikant reikalavimų šiuo teisiniu pagrindo, dėl ieškovės argumentų ir įrodymų šiuo aspektu teismas plačiau nepasisako.

Dėl ieškinio senaties

51.       CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

52.       Kauno

53.       Atsakovė tvirtina, kad vienerių metų ieškinio senatį ieškovė praleido, nes ieškinį šioje byloje pareiškė 2020 m. sausio 20 d., tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai 2018 m. balandžio pabaigoje BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriui buvo perduoti visi ieškovės dokumentai, bei praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai 2019 m. sausio 10 d. BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius D. T. pasirašė ataskaitą BUAB „Energijos servisas“ kreditoriams. Taigi, atsakovės įsitikinimu, ieškovė akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti. Dėl šios priežasties atsakovė šioje byloje reikalauja taikyti ieškinio senatį.  

54.        Teismas konstatuoja, kad ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė 2019 m. kovo 26 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, net jį skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Energijos servisas“ priėmimo, nepraleistas. CPK įtvirtinta ieškovei procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Bylos nagrinėjimo teisme metu priėmus ieškovės 2020 m. sausio 20 d. patikslintą ieškinį, ieškinio reikalavimas liko nepasikeitęs, ieškovė tik papildė ieškinį naujomis aplinkybėmis, kurios neteikia pagrindo ieškovės ieškinį laikyti nauju ieškiniu. Toks procesinis dokumentas, kuriame nėra suformuluojami visiškai nauji ieškinio elementai, bet tik patikslinamos (iš dalies keičiamos) tam tikros faktinės aplinkybės, nepripažintinas nauju ieškiniu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1645-330/2017, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-653/2019 ir kt.). Todėl ieškinio senaties termino pabaigą sieti su 2020 m. sausio 20 d. patikslinto ieškinio pateikimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja, kad ieškovė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų termino reikšti actio Pauliana ieškinį nepraleido.  

Dėl restitucijos taikymo

55.       Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui (tik tų kreditorių, kurių interesai buvo pažeisti atžvilgiu). Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

56.       Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl taikytina dvišalė restitucija. Panaikinus ieškovės ginčijamus sandorius, kurie buvo sudaryti nuo 2017 m. kovo 1 d., iš atsakovės ieškovei priteisiama 52 858,24 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

57.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau Rekomendacijos).

59.       Ieškovė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą dėl byloje turėtų 6423,53 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu su jų apskaičiavimu ir pagrindimu. Išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti sudaro 2178,00 Eur už ieškinio parengimą, kai pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 1871,40 Eur. Ieškovė prašo priteisti 240,06 Eur už ieškinio koregavimą, priedų ir dokumentų peržiūrą, priminimą klientui dėl ieškinio pateikimo, ieškinio pateikimą per EPP. Konstatuotina, kad šio pobūdžio išlaidų apmokėjimo Rekomendacijos nenumato, be to, jos yra susiję su atstovavimu rengiant ieškinį, kai jo parengimo maksimali Rekomendacijas atitinkanti suma sudaro 1871,40 Eur, todėl prašoma priteisti papildoma suma yra nepagrįsta. Ieškovė prašo priteisti 12,47 Eur už duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą, 164,56 Eur už dviejų prašymų parengimą, 1161,40 Eur už dubliko rengimą, 53,24 Eur už susipažinimą su tripliku (1 val.), 290,40 Eur kliento atstovavimo 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2323,20 Eur už patikslinto ieškinio rengimą ir lentelių sudarymą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (1,5 val.) ir atstovavimą teismo posėdyje (2,5 val.). Teismas konstatuoja, kad patikslinto ieškinio rengimo išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, kadangi šių išlaidų susidarymas susijęs su ieškovės procesiniu elgesiu byloje, kuomet tokio procesinio veiksmo neįtakojo atsakovės elgesys byloje, todėl ieškinio tikslinimo išlaidų atlyginimo riziką turi prisiimti pati ieškovė (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovei pripažintina teisė tik į 404,08 Eur, iš 2323,20 Eur išlaidų, atlyginimą už ieškovės atstovavimą (4 val.). Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas nustato, kad  Rekomendacijose numatytos ir jų maksimalius dydžius neviršijančiomis ieškovės išlaidomis pripažintina tik 3957,55 Eur suma.   

60.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61.       Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliano ieškinio tikslas. Šio ieškinio paskirtis yra kompensacinė, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų proporcijos ji nustatytina pagal patenkinto piniginio reikalavimo dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-239-1120/2020). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 80 379,36 Eur, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 52 858,24 Eur, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas 66 proc. Tuomet pagal patenkintų ieškinio reikalavimo dalį ieškovei pripažintina teisė į 2611,98 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 98 straipsnis).

62.       Atsakovė 2020 m. kovo 16 d. prašymu prašo priteisti iš ieškovės 2155 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas išieškant iš BUAB „Energijos servisas“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl ieškovės ieškinį atmetus 34 proc., atsakovei pripažintina teisė į 732,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1879,28 Eur (2611,98 Eur - 732,70 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

63.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą  ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Todėl jos turtinį ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteisiama 672 Eur (1018 Eur x 66 proc.) žyminio mokesčio (96 straipsnio 1 dalis). 

64.       Byloje valstybė turėjo 10,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovės priteistina proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai 6,88 Eur šių bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai 3,55 Eur šių išlaidų nepriteisiama todėl, kadangi jos yra mažesnės už valstybei priteistiną minimalią (5 Eur) šio pobūdžio išlaidų sumą.   

          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a:

                Ieškinį tenkinti iš dalies.

         Pripažinti negaliojančiais ab initio šiuos ieškovės BUAB „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, vienašalius atsiskaitymo su atsakove UAB „Kurtas Service“, juridinio asmens kodas 302443086, sandorius:

– 17 000 Eur sumai, atliktą 2017-03-01 pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 12 313 Eur sumai, atliktą 2017-07-05 pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2016-10-12 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 10 000 Eur sumai, atliktą 2017-07-26 pagal 2016-10-12 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini);

– 6 325 Eur sumai, atliktą 2017-08-08 pagal 2016-12-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

– 2 300 Eur sumai, atliktą 2017-08-29 pagal 2016-12-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“

–  4 920,24 Eur sumai, atliktą 2017-12-27 pagal sąskaitas faktūras Serija KUR Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir priteisti atsakovei UAB „Kurtas Service“, juridinio asmens kodas 302443086, grąžinti ieškovei UAB „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, 52 858,24 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 24 ct).

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Pripažinti atsakovei UAB „Kurtas service“ teisę pareikšti ieškovei UAB „Energijos servisas“ 52 858,24 Eur kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kurtas Service“, juridinio asmens kodas 302443086, ieškovei UAB „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, šešių (6) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (52 858,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1879,28 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt  devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

                          Priteisti iš atsakovės UAB „Kurtas Service“, juridinio asmens kodas 302443086, valstybei 672 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 6,88 Eur (šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

     Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

      Teisėja Dalė Burdulienė